kainų augimas

Autorių ir gretutinių teisių įstatymo pataisos kelia daug nerimo kompiuterinių verslų atstovams, praneša LTV „Panorama“. Seimui planuojant autorių mokesčiu apmokestinti visas Lietuvoje parduodamas skaitmenines laikmenas ir techniką, galinčią kaupti bei atgaminti garso ir vaizdo kūrinius, šio verslo atstovai baiminasi, kad pataisa sumažins pardavimus, o surinkti pinigai kūrėjų kišenių gali ir nepasiekti.

Prekybininkai ir gamintojai per didžiąsias metų šventes stengiasi kuo daugiau uždirbti, todėl daugybės produktų, ypač maisto, kainas gerokai išpučia. Daugelis gamintojų ramina, kad prieš šventes maistas nebrangs, o kai kurie žada ir nuolaidas. Vartotojų nepaguodžia tik žuvų perdirbėjai – žuvies produktų kainos metams baigiantis įsibėgėjo. Žuvies kainos – vis aukštyn Žuvų perdirbėjai tvirtina, kad dėl senkančių išteklių ir mažėjančių kvotų šiemet nuo 30 iki 70 proc. pabrango jūrinės žuvys.

Nors šių metų lapkritis beveik toks pat šiltas kaip ir pernai, už šildymą vis tiek mokėsime daugiau. Brangesnį šildymą nulėmė didesnė dujų kaina. Vilniaus savivaldybė teigia, kad dėl to kompensacijų už šildymą bei karštą ir šaltą vandenį prašančiųjų tik daugėja. Be to, nuo sausio kompensacijas galės gauti ir tie socialiai remtini žmonės, kurie gyvena ne tik nuosavame, bet ir nuomojamame būste, praneša LTV „Šiandien“. Manoma, kad kuo lauke šilčiau, tuo už šildymą mokame mažiau.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija teigia prieštaraujanti Vyriausybės siekiams padidinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 23 proc. Gruodžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos organizuoja protesto akciją „dėl nuolatinio šalies ekonominių ir socialinių problemų sprendimo Lietuvos žmonių sąskaita“. Konfederacijos teigimu, padidinus PVM brangs prekės ir paslaugos, mažės žmonių perkamoji galia, didės emigracija, tai turės neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

Valstybės kontrolė baigė auditą, kuriuo vertinta 2009 m. pabaigoje pradėta vykdyti elektros energetikos sektoriaus pertvarka. Nors Energetikos ministerija teigia, kad pertvarka iš esmės baigta – išspręsta elektros energetikos ūkio valdymo ir struktūros problema, sukurta infrastruktūra efektyviai sektoriaus veiklai ir energetinei nepriklausomybei įtvirtinti, tačiau kol kas neįvykdytas vienas svarbiausių tikslų – perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimas.

XXI amžiaus viduryje šokoladas gali tapti tokiu pat retu ir brangiai kainuojančiu produktu kaip juodieji ikrai ir trumai. Tokią išvadą leidžia daryti šią savaitę išplatintas pranešimas, parengtas Billo ir Melindos Gatesų labdaros fondo užsakymu. Ekspertai prognozuoja, kad dėl klimato pokyčių iki 2050 metų Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante, kurie pagamina pusę kakavos pasaulyje, nebeliks žemių, tinkamų kakavmedžiams auginti.

