jupiteris

Vilnietis fizikas Nail Garejev savaitgalį sostinėje prie Gedimino paminklo užfiksavo neįprastą ir kvapą gniaužiantį kadrą. Žvilgtelėjus tam tikru kampu, pavyko užfiksuoti gražų sutapimą – ties Gedimino kalavijo galu, tarsi specialiai ten padėtas, matyti Jupiteris su savo palydovais. Kaip pavyko užfiksuoti išskirtinį kadrą? Susisiekus su kadrą užfiksavusiu N. Garejev jis papasakojo, kad besiruošdamas fotografuoti renginį lauke, danguje pastebėjo Jupiterį.

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivis „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) pradėjo aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė. Ketvirtadienį planuotas paleidimas buvo atšauktas dėl žaibo pavojaus. JUICE paleistas raketa „Ariane 5“ iš Kuru kosmodromo Prancūzijos Gvianoje, penktadienį 9 val. 14 min. vietos (15 val. 14 min. Lietuvos) laiku.

Europos kosmoso agentūros erdvėlaivio „JUpiter ICy Moons Explorer“ (JUICE) paleidimas atidėtas iki penktadienio dėl prastų orų, ketvirtadienį pranešė operatorė „Arianespace“. Erdvėlaivis leisis į aštuonerius metus truksiančią kelionę po Saulės sistemą, kad išsiaiškintų, ar Jupiterio lediniuose mėnuliuose esančiuose didžiuliuose paslėptuose vandenynuose egzistuoja nežemiška gyvybė.

Ryškiausius iki šiol tolimiausių galaktikų vaizdus pasauliui padovanojęs naujasis NASA palydovas – iki šiol nematytus vaizdus siunčia ir iš mūsų Saulės sistemos. Jameso Webbo teleskopas šį kartą atskleidžia kaip atrodo didžiausia Saulės sistemos planeta – Jupiteris. Ar žinojote, kad ir Jupiteryje būna pašvaistės?  Milžiniškos audros ir spalvingi atmosferos dujų sūkuriai – tokį Jupiterį iki šiol matė ir įsivaizdavo pasaulis. Tačiau tokio Saulės sistemos galiūno dar nematėme.

Šiandien ypatinga diena pasaulio astronomijos mėgėjams. Mūsų saulės sistemos gigantai – Saturnas ir Jupiteris vienas prie kito priartėjo glaudžiausiai per šimtus metų. Įvyko ypatinga Jupiterio ir Saturno konjunkcija. Kai Trys Karaliai keliavo aplankyti mažylio Jėzaus – kelią jiems rodė Betliejaus žvaigždė.

Kai 1348 metais buboninis maras smogė Prancūzijai, jos karalius (atrodo, tai buvo Pilypas VI, Philippe VI de France de Valois, 1328 – 1350) Paryžiaus universiteto medikų paklausė kokia yra šio užkrato priežastis. Jų atsakymas buvo – maro priežastimi yra Saturno, Marso ir Jupiterio konjunkcija (susitikimas vienoje dangaus vietoje). Būčiau perskaitęs šiuos du sakinius, tarkime, prieš metus – 2020 metų astrologinė prognozė atrodytų visai kitaip.

Birželį astronomai gyventojams žada įspūdingą reginį. Nuo birželio 10-osios viena planetų milžinių – Jupiteris – yra arčiausiai Žemės savo orbitoje. Šią planetą bei keturis jos palydovus galima stebėti net su teatriniais žiūronais. Pasak Vilniaus Universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų observatorijos paskaitininko Sauliaus Lovčiko, birželio 10-ąją Jupiteris atsidūrė opozicijoje. Toks planetų išsidėstymas matomas tik kartą per metus.

Išgyvenome sudėtingus metus. Jupiteris keliaudamas Skorpiono zodiako ženklu kėlė į paviršių skausmingas jo temas. Jupiterio perėjimas į Šaulio zodiako ženklą ženkliai pakeis negatyvias ir sudėtingas Skorpiono energijas į pozityvias, draugiškas ir atviras. Ateina puikus laikas- turėsime labiau džiaugsmingus metus. Nuo 2018 metų lapkričio 8 dienos Jupiteris pradėjo kelionę Šaulio zodiako ženklu. Ji tęsis iki 2019 metų gruodžio 3 dienos.

