jungtinėms tautoms

Vakarų spauda šiandien daug dėmesio skiria antradienio sprogimui Jungtinių Tautų būstinėje Irake ir padėčiai Irake apskritai. Ketvirtadienio (08.21) spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. “Kada pagaliau prisipažinsime, kad mūsų pradėtas kvailas karas Irake yra fiasko, kurio negalime laimėti?” - dienraščio “New York Times” puslapiuose klausia Bobas Herbertas.

Trečiadienio (08.20) Vakarų spaudoje pagrindinė tema - vakarykštis sprogimas Bagdade, šalia Jungtinių Tautų misijos. Užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga. Jau seniai nėra buvę, kad viename laikraštyje, Amerikos itin įtakingame “New York Times”, būtų tiek daug pasisakymų viena tema.

Šiandien (08.14)Vakarų laikraštininkai tyrinėja du karštus pasaulio taškus: dabartinį - Iraką ir buvusį - Jugoslaviją. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Izraelio karo lėktuvai sekmadienį bombardavo priešlėktuvinės gynybos bateriją Pietų Libano kaimo pakraštyje - taip atsakyta į Libano partizanų išpuolį, kurio metu žuvo žydų paauglys. Kiek vėliau sekmadienį, po bombardavimo, Izraelio karo lėktuvai, skrisdami virš Beiruto, viršijo vadinamąjį garso barjerą - tuo metu nuaidėjo į sprogimą panašus garsas, sudrebinęs pastatus ir įjungęs automobilių signalizacijos sistemas.

Nematęs kraujo, nepatyręs smurto, negirdėjęs keiksmų, nevarvinęs seilės į nuogas figūringas gražuoles TV ekrane ar spaudos puslapiuose, neragavęs tabako kartaus dūmo, alaus svaigaus bokalo - toks būtų tobulas į pilnametystę įžengęs jaunuolis, kurį pavyko apsaugoti nepilnamečiams skirtais įstatymais, jų straipsniais ir kitokiais teisės aktais.

Pirmadienį (07.14) Vakarų dienraščių redakcijos straipsniai skirti Irako valdymo tarybai, ginčams dėl klaidingų žinių apie Irako ginklavimąsi. Vakarų spauda rašo apie tai, kaip Prancūzijos prezidentas paminės Bastilijos dieną, be to, vis dar aptarinėja italų ir vokiečių barnius. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė. Vokietijos dienraščiai nesutaria dėl vakar pradėjusios veikti Irako valdymo tarybos.

Ukrainos valdžios pareigūnai suskubo raminti šalies gyventojus, kurie puolė pirkti miltus ir kitas pagrindines maisto prekes. Ukrainiečių nerimą paskatino pašokusios mažmeninės kainos ir baimė, jog parduotuvių lentynose gali pritrūkti maisto. Tuo tarpu Ukrainos žemės ūkio ministerijos sekretorius Sergejus Melnikas maisto trūkumą neigė ir žurnalistams sakė, jog Vyriausybės turimų 800 tūkst.

Antradienį JAV valstybės departamentas paskelbė įšaldysiąs 55 buvusių aukštų Sadamo Huseino (Saddam Hussein) režimo pareigūnų turtą ir paragino kitas šalis padaryti tą patį. JAV finansų sekretorius Džonas Snou (John Snow) savo pareiškime sakė, kad konfiskuoti pinigai bus panaudoti Irako rekonstrukcijoje. 55 ieškomiausių irakiečių sąrašas bus įtrauktas į JAV užsienio turto kontrolės tarnybos juodąjį sąrašą ir įteiktas Jungtinėms Tautoms (JT), kad ir kitos valstybės galėtų padaryti tą patį.

Irakas ketvirtadienį pasirašė pirmas pokario naftos tiekimo sutartis ir po trijų mėnesių pertraukos grįžo į pasaulio naftos rinką. Irakas pasirašė sutartis su keturiomis Europos bendrovėmis, viena JAV ir viena Turkijos bendrove. Joms Irakas iš viso parduos 9,5 mln. barelių naftos.

Šiandien Vakarų spaudoje vyrauja dvi temos - atsinaujinęs Artimųjų Rytų taikos procesas ir Sadamo Huseino masinio naikinimo ginklų likimas. Kai kuriuos būdingesnius pasisakymus apžvelgia “Laisvosios Europos radijo” žurnalistas Mykolas Drunga.

Pentagonas jau parengė karinio smūgio Iranui planą, kad padėtų galimiems sukilėliams nuversti šią šalį valdantį teokratinį islamo režimą, rašo Rusijos dienraštis "Nezavisimaja gazeta". Pasak laikraščio, kuris pabrėžia, kad Baltieji rūmai jau beveik baigia patvirtinti atitinkamus dokumentus, smūgio Iranui placdarmas bus Irakas. Be to, karinei operacijai numatoma panaudoti Azerbaidžano ir Gruzijos (neturinčios bendros sienos su Iranu) teritorijas.

Šiandien Vakarų laikraščiai daug dėmesio skiria Europos ir Amerikos santykiams bei jų lyginamajam svoriui. Penktadienio (05.23) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba ketvirtadienį (05.22) pritarė JAV parengtai rezoliucijai dėl Jungtinių Tautų (JT) sankcijų Irakui panaikinimo. Dokumentui pritarė 14 iš 15 Saugumo Tarybos narių. Sirija balsavime nedalyvavo.

JAV parengtos Jungtinių Tautų (JT) rezoliucijos dėl sankcijų Irakui panaikinimo pataisytame projekte numatomas kiek reikšmingesnis JT vaidmuo ir siūlomos priemonės didžiulei Irako užsienio skolai sumažinti, tačiau pagrindinių George'o W.Busho (Džordžo V.Bušo) administracijos reikalavimų neatsisakoma.

Penktadienį (05.09) Vroclave susitinka vadinamojo Veimaro trikampio - Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos - vadovai. Vokietijos spaudos puslapiuose netyla svarstymai apie Lenkijos vaidmenį Irako atstatyme ir Lenkijos vyriausybės pasiūlymą Vokietijai prisidėti prie stabilumo palaikymo pajėgų Irake. Užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

Jungtinės Valstijos ketina penktadienį (05.09) pristatyti rezoliucijos projektą, kuriame numatoma panaikinti prieš 12 metų įvestas sankcijas Irakui, o Vašingtonui bei jo sąjungininkams suteikiami įgaliojimai leisti už Irako naftą gautus pinigus humanitarinei pagalbai ir šaliai po karo atstatyti. Aštuonių puslapių rezoliucijos projekte numatoma panaikinti visas 1990 metais Irakui įvestas sankcijas, išskyrus ginklų embargą.

Lenkijai, besinaudojančiai neseniai į ją nukrypusiu pasaulio dėmesiu, kurio ji sulaukė aktyviai parėmusi JAV vadovaujamą karą Irake, per penktadienio viršūnių susitikimą prireiks nemenkų derybininko sugebėjimų palenkti savo pusėn Vokietiją ir Prancūziją, kurios buvo pagrindinės karo priešininkės.

Vašingtonas trečiadienį ėmėsi žingsnių panaikinti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas Irakui, kurios neleidžia laisvai eksportuoti Irako naftos, ir panaikino kai kuriuos savo paties įvestus prekybos suvaržymus, kurie galiojo daugiau kaip dešimtmetį.

Vakarų dienraščiai aptaria rytoj prasidedantį keturių Europos valstybių - Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos ir Liuksemburgo - gynybos susitikimą, svarsto tarptautinę padėtį po Irako karo ir vertina bandymus stabdyti ūmaus kