kainos

Honkongo vyriausybė planuoja priimti naujas priemones nuraminti nekilnojamo turto rinką, rašo „Bloomberg“. Nuo praeitų metų pradžios namų kainos šiame mieste išaugo beveik 50 proc. ir taip aplenkė 1997 metais pasiektą rekordą, po kurio sekė 6 metus trukęs defliacinis nuosmukis.

Lietuvos eksportas trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo, o statybų sektorius po ilgos pertraukos fiksavo pagyvėjimą.  Su eksporto sėkme susijusios gamintojų kainos šalyje mažėjo, užsienyje – didėjo, o infliacija ūgtelėjo. Lietuvoje pramonės produkcijos didėjimo metiniai tempai buvo didesni nei vidutiniai ES ir euro zonos šalyse. Spalio mėnesį infliacija ir gamintojų produkcijos kainos augo.

Didžiosios Britanijos energetikos kompanija „British Gas“ pranešė, kad dujų ir elektros sąskaitos šalies namų ūkiams nuo ateinančio mėnesio padidės vidutiniškai 7 proc. Didinti kainas vartotojams verčia augančios didmeninės dujų ir elektros energijos kainos, praneša naujienų kanalas „Sky News“. Bendrovės teigimu, dėl kainų didinimo savaitinės dujų ir elektros sąskaitos padidės vidutiniškai 1,50 svaro sterlingų. Maždaug 8 mln.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad 2010 m. lapkričio mėn., palyginti su 2010 m. spalio mėn., pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija gali sudaryti 0,2 procento. Metinė infliacija lapkričio mėn., tikėtina, sudarys 2,8, o vidutinė metinė – 1 procentą. Prognozuojama, kad lapkričio mėn.

Artėjant 2011 metų Europos krepšinio čempionatui, Panevėžio viešbučių savininkai jau suka galvas, kaip ir kiek pakelti kainas. Tačiau užmirštama, kad, sumanius trigubai pasipelnyti, viešbučiai gali likti tušti. Kitų metų rugsėjį, 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato metu, apsistoti viešbutyje Panevėžyje gali atsieiti brangiau nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Mat artėjant krepšinio fiestai skuba pakoreguoti paslaugų kainas ir kai kurių viešbučių savininkai.

Dar vasarą ekspertai prognozavo, kad rudenį degalų kainos gali pasiekti 4,5 lito už litrą ribą, tačiau ši prognozė nepasitvirtino. Kas mūsų laukia ateityje? Kurį laiką degalinėse brangę degalai šiek tiek atpigo. Kaip rodo tinklalapio kurokaina.lt duomenys, litras populiariausio A95 benzino spalio pabaigoje vidutiniškai kainavo 4,05 lito.

Konkurentams besiskundžiant, kad su didžiaisiais prekybos centrais kaina neįmanoma konkuruoti, „Maxima" žengė išties įžūlų žingsnį. Paėmė ir pareiškė, kad tiekėjų branginamą produkciją kompensuos savo išlaidomis. Kitaip tariant, nesvarbu, kad tiekėjai didina kainas, Maxima didėjimą padengs savo lėšomis! Prieš akis akivaizdus nesąžiningos konkurencijos pavyzdys. Dar svarbiau, pati įmonė prisipažįsta tai daranti.

Trečiadienį paskelbtas Energetikos ministerijos nurodymas „Vilniaus energijai" taikyti senąjį karšto vandens tiekimo grafiką – namuose palaikyti 50 laipsnių vandens temperatūrą tiek dienos, tiek nakties metu, sukėlė gyventojų pasipiktinimą.

2010 m. spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Tai 0,1 proc. punkto mažiau nei prieš mėnesį, praneša Statistikos departamentas. Spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 1 proc. pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 2,6 proc.

Kaip skelbia tinklalapio produktukainos.lt statistika, per praėjusią savaitę bent keliais centais sumažėjo beveik visų būtiniausių maisto produktų kainos. Didžiuosiuose prekybos tinkluose nepakito tik kiaulienos kumpio be kaulo bei 3,5 proc. riebumo pieno maišeliuose kainos. Kiaulienos kumpio vidutinė kaina prekybos centruose praėjusią savaitę siekė 13,5 lito. Tokia pati jo kaina užfiksuota ir užpraėjusią savaitę.

LKF atstovai teigia, kad kitąmet apsistoti mažesnių miestų viešbučiuose krepšinio turistams gali kainuoti brangiau nei Vilniuje ar Kaune. Priežastis – provincijos viešbučiai ketina atsiimti už sunkmetį ir gerokai sukelti kainas. Kaltina godumu „Turime kai kurių viešbučių pirminius pasiūlymus dėl bendradarbiavimo, jie juokingai skamba, nes Vilniuje viešbučių paslaugos trigubai pigesnės nei čia. Taip nebūna, kainos įspūdingos. Jie mano, kad atvažiuos turistai ir užguls viešbučius.

Šių metų spalio mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė nepakito. Rugsėjo mėnesį buvo nustatytas 0,2% sumažėjimas. Spalio mėnesį pokyčiai buvo fiksuojami tik dviejuose miestuose: Vilniuje ir Kaune.

Ieškodami pigesnių maisto produktų, lietuviai vėl dažniau vyksta į kaimyninę Lenkiją apsipirkti. Tuo nedidžiaugia smulkūs Lietuvos pasienio prekybininkai. Jų teigimu, mažų parduotuvių apyvarta smunka, kai kurių – iki penktadalio, praneša LTV naujienų tarnyba. Dažnas Lietuvos–Lenkijos pasienio gyventojas vyksta į kaimyninius Suvalkus apsipirkti. Čia kai kurie produktai, pavyzdžiui, pieno, mėsos, ypač vištienos – perpus pigesni nei Lietuvoje.

Pavasarį savo paslaugų kainas drastiškai sumažinusios bendrovės „Klaipėdos Taksoma" vieši pareiškimai, kad tik taip galima išgyventi ir neprarasti vis labiau ekonominio sunkmečio spaudžiamų klientų, buvo tik optinė apgaulė. Perprogramavę taksometrus, taksistai iš klaipėdiečių už važiavimą ėmė trečdaliu daugiau, nei priklauso. Užvakar Klaipėdos apskrities VPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuro (ENTB) pareigūnai nutarė darbo reikalams pasinaudoti taksi paslaugomis.

Maisto kainų šuolis tiesiog žudo iš pašalpų ar minimalių atlyginimų gyvenančias šeimas. Brangstant produktų kainoms, žmonės imasi už galvų ir nežino, ką daryti, kaip toliau gyventi ir išmaitinti savo vaikus. Absoliuti dauguma lietuvių pastebėjo maisto brangimą ir pripažino, kad tai keičia jų vartojimo įpročius: skatina ieškoti pigesnių prekių ar parduotuvių, kiti prisimena apsipirkimo keliones į Lenkiją, rodo rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.

Ukmergės savivaldybės pavyzdys bandant jėga perimti šilumos ūkį užkrėtė ir Prienus. Šio rajono valdžia nebeslepia ketinimų taip pat išvyti privačią bendrovę, kuri gyventojams tiekia šilumą, rašo "Lietuvos rytas". Prieniškiai jau kelerius metus už šilumą moka brangiausiai. Tačiau gyventojų ir valdžios kantrybės taurę perpildė šilumos tiekėjo ketinimai dar didinti kainą. Tuo tarpu verslininkai atkerta, kad Ukmergės ir Prienų valdžia tiesiog ruošiasi būsimiems savivaldybių rinkimams.

Ilgąjį savaitgalį vairuotojai kai kuriose degalinėse galėjo nusipirkti automobilių kuro, mokėdami apie  10 ct/l pigiau nei įprasta, tačiau kainų karu tai negrėsė - klientai buvo pamaloninti švenčių proga. “Ne pirmi metai prieš Vėlines savo klientams keliais centais sumažinome benzino ir dyzelino kainas. Tačiau negalėčiau žadėti, kad taip bus kasmet. Savaitgalis baigėsi - pamažu grįžta ankstesnės kainos.

Specialistai pažymi, kad dauguma šalies gyventojų, brangstant maisto produktams, keičia savo vartojimo įpročius. Pasikeitė vartojimas Didėjančios maisto kainos skatina žmones ieškoti alternatyvų: rinktis pigesnes prekes ar parduotuves. Nemaža dalis žmonių prisimena turgų, kiti rengiasi vykti apsipirkti į Lenkiją. „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė sako, kad lietuviai maistui taupo nebe pirmus metus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija paskelbė, jog žemdirbiai planuoja burtis į kooperatyvą, kad patys eksportuotų derlių ir pasiimtų prekybininkų pelno dalį, rašo „Verslo žinios". „Šie metai grūdus eksportuojančioms įmonėms sunkūs, tad gali būti, jog konkurencijos grūdų rinkoje nebeliks. Norėtume patys užsiimti eksportu", - sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Romas Majauskas.

Skrydžių bendrovė „Ryanair“ padidino savo metinio pelno planuojamus rodiklius ir pranešė, kad šią žiemą keleiviai už lėktuvo bilietus turės mokėti daugiau, rašo „The Guardian“. Didžiausia Europos trumpųjų nuotolių skrydžių bendrovė pranešė, kad per ateinančius 6 mėnesius vidutinė bilietų kaina padidės 10 proc. ir tai padės kompanijai padidinti prognozuojamą pelną iki 400 mln. eurų.

Verslininkai teigia, kad prekyba gėlėmis, skirtomis papuošti artimųjų kapus, šiemet vangi, nors Vėlinės jau čia pat. Pagyvėjimo tikimasi savaitgalį, ypač Visų šventųjų dieną, kuomet gėlių kainos krenta. Pastebima, kad šiemet pirkėjai dažniau renkasi puokštes, o ne skintas gėles, be to, pageidauja dirbtinių, o ne gyvų. Klaipėdos naujojo turgaus gėlių skyriuje prekiautojų apstu.

Statybos sąnaudų kainos rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo 0,3 proc., praneša Statistikos departamentas. Metinis nuosmukis sumažėjo iki 1,3 proc. Rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo 0,5 proc. pabrangusios statybinės medžiagos ir gaminiai. Statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valandos kainos padidėjo 0,1 proc. Darbo užmokestis ir pridėtinės išlaidos rugsėjo mėn. nepasikeitė.

Lietuvos didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – trečiąjį šių metų ketvirtį bendras butų kainų lygis ūgtelėjo 0,3 proc. Teigiamas kainų pokytis fiksuojamas pirmą kartą nuo 2007 metų pabaigos, rodo įmonės „Ober-Haus“ statistika. Tačiau kainos skirtinguose didmiesčiuose judėjo nevienodomis kryptimis: Vilniuje per trečią šių metų ketvirtį butų kainos kilo 1,2 proc., kai Kaune ir Klaipėdoje jos vis dar mažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 0,8 proc.

Pasaulyje įsisiautėję valiutų karai gali skaudžiai paliesti ir mūsų šalį. Labiausiai nauja protekcionizmo apraiška pakenks už Europos Sąjungos ribų eksportuojančioms Lietuvos įmonėms. Mažės konkurencingumas Pasaulio galingiausiųjų šalių sukelti valiutų karai neaplenkia ir Lietuvos. Intervencijos į valiutų rinkas, siekiant nuvertinti valstybių valiutas, gali pakenkti prie Lietuvos ekonomikos atsigavimo daugiausia prisidedančiam Lietuvos eksportui.

Vis daugėja informacinių pranešimų, kad nekilnojamojo turto pardavimų skaičius didėja, jog nekilnojamojo turto rinka atsigauna. „Uus Maa Lithuania“ nusprendė išanalizuoti kokie butai šio atsigavimo metu yra patys populiariausi ir apžvelgė 2010 m. įvykdytus butų pardavimo sandorius. Butų pardavimo sandoriai buvo nagrinėjami pagal du aspektus – kambarių skaičių bei statybos metus, t.y. ar būstas yra naujos ar senos statybos.

Š. m. spalio 25 d. bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST) pristato atnaujintą tiesioginio debeto paslaugą, gyventojams suteikiančią galimybę dar patogiau atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Pasirinkę tiesioginio debeto paslaugą, klientai turi galimybę reguliariai mokėti vienodas įmokas nebetikrindami skaitiklio. Informacija už mokėjimo atlikimą iš sąskaitos jiems pateikiama iš anksto.

Didžiuosiuose prekybos tinkluose per praėjusią savaitę atpigo bulvės, liesa varškė bei pieniškos dešrelės. Brango sviestas bei juoda duona, skelbia produktųkainos.lt. Valdžios institucijų inicijuotame tinklalapyje pateikiamos pagrindinių maisto produktų kainos bei jų pokytis per savaitę ir metus. Vidutinė lietuviškų bulvių kaina praėjusią savaitę buvo 0,93 lito už kilogramą. Tai 12,26 proc.

Ūkininkai prakalbo, kad užsieniečiai žada supirkti visą Lietuvos derlių ir jau kitų metų pradžioje turėsime tik tuščius sandėlius. Apie tai kalbamės su Žemės ūkio rūmų vadovu Broniumi Markausku. Rusai masiškai supirkinėja daržoves, ypač bulves, siūlo didesnes kainas ir geresnes sąlygas. Ar mes patys nepritrūksime daržovių? Nesibaiminu, kad pritrūksime daržovių. Jei nebeliks lietuviškų, tai atveš iš užsienio. Čia, aišku, lemia kaina.

Valdžios atstovai tvirtina, kad gyvenimas mūsų krašte gerėja, tačiau kainoms nepaliaujamai kylant daugelis šeimų suka į kaimynų valstybę pirkti net būtiniausių maisto produktų, rašo „Lietuvos žinios“. Prieš porą metų prasidėjęs bumas vykti į šalia esančią Lenkiją apsipirkti neslūgsta ir šiandien, nors kelionių agentūrų rengiamos tokio pobūdžio išvykos autobusu tampa ne tokios populiarios. Kelionių organizatorių teigimu, taip yra ne todėl, kad lietuviai nebenori pirkti lenkiškų produktų.

Šią savaitę vykusiame Alytaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje priimti sprendimai dėl naujų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei šilumos kainų. Taip pat patvirtinta Geriamojo vandens vartojimo didinimo ir naujų vartotojų prisijungimo skatinimo programa, kuria vadovaujantis visiems šio vandens vartotojams pusmetį bus teikiamos kompensacijos.

Kainų komisija suderino 14 proc. mažesnes bazines šilumos energijos kainas bendrovei „Mažeikių šilumos tinklai“ ateinančių trejų metų laikotarpiui. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino naują bazinę 17,70 ct/kWh be PVM šilumos kainą (šiuo metu galiojanti – 20,60 ct/kWh be PVM). Ši kaina yra 7 proc. mažesnė už įmonės pateiktą projektą.

Rusija ne juokais prakalbo apie paukštienos importo sustabdymą, tačiau Lietuvos paukštininkai teigia, kad tai Lietuvai mažai aktualu. Vištiena, dabar viena pigiausių ES, nedaug, bet vis tiek brangs. Rusijos žinių agentūros praneša, kad didžiųjų šios šalies paukštynų atstovai entuziastingai palaiko Vyriausybės vadovo Vladimiro Putino pareiškimą, kad nuo 2011 m. Rusija faktiškai galėtų atsisakyti vištienos importo.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas prognozuoja, jog nuo kitų metų už elektrą gali tekti mokėti daugiau. Skaičiuojama, jog elektra gali brangti 1-2 ct/kWh. Tai lemtų didėjanti importuojamos rusiškos elektros kaina ir dujų brangimas, rašo delfi.lt. Gyventojams, sunaudojantiems 100 kWh elektros per mėnesį, sąskaitos padidėtų 1-2 Lt. Sekmokas mano, kad mažesnis elektros kainos tarifas turintiems elektrines virykles turėtų išlikti ir kitų metų pradžioje.

Pasaulio valiutų biržose krentantis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu mažina gamtinių dujų kainas, tad jau nuo lapkričio 1 d. pigs Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) gaminama šiluma. Kaina mažinama beveik 6 proc. - iki 14,08 cento už kilovatvalandę. „Gamtinių dujų kainos yra svarbiausias veiksnys, lemiantis šilumos gamybos kainą. Kadangi dujų kainų skaičiavimo formulė susieta ir su JAV dolerio kurso pokyčiais, pingantis doleris daro įtaką ir Kaune gaminamai šilumos kainai.

Pigios elektros era baigėsi ne praėjusių metų pabaigoje, kai buvo uždaryta atominė elektrinė. Ji baigsis kitąmet. Taip teigia elektros importuotojai. Kiek kitąmet vartotojai mokės už elektrą, labai priklauso nuo to, kiek kainuos importuojama energija. Lietuva maždaug pusę reikalingos elektros importuoja.

Kaunas gali „didžiuotis" ne tik auksine tupykla, bet ir auksiniu vandeniu. Laikinojoje sostinėje kubinis metras pašildyto vandens kainuoja daugiau nei keli gramai aukščiausios prabos aukso bet kurioje supirktuvėje. Normalu, kad brangu Kaunietė Justė Petrulytė, gyvenanti J.Lukšos–Daumanto g. 2 name, pakraupo, gavusi „Kauno energijos" sąskaitą už rugsėjo mėnesį. Du kubinius metrus karšto vandens sunaudojusi ir tiek pat deklaravusi mergina turi sumokėti net.

Jungtinės (Tautos prisikėlimo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos) frakcijos narys Dainius Budrys teigia, jog kai kurių politikų bandymai įsikišti į prekybinių antkainių dydžių dažniausiai vartojamiems maisto produktams nustatymą tėra tuščias populizmas. „Naivu tikėtis, kad prekybininkai išgąs politiko (kad ir labai populiaraus) grūmojimų ir atpigins prekes“, – sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas.

Bendrovė „Intel“ pranešė atpiginusi kai kuriuos staliniams ir nešiojamiesiems kompiuteriams skirtus savo procesorių modelius. Staliniuose kompiuteriuose naudojamo 3,2 GHz „Core i3-550“ procesoriaus kaina sumažinta 15 proc. – dabar jis kainuoja 117 dolerių tiekiant 1000 vienetų partijomis, teigiama bendrovės pranešime. 3,2 GHz „Pentium E6700“ ir 3 GHz „Pentium  E6500“ modeliai atpigo 13 ir 15 proc. – atitinkamai iki 75 ir 64 dolerių.

Statistikos departamentas prognozuoja, kad spalio mėnesį infliacija bus mažesnė nei rugsėjį.  Skaičiuojama, kad pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) infliacija gali sudaryti 0,4 procento. Rugsėjį mėnesinė infliacija sudarė 0,6 proc. Anot departamento, spalio mėn. infliacijai įtakos, tikėtina, turės brangstančių maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos ir dėl naujų rudens kolekcijų didėjančios drabužių ir avalynės prekių grupės kainos.

Nedidele balsų persvara, du kartus balsuodamas, Seimas po pateikimo nepritarė antkainius ribojančiam įstatymo projektui ir grąžino jį iniciatoriams tobulinti. Ketvirtadienį po pateikimo už Kainų įstatymo papildymo projektą, numatantį prekybos antkainių ribojimą, balsavo 35 Seimo nariai, 9 buvo prieš, 29 susilaikė. Socialdemokratams ir „tvarkiečiams" paprašius perbalsuoti, už šį projektą balsavo 39 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 34 parlamentarai.

Ketvirtadienį Seimas apsispręs dėl Kainų įstatymo papildymo projekto, kuriuo siekiama viešinti prekybininkų taikomus maisto produktų antkainius. Projekto autoriaus Seimo nario Sauliaus Stomos nuomone, antkainių viešinimas turėtų sustabdyti nepagrįstą kainų kilimą. „Jei žmonės turės galimybę matyti, kokį antkainį užsideda prekybininkai, galės kur kas paprasčiau pasirinkti, kur pirkti.