Šios kadencijos Seime net kelis kartus mėginta reguliuoti kainas. Vienas – vaistų kainų reguliavimas – buvo įteisintas, tad nuo praėjusių metų balandžio 1 dienos yra ribojamas prekybinis antkainis. Siekta apriboti ir maisto prekių prekybinius antkainius, tačiau, laimei, šis kainų reguliavimas nebuvo patvirtintas. Maisto prekių kainas nuspręsta stebėti specialiai tam sukurtame interneto puslapyje, tik nežinia, ar dar kas nors be puslapio kūrėjų, kreipia dėmesį į šią menkavertę informaciją.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ ekspertai tikina, kad šiais metais būsto kainų kilimas nėra tikėtinas, o brangsiantis šildymas didmiesčių nekilnojamojo turto rinkas paveiktų nebent nežymiai. Paprašytas pakomentuoti galimas būsto rinkos permainas nekilnojamojo turto bendrovės „Ober Haus“ vertinimo ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Vagonis teigė, jog artimiausiu metu būsto kainų kaitos tikėtis neverta. Anot jo, per metus būsto kainos didmiesčiuose sumažėjo tik 0,1 proc.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Ketvirtadienį aukso kainos vėl šoktelėjo į istorines aukštumas. Azijos rytinėje prekyboje aukso uncijos kaina pirmą kartą istorijoje įveikė 1 tūkst. 800 dolerių ribą. Per tris prekybos sesijas aukso uncija pabrango daugiau nei 100 dolerių. Ankstesnę istorinę ribą – 1 tūkst. 700 dolerių už unciją – auksas pirmą kartą įveikė rugpjūčio 8 dieną. 1 tūkst. 600 dolerių už unciją riba buvo pasiekta liepos viduryje.

Pastaruosius kelerius metus pasaulinės maisto produktų kainos kilo sparčiu tempu, o pasaulio populiacija augo nepaprastai greitai – per praėjusius 50 metų Žemės gyventojų skaičius padvigubėjo. Vis dažniau pasigirsta kalbų, kad ateityje maisto produktų kainos pasieks sunkiai suvokiamas aukštumas. Sparčiai kylančios kainos jau dabar kelią galvos skausmą daugumai šalių, ypač trečiojo pasaulio valstybėms.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Pritarus Šilumos kainų nustatymo metodikos principams, šilumos kainos vartotojams keistųsi kaskart pasikeitus kuro kainoms. Tokiu būdu, dažniau keičiantis kainoms, būtų išvengta didelių kainų šuolių per ilgesnį laikotarpį. „Tuomet išvengtume tokių atvejų, kai šilumos tiekėjai nekeičia šilumos kainų, kai kuro kainos keičiasi, ir, galiausiai, po metų jos keičiasi žymiai. Jeigu mažėja kaina, vartotojas iš karto pajus, jei didėja kaina, vartotojas irgi iš karto pajus.

Birželį Vilniuje butų kainos kilo, o kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose – mažėjo. Sostinėje praėjusį mėnesį užfiksuotas 0,5 proc. kainų augimas, tuo tarpu metinis butų kainų augimas, palyginus su gegužės mėnesiu, yra sumažėjęs iki 3,6 proc. Gegužę sostinėje metinis butų kainų augimas sudarė 4,2proc. Kituose Lietuvos didmiesčiuose išlieka neigiamos kainų pokyčių tendencijos. Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose užfiksuotas vienodas kainų sumažėjimas, kuris siekė 0,2 proc.

Didžiojo dvidešimtuko (G20) valstybių žemės ūkio ministrai susitiks Paryžiuje ir bandys rasti būdų, kaip pažaboti augančias maisto produktų kainas, praneša BBC. Šis susitikimas rengiamas praėjus dienai po to, kai Pasaulio bankas paskelbė apie naują priemonę prieš nepastovias maisto produktų kainas besivystančiose šalyse. Ši nauja priemonė leis gamintojams ir vartotojams apriboti kainų augimą. Augančios maisto kainos tapo grėsme pasaulio ekonomikos atsigavimui.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

Per dvejus metus būsto nuomos kainos Vokietijos sostinėje vidutiniškai išaugo beveik 8 proc. Patraukliuose miesto vietose kainos pakilo dar labiau. Vietos ir užsienio turistų pamėgtas Berlynas kasmet tampa vis brangesnis. Nuo 2009 metų būsto nuomos kainos kiekvienais metais augo po 4 proc., t.y. daugiau nei keturis kartus greičiau nei kelerius metus prieš tai (apie 0,8 proc. kasmet). Prognozuojama, kad vienoje pigiausių Vakarų Europos sostinių nuomos kainos artimiausiu metu augti nenustos.