NASA paviešino naujausius kadrus iš Jupiterio planetos. Jų keistumas, psichodeliškumas netruko sužavėti milijonų žmonių. Išskirtinis trumpas vaizdo įrašas sukėlė nemažai diskusijų socialiniuose tinkluose. Vieni juokauja, kad pasižiūrėjus į specialia „Juno“ technika įamžinti Jupiterio debesys sukelia tokį efektą, lyg pavartojus narkotinių medžiagų. Vos 8 sekundžių vaizdo įraše vaizduojama, kaip Jupiterio debesys keičiasi per 29 valandas.

NASA kibernetinis kosminis zondas „Juno“ pirmadienį pradėjo skrieti orbitoje aplink Jupiterį, sėkmingai pradėdamas 1,1 mlrd. dolerių kainavusią tyrimų misiją, per kurią bus mėginama daugiau sužinoti apie didžiausios Saulės sistemos planetos kilmę. „Sveiki atvykę į Jupiterį“, – paskelbė komentatorius skrydžių valdymo centre NASA Reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijoje, įsikūrusioje Kalifornijos valstijos mieste Pasadinoje.

Miley Cyrus internete sulaukė gerbėjų pastabų pademonstravusi naują nežemišką Saturno tatuiruotę ir pavadinusi ją Jupiteriu, rašo pramogų naujienų svetainė eonline.com. Popmuzikos superžvaigždė naujausiu savo kūno meno kūriniu antradienį pasidžiaugė „Instagram“ asmenuke iš lovos. Objektyvui ji rodo ranką, ant kurios ištatuiruota mažytė planeta. Bet atrodo, kad žvaigždė susipainiojo dėl to, kurią planetą pasirinko, nes prie nuotraukos pridėjo grotažymę #lilbbjupiter.

24. Rusijos paviršius didesnis nei Plutono     23. Oksfordo universitetas yra senesnis už Actekų imperiją     22. Prancūzija vis dar baudė žmones mirties bausme giljotinuojant, kai kino teatruos pasirodė „Žvaigždžių karai: nauja viltis“     21. „Nintendo“ iš pradžių buvo kortas gaminusi kompanija     20. Jeigu Saulė būtų baltojo kraujo kūnelio dydžio, Paukščių Tako galaktika būtų JAV dydžio     19. Visatoje yra daugiau žvaigždžių,...

Bene įspūdingiausias didžiausios Saulės sistemos planetos atributas – jau 450 metų Jupiterio paviršiuje matoma Raudonoji dėmė – sparčiai traukiasi, ir šie procesai vis labiau įsibėgėja, skelbia NASA tyrėjai. Apie tai byloja naujausios kosminio teleskopo „Hubble“ fotografijos, informuoja „Space.com“. Didžioji Raudonoji dėmė yra kolosalaus dydžio audra, kurios skersmuo XIX a. stebėtojų vertinimu siekė apie 41 tūkst. km. Tokio dydžio erdvėje laisvai tilptų 3 Žemės.

Mėgėjai pasidairyti po naktinį dangų artimiausiomis naktimis neturėtų praleisti neeilinės progos pamatyti geriausią per artimiausius 12 metų Jupiterio vaizdą. Juolab kad pastarosios naktys – nuostabiai giedros ir vaiskios. Nuo kovo 1 d. Saulės sistemos planetų karaliumi vadinamas Jupiteris ir keturi didžiausi jo palydovai (Ijo, Ganimedas, Kalista, Europa) giedrame naktinio dangaus skliaute iš bet kurio Lietuvos taško turėtų būti matomi ir pro žiūronus.

Tarptautinė astronautų komanda, naudodamasi NASA „Hubble“ kosminiu teleskopu, užfiksavo didžiulius vandens geizerius, besiveržiančius iš Jupiterio palydovo – Europos. „Vanduo paprastai laikomas pagrindine sąlyga egzistuoti gyvybei – bent jau kiek žinome, taip yra Žemėje. Dėl šios priežasties vandens garų išsiveržimas Europos paviršiuje pritraukė ypatingą mokslininkų dėmesį“, – sako pagrindinis tyrimo autorius Lorenzas Rothas iš Pietvakarių tyrimo instituto JAV, Kelno universiteto atstovas.

NASA kosminis teleskopas „Hubble“ užfiksavo vandens garų fontaną virš Jupiterio palydovo Europos paviršiaus. Apie tai pranešama žurnale „Science“. Šis reiškinys buvo pastebėtas Europos Pietų ašigalio rajone. Mokslininkai jau anksčiau yra iškėlę prielaidą, kad po Europą dengiančiu ledo sluoksniu gali slypėti skysto vandens telkiniai, dydžiu prilygstantys Didiesiems ežerams Šiaurės Amerikoje.

