kainos

Augančios aukso ir sidabro kainos vienus skatina investuoti, kitus – parduoti. Lietuvoje šiuo metu už 999 prabos aukso gramą mokama jau daugiau nei 110 Lt. Kompanija „Auksovokas.lt“ tikina, kad per pastarąją savaitę sulaukė 77% proc. daugiau aukso ir sidabro siuntų, lyginant su mėnesio pirmąja savaite. Laukti ar parduoti? UAB Auksovokas.

Šiemet prieš šventes padidėjusi kiaušinių paklausa gamintojus nelabai džiugina. Tradiciškai prieš Velykas gerokai padidėja kiaušinių pardavimas. Ypač greitai išperkami balti, kurie labiau tinka marginti. Pirkėjai skundžiasi prieš šventes padidėjusiomis kainomis, bet paukštininkai tikina, kad didelio uždarbio nesulauks dėl pabrangusių pašarų ir didelės konkurencijos. Kiek kitokios nuotaikos vyrauja tarp paukštynus turinčių ūkininkų.

Apartamentai Londono elitiniame komplekse „One Hyde Park“ parduoti už rekordinę Britanijos NT rinkai sumą – 136 mln. svarų sterlingų (221,2 mln. dolerių). „One Hyde Park“ laikomas brangiausiu gyvenamu kompleksu pasaulyje. Anot „The Guardian“, pirkėjui, kurio pavardė neskelbiama atstovavo teisininkai iš Ukrainos. Faktiškai buvo parduoti du butai, kurie bus sujungti į vienus trijų aukštų apartamentus. Bendras jų plotas – 2300 kvadratinių metrų.

Kuveitas Japonijai padovanos 5 mln. barelių naftos, kurios vertė dabartinėmis kainomis – daugiau kaip 550 mln. dolerių, taip išreikšdamas solidarumą žemės drebėjimo ir cunamio nuniokotai šaliai. „Rodydama solidarumą Japonijai, ministrų taryba nusprendė Japonijai skirti 5 mln. barelių žaliavinės naftos ar jos produktų“, – teigė naftos ministras Sheikhas Ahmadas Abdullah Al-Sabah.

Nacionalinis Kinijos statistikos biuras pranešė, kad kovą šalyje sulėtėjo nekilnojamojo turto kainų augimas, informuoja BBC. Naujausiais duomenimis, kovą, palyginus su vasariu, naujų būstų kaina Kinijoje išaugo 49 iš 70 miestų. Vasarį, palyginus su sausiu, naujų būstų kainos augo 56 iš 70 Kinijos miestų. Pastaruoju metu Kinijos vyriausybė ėmėsi ekonomikos griežtinimo priemonių ir taip stengiasi kovoti su sparčiai šalyje augančiomis nekilnojamojo turto ir maisto produktų kainomis.

2010 m. maisto produktai labiausiai brango Estijoje – 10,4 proc., tačiau brangiausiai maistas vis dar kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maistas 2010-aisiais taip pat brango, šiuo metu čia maistas bendrai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ar Estijoje.

Sparčiai auganti infliacija ir vargiai didėjantys atlyginimai privedė prie to, kad namų ūkių padėtis Didžiojoje Britanijoje yra prasčiausia nuo 1921 metų, rodo neseniai atlikto tyrimo duomenys, kuriais remiasi šalies dienraštis „The Daily Mail“. Ekonomikos ir verslo tyrimų centro duomenimis, Britanijos šeimų pajamos yra vidutiniškai 910 svarų sterlingų mažesnės nei prieš dvejus metus.

Šilumos kainos stabilizavosi ir beveik nekinta jau aštuntą mėnesį iš eilės, praneša Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK). Tačiau per metus skirtinguose regionuose šilumos kaina keitėsi nevienodai, ir tai iš esmės priklausė nuo to, kaip dažnai, svyruojant kuro kainoms, buvo keičiama šilumos kaina. „Užšaldžius“ šilumos kainą ilgesniam laikotarpiui, išaugusias ir nepadengtas kuro sąnaudas šilumos vartotojai apmoka vėlesniais mėnesiais.

Maisto produktų kainos pastebimai auga septintą mėnesį iš eilės, praneša statistikai. Kovą labiausiai brango pieno produktai, žuvis, aliejus.Šių metų kovą, lyginant su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1 proc., praneša statistikai. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, drabužiai ir avalynė bei transporto prekės ir paslaugos. Vartojimo prekės per mėnesį brango 1,3 proc., paslaugos – 0,2 proc.

Kovo mėn., palyginti su vasariu, visos gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 2,4 proc. Per metus visos parduotos pramonės produkcijos kainos padidėjo 14,3 proc. Daugiausia pabrango žalia nafta - 41,1, pagrindiniai metalai - 32,1, rafinuoti naftos produktai - 30,2 proc., o atpigo kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai - 5,8 proc., metalo gaminiai, išskyrus mašinas ir įrenginius, - 5 proc.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Didžiosios Britanijos gyventojai šių metų kovą turėjo netikėtą galimybę pigiau nusipirkti maisto produktų, nes mažmenininkai siūlė daug akcijų. Tačiau toks maisto pigimas vargu ar bus ilgalaikis, informuoja naujienų kanalas „Sky News“. Specialūs pasiūlymai maisto produktų kainas kovą, palyginti su vasariu, sumažino 0,5 proc. – daugiausia nuo 2009 metų rugpjūčio, skelbia Britanijos mažmeninės prekybos įmonių konsorciumas.

2011 m. kovo mėnesio „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė smuktelėjo 0,2%. 2011 m. vasario mėnesį indekso reikšmė nesikeitė. Didžiausią įtaką kovo mėnesio indekso reikšmės pokyčiui turėjo 1,1% sumažėjusios butų kainos Kaune.

Benzinas Lietuvoje ir toliau brangsta. Antradienį dalyje Lietuvos degalinių litras benzino kainavo beveik 4,7 Lt/l. Internete galima rasti informacijos apie degalinių kainas. Peržvelgus kainų pokytį paaiškėjo, kad benzino kainos viršijo rekordus. Litras 95 markės benzino kai kur jau kainuoja beveik 4,70 Lt/l. Litras 98 markės benzino pasiekė 4,77 Lt/l ribą. Brangsta ir dyzelinas.

Pirmadienį naftos kainos artėja prie aukščiausio lygio per 2,5 metų, tam įtakos daugiausia turi stiprūs duomenys iš JAV darbo rinkos. Irano naftos ministro komentarai, esą skubaus Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) posėdžio rengti nėra būtinybės dėl aukštų naftos kainų, taip pat palaikė naftos rinką. Gegužės mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina pirmadienį pakilo 34 centais, iki 119,04 JAV dolerio už barelį.

Šildymo sezonas jau baigiasi, tačiau šiandien jau aiškėja, kokia šilumos kaina Lietuvoje bus kitą sezoną. Pasaulyje brangstanti nafta pažėrė blogų nuojautų dėl dujų kainos ateityje. Tiekėjai gerų naujienų neturi. O kainų reguliuotojai įspėja, kad dujos prieš naująjį sezoną brangs 30 procentų. „Jei naftos kaina nekils ir išsilaikys ties šiandieniniu lygiu, dujos rudenį turėtų brangti 30 procentų.

Auksas visais laikais buvo vertinamas labiau nei sidabras. Kodėl? Kaip praneša naujienų kanalas CNBC, sidabras yra 16 kartų dažniau aptinkamas žemės plutoje nei auksas. Dėl šios priežasties ir uncija aukso rinkoje 38 kartus brangesnė nei uncija sidabro. Remiantis paklausos ir pasiūlos taisykle bei turint galvoje, kad abu metalai yra ganėtinai panašūs, skirtumai tarp jų kainų turėtų būti neabejotinai mažesni.

Baltarusija, antradienį apribojusi dyzelino prekybą pasienio degalinėse, trečiadienį persigalvojo ir nurodymą atšaukė. Dėl to nudžiugo krovininių automobilių vairuotojai iš Lietuvos. Lengvųjų mašinų vairuotojai apribojimo sako nė nepajutę – eilės pasienyje tįsta kas valandą, praneša LTV „Panorama“. Raigardo-Pervalkos pasienio kontrolės punkte sieną per parą kerta beveik 300 vilkikų ir vos ne pusė tūkstančio lengvųjų mašinų.

Rusijos energetikos koncerno „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas teigia, kad naftos barelio kainos turėtų siekti 70-90 JAV dolerių, informuoja „lenta.ru“. Šiuo metu „Brent“ naftos kainos siekia daugiau nei 114 JAV dolerių už barelį. Dėl neramumų Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje naftos kainos stipriai augo nuo pat šių metų pradžios. Naujas kainų šuolis rinkas sudrebino vasarį, kai neramumai Libijoje peraugo į civilinį karą.

Beveik šeši iš dešimties (56 proc.) Lietuvos gyventojų mano, jog po trejų metų būsto kainos Lietuvoje padidės. Tarp taip manančiųjų – daugiausia 5–10 proc. augimą prognozuojančių gyventojų. Šiuos duomenis atskleidė SEB banko užsakymu vasario 11–18 dienomis rinkos tyrimų bendrovės Socialinės informacijos centras (SIC) atliktas gyventojų nuomonės tyrimas. Tyrimo duomenimis, 18 proc. gyventojų tikisi, kad būsto kainos ateityje dar sumažės. Labiausia, gyventojų nuomone, tikėtinas 5 proc.

Būsto kainos metų pradžioje netikėtai šoktelėjo į viršų, kai į Didžiosios Britanijos sostinę ėmė plūsti turtingi pirkėjai, pabėgę iš neramumų apimtų arabų šalių, skelbia „London Evening Standard“. Nekilnojamojo turto agentūros „Savills“ ekspertai teigia, kad sukilimai Egipte, Tunise, Bahreine ir Libijoje bei svyruojančios akcijų biržos pavertė Londoną prieglobsčiu stabilumo ieškantiems arabų valstybių turtuoliams.

Vieniems kalbant, kad nekilnojamojo turto kainos dar kris, kitiems užtikrintai teigiant, kad jos jau kyla, neaišku, kaip būsto ieškantieji reaguoja į skirtingas nuomones ir vykstančius pokyčius. Ar  dar domimasi nekilnojamuoju turtu? Kiek šiuo metu būsto ieškantieji galėtų mokėti už perkamą būstą? Kiek kainuojančio būsto pasiūlymų šiuo metu daugiausia? Kas siūloma pirkėjui? Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Pastaruoju metu kainos, tiksliau – itin spartus jų augimas, kelia vis daugiau diskusijų ir nerimo. Juolab tai sustiprėja dėl to, kad po ekonominės recesijos pajamų didėjimas kainų augimo ne tik kad nepaveja, bet per dulkes nelabai ir mato... Štai vidutinis atlyginimas „į rankas“ per metus nuo ketvirtojo 2009-ųjų ketvirčio padidėjo vos 0,1 proc., o vartojimo prekės ir paslaugos pagal suderintą vartotojų kainų indeksą per tą patį laikotarpį pabrango net 3,6 proc.

Vilniuje nuo balandžio vidutiniškai 7 proc. brangs šiluma ir 3-4 proc. - karštas vanduo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) vienašališku sprendimu bendrovei „Vilniaus energija“ nustatyta 1,61 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) nepadengtų kuro sąnaudų kompensacija. Ji bus mokama metus. Nepadengtos kuro sąnaudos sudaro 41,419 mln. litų. Šiuo metu nepriklausomai nuo punkto visiems vartotojams šiluma kainuoja 23 centus už kilovatvalandę.

Degalų perdirbėjai ir prekybininkai demonstruoja išskirtinį sumanumą: teisindamiesi krizėmis Šiaurės Afrikoje bei degalų kainas pakėlę iki rekordinio lygio, amžiaus katastrofai nusiaubus Japoniją, jas kažkodėl pradėjo mažinti. Ekspertai pripažįsta, kad žmonėms mulkinti pasitelkiamų priemonių arsenalas niekada neišseks.