Augančios maisto kainos gali privesti prie skurdo – tikina „Oxfam“, 98-iose pasaulio šalyse veiklą vykdanti organizacija, kovojanti prieš skurdą ir nelygybę. „Oxfam“ įspėja, kad tik radikaliai reformuojant globalinę maisto sistemą galime tikėtis geresnių rezultatų. Prognozuojama, kad iki 2030 javų kaina gali padidėti nuo 120 proc. iki 180 proc. Tokios prognozės sudarytos po maisto kainų šuolių per pastaruosius 20 metų.

Per metus, 2011 m. balandį lyginant su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, žemės ūkio produktų kainos padidėjo 36,8 proc. Tai lėmė 73,7 proc. padidėjusios augalininkystės produktų bei 19,3 proc. – gyvulių ir gyvulininkystės produktų kainos, praneša Statistikos departamentas.

„Gazprom“ visiškai išbrido iš krizės ir pasmerkė Europą susitaikyti su tuo, kad netrukus už 1000 kub. metrų dujų teks mokėti jau 500 JAV dolerių. Šaltas balandis koncernui suteikė galimybę eksportuoti dujų daugiau, negu buvo eksportuojama kai kuriais žiemos mėnesiais. Koncerno vadovas Aleksejus Milleris tikisi, kad šių metų rekordai dar tik laukia. Bet jau dabar galima numatyti, kad gamtinių dujų eksportas į Europą koncernui „Gazprom“ galės uždirbti papildomus 12 mlrd.

Įsivėlusi į konfliktą su Rusijos koncernu „Gazprom“, Vyriausybė turi vis mažiau galimybių bent šiek tiek pristabdyti nuolat kylančias gamtinių dujų kainas.Praėjusią žiemą šalies gyventojus šokiravo didžiulės sąskaitos už šildymą. Tačiau ateinantį rudenį kainos gali dar labiau padidėti. Brangstančios gamtinės dujos grasina dar didesnėmis išlaidomis šildymui ir verslui, o dabartinė valdžia, užuot ėmusis racionalių apgalvotų sprendimų, tik erzina monopolininką.

Pagrindinė maisto produktų brangimo Lietuvoje priežastis – maisto kainos pasaulinėse rinkose, mano Premjeras Andrius Kubilius. Anot Vyriausybės vadovo, maisto kainos Lietuvoje labai priklauso nuo situacijos pasaulio rinkose. Premjeras priminė, kad šiuo metu maistinių grūdų kainos pasaulio rinkose sudaro apie 750–800 litų už toną, o prieš keletą metų nesiekė 400 litų. Krizė Šiaurės Afrikoje gali stipriai atsiliepti ir naftos kainai metų gale, o tai darys įtaką ir kitų produktų kainoms.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus Real Estate Advisors“ apskaičiuota šių metų kovo mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje ir Rygoje butų kainos augo, atitinkamai 0.2 proc. ir 1.4proc. Tuo tarpu Taline kovą buvo stebimas 0.1 proc. kritimas. Kovo mėnesį Taline vidutinė buto kvadratinio metro kaina, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, pakilusi 7.8 proc. ir vidutiniškai siekia 931 EUR/ kv.

„Cukrus brangs vos ne dvigubai“, – ši pastaruoju metu sklandanti žinia verčia žmones kaupti atsargas. Ir gamintojai, ir prekybininkai ginasi: cukrus tikrai pabrangs, bet pamažu ir ne taip smarkiai, rašo „Lietuvos rytas“. „Cukrus brangs iki 6 litų už kilogramą. Tokią kainą tiekėjai jau pateikė prekybos centrams“, – ši vakar Utenoje pasklidusi žinia sukėlė lengvą paniką.