Mokslininkai jau gana seniai kelia prielaidą, kad Saulės sistemos planetų – milžinių branduoliuose gali būti šiurpaus dydžio deimantų, savo matmenimis niekuo nenusileidžiančių stambiems Žemės ledkalniams. Tačiau, pasirodo, begalės deimantų gali būti ir apatiniuose Jupiterio bei Saturno atmosferos sluoksniuose, o kiek aukštėliau planetas gali laistyti deimantų lietūs.

Po vakar vakare įvykusio NASA kosminio zondo „Juno“ priartėjimo prie Žemės, kad jos traukos jėga tarsi svaidyklė išsviestų jį numatytos kelionės į Jupiterį pusėn, įvyko nežinomas techninis gedimas. Dėl jo „Juno“ valdantis kompiuteris automatiškai persijungė į saugaus darbo režimą, praneša NASA. Skelbiama, kad nežinomas sutrikimas „Juno“ kosminiame zonde įvyko netrukus po to, kai jis baigė priartėjimo prie Žemės manevrą ir pradėjo tolti nuo jos.

Mokslininkai, stebėję Jupiterio palydovą Ijo, neseniai pastebėjo galingą ugnikalnio išsiveržimą, vykstantį 628 300 000 km atstumu nuo Žemės. Arčiausiai Jupiterio esantis vienas iš keturių didžiųjų palydovų, Ijo yra vulkaniškai aktyviausias Saulės sistemos objektas, kuriame aktyvių regionų yra apie 240. Bet naujausias stebėjimų rezultatas sužavėjo Kalifornijos universiteto Berkelyje (JAV) astronomijos ir Žemės bei planetų mokslų profesorės Imke de Pater dėmesį.

NASA tiki, kad vieną dieną Jupiterio palydove Europoje gyvens žmonės. Maža to, subūrė mokslininkų komandą, kuri iškeltų konkrečius uždavinius Jupiterio mėnulyje ant ledo paviršiaus nusileidusiai misijai.

Indijos kariuomenė net šešis mėnesius praleido sekdami ir tyrinėdami „Kinijos bepiločius lėktuvus-šnipus“, kurie nuolat pažeidinėjo šalies oro erdvę. Kol paaiškėjo, kad šie „bepiločiai šnipai“ yra Jupiteris ir Venera, praneša „The Daily Mail“. Būtent šias Saulės sistemos planetas Indijos kariuomenė palaikė neatpažintais skraidančiais bepiločiais lėktuvais, kurie pasirodė virš ginčijamos teritorijos Himalajuose tarp Indijos ir Kinijos.

Jeigu bandytumėte šaukti kosmose, niekas jūsų neišgirstų. Bet ne todėl, kad ten nėra garso – jūsų riksmai tiesiog paskęstų tame galingame gausme, kurį skleidžia visi milžiniški dangaus kūnai, rašo Cracked.com. Žinoma, iš Žemės viskas atrodo tylu ir ramu, tačiau jei turite tinkamą klausymosi įrangą, galite pasijusti lyg triukšmingo studentų bendrabučio koridoriuje penktadienio naktį.

Jei leis oro sąlygos, šįvakar (gegužės 23 d.), praėjus maždaug pusvalandžiui po saulėlydžio (apie 22:00 val. Lietuvos laiku), vakaruose bus galima pasigrožėti įspūdinga planetų triada – į vieną būrelį susibėgs Venera, Jupiteris ir Merkurijus. Toks planetų sambūris vadinamas planetine konjunkcija. Viena šalia kitos šios trys planetos bus matomos apie savaitę, o pirmą sykį jos susibėgo dar vakar. Per tą laiką šiame „meilės trikampyje“ įvyks net trys savarankiškos konjunkcijos.

Kovo mėnesį Maskvoje įvyks Europos šalių ir Rusijos mokslininkų konferencija, kurioje bus svarstomas pasirengimas bendrai mokslinei misijai į Jupiterio palydovą Ganimedą, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Pasak „Roskosmos“ atstovų, Rusijos kosmoso specialistai nutarė atsisakyti savarankiškos mokslinės misijos „Laplas“ į Jupiterio palydovą Europą, nes skaičiavimai atskleidė, jog per reikiamą laiką nepavyks pagaminti nei paties kosminio aparato, nei nusileidimo modulio.

