kainos

Lietuva iki kito šildymo sezono turi pusę metų svarbiems energetiniams sprendimams, kurie nulems gyventojų mokėjimų už šilumą dydį. Atsakingiems šalies pareigūnams laikas atsakyti į visiems svarbius klausimus.

Maždaug prieš savaitę socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbta akcija prieš didėjančias degalų kainas kol kas labiau apsiribojo garsiais pareiškimais internete nei realiais veiksmais. Balandžio 2 d. vairuotojai buvo kviečiami įsipilti tik vieną litrą kuro, bet sostinės degalinėse protestuotojai kol kas nesirodo. Nors socialiame tinkle akciją patvirtino remiantys daugiau nei 9 tūkst. žmonių, degalinėse jų taip ir nesulaukėme.

Nuo šių metų kovo 1 d. techninių apžiūrų specialistai skiria daugiau dėmesio automobiliams su dyzeliniais varikliais. Nuo kovo 1 d. šalyje sugriežtinus techninės apžiūros reikalavimus automobiliams su dyzeliniais varikliais, viena interneto svetainė atliko lankytojų apklausą.

Apie tai, kad stiprėja Lietuvos ir tolimojo Kazachstano ryšiai kalbama vis dažiau: verslininkai iš Kazachstano keletą metų buvo svarbiausi Lietuvos nenaujų automobilių prekyviečių lankytojai, neseniai iš Lietuvą ir Kazachtaną sujungė krovininis traukinys „Saulė“, o nuo balandžio mėnesio į šią šalį bus galima vykti tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus į Astaną. Stiprinami šių šalių ir kultūriniai bei turizmo ryšiai, planuojama, kad šiemt į Lietuvą ilsėtis iš Kazachstano atvyks apie 1500 turistų.

Didmeninė ir mažmeninė vaistų prekyba sutelkta keliose rankose, tad prekybininkai valdo farmacijos rinką, o valstybė prieš jų rinkodaros išmonę – bejėgė. Lietuvoje įsigalėję vaistinių tinklai karaliauja mažmeninėje rinkoje ir telkiasi su vaistų did­meninio platinimo įmonėmis. Tai leidžia diktuoti madas rinkoje ir siūlyti brangesnius vaistus. Dėl to nepakankamai efektyvios gali būti ir valstybinio reguliavimo priemonės.

Kuro kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, degalų vagystės tampa didžiulį pelną nešančia neoficialaus „verslo“ šaka, kuri itin suaktyvėja per kiekvieną kainų šoktelėjimą.  Automobilių stovėjimo aikštelės yra atakuojamos vagių, kurie iš transporto priemonių bakų išleidžia kurą ir jį parduoda juodojoje rinkoje.

Įspūdingu tempu kylant kuro kainoms, kas penktas vairuotojas teigia, kad naudoja dyzeliną ar benziną iš Baltarusijos. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių (59 proc.) prisipažįsta, kad per mėnesį išlaidos automobilio degalams sudaro nuo 201 iki 500 litų. Tokias kuro sąnaudų ir išlaidų tendencijas parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesio pabaigoje atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 3,5 tūkst. respondentų.

Pernai lapkritį gavusieji dideles šildymo sąskaitas dėl to turėtų kaltinti brangusį kurą ir šilumos punktų piržiūrėtojus. Tokias išvadas paskelbė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ji taip pat teigia, kad bendrovė „Vilniaus energija“, perduodama šilumos punktus, neprisidėjo prie didesnio šilumos vartojimo 2011 lapkritį.

Naftos kainos šoka vis aukštyn, o Lietuvos vairuotojai laikosi susiėmę už galvų. Pasigirsta specialistų nuogąstavimų, kad kuro kainos gali pasiekti 6–7 litus, o Seime vyksta diskusijos dėl kuro akcizų mažinimo, opozicijai žadant, kad degalai atpigtų 30 ct už litrą. Ateitis neramina „Pagal dabartines tendencijas, ganėtinai realu, kad benzino kainos pasieks 6–7 Lt“, – trečiadienį, pristatydamas pasaulio ekonomikos apžvalgą, svarstė „Nordea Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Nordea“ gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes ir sako, kad šiemet mūsų šalies BVP augs 2,7 proc. Tokias optimistines prognozes bankas grindžia Lietuvos diversifikuotomis eksporto rinkomis ir pagerintomis užsienio partnerių ekonomikos prognozėmis. „Pagerėjo pagrindinių mūsų užsienio prekybos partnerių prognozės, dėl to mes pagerinome ir Lietuvos ekonomikos augimo prognozę“, – spaudos konferencijoje sakė „Nordea“ ekonomistas Ž. Mauricas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia projektą, kurio esmė - šiltnaminių daržovių augintojams taikyti mažesnius tarifus už elektrą, šildymą bei dujas. Esą tik taip bus įmanoma užtikrinti, kad net ir šaltu periodu visi valgytume lietuviškas daržoves. Tačiau tokiu atveju visiems kitiems gyventojams, kurie daržovių neaugina, ir elektra, ir dujos, ir šildymas gerokai pabrangtų.

