jungtinės tautos

Izraelio žiniasklaida kiek anksčiau pranešė, kad Iranas, pasinaudodamas Jungtinėmis Tautomis (JT), perdavė privačią žinutę Izraeliui. Teigiama, kad Iranas savo ruožtu pagrasino įsikišti į karinę situaciją, jei Izraelis tęs karinius veiksmus Gazos Ruože, rašo „The Guardian“. Pranešime, kurį pirmasis paskelbė Izraelio naujienų portalas „Walla“ buvo teigiama, kad Teheranas įspėjo apie dideles pasekmes, jei Izraelio gynybos pajėgos ir toliau bombarduos Gazos Ruožą.

Per beveik savaitę Izraelio pajėgų vykdomus apšaudymus Gazos Ruože jau sugriauta daugiau kaip 1 300 pastatų, šeštadienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT humanitarinės pagalbos agentūra OCHA nurodė, kad sunaikinta 5 540 tuose pastatuose buvusių būstų, o dar beveik 3 750 būstų taip apgadinti, kad nebetinka gyventi. „Hamas“ šeštadienį netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis vykdo atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas penktadienį ragino apsaugoti pagrindines žmogaus teises tęsiantis Izraelio ir „Hamas“ karui, pabrėždamas, kad „netgi karai turi taisykles“, ir perspėjo nenaudoti įkaitų kaip žmonių skydų. „Padėtis Gazoje pasiekė naują pavojingą žemumą“, – sakė A. Guterresas prieš JT Saugumo Tarybos posėdį dėl krizės.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas po to, kai Izraelio kariuomenė įsakė daugiau nei milijonui žmonių evakuotis iš šiaurinės Gazos Ruožo dalies, penktadienį paragino Izraelį užkirsti kelią humanitarinei katastrofai. „Generalinis sekretorius ir jo komanda nuolat bendrauja telefonu. Jis nuolat palaiko ryšį su Izraelio pareigūnais, ragindamas juos užkirsti kelią humanitarinei katastrofai“, – žurnalistams sakė JT generalinio sekretoriaus atstovas Stephane'as Dujarricas.

Palestiniečių pareigūnai Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) nurodė, kad neįmanoma perkelti pažeidžiamų ligoninių pacientų į pietinę Gazos Ruožo dalį, penktadienį pranešė ši Jungtinių Tautų agentūra. Po to, kai palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ šeštadienį surengė išpuolį prieš žydų valstybę, Izraelis penktadienį davė palestiniečiams 24 valandas palikti šiaurinę Gazos Ruožo dalį prieš planuojamą sausumos Izraelio puolimą šioje teritorijoje.

Nuo to laiko, kai „Hamas“ kovotojai pradėjo Izraelio puolimą, Gazos Ruože žuvo mažiausiai 11 Jungtinių Tautų darbuotojų ir personalo bei 30 Jungtinių Tautų mokyklų mokinių, trečiadienį pranešė atstovas spaudai. „Nuo šeštadienio žuvo 11 UNRWA darbuotojų ir personalo“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, turėdamas omenyje JT pagalbos ir darbų agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose, kuri taip pat turi mokyklų Gazoje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja antradienį atmetė Rusijos prašymą susigrąžinti vietą Žmogaus teisių taryboje, iš kurios ji buvo pašalinta po to, kai praėjusiais metais įsiveržė į Ukrainą. Rusija varžėsi su Bulgarija ir Albanija dėl dviejų laisvų vietų, skirtų Rytų Europos regioninei grupei. Už ją balsavo 83 iš 193 JT Generalinės Asamblėjos narių.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas pirmadienį pareiškė, kad Izraelio įvesta visiška Gazos Ruožo apsiaustis po to, kai „Hamas“ užpuolė šią šalį, kelia labai didelį nerimą. „Humanitarinė padėtis Gazos Ruože buvo labai sunki dar prieš šiuos karo veiksmus, – žurnalistams sakė A. Guterresas. – Dabar ji tik dar labiau pablogės.

Jungtinių Tautų tyrėjai nustatė, kad pernai kruviną sprogimą kalėjime okupuotoje Rytų Ukrainoje, dėl kurio Kyjivas ir Maskva kaltino vienas kitą, sukėlė ne ukrainiečių raketos HIMARS. 2022 metų liepos 29 dieną apšaudant Maskvos kontroliuojamą Olenivkos kalėjimą rytinėje Donecko srityje žuvo mažiausiai 51 ukrainietis karo belaisvis. Ukraina ir Rusija viena kitą apkaltino surengus išpuolį.