Meteoro, sprogusio virš Kalifornijos, 5 cm skersmens gabalas nukrito ant dvasininko namo stogo. Žmona šiuo įvykiu negali atsidžiaugti – anot jos, tai tikras stebuklas. „Tai nuostabu. Lyg dangus būtų nusileidęs ant žemės. Šis objektas tikriausiai atkeliavo iš Asteroidų žiedo tarp Marso ir Jupiterio. Juk tai taip šaunu“, – džiūgavo Lisa Webber, Peterio Webberio, Novato presbiterionų bažnyčios pastoriaus žmona. Kaip rašo upi.

Merkurijaus paviršius neprimena jokios kitos Saulės sistemos planetos ir labiau panašėja į retos rūšies meteoritą, teigia tyrėjai. Šis atradimas, besiremiantis NASA zondo „Messenger“ surinktų duomenų analize, leidžia geriau suprasti paslaptingos, arčiausiai Saulės esančios planetos susidarymą ir istoriją, priduria mokslininkai. Mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus yra viena prasčiausiai pažįstamų mokslininkams.

Didžiausią Saulės sistemos planetą stebintys astronomai pranešė apie joje įvykusį sprogimą, kuris buvo toks stiprus, kad žybsnį buvo įmanoma pamatyti ir mėgėjiškais teleskopais. Pirmasis apie šį įvykį Jupiteryje pranešė amerikietis Danas Petersonas, stebėjęs Jupiterį mėgėjišku teleskopu, skelbia „Spaceweather.com“. „Tai buvo stiprus šviesos blyksnis, trukęs tik 1,5 - 2 sekundes“, – sakė D. Petersonas, Jupiterį stebėjęs 30 cm skersmens teleskopu.

Europos kosmoso agentūros (ESA) aparatas „Rosetta“ pasiekė Jupiterio planetos orbitą, tačiau paties Jupiterio nufotografuoti negalės. Ši planeta dabar yra priešingoje pusėje nuo Saulės, pranešė ESA „Rosetta“ tyrimų grupė. Pagrindinis „Rosetta“ misijos tikslas – Čiurumovo-Gerasimenkos kometa 67P, sakoma pranešime. Jos apsisukimo aplink Saulę periodas labai trumpas: 6,6 metai. „Rosetta“ priartės prie šios kometos 2014 metais.

Praėjusią savaitę kosmosui skirtose interneto puslapiuose užvirė tikra diskusija. „Voyager-1“, kuris yra toliausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas objektas, aplink save užfiksavo staigų tam tikrų energetinių dalelių padidėjimą.

Europos kosmoso agentūra (EKA) į Jupiterį siųs zondą, kuris tirs planetos palydovus, informuoja BBC. EKA valstybių narių delegacijos per susitikimą Paryžiuje patvirtino zondo „Juice“ misiją į Jupiterį. Zondas bus paleistas 2022 metais, bet kol jis priartės prie Jupiterio, praeis dar aštuoneri metais. Erdvėlaivis pasinaudos Jupiterio trauka ir keletą kartų praskries netoli palydovų Kalistos ir Europos, o galiausiai ims skrieti pastovioje orbitoje aplink Ganimedą.

Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus. Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos.

Jei šiąnakt dangus bus giedras, turėsime galimybę stebėti Veneros ir Jupiterio konjunkciją – didžiausią ir ilgiausiai trunkantį dviejų planetų priartėjimą dangaus skliaute iki pat 2014-ųjų balandžio. Saulei nusileidus, Venera ir Jupiteris tarsi du švyturėliai švies vakarinėje dangaus pusėje, maždaug 40 laipsnių virš horizonto aukštyje. Abi planetas skirs vos 3 laipsnių atstumas, o šis kosminis tango truks beveik 4 valandas, praneša Space.com.

NASA pakoregavo į Jupiterį paleisto kosminio aparato „Juno“ trajektoriją: jis atliko pirmąjį iš 12 suplanuotų manevrų per visą 2,8 milijardų kilometrų ilgio kelionę. Jupiteriui ir jo palydovams tirti skirtas kosminis zondas „Juno“ buvo paleistas 2011 m. rugpjūčio mėnesį. Daugiau nei 1,1 mlrd. dolerių kainavusį kosminį aparatą į kosmosą iškėlė raketa „Atlas 5“. Praėjus 182 dienoms nuo „Juno“ paleidimo  jis jau įveikė maždaug 449 mln. kilometrų atstumą Jupiterio kryptimi, pranešė „Space.