Prekybininkai atsargiau, gamybininkai – pilna burna kalba, kad vėl brangs duona, miltai, aliejus. Kavos pardavėjai ir šokolado gamintojai perspėja dėl pavasarį galimo dar vieno kavos kainų šuolio. Duona neišvengiamai brangs „Pavasarį – balandį ar gegužę – duoną neišvengiamai branginsime, nors mūsų įmonė duonos nebrangino trejus metus, – sakė UAB „Verbūnų duona“ komercijos direktorius Eugenijus Dajoras.

Ekonomistas Jonas Čičinskas, komentuodamas maisto brangimo tendencijas, teigia, kad žmonėms su tuo susitaikyti daug sudėtingiau nei su, pavyzdžiui, augančiais energetikos kaštais. Prognozuojama, kad maistas artimiausiu metu Lietuvoje pabrangs 20 proc., o tai, neabejoja VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanas Pranas Žukauskas, neigiamai paveiks tautiečių fizinę sveikatą. Artimiausiu metu kai kurių maisto produktų kainos Lietuvoje gali šoktelėti dar iki 20 proc. Anot lrt.

Pramonės atsigavimą eksporto sąskaita prognozuojantys gamintojai neatmeta, kad po kurio laiko kainos Lietuvoje pasieks Vakarų lygį. Kol kas drastiškai augančias žaliavų kainas Lietuvos gamintojai perkelia ant užsienio vartotojų pečių, tačiau ir tokios galimybės netrukus išseks.

2011-ųjų metų biudžete numatytas akcizo tarifo dyzelinui didinimas pagal įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES). Nuo sausio 1-osios litras dyzelino brangsta 12 ct. Tuo tarpu reguliariajam transportui pradedamas taikyti nulinis akcizo tarifas gamtinėms dujoms. Per metus 70 ct pabrangusio dyzelino akcizas didinamas nuo 947 litų iki 1043 litų už 1000 litrų degalų.

Šių metų sausra paskatino augti kainas, nors nemažos įtakos turėjo ir spekuliantai. Grikių kruopos Rusijoje jau pabrango 80 proc., o bulvės – du kartus, pranešė Rusijos žemės ūkio ministrė Jelena Skrynik per spaudos konferenciją, skelbia „RIA Novosti“. Maisto produktų kainos auga. Ir daugiausia brangsta grikių kruopos ir bulvės – atitinkamai 80 ir 100 proc. Sviestas pabrango 22 proc., pienas – 19 proc., o vidutiniškai pieno produkcijos kainos ūgtelėjo 15 proc.

Artėjantys Triušio metai jau nuo pat pirmosios dienos paplonins lietuvių pinigines. Dėl padidintų akcizų 12 centų už litrą brangiau kainuos dyzelinas. Rūkaliams apie 10 centų daugiau teks pakloti už pakelį iki šiol pigesnėmis vadintų cigarečių. O panaikintas akcizas dujoms, sukančioms miesto autobusų variklius, jų keleiviams bilietų neatpigins nė vienu centu.

Per mėnesį labiausiai – 0,6 proc. – pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai. Šį lapkritį, lyginant su spaliu, ženkliausiai – 1,3 proc. atpigo alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai. Maisto produktų brangimą labiausiai lėmė šoktelėjusios šviežių daržovių kainos. Iš vaisių ir uogų lapkritį daugiausia – 22,9 proc. – pabrango vynuogės, trečiadienį skelbia Statistikos departamentas. Statistikai praneša, kad šį lapkritį, lyginant su spaliu, užfiksuota nulinė infliacija.

Per mėnesį Lietuvoje degalai brango keliasdešimčia centų. Pasak pardavėjų, kainas kelia didmenininkai. Šie tikina, esą sąlygas diktuoja pasaulinės naftos kainos ir JAV ekonomikos neapibrėžtumas, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Vairuotojai keiksnoja kasdien didėjančias degalų kainas, tačiau sako pasirinkimo neturintys ir į visuomeninį transportą persėsti neskuba. „Kainos žiauriai auga. Mano manymu, kainas kiekvienais metais pakelia žiemos sezonas“, – teigia kalbintas vyras.

Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, gerokai šoktelėjusios medaus kainos, pasak bitininkų, ko gero dar gali kilti. O Europos Sąjungos šalyse didėjant medaus ir kitų bičių produktų paklausai, kai kurių jų pavasariop esą Lietuvoje gali ir pristigti, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Bitininkai sako, kad šieme t dėl permainingų orų medunešis nebuvo gausus. Dabar medaus kilogramas kainuoja 22 litus ir daugiau. Tai maždaug 5 litais daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Dyzelino kaina Jungtinėje Karalystėje pasiekė aukščiausią lygį šiais metais. Prisipilti pilną baką Britanijos gyventojui dabar kainuoja 6,50 svaro sterlingų daugiau nei prieš metus tuo pačiu laikotarpiu, skelbia naujienų kanalas „Sky News“. Labiausiai dyzelino kainos padidėjo Velse ir Šiaurės Airijoje. Organizacijos AA duomenimis, dyzelino kaina pasiekė 123,14 penso už litrą ir viršijo šių metų gegužę pasiektą ankstesnį rekordą – 123,08 penso.

Buvau ir tebesu kainų skelbimo internete skeptikas ir nemanau, kad tai tikslinga. Bet jei tokia informacija skelbiama, kodėl gi nepažiūrėjus. Kalbu apie http://www.produktukainos.lt/ Pirmas pastebėjimas (ta pati pastaba tinka ir statistikos departamentui) , apskaičiuojant kainas, nesinaudojama trumpalaikėmis nuolaidomis ar „akcijomis". Kitaip tariant, kažkokiu keistu būdu, perkant konkrečią prekę ir mokant konkrečią kainą, ši konkreti kaina nėra naudojama, skaičiuojant vidutines kainas.

Statistikos departamento pajamų ir gyventojų sąlygų tyrimo duomenimis skurdo rizikos lygis Lietuvoje 2009 m. buvo 29,4 proc. Palyginus su 2008 m. jis padidėjo 2,2 proc. Nedžiugina ir 2010 m. tendencijos. Pagrindinių maisto produktų kainos, kurios labai juntamai veikia bet kokio namų ūkio išlaidas 2010 m. taip pat pakilo. Jos šiuo metu siekia apie 70 proc. vidutinių europinių kainų, vidutiniam darbo užmokesčiui esant tris keturis kartus mažesniam.

Ekstremalios gamtos bei rinkos jėgos paveikė maisto produktų kainas, nuo pomidorų iš Izraelio iki kopūstų iš Pietų Korėjos. Kopūstai Pietų Korėjoje Eiliniam žmogui tai yra tik dar viena daržovė. Tačiau Pietų Korėjos gyventojams ilgalapiai kopūstai yra dalis nacionalinio identiteto bei dažniausiai naudojamas ingredientas gaminant aštrų marinuotą daržovių patiekalą, pavadinimu kimchi, kuris yra patiekiamas prie kiekvieno valgio.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

Dėl elektros perdavimo linijų remonto Baltarusijoje vyksta elektros tiekėjų į Lietuvą persigrupavimas. Pakomentuoti padėtį „Respublika“ paprašė Algirdo Jaruševičiaus, Nacionalinės elektros tinklų valdytojų asociacijos prezidento. – Ko tokiomis aplinkybėmis tikėtis vartotojams? – Tas remontas, labai primenantis naftotiekio „Družba“ remontą, eliminuoja Ukrainos elektros patekimą į Lietuvą.

Atrodo, kainų didėjimui mūsų šalyje nėra galo. Pagrindinių maisto produktų kainos, palyginti su praeitais metais, pakilo apie 20 procentų, o kai kurių – net 50 procentų ir daugiau. Brangsta pieno produktai, daržovės, duona, praktiškai viskas. Kodėl taip yra? Kokios šio nuolatinio maisto produktų brangimo priežastys? Į šiuos ir kitus susijusius klausimus pabandėme atsakyti šioje Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo apskritojo stalo diskusijoje.