Jungtinės Tautos patvirtino vaizdo įrašų, iš kurių viename užfiksuota, kaip nušaunamas ukrainiečių karys, ištaręs žodžius „Šlovė Ukrainai“, o kitame – kariui nukertama galva, autentiškumą. Vaizdo įrašų autentiškumas patvirtintas JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje. Iš viso JT prabilo apie dar šešias Ukrainos karo belaisvių egzekucijas be teismo, sutelkdamos visuomenės dėmesį į žiaurų Rusijos okupantų elgesį su Ukrainos kovotojais.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) antradienį pareiškė, kad žmonija pasinėrė į naujas branduolinio ginklavimosi varžybas, ir perspėjo, kad virš pasaulio tvyro susinaikinimo šešėlis. Branduolinį ginklą turinčioms valstybėms plečiant ir modernizuojant savo arsenalus, JT vadovas paragino atgaivinti pastangas mažinti šių ginklų skaičių ir galiausiai juos visai panaikinti. „Prasideda nerimą keliančios naujos ginklavimosi varžybos.

Jungtinių Tautų ekspertai, atliekantys tyrimą dėl žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje Maskvai tęsiant savo plataus masto invaziją, pirmadienį įspėjo, kad kai kuri Rusijos žiniasklaidos retorika gali prilygti genocido kurstymui.

Azerbaidžanas šeštadienį Jungtinėse Tautose pažadėjo užtikrinti vienodą požiūrį į etninius armėnus iš ginčijamos Kalnų Karabacho teritorijos, kurios kontrolė ne vieną dešimtmetį priklausė separatistams, bet šią savaitę per žaibišką puolimą ją susigrąžino Baku.

Žmonija atvėrė vartus į pragarą, leisdama, kad klimato krizė gilėtų, – įspėjo Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guteresas šią savaitę Niujorke vykusiame aukščiausio lygio susitikime dėl klimato kaitos. Jame buvo smerkiama iškastinio kuro pramonė, pabrėžiama svarba veiksmingiau padėti mažiausiai prie klimato kaitos prisidedančioms, bet labiausiai dėl jos padarinių kenčiančioms besivystančioms šalims.

Kinija ketvirtadienį įspėjo nenuvertinti jos „stiprios valios“ Taivano klausimu ir pareiškė, kad pasisako už „taikų susivienijimą“ su šia demokratiškai valdoma sala. Dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, Kinijos viceprezidentas Han Zhengas pakartojo Pekino poziciją, kad Taivanas yra „neatsiejama“ Kinijos dalis. „Niekas niekada neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, stiprios valios ir galios ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą, – tvirtino viceprezidentas.

Kariniai veiksmai Kalnų Karabache greitai prasidėję, greitai ir pasibaigė. Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę operaciją“ su reikalavimu, kad regiono separatistai sudėtų ginklus. Taip ir įvyko. Ar Azerbaidžanas pagaliau praris Kalnų Karabachą, kuris jau tris dešimtmečius buvo tarsi parako statinė regione? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Ukrainos prezidentas pirmą kartą nuo karo pradžios susitiks akis į akį su Rusijos atstovais, nes trečiadienį vyks, ko gero, dramatiškas JT Saugumo Tarybos posėdis. Volodymyras Zelenskis atskrido į Niujorką į kasmetinę JT Generalinę Asamblėją, kur antradienį, vilkėdamas savo išskirtiniais kariniais drabužiais, pasakė kalbą, kurioje ragino pasaulį tvirtai priešintis Rusijai.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas trečiadienį paragino nedelsiant nutraukti kovas Kalnų Karabache, kur Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją prieš armėnų separatistų pajėgas. „Generalinis sekretorius griežčiausiais žodžiais ragina nedelsiant nutraukti kovas, deeskaluoti [padėtį] ir griežčiau laikytis 2020 metų ugnies nutraukimo bei tarptautinės humanitarinės teisės principų“, – sakė A. Guterreso atstovas Stephane'as Dujarricas.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakys kalbą Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje asamblėjoje Niujorke. Kaip anksčiau skelbė Prezidentūra, G. Nausėda į pasaulio šalių lyderius kreipsis jau penktą kartą. Prezidento pasisakyme didžiausias dėmesys bus skirtas daugiašalės pasaulio tvarkos, paremtos tarptautine teise, išlaikymui, saugumo klausimams, globaliam ir kolektyviniam atsakui į tebesitęsiančią Rusijos agresiją Ukrainoje, atsakomybei už karo ir agresijos nusikaltimus.