Vasaros vėtroms išlaužius miškus prognozės apie pigsiančią medieną neišsipildė. Kietojo kuro kainos jau aplenkė praėjusių metų šalčiausio sezono lygį. Delsiantieji praloš Miškininkai, anglių ir įvairiausių briketų pardavėjai vis dar delsiančius vartotojus perspėja kainų kritimo nebesitikėti – pirkti dabar, jei nenori vėliau už šilumą mokėti dar brangiau.

Bendrovės „Lukoil Baltija" benzino importas iš Švedijos siekiant paspausti AB „Orlen Lietuva", neseniai pakeista atsargų kaupimo tvarka nebuvo beprasmiai veiksmai, vertina dėl kitų metų sutarčių su „Orlen Lietuva" derybas pradedantys degalų rinkos dalyviai, nuo spalio sulaukę visuotinio benzino kainos sumažinimo, rašo „Verslo žinios". Šiemet benzino iš Švedijos tanklaiviais per valstybės lėšomis degalų importui pritaikytą AB "Klaipėdos nafta" vežti pradėjusios įmonės „Lukoil Baltija" atstovai ...

Pirmadienį paskelbta tyrimo išvadą, pagal kurią nepasitvirtino prielaidos, kad maisto produktų kainos pastaruoju metu didėjo išimtinai dėl objektyvių ekonominių priežasčių, o ne dėl susilpnėjusios konkurencijos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ - žurnalistų Arūno Brazausko, Giedriaus Krušnausko ir Tomo Čyvo straipsnis „Kas įkąs maisto kainas?“. Prekybos tinklai, padedami valdžios, jau išstūmė smulkiąją prekybą. Dabar politikai tinklams grasina kainų kontrole. Apie kainų reguliavimą prabilo net ir dešinioji šalies valdžia. Plačiau apie tai jums pasakos ir karštoji numerio tema. Seimo nariai, ministrai, teisėjai, kiti aukšti pareigūnai pateikia turto deklaracijas.

Reaguodamas į vykstančias diskusijas  dėl maisto kainų reguliavimo Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) primena, kad maisto kainų reguliavimas yra akivaizdus planinės ekonomikos reliktas, nepasiekiantis teigiamų pokyčių ir pirmiausia žalingas vartotojams. Neproporcingas sprendimas Maisto kainų reguliavimas tiesiogiai prieštarauja ūkinės veiklos laisvei, kaip tai suvokiama liberalioje visuomenėje ir garantuojama Konstitucijoje.

Ukmergės rajono merui A. Kopūstui nesuprantama kodėl Kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė D. Korsakaitė klaidina Lietuvos gyventojus teigdama, kad dėl vienos šimtosios cento mažesnių šildymo kainų nereikėjo daryti revoliucijų. Savivaldybės duomenimis kainos už šildymą Ukmergėje mažėjo nuo 13,43 iki 25,28 proc. „Šilumos kaina yra sumažinta nuo 3,5 iki 6,59 centų už kilovatvalandę, priklausomai nuo katilinės.

Lietuvos rinkoje parduodamos pramonės produkcijos kainos per metus šoktelėjo 7,6 proc., skelbia statistikai. Labiausiai per metus brango žalia nafta (27,5 proc.), rafinuoti naftos produktai (26,7 proc.), pagrindiniai vaistų pramonės gaminiai ir farmaciniai preparatai (16,3 proc.). Per šį laikotarpį pigo variklinės transporto priemonės, priekabos ir puspriekabės (13,7 proc.).Ne Lietuvos rinkoje parduotos pramonės produkcijos kainos per metus padidėjo 14,5 proc.

„Prezidentės pritarimas idėjai riboti būtiniausių maisto produktų antkainius bus bandomas suniekinti pasitelkiant visas įmanomas gražbylystės formas, ekonomikos teorijas ir teisinius samprotavimus.  Monopolijos be kovos ir savo noru tikrai neatsisakys galimybės vietoje vieno lito paimti du ir dantimis bei nagais kovos už dabar esančią tvarką.