Šiemet vasarį ir kovą, kaip kiekvienais metais, suaktyvėjo žemės ūkio paskirties žemės rinka. Didesnių pokyčių dar nepastebima, nors tikimasi, kad ją pagyvins nesiliaujantys pranešimai apie maisto brangimą visame pasaulyje. Žemės ūkio paskirties žemė – itin sezoniška prekė, kuria domisi trys pagrindinės žmonių kategorijos: ūkininkai, prieš pavasarinius darbus norintys praplėsti savo valdas, miškų sodintojai ir investuotojai, kurie tikisi žemės kainų augimo.

Anglijai gresia 750 tūkst. namų trūkumas 2025 metais. Prognozuojama, kad didžiausias pasiūlos ir paklausos disbalansas bus sostinėje Londone, teigia šalies Viešosios politikos tyrimų instituto (Institute for Public Policy Research) ekspertai, kuriais remiasi verslo naujienų agentūra „Bloomberg“. Anot nekilnojamojo turto specialistų, Londone trūks 325 tūkst. namų, o Jorkšyro (Yorkshire) ir Hambersaido (Humberside) grafystėse – 151 tūkst.

Kovo 15 dieną pasauliui minint vartotojų teisių dieną, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė sako, kad lietuviai vis dar nedaug nusimano apie savo, kaip vartotojų teises ir jas prisimena tik tada, kai įsigyja nekokybišką daiktą. Kaip Jūs apibūdintumėte Lietuvos vartotojus? – „Balsas.lt“ paklausė Lietuvos vartotojų instituto prezidentės. Lietuvos vartotojai nori apginti savo teises, bet kartais tam turi per mažai žinių.

Vasario pabaigoje vykusio G-20 šalių susitikimo dalyviai laužė galvas, kaip stabdyti kainų didėjimą, tapusį pasauliniu reiškiniu. Kylančios kainos visuomet sukelia stiprią žmonių ir politikų reakciją. Politikai dažnai tiesiog atsiliepia į  žmonių susirūpinimą ir nepraleidžia progos rasti kaltų bei juos pasmerkti. Taip pat dažnai kaltų ieškoma visai ne ten, kur reiktų. G-20 susitikime dėl konkrečių priemonių sutarta nebuvo.

Didžiosios Britanijos sostinės viešbučiai siekia gerokai pasipelnyti iš 2012 metas Londone vyksiančių vasaros olimpinių žaidynių, jie savo paslaugų kainas padidino iki penkių kartų, o kelionių agentūroms nustatė drakoniškas kambarių rezervavimo sąlygas. Kaip rašo britų dienraštis „The Financial Times“, tokia padėtis gali pakenkti planams užkirsti kelią kainų augimui prieš artėjantį pasaulinį sporto renginį.

Paskui kylančias degalų kainas skuba brangti ir paslaugos, kurias teikiant degalai sudaro didžiąją dalį sąnaudų. Kai kurios tarpmiestinio keleivių pervežimo paslaugas teikiančios bendrovės aiškina jau nebeturinčios rezervų augančias kainas kompensuoti pelno sąskaita. Skaičiuojama, kad litras degalų per metus pabrango maždaug 80 centų, o bilietų kainos esą per tą laiką beveik nesikeitė. Todėl jau nuo balandžio kai kurios įmonės žada kelti kainas.

Prekybos tinkluose maisto produktams taikoma vienoda kainodara, tačiau to paties tinklo atskiruose prekybos centruose kainos gali skirtis. Didiesiems tinklams nepriklausančiose parduotuvėse dauguma maisto produktų kainuoja brangiau. O patys brangiausi maisto produktai pardavinėjami turguose – kartais to paties produkto, kuriuo prekiaujama ir prekybos centruose, kainos skirtumas gali sudaryti ir kelis litus. Tokias apytikres išvadas padarė „Respublika“, atlikusi mažą žurnalistinį tyrimą.

Įsigyti butą Didžiojoje Britanijoje labiau apsimoka nei jį nuomotis. Pavyzdžiui, dviejų kambarių buto nuomininkas moka vidutiniškai 10 proc. daugiau nei tokį pat butą nusipirkęs žmogus. Taip pat ir todėl, kad būsto paskolos metinės palūkanos šiuo metu yra itin mažos (siekia 5 proc.), skelbia Britanijos žiniasklaida. Remiantis nekilnojamojo turto paieškos puslapio „Zoopla.co.uk“ duomenimis, didžiausias skirtumas tarp nuomos ir būsto paskolos įmokos yra Jorke ir Birmingame– 39 proc.

Statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. vasarį, palyginus su sausiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 procento. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir atpigę drabužiai ir avalynė, alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai.

Sparčiai kylant degalų kainoms pasaulyje pastebima, kad tą pačią dieną kaina kyla ir Lietuvos degalinėse, skelbia Lietuvos radijas. Tačiau mažėjant pasaulinei kainai, Lietuvos degalinės jos nuleisti neskuba.Pagrindine augančių kainų priežastimi įvardijami konfliktai Artimuosiuose Rytuose, taip pat aukštas degalų akcizas Lietuvoje. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, Vyriausybė mažinti akcizo degalams, taip kompensuodama pasaulinį kainų kilimą, neketina.

Benzino kaina Didžiojoje Britanijoje gali pasiekti 2 svarus sterlingų (daugiau kaip 8 Lt) už litrą, jei Artimuosiuose Rytuose jau ir taip nestabili padėtis dar labiau suprastės, pareiškė Britanijos tarptautinės plėtros reikalų ministras Alanas Duncanas, kuriuo remiasi naujienų kanalas „Sky News“. Ministro teigimu, blogiausiu atveju, jeigu teroristai susprogdintų kokį naftą gabenantį tanklaivį ar naftos saugyklas Saudo Arabijoje, naftos barelio kaina gali išaugti iki 250 JAV dolerių.

Viešbučių savininkai perdaug tikisi iš vasaros pabaigoje prasidėsiančių Europos krepšinio pirmenybių. Mat aistruoliams bus siūloma nakvoti savo miegmaišiuose ar bendrabučiuose, užtat kelis kartus pigiau, rašo „Lietuvos rytas“. Kauno turizmo informacijos centro direktoriaus Sigito Sidaravičiaus nuomone, dėl gyvenamojo ploto stygiaus, pavyzdžiui, Kaune, keliamas pernelyg didelis ažiotažas. „Galima pamanyti, kad visai neliko ką pasiūlyti“, - stebėjosi S. Sidaravičius.

2000-aisiais šalį palikusiam ir dabar į Tėvynę grįžusiam žmogui šiandien matomos kainos gali sukelti šoką. Pavyzdžiui, kadaise Europą nuo badmiriavimo išgelbėjusios bulvės per dešimt su trupučiu metų pabrango keturis, populiariausia duona ruginių miltų pagrindu – penkis, dauguma kitų perkamiausių maisto prekių – du ir daugiau kartų. Maždaug 100 proc. ūgtelėjo ir degalų, benzino, dujų buitiniams vartotojams, šilumos kainos.

Pastebima, kad keičiasi pirkėjų įpročiai – žmonės ima ieškoti brangesnės, bet kokybiškos transporto priemonės. Nors už lango dar baltuoja sniegas, dviračių gamintojai jau pluša išsijuosę. Įmonėje kasdien nuo konvejerių nurieda po beveik pustrečio tūkstančio dviračių, tačiau vos spėjama vykdyti užsakymus, nes parduotuvės ruošiasi pirmajam pirkėjų srautui. Gamykla skaičiuoja, kad jos produkcijos pardavimai išaugo, nors ir didėjo savikaina.

Pasaulinės maisto kainos kyla jau 8 mėnesius iš eilės, o vasarį pasiekė rekordines aukštumas, pranešė JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Organizacijos matuojamas maisto kainų indeksas vasarį buvo 236, o tai 5 punktais daugiau nei sausį, praneša naujienų agentūra AFP. Indeksas, fiksuojantis pagrindinių maisto produktų kainų mėnesinius pokyčius, labiausiai išaugo dėl pieno ir grūdų produktų brangimo. 3,7 proc.

Tikriausiai sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą be mobiliojo ryšio priemonių, bet kad ir kokios gudrios būtų įvairios apskaitos programos, kruopščiai sumuojančios mobiliojo ryšio operatorių klientų prakalbėtą laiką ir būsimas sąskaitas, nesusipratimų vis dar pasitaiko. Mistika dvelkiantys tarifai Neseniai į naujienų portalą Balsas.

