jupiteris

Ar šie metai bus sėkmingi? TAIP! Jupiterio planeta kasmet lemia sėkmę kiekvienam bent vienoje gyvenimo srityje. Jei ir yra planeta, galinti pašnibždėti laimingą loterijos bilieto numerį, tai ta planeta – Jupiteris. Didžiausioji Saulės sistemos planeta valdo galimybes, laimingas progas, pasisekimą ir lemtingus atsitiktinumus. Žvaigždės nelemia įvykių, jos tik spinduliuoja energiją, valdančią mus, o įvykius jau kuriame mes patys.

Birželio pradžioje Jupiteryje užfiksuotas ryškus šviesos žybsnis mokslininkams užminė dar vieną mįslę: jegu jį sukėlė ne kometos ar asteroido smūgis, tai kas? Birželio 3 dieną kažkoks dangaus kūnas – kometa arba asteroidas – pataikė į Jupiterį, „praplėšė“ viršutinį planetos atmosferos debesų sluoksnį ir subyrėjo į menkiausias dalis. Sprogimo sukeltas šviesos žybsnis buvo toks galingas, kad jį buvo galima pamatyti Žemėje astronomijos mėgėjų naudojamais teleskopais, skelbia „Physorg.

Šiąnakt į Jupiterį pataikė nežinomas dangaus kūnas, pranešė „SpaceWeather.com“. Pirmieji apie šį įvykį pranešė nuolat Jupiterį stebintys astronomai mėgėjai Anthony Wesley ir Christopheris Go. Jie nufotografavo pietiniame Jupiterio pusrutulyje pasirodžiusį baltą žybsnį ir iš nuotraukų sumontavo trumpą videofragmentą. Susidūrimą su Jupiteriu galima pamatyti „SpaceWeather.com“ svetainėje, o kokybiškesnis 46 MB vaizdo fragmentas paskelbtas A. Wesley tinklalapyje.

Jupiteris prarado vieną garsiųjų savo juostų, ir dabar jo pietų pusrutulio sritis  atrodo neįprastai blyški. Mokslininkai dar nežino šio reiškinio priežasčių. Išskirtinė Jupiterio išvaizdos žymė visada buvo dvi tamsios juostos šios planetos atmosferoje, juosiančios šiaurinę ir pietinę jos dalį.

JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gamykloje Denveryje pradėtas surinkinėti automatinis kosminis zondas „Juno“, pranešė NASA. Maždaug 700 mln. JAV dolerių kainuojanti „Juno“ misija, skirta Jupiterio tyrimams, dėl NASA biudžeto sumažinimo buvo atidėta iki 2011 m. rugpjūčio. Pagal ankstesnį planą  raketa nešėja „Atlas V-551“ turėjo iškelti „Juno“ į kosmosą praėjusių metų birželį. „Juno“ bus vienas didžiausių kosminių aparatų kosmoso tyrimų istorijoje. NASA iliustr.

Astronomai atrado aplink tolimą žvaigždę skriejančią planetą, panašią į Saulės sistemos dangaus kūnus. Jie mano, kad ši planeta, pavadinta Corot-9b, gali tapti Rozerės akmeniu, padėsiančiu suprasti kitas galaktikoje esančias egzoplanetas, rašo „Telegraph.co.uk“. „Corot-9b yra pirmoji egzoplaneta, panaši į esančias mūsų saulės sistemoje. Ji panašaus dydžio kaip Jupiteris, jos orbita panaši į Merkurijaus“, – teigė Kanaruose, Tenerifėje esančio Astrofizikos instituto mokslininkas Hansas Deegas.

Naujos nuotraukos leido mokslininkams pirmą kartą pažvelgti į Jupiterio Didžiojoje raudonojoje dėmėje sūkuriuojančius vėjus. „Tai pirmasis detalus žvilgsnis į didžiausią Saulės sistemoje siaučiančią audrą“, – teigė Glennas Ortonas iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Kalifornijoje, vadovaujantis Jupiterio dėmes tiriančių mokslininkų komandai.

Į asteroidų žiedą tarp Marso ir Jupiterio orbitų atvyko pirmasis dirbtinis objektas, pasiliksiantis čia visą laiką. Tai NASA zondas „Dawn“, įveikęs 187 milijonų kilometrų atstumą nuo Žemės. NASA „Dawn“ tyrimų programos pranešime teigiama, kad pirmą kartą zondas į asteroidų juostą, esančią už maždaug 249 mln. kilometrų nuo Žemės, įskrido praėjusių metų birželį, tačiau po 40 dienų ją paliko. Dabar „Dawn“ tarp asteroidų bus nuolatinai. Planuojamos „Dawn“ zondo misijos asteroidų žiede.

Astronomai surado kosmose naują planetų sistemą, kuri labai panaši į Saulės sistemą. Ji yra už maždaug 5 tūkst. šviesmečių nuo Žemės, ir apie jos egzistavimą pavyko sužinojo panaudojant gravitacinės linzės efektą, praneša žurnalas „Science“ ir Tokijo laikraščiai. Per daug metų trukusį tyrimą, kuriame dalyvavo specialistai iš 11 pasaulio šalių, tarp jų Japonijos, mokslininkai stebėjo keliasdešimt tūkstančių žvaigždžių galingais teleskopais.