Nuo balandžio 1 d. visos automobilių technine priežiūra ir remontu užsiimančios kompanijos tradiciškai laukia po sezono kaitos žiemines į vasarines padangas norinčių pasikeiti klientų antplūdžio. Didieji automobilių servisų tinklai, tiek ir mažesni servisai, taip pat garažai ir jų prieigos bus užpildyti pneumatiniais raktais sparčiai besidarbuojančių mechanikų, nes didžiuosiuose miestuose klientų tokiu metu užtenka visiems.

Ekonomistai sako, kad dabartinis degalų kainų padidėjimas neprivers žmonių atsisakyti automobilių. Gyventojai esą ieškos kitų išlaidų, kurias galima sumažinti, todėl mažesnio degalų suvartojimo neprognozuojama. Be to, pasak kai kurių ekspertų, jau dabar žmonės yra įpratę važinėti taupiau – dažniau keliauja grupėmis, renkasi ekonomiškesnius automobilius ar pigesnį kurą.

Penktadienį Didžiosios Britanijos vyriausybė paskelbė naują „antialkoholinę strategiją“. Šalies valdžia nusprendė padidinti pigių alkoholinių gėrimų kainas, kad jie būtų sunkiau prieinami, pirmiausia – jaunimui. „Tai nepriimtina, kad alus yra pigesnis už vandenį“, – pareiškė premjeras Jamesas Cameronas. Vyriausybės parengta strategija bus pateikta svarstyti parlamentui vasarą, kad atitinkamas įstatymas būtų kuo greičiau priimtas.

Penktadienį sostinės galerijoje „Kunstkamera“ rengiamas 22-asis Vilniaus aukcionas, šįkart skirtas vien tik Lietuvos meninei fotografijai - senajai ir šiuolaikinei. Beveik 200 fotografijų rinkinys Vilniaus aukcione yra pristatomas pirmąkart. Pasak aukciono rengėjų, iki šiol Lietuvoje nėra buvę fotografijos meno aukcionų.

Nuo kovo 1 d. sugriežtėjusi dyzelinių automobilių techninė apžiūra (TA) turės įtakos automobilių rinkai, mano Lietuvos vairuotojai. Daugiau nei pusė (57 proc.) apklausos dalyvių mano, kad dyzeliniai automobiliai atpigs. Tokią Lietuvos vairuotojų nuomonę parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt kovo mėnesį atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 4,7 tūkst. portalo lankytojų. Trečdalis respondentų (32 proc.

Šalies degalinėse litras 95 markės benzino peržengė penkių litų už litrą ribą. Nors kai kuriems vairuotojams tokia kaina gali sukelti šoką, naftos produktų prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad daugiau jų kelti neketinama vien todėl, kad tokiu atveju skirtumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, bus pernelyg didelis. Savo ruožtu ekonomistai pabrėžia, kad nelanksčią benzino paklausą lemia didžiulis lietuvių noras važinėti automobiliais.

Degalinių švieslentės ne visiems sukelia galvos skausmą: dyzelinas brangsta lėtai, o dujos išvis pinga. Benzino kainai beveik pasiekus 5 litų už litrą žymą, dujų įrangos montuotojai sulaukia vis daugiau užsakymų. Šiuo metu litras dujų kainuoja apie 2,33 lito – 10 centų pigiau nei praėjusį rudenį. „Tikėjomės, jog kaina šį pavasarį kris dar labiau“, – „Lietuvos rytui“ sakė automobilių dujomis prekiaujančio degalinių tinklo „Valstina“ vadovas Robertas Gutauskas.

Kovo 20 d. dyzelinius variklius turinčių automobilių vairuotojams gali tapti neramumų laikotarpio pradžia. Maždaug prieš dvi savaites Energetikos ministerija priėmė teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nustatyti nauji kokybiniai degalų reikalavimai, jog šalyje parduodamo dyzelino sudėtyje turės būti ne mažiau kaip 7 proc. biopriedų.

Pieno supirkėjai sumažino pieno supirkimo kainas, nes esą mažiau gauna už eksportuojamus produktus. Tačiau parduotuvėse pieno produktai nepinga. Gruiškabūdžio žemės ūkio bendrovė melžia itin geros kokybės pieną, įvertintą ES sertifikatu. Už kilogramą šią žiemą gavo po 95 centus, bet perdirbėjai pranešė, kad nuo kovo mokės 6 centais mažiau. „Labai keista, kad dabar parduotuvėse produktų   kainos kyla, o už žaliavą mokama mažiau.

Benzino kaina degalinėse priartėjo prie penkių litų ribos ir žymesnis pigimas artimiausiu metu nežadamas. Jau užvakar A98 markės benzino litras kai kuriose degalinėse kainavo daugiau nei penkis litus. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius sako, kad degalų brangimą lemia pasaulinės tendencijos: kainą pakėlė atsigavusi JAV ekonomika, didelės įtakos turi Vakarų santykiai su Iranu.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu aukštos naftos kainos gali apkarpyti didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV augimą.

Trečiojoje pasakojimo dalyje egzotiškąją kelionę Filipinuose kiek apkartino paukštėdos įkandimas į koją, tačiau nuotykių ir suplanuotos kelionės dėl to neatšaukėme – tęsia kelionių pasakojimus kelionių tinklalapio Makalius.lt skaitytojai. Iki Cacnipa salos plaukėme 2 valandas. Koja visa kelią laikiau iškėlus, kaip prisakė šeimininkė. Vos išvydę mūsų pasirinktą salą netekom žado. Tai buvo tikras rojus. Rami įlanka su smaragdiniu jūros vandeniu, ilgakaklėmis palmėmis, apkibusiomis kokosais.

Daugelis mamų žino, kad drabužėlių, žaislų ir kitų vaikui reikalingų prekių kainos šalyje yra kosminės, o kokybė – dažnai prasta. Todėl paprastai jos negaišta laiko vaikščiodamos po prekybos centruose įsikūrusias parduotuves. Daug dažniau savo mažylius mamos apiperka dėvėtų drabužių parduotuvėse ar prekių jiems įsigyja iš kitų motinų. Dėvėti drabužiai – ne tik vargingiausiems Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka ne tik gaunantys mažas pajamas tėvai.

Šiandien Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis ir jo pavaduotojas Almantas Petkus pakartotinai su pataisomis užregistravo Kainų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą, kuriuo siūlo užkirsti kelią prekybininkams siekti nežaboto pelno, nemotyvuotai didinant maisto produktų kainas.

Pastaruoju metu kyla nemažai problemų dyzelinu varomų automobilių savininkams: nuolat brangstantis kuras, sugriežtėję techninės apžiūros reikalavimai ir, pasirodo, tai dar ne viskas. Šioje srityje vyksta dar įdomesnių dalykų. Lietuvos Energetikos ministerija kovo 7 d. priėmė teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nustatyti nauji kokybiniai degalų reikalavimai. Pagal šiuos pakeitimus, kiekvienoje Lietuvos degalinėje būtų privalu pardavinėti dyzeliną, kuriame ne mažiau kaip 7 proc. biopriedų.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų vasario mėnesio reikšmė nepakito. Tai jau antras mėnuo iš eilės, kai šis rodiklis nesikeičia. Vilniuje, po praeitų metų pabaigoje ir šių metų sausį fiksuoto butų kainų mažėjimo, vasarį jau buvo užfiksuotas 0,2% kainų ūgtelėjimas. Tuo tarpu Kaune stebimas 0,4% kainų sumažėjimas.

Bergamo miestas daugeliui žinomas dėl oro uosto, į kurį skrenda pigių skrydžių avialinijos. Iš čia veda arčiausias kelias į Milaną (40 km) ir į slidinėjimo kurortus. Dauguma turistų, nusileidę oro uoste, neužsuka į Bergamą, o pamatyti čia yra ką, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt Bergamo – nedidelis (120 000 gyventojų) aukšta gynybine siena aptvertas miestas Alpių kalnų papėdėje. Vietiniai tvirtina, kad tai puiki Italijos miniatiūra.

Liūdna žinia tiems, kurie neišsiverčia be mėsos, – per mėnesį ūgtelėjo ir jautienos, ir kiaulienos kaina. Lietuvos ūkininkai ir prekybininkai tikina kainos nekėlę, o perdirbėjai sako, kad mėsa brango Europoje. Daugelyje didžiųjų tinklų parduotuvių kilogramas šviežios mėsos atsieina keliasdešimt centų ar litu brangiau nei prieš mėnesį. Labiausiai per piniginę šis pokytis kirto tiems, kurie dairosi pigiausios mėsos, – anot prekybininkų, ji brango labiausiai.

„Briuselis – miestas ant lagaminų“, – teigia kelionių tinklalapio Makaliaus.lt skaitytoja Marta. Kosmopolitiškumas, laisvumas, gražus senamiestis ir trys oficialios kalbos – prancūzų, olandų, vokiečių – savotiški miesto prieskoniai. Briuselyje lankiausi šių metų vasario pradžioje, tomis dienomis kai Vilniuje spaudė minus trisdešimt ir sproginėjo šilumos trasos, o Briuselyje temperatūra nukrito iki belgus į neviltį varančių minus dešimties laipsnių.

Studentas ir Afrikoje studentas – jis visada stengiasi gyventi maksimaliai turiningai ir taupiai. Pakalbinome kelis studentus, kurie sutiko pasidalinti patarimais, ką daryti, kad kelionėje netektų nereikalingai išlaidauti? – klausia kelionių tinklalapis Makalius.lt. Rita: “Besiruošdama į kelionę nieko neatidedu paskutinei minutei.

Rekordines aukštumas pasiekusios dyzelinių degalų kainos į neviltį varo pavasario darbus planuojančius žemdirbius. Seimo nariai paragino Konkurencijos tarybą išsiaiškinti, ar dabartinis degalų pabrangimas Lietuvoje nėra susijęs su karteliniais susitarimais ar vienos degalų gamintojos dominavimu rinkoje. Ši įstaiga dar nebaigė jau ne vienus metus vykdomo tęstinio tyrimo dėl galimų konkurencijos pažeidimų degalų pardavimo sektoriuje.

Milžinišką jėga, slypinti atomo branduolyje, galėtų dykumą paversti žeme, ištirpdyti sušalusius polius, ir visą pasaulį paversti Edeno sodu. Taip 1908 metais rašė chemikas Frederickas Soddy. Žvelgiant iš karinės pusės, ši galia grasino visiškai priešingomis pasekmėmis – dėl pajėgumo sodus paversti dykumomis. Idealistai tikėjosi, žvelgiant iš civilinės pusės, kad ji galėtų sukurti balansą, suteikdama pigų, neišsenkantį ir saugų elektros šaltinį ilgam laikui. Tačiau ji to nepadarė.

Infliaciją besivejantys traukinių bilietų brangimai liausis tik 2019 metais, skelbia „London Evening Standard“. Tikimasi, kad geležinkelio paslaugas teikiančioms kompanijoms bus nurodyta sutaupyti 3,5 milijonus svarų tam, kad nereikėtų toliau sunkinti finansinės naštos keleiviams.

Šiuo metu Lietuva susiduria su rimtomis energetinio saugumo dilemomis. Kartu vartotojai vis dar kenčia nuo didelės rusiškų dujų kainos, kurią ministras A. Sekmokas žadėjo sumažinti, bet situacija nepasikeitė. Šiame kontekste verta pasvarstyti, kaip Lietuvai būtų protingiausia elgtis strateginėje perspektyvoje, nes pasirinkimas yra.

Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė. Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje.

Pernai savo veiklą plėtę didieji Lietuvos prekybos centrai tai daryti ketina ir šiemet. Plėtrą planuoja ne tik senieji rinkos dalyviai: naujų parduotuvių atidarys suomių „Prisma“ ir vokiečių tinklas „Lidl“. Naujų rinkos dalyvių galimybes ekspertai vertina vangiai.

Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė – ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų – amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos.

Pastaruoju metu žiniasklaida ir ekonomistai pradėjo nerimauti, jog įtempta situacija Artimuosiuose Rytuose bei padidėjusi naftos paklausa pakels benzino kainą į neregėtas aukštumas. Spėliojama, kada populiariausi A95 degalai kainuos per 5 litus. Nors benzino kainos drastiškai artėja prie minėtosios 5 litų žymos, didžiausios Baltijos šalių lažybos bendrovės „Triobet“ nuomone, kol kas didesnė tikimybė, jog bent jau iki kovo mėnesio pabaigos A95 benzino kaina nepasieks 5 litų.

„Lietuvos rytas“ spausdina pamąstymus apie minimalią algą išreikštą benzino kiekiu. Tačiau, liūdint dėl prarastų 6 litro benzino, pamirštama, kad: jei Lietuva benzinui taikytų minimalų akcizą, nustatytą ES, tuomet benzinas galėtų kainuoti apie 30 ct už litrą pigiau, t.y. ne 4,80 Lt, o apie 4,50 Lt. Išreiškus viską per minimalią algą, benzino būtų galima įsipilti ne 140 litrų, o 149 litrus. 9 litrais daugiau. Sutinku, kad nes stebuklas, bet vis į baką.

Vis daugiau lietuvių susižavi slidinėjimu. O pradedantiesiems ir visai nebūtina važiuoti į tolimas kalnų ar alpių šalis, nes slidinėjimą galima išbandyti ir Lietuvoje ar Latvijoje.

Vilnietė gydytoja Neringa Maleckienė prieš 8 metus į Norvegiją išlydėjo dukrterį Egidiją. Oslo universitetinės ligoninės Nefrologijos skyriuje slaugytoja dirbanti lietuvė kadaise tėvynėje ketino studijuoti filosofiją, tačiau baigė Vilniaus kolegiją ir dėl to nesigaili. „Ką turiu? Trijų kambarių butą neprestižiniame rajone, pirktą sovietiniais laikais, už kurį be galo brangiai moku.

Už litrą benzino – 5 litai. Su tokia realybe teks susitaikyti, jei nafta dar mėnesį brangs panašiu greičiu kaip pastaruoju metu. Tiesa, analitikai ir verslininkai viliasi, kad viršūnė jau pasiekta, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Jei nafta ir toliau brangs kaip per pastaruosius mėnesius, nauja psichologinė riba – 5 litai už litrą – degalinėse bus pasiekta jau balandį. Tokia neguodžianti žinia skamba iš analitikų lūpų. Bet tuo pat metu girdėti ir prognozės, kad kaina turėtų smukti.

Kai energetinių išteklių kainos pakyla, Maskvos tonas užsienio politikoje tampa griežtesnis. Tačiau kad į Rusijos prezidento postą susirengęs grįžti Vladimiras Putinas jaustųsi patogiai ilgą laiką, reikia, kad nafta pasaulyje kainuotų 150-200 JAV dolerių už barelį, rašo „The Financial Times“. Reaguojant į įvykius, susijusius su Iranu, penktadienį „Brent“ naftos kaina pašoko iki 124 JAV dolerių už barelį.

Iš užsienio įvairiais kanalais į Lietuvą plūsta pigesnės prekės, o daugelis lietuvių sako nesą tokie turtingi, kad pirktų savo šalies parduotuvėse ar prekybos centruose. Kas bent kartą pabandė apsipirkti užsienyje, į Lietuvos parduotuves užsuka vis rečiau arba tik per išpardavimus. Lenkija, Vokietija, Didžioji Britanija ar net tolimoji Amerika – šalys, kuriose verta ieškoti prekių, norint sutaupyti.

Pasaulio ekonomikos padėtis pastaraisiais mėnesiais tapo stabilesnė nei 2011-ųjų rudenį, nors grėsmės išlieka didelės, teigia SEB grupės analitikai antradienį Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Sparčios pasaulio ūkio plėtros nesitikima dėl euro zonos skolų krizės, tačiau vilčių teikia geresnės JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos. Baltijos šalys atsispirs neigiamoms tendencijoms – joms pagelbės pagerėjęs konkurencingumas.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Per metus didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose labiausiai pabrango varškė. Vidutinė jos kaina, palyginti 2011 ir 2012 m. vasario antrąją savaitę, šoktelėjo dešimtadaliu nuo 12,19 Lt/kg iki 13,45 Lt/kg. Dar daugiau  (apie 13 proc.) brango liesa varškė. Kilogramas jos 2011 m. vidutiniškai kainavo 11, 49 Lt. Lygiai po metų tuo pačiu laikotarpiu jos kaina pakilo iki 13,05 Lt/kg, rodo tinklapio produktukainos.lt duomenys. Per metus labiausiai atpigo lietuviškos bulvės.

Kinija pastarosiomis savaitėmis sumažino Irano energijos šaltinių pirkimų apimtis, dėl to jos regioninė partnerė pateko į keblią padėtį. Dar neseniai Pekinas iš Irano importavo apie 20 proc. energijos šaltinių, tačiau jau nuo šių metų sausio naftos pirkimai sumažėjo beveik perpus – iškart 285 tūkst. barelių per parą. Laikinąja Irano naftos alternatyva tapo energijos šaltiniai iš Saudo Arabijos, kuri nuo praėjusių metų spalio padidino naftos gavybą 360 tūkst. barelių per parą.