Rusijos mokslininkų komanda mįslingai prarado ryšį su kolegomis, kuomet buvo vykdomi gręžimo darbai ežero link, kuris daugiau kaip 20 mln. metų slėpėsi po Antarktidos ledu, rašo „The Daily Mail“. Mokslininkai kovojo su atšiauriomis oro sąlygomis – temperatūra ties ta vieta, kur po storu ledo sluoksniu stūkso Vostoko ežeras, siekia –66 laipsnius Celsijaus. Tyrėjų komandos tikslas buvo prisikasti iki 3 km po ledu esančio ežero, kol oro sąlygos netapo visiškai nepakeliamomis.

Nauji skaičiavimai leidžia manyti, kad Jupiterio kietas branduolys tirpsta tarsi rūgštingumą reguliuojanti tabletė, įmesta į vandenį. Šis procesas galėtų padėti paaiškinti, kodėl planetos branduolys yra mažesnis, o atmosferoje – daugiau sunkiųjų elementų nei buvo prognozuota, rašo NewScientist.com. Didžiulės planetos, tokios kaip Jupiteris ir Saturnas, kaip manoma, savo egzistenciją pradėjo kaip kieti uolienų ir ledo kūnai.

Teigiama, kad brangakmeniai yra ne vien dailus papuošalas, bet galėtų pasitarnauti ir kaip stebuklingų savybių turintis daiktas. Manoma, kad šie akmenys turi paslaptingą kosminę energiją, todėl jų savininkui gali užtikrinti sėkmingą asmeninį gyvenimą ar finansinę sėkmę. Be abejo, taip paprastai magiškosios brangakmenių savybės neatskleis, tad reikia žinoti, kokius akmenis nešioti, bei kaip tinkamai su jais elgtis.

Į Jupiterio palydovą Europą NASA norėtų nuskraidinti du kosminius aparatus, kurie tirtų jos paviršių ieškodami galimų nežemiškos gyvybės požymių. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija svarsto galimybę nuleisti Europoje du automatinius tyrimų aparatus. Daugelio mokslininkų manymu, šis Saulės sistemos kosminis kūnas laikomas geriausiu kandidatu į nežemiškos gyvybės lopšį  už Žemės ribų, skelbia „Space.

Nors nepritekliai skurdina JAV, Rusijos ir kitų šalių kosmines programas, Amerikosnacionalinė aeronautikos agentūra (NASA) ir toliau varžosi su Rusija atlikdama įvairiausius kosmoso tyrimus. Ko gero, tai vienintelė mokslo sritis, kur tokios varžytynės nemažina tempo nuo pat istorinio J. Gagarino skrydžio prieš pusšimtį metų. Dabar jų objektai – Mėnulis, Marsas, Jupiteris.

Kinijos mokslininkai nagrinėja galimybę „atitempti“ į Žemės orbitą dar vieną dangaus kūną, kuris taptų antruoju natūraliu mūsų planetos palydovu. Tsinghua universiteto Pekine (Kinija) mokslininkų grupė, vadovaujama Hexi Baoyino, siūlo nukreipti į orbitą aplink Žemę vieną iš netoliese skriejančių asteroidų ir net yra parinkę tinkamiausią kandidatą, praneša „Technology Review“. Paprastai netoli Žemės skriejantys asteroidai yra diskusijų apie galimą pavojų mūsų planetai objektas.

NASA kosminis aparatas „Juno" perdavė į NASA Reaktyvinio judėjimo laboratoriją Pasadenoje Žemės ir Mėnulio nuotrauką, padarytą iš 9,66 mln. kilometrų atstumo, pranešė NASA. Ši nuotrauka į Jupiterį skrendančio kosminio zondo „JunoCam" vaizdo kamera buvo padaryta rugpjūčio 26 d. Kairėje nuotraukos pusėje matoma Žemė, į dešinę nuo jos – Mėnulis. Pasak NASA atstovų, ši nuotrauka buvo padaryta testuojant „Juno" prietaisų sistemas.

Planetos atmosferos simuliacijos padės astronomams geriau suprasti duomenis, kuriuos iš Jupiterio 2016 metais atsiųs NASA erdvėlaivis „Juno“. Jupiterio debesų juostos ir didelė raudona dėmė matoma ir pro mėgėjiškus teleskopus. Tačiau juos sudarančius elementus aptikti daug sudėtingiau, rašo SPACE.com. Rugpjūčio 5 dieną paleistas erdvėlaivis „Juno“ artimiausius penkerius metus keliaus Jupiterio, didžiausios planetos Saulės sistemoje, link.