Lietuvos poziciją Jungtinių Tautų Tvaraus Vystymosi (SDG) viršūnių susitikime Niujorke pristatęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pasauliui siekiant tvarumo visų pirma taika yra būtina žmonijos klestėjimo sąlyga.  G. Nausėda su darbo vizitu lankosi Niujorke, kur dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 78-ojoje sesijoje.  Prezidentas pirmadienį savo kalboje SDG akcentavo energetinės transformacijos svarbą siekiant tvaraus vystymosi.

Pastarosiomis dienomis į Italijos Lampedūzos salą plūsta tūkstančiai nelegalų iš Afrikos ir italai juos įsileidžia. Žmonių kiekiai milžiniški, o tai reiškia, kad greičiausiai nelegalus bus bandoma paskirstyti po Europos Sąjungos valstybes. O Lietuvai gali tekti spręsti dilemą – arba priimti šimtus nelegalų, arba mokėti milijonus eurų kaip kompensaciją. Kol Lietuva ir Lenkija gana tvirtai nuo nelegalių migrantų saugo rytinę Europos sąjungos sieną, pietų Europoje situacija visiškai priešinga.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį išvyko į Niujorką, kur tris dienas dalyvaus Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 78-ojoje sesijoje. Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovo pranešimas Generalinėje Asamblėjoje numatytas trečiadienį. Prezidentas į pasaulio šalių lyderius kreipsis jau penktą kartą.

Kitą savaitę Niujorke vyksiančiame Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos renginyje Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasisakys dėl atsakomybės už Rusijos agresiją bei jos nusikaltimus prieš Ukrainą.

Kinija į kasmetinę Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją siunčia viceprezidentą Han Zhengą, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija, o tai rodytų, kad šalies aukščiausio rango diplomatas Wang Yi (Vang I) nedalyvaus šiame svarbiame renginyje. Pasaulio lyderių susitikimas JT būstinėje Niujorke prasideda pirmadienį aukščiausiojo lygio susitikimu tvarumo klausimais. Antradienį prasideda savaitę truksiantys bendrieji debatai.

Jungtinės Tautos ketvirtadienį pareiškė, kad daugumos iš tūkstančių Libiją apėmusių potvynių aukų būtų buvę galima išvengti, jei būtų tinkamai veikusios išankstinio perspėjimo ir nepaprastųjų situacijų valdymo sistemos.

Jungtinių Tautų žmogaus teisių vadovas paragino pasaulio valstybes pasekti Meksikos pavyzdžiu ir užtikrinti saugią ir teisėtą galimybę atlikti abortą po to, kai anksčiau šią savaitę ši šalis dekriminalizavo abortus.  Ketvirtadienį išplatintame pranešime JT teisių apsaugos vadovas Volkeris Turkas (Volkeris Tiurkas) nurodė, kad šis sprendimas yra didelė Meksikos moterų pergalė dešimtmečius trunkančioje kovoje už jų kūno autonomiją ir seksualinę bei reprodukcinę sveikatą ir teises.

Pasaulis pavojingai atsilieka nuo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslų – sumažinti taršą anglies dioksidu ir padidinti besivystančių šalių finansavimą, teigiama pirmojoje Jungtinių Tautų pažangos dėl šio dokumento ataskaitoje.

Jungtinės Tautos penktadienį paragino Baltarusiją persvarstyti dekretą, kuriuo šalies ambasadoms įsakoma nutraukti pasų išdavimą, ir įspėjo, kad tai gali pažeisti tūkstančių tremtyje gyvenančių baltarusių teises. Iš Baltarusijos – artimos Maskvos sąjungininkės – pabėgo dešimtys tūkstančių baltarusių po to, kai autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka 2020 metais žiauriai numalšino masinius protestus prieš jo valdymą.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Kiniją ir Rusiją, kad jos blokuoja vieningą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos atsaką į Šiaurės Korėjos raketų paleidimus, įskaitant ketvirtadienio Pchenjano bandymą iškelti į kosmosą žvalgybinį palydovą. Neeiliniame Saugumo Tarybos posėdyje 13 iš 15 narių, išskyrus Maskvą ir Pekiną, pasmerkė antrąjį per tris mėnesius Pchenjano atliktą žvalgybinio palydovo bandymą, kurio metu buvo panaudota balistinių raketų technologija.

Ženevoje esantis didžiulis Jungtinių Tautų kompleksas penktadienį buvo trumpam uždarytas, įsibrovėliui patekus į saugumo zoną, pranešė atstovė spaudai. Alessandra Vellucci sakė, kad incidentas truko ne ilgiau kaip pusvalandį ir kad jį tiria JT saugumo komandos ir Ženevos policija. Ji atsisakė nurodyti, kas buvo tas įsibrovėlis ir nepasakė, ar jis sulaikytas, tačiau šį įvykį pavadino nedideliu incidentu.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį apkaltino Jungtinių Tautų taikdarius, kad jie kurstė smurtą, per kurį padalytoje Kipro saloje buvo užpulti keli agentūros misijos nariai. „Fizinė JT pajėgų intervencija į [Šiaurės Kipro] teritoriją praėjusį penktadienį yra nepriimtina“, – sakė R. T. Erdoganas.  Jis taip pat pavadino taikdarių veiksmus neteisėtais ir nehumaniškais.

Krizė Nigeryje, kurio demokratiškai išrinktas prezidentas buvo nuverstas liepos 26 dieną, didina pavojų milijonams pažeidžiamų vaikų, teigė Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF. „Dabartinė padėtis kelia didelį susirūpinimą ir dar labiau apsunkina ir taip siaubingą humanitarinę padėtį, – pareiškime sakė UNICEF atstovas Nigeryje Stefano Savi. – Šiuo metu krizė paveikė daugiau nei du milijonus vaikų, kuriems labai reikia humanitarinės pagalbos.

Kipro turkų pajėgos penktadienį užpuolė Jungtinių Tautų taikdarius, kurie bandė blokuoti prieštaringai vertinamo kelio statybą Kiprą dalijančioje buferinėje zonoje, pranešė JT misija saloje. Incidentas įvyko Pilos kaime, esančiame prie JT prižiūrimos žaliosios linijos, skiriančios tarptautiniu mastu pripažintą Kipro Respubliką ir atsiskyrusią tik Turkijos valstybe pripažįstamą darinį šiaurėje.

Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo, kad Vakarų Krante smarkiai padaugėjo naujakurių išpuolių prieš palestiniečių gyventojus ir turtą – šiemet jau užregistruota beveik 600 tokių incidentų. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA) pranešė, kad per pirmuosius šešis 2023 metų mėnesius okupuotoje teritorijoje užregistravo 591 su naujakuriais susijusį incidentą, per kurį nukentėjo palestiniečiai, buvo padaryta žala turtui arba ir viena, ir kita.

23-ejų amerikiečių karys iškrėtė kvailystę, kuri jam gali kainuoti gyvybę ar kalėjimą iki gyvos galvos. Savo noru jis perėjo iš Pietų į Šiaurės Korėją. O koks kario likimas, kol kas niekas nežino. Demilitarizuota zona tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos – tai 250 km ilgio ir 4 km pločio ruožas. Vienas labiausiai saugomų pasaulyje.

Nigeryje įvykus perversmui, Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos operacijos šioje neramioje Sahelio šalyje buvo sustabdytos, ketvirtadienį pranešė organizacijos atstovas spaudai. JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) duomenimis, žmonių, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, skaičius Nigeryje sparčiai išaugo nuo 1,9 mln. 2017-aisiais iki 4,3 mln. 2023-aisiais.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas ketvirtadienį paragino nedelsiant imtis radikalių veiksmų dėl klimato kaitos, sakydamas, kad rekordinė liepos mėnesio temperatūra rodo, jog Žemėje jau nebe atšilimas, o „pasaulinio virimo“ era.

Ketvirtadienį paskelbti šių metų prestižinės Jungtinių Tautų Žmogaus teisių premijos laureatai, tarp jų – viena svarbiausių Baltarusijos teisių grupių, aktyvistai, kovojantys už moterų ir vaikų teises, ir pasaulinė gamtosaugos koalicija. „Laureatų pasiaukojimas byloja apie žmogaus teisių visuotinumą kritiniu metu“, – sakė JT Generalinės Asamblėjos pirmininkas Csaba Korosi, kuris vadovauja laureatų atrankos komitetui.

Jungtinės Tautos yra susirūpinusios dėl Damasko nustatytų nepriimtinų sąlygų per Bab al Havos sienos perėją į sukilėlių kontroliuojamas teritorijas Sirijos šiaurės vakaruose vežamai pagalbai, rodo dokumentas, kurį penktadienį matė naujienų agentūra AFP.

Izraelio kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad smogė Pietų Libanui po to, kai iš šiaurinės kaimynės paleistas minosvaidžio sviedinys sprogo tarpusavio pasienio zonoje. „Atsakydama į tai, IDF (Izraelio kariuomenė) šiuo metu smogia į teritoriją, iš kurios Libano teritorijoje buvo paleistas sviedinys“, – sakoma kariuomenės pranešime. Oficialioji Libano naujienų agentūra ANI pranešė, kad Izraelis paleido daugiau kaip 15 artilerijos sviedinių, kurie pataikė į Kfarčubos ir Haltos bendruomenes.

Ukraina Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teisme antradienį stos į akistatą su Rusija ir apkaltins savo įnirtingą priešininkę tuo, kad ji daugelį metų iki praėjusiais metais įvykdytos plataus masto invazijos rėmė promaskvietiškus sukilėlius. Kyjivas ir Maskva pateiks savo argumentus Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) Hagoje teisėjams byloje, kurią 2017 metais pradėjo Ukraina.

Lietuva išrinkta į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą ketverių metų kadencijai.   Naujai kadencijai iš 11 Europos regiono kandidatų slaptu balsavimu ketvirtadienį išrinktos penkios valstybės – į tarybą taip pat pateko Čekija, Italija, Azerbaidžanas ir Bulgarija, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Lietuva buvo vienintelė kandidatė iš Šiaurės ir Baltijos šalių regiono. Ji atstovaus aštuonioms Baltijos jūros regiono valstybėms.

Beveik neabejotina, kad 2023–2027 metai bus karščiausias penkerių metų periodas per visą stebėjimų istoriją, trečiadienį įspėjo Jungtinės Tautos. Prognozuojama, kad temperatūrą didins šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir meteorologinis reiškinys „El Nino“. Pasaulio temperatūra netrukus turi niekais paversti ambicingesnįjį iš tikslų, numatytų Paryžiaus klimato susitarimuose, nurodo JT Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO). Aštuoneri karščiausi per stebėjimų istoriją metai buvo 2015-iej...

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas pirmadienį, palestiniečiams minint savo Katastrofos (arab. Nakba) pradžią, paragino Izraelį nutraukti agresiją prieš palestiniečius ir sakė, kad priešingu atveju turėtų būti sustabdyta žydų valstybės narystė Jungtinėse Tautose. Prieš 75 metus, kuriantis Izraeliui, daugiau kaip 760 tūkst. palestiniečių buvo išvaryti arba priversti palikti namus. Palestiniečiai tai vadina Katastrofa ir mini ją gegužės 15-ąją.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Gutteresas antradienį Ispanijos dienraštyje „El Pais“ paskelbtame interviu pareiškė, kad taikos derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, šiuo metu yra neįmanomos. Jo pareiškimas nuskambėjo tuo metu, kai Rusijos ir Ukrainos vadovai per Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo renginius ragino siekti pergalės.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba penktadienį pranešė, kad gegužės 11 dieną surengs specialiąją sesiją dėl konflikto krečiamo Sudano. Susirinkimas, kuriame bus nagrinėjamas tebesitęsiančio konflikto poveikis žmogaus teisėms, įvyks Ženevoje po to, kai penktadienį Didžioji Britanija, Vokietija, Norvegija ir Jungtinės Valstijos pateikė prašymą, kuriam iki šiol pritarė 52 šalys, pranešė JT Žmogaus teisių taryba. JT: 19 mln.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas trečiadienį sakė, kad pasauliui nepavyko užkirsti kelio karui Sudane, kur nesiliaujančios kovos tarp dviejų konkuruojančių generolų pakerta pastangas įtvirtinti paliaubas. Jungtinėms Tautoms šis konfliktas buvo netikėtas, nes manyta, kad derybos dėl valdžios perdavimo civiliams bus sėkmingos, Nairobyje žurnalistams sakė A. Guterresas.

Jungtinių Tautų trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje sakoma, kad praėjusiais metais dėl konfliktų, ekonominių sunkumų ir stichinių nelaimių apie 258 mln. žmonių prireikė neatidėliotinos pagalbos aprūpinant maistu.  Šis skaičius yra gerokai didesnis nei ankstesniais metais, kai pagalbos prireikė 193 mln. asmenų. „Šiuo metu daugiau nei ketvirtis milijardo žmonių kenčia nuo didelio bado, o kai kurie yra ties bado riba. Tai nepriimtina“, – teigė Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas.

Dėl kovų Sudane namus turėjo palikti daugiau kaip 430 tūkst. žmonių, įskaitant daugiau kaip 100 tūkst. į užsienį pasitraukusių asmenų, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos. JT pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) apskaičiavo, kad Sudane tęsiantis kariuomenės ir sukarintų pajėgų konfliktui potencialiai į kaimynines šalis gali pabėgti daugiau kaip 800 tūkst. žmonių. Kovos kilo balandžio 15 dieną. JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) paskelbė, kad pačiame Sudane jau yra 334 tūkst.