Šią savaitę Prezidentė išsakė mintį, kad maisto kainų antkainiai galėtų būti reguliuojami pagal Civilinį kodeksą. Deja, sunku suprasti, kuria Civilinio kodekso nuostata Prezidentė vadovavosi, tačiau iš esmės Civilinis kodeksas yra skirtas reguliuoti privačius teisinius santykius, o ne viešosios teisės, kuria vadovaujasi valstybės institucijos, klausimus. Civilinio kodekso 6.313 str. 1 d. nustato, kad parduodamo daikto kaina yra nustatoma pinigais šalių susitarimu.

17-07: Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) nepritaria maisto kainų reguliavimui IR primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Krikščionių partijos pirmininkas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius politikų siūlymus maisto produktams nustatyti ribinius prekybos antkainius vertina kaip bandymą dangstyti Vyriausybės nesugebėjimą suvaldyti ekonominius ir socialinius procesus ir tariamo susirūpinimo žmonių gerove imitaciją.

Premjeras Andrius Kubilius teigia pritariąs siūlymui viešinti prekybininkų būtiniausiems maisto produktams taikomus antkainius. Tai reglamentuojantį Kainų įstatymo papildymo projektą trečiadienį Seime įregistravo parlamentaras Saulius Stoma. „Panašią idėją mes jau prieš porą metų esame svarstę ir tikrai manau, kad tai būtų visai nebloga idėja“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijuje“ sakė Premjeras. Jis siūlė įvertinti, kaip tai galėtų būti realizuota.

Premjerui Andriui Kubiliui skėsčiojant rankomis, kad maisto kainoms augti nemato objektyvių priežasčių, grupė Seimo narių inicijavo Kainų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma nustatyti maisto produktų antkainius. Projekte numatyta, kad maisto produktais vidaus rinkoje prekiaujančios įmonės negali imti jokio kito mokesčio, išskyrus prekybos antkainį. O šis didmeninėje prekyboje negali būti didesnis nei 20 proc., mažmeninėje – nei 25 proc. iš gamintojo įsigyto produkto kainos.

Neseniai Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad moksleiviai visiškai neišmano, kaip elgtis su pinigais – toks dalykas mokyklose nedėstomas. Bet dabar jį dėsto pats gyvenimas. Pastarieji metai išmokė elementarios aritmetikos net tuos, kurie skaičiams ir jų operacijoms neturi jokių gabumų. Jau įtvirtinti įgūdžiai dėti centą prie cento niekur neprapuls ir kai sulauksime geresnių laikų. Dabar perkame apgalvotai ir taupiai iš būtinybės, bet tai pamažu tampa ir geru tonu.

Stokodami operatyvios ir tikslios žemės ūkio statistikos, prieš maisto prekių gamintojų ir prekybininkų diktatą neturi patikimų argumentų nei žemdirbiai, nei kontrolieriai, nei juo labiau vartotojai. Regis, logiška, kad, brangstant žaliavoms, turėtų brangti ir iš jos pagaminti produktai mažmeninės prekybos rinkoje. Bet kiek, kada ir kieno iniciatyva, žino tik šią tiesą deklaruojantys gamintojai ir prekybininkai.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo lėšos nepaliaujamai tirpsta, mat vienintelės pajamos šiuo metu – palūkanos už fondo likutį bei Vyriausybės vertybinius popierius. Todėl Vyriausybė temato vienintelę galimybę – didinti elektros energijos kainas vartotojams. Fondas sausėja Energetikos ministerija parengė Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo programos 2010–2014 metams projektą – paskirstė lėšas projekto sudėtinėms dalims. Iš viso numatyta išleisti 3,46 mlrd.