Pasaulinis naftos kainų kilimas dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Arabų šalyse stipriai neramina Lietuvos vežėjus, dirbančius tarptautinėse rinkose. Degalų kainos seniai matytose aukštumose – 116 JAV dolerių už barelį. Neatmetama galimybė, kad naftą eksportuojančios šalys dar labiau didins šios žaliavos kainą. Transporto įmonių savininkai baiminasi, kad jei dyzelino kainos ir toliau kils, uždirbti bus vis sunkiau.

Smarkų grikių kruopų kainų pakilimą 2010 m. vasarą galima paaiškinti „tyliu prekybos tinklų suokalbiu“, pareiškė Rusijos federalinės antimonopolinės tarnybos atstovas Timofejus Nižegorodcevas, kuriuo remiasi „RIA Novosti“. Pasak jo, suokalbiai rinkoje būna skirtingi.

Trečiadienį sidabro kaina pasiekė aukščiausią lygį per 31 metus, o aukso kaina nebesiekė anksčiau šią savaitę pasiektos rekordinės aukštumos. Neramumai Libijoje padidino metalų patrauklumą, padėjo ir kylančios naftos kainos. Trečiadienį sidabro kaina siekė 34,74 JAV dolerio už unciją, o tai yra aukščiausias lygis nuo 1980-ųjų pradžios. Aukso kaina nusileido nuo anksčiau šią savaitę pasiektos rekordinės aukštumos ir siekė 1 tūkst. 429,39 JAV dolerio už unciją.

Trečiadienį po Libijos perspėjimo dėl tolesnio naftos brangimo „Brent“ naftos kaina priartėjo prie aukščiausio lygio per 2,5 metų. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos barelis pabrango 0,05 JAV cento, iki 115,47 JAV dolerio. JAV lengvosios naftos kaina pakilo 39 JAV centais ir siekė 100,02 JAV dolerio už barelį.

Baltijos šalių ekonominė situacija stabilizavosi ir jau pastebimi pirmieji būstų kainų augimo ženklai, praneša nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Ober Haus“. Latvijoje ir Lietuvoje nebespekuliuojama valiutų devalvacijos temomis, o Estija jau įsivedė eurą. Nekilnojamojo turto (NT) kainos daugeliu atveju pasiekusios istorines žemumas, turi perspektyvą kilti.

Cukraus gamyba Europos Sąjungoje (ES) reguliuojama – visas kelias nuo cukrinio runkelio užauginimo iki pyrago. Cukraus rinka – bendros ES žemės ūkio politikos dalis, daugiau kaip 40 metų gyvuojantis sudėtingas monstras, kuris nustato vietinių runkelių supirkimo kainas, kvotas, importo muitus ir eksportuojamo cukraus subsidijas. Tačiau šiuo metu pasaulinėje cukraus rinkoje vyksta pokyčiai. „Cukrinis“ šurmulys nuvilnijo ir per Lietuvosparduotuves.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas Dominique'as Strauss-Kahnas įspėjo, kad pasaulio ekonomikos augimas gali sulėtėti, jeigu naftos kainos ilgą laiką išliks tokios aukštos, kokios yra dabar. Praėjusią savaitę dėl protestų Libijoje naftos kainos pirmą kartą nuo 2008-ųjų išaugo iki maždaug 120 JAV dolerių už barelį. „Aš esu sunerimęs. Tokios aukštos naftos kainos gali pakenkti ekonomikos augimui“, - sakė D. S. Kahnas.

Maisto produktų kainos Didžiojoje Britanijoje auga sparčiau nei daugelyje išsivysčiusių šalių ir labiau nei būtų galima pagrįsti jų augimą, teigiama pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje, kuria remiasi naujienų agentūra „Reuters“. Britanijos vyriausybė jau grasina maisto produktų pardavėjams sankcijomis. Šveicarijos banko UBS analitikai teigia, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė galėtų mobilizuoti žiniasklaidą, kad ši paspaustų maisto produktų gamintojus ir prekybos centrus.