JAV kosminių tyrimų agentūra NASA penktadienį pranešė paleidusi saulės energija varomą nepilotuojamą erdvėlaivį „Juno“ penkerių metų kelionei iki Jupiterio, rašo „RIA Novosti“. Erdvėlaivis, išsamiai nagrinėdamas didžiausią Saulės sistemos planetą, tirs šios sistemos susidarymo paslaptis. „Juno“ buvo pakeltas nepilotuojama „Atlas 5“ raketa Kanaveralo kyšulyje Floridoje 50 minučių vėliau nei planuota. Erdvėlaivio startas vėlavo dėl helio nutekėjimo antžeminėse sistemose.

Kitą savaitę NASA paleis naują erdvėlaivį į didžiausią Saulės sistemos planetą – Jupiterį. Liepos 27 dieną erdvėlaivis „Juno“ buvo nugabentas Floridos Kanaveralo iškyšulyje esančią Oro pajėgų bazę ir užkeltas ant „Atlas 5“ raketos nešėjos. Ši misija NASA agentūrai kainavo 1,1 milijardo dolerių. Ji skirta dujinės milžinės kilmės ir evoliucijos tyrimams. Raketa startuos penktadienį, rugpjūčio 5 dieną.

Mokslininkai teigia suradę paaiškinimą, kodėl kai kurios Jupiterio dydžio egzoplanetos skrieja priešinga kryptimi, nei sukasi jų motininė žvaigždė. Dauguma iš 500 atrastų tolimų planetų pasirodė turinčios keistenybių. Mokslininkai aptiko egzoplanetų su labai ištęstomis ar smarkiai pakrypusiomis orbitomis, taip pat planetų, kurios labai priartėja prie motininės žvaigždės, praneša SPACE.com.

NASA ir Europos kosmoso agentūra planuoja iki 2020 metų paleisti į kosmosą Jupiterio palydovus Europą ir Ganimedą tirsiančius kosminius aparatus.  Gyvybės paieškos ledo dengiamuose šių Jupiterio palydovų vandenynuose bus pradėtos maždaug 2026 metais. Jungtinių Valstijų nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) ir Europos kosmoso agentūra (ESA) bendrame pareiškime paskelbė kartu ruošiančios ambicingą mokslinį projektą – Jupiterio palydovų Europos ir Ganimedo tyrimą.

Teigiama, kad brangakmeniai yra ne vien dailus papuošalas, bet galėtų pasitarnauti ir kaip stebuklingų savybių turintis daiktas. Manoma, kad šie akmenys turi paslaptingą kosminę energiją, todėl jų savininkui gali užtikrinti sėkmingą asmeninį gyvenimą ar finansinę sėkmę. Be abejo, taip paprastai magiškosios brangakmenių savybės neatskleis, tad reikia žinoti, kokius akmenis nešioti, bei kaip tinkamai su jais elgtis.

Jupiterį stebintys astronomijos mėgėjai šiemet spėjo pastebėti, kad pradingo prieš tai blykšti ėmusi šiaip jau tamsi Pietinė ekvatorinė juosta (PEJ). Tačiau pastarieji profesionalių ir mėgėjų astronomų stebėjimai bei fotografijos rodo, kad PEJ srityje kažkas vyksta. Mokslininkai spėja, kad šitaip „sugrįžti į sceną“ ruošiasi pražuvėlė tamsioji PEJ juosta. Astronomai tvirtina, kad nauji planetos stebėjimai leis geriau suprasti tarpusavio sąveiką tarp Jupiterio vėjų ir debesų cheminės sudėties.

Jupiterį stebintys astronomai pranešė aptikę atmosferoje virš pietinio planetos pusrutulio atsiradusią ir sparčiai didėjančią tamsią dėmę. Ji lyginama su purslu, susidarančiu vandenyno paviršiuje prieš pat išnyrant povandeniniam laivui.

Po kelių dienų Jupiteris labiausiai priartės prie Žemės – abi planetas skirs pats mažiausias atstumas nuo 1963 iki 2022 metų. Astronomijos mėgėjai visą likusią rugsėjo dalį galės grožėtis įspūdingu Jupiterio vaizdu – ši planeta milžinė šiuo laikotarpiu bus labiausiai priartėjusi prie Žemės. Kito tokio priartėjimo teks palūkėti iki 2022 metų, skelbia „Space.com“. Pasak astronomų, Jupiteris arčiausiai Žemės bus pirmadienio, rugsėjo 20-osios, naktį: abi planetas tuo metu skirs maždaug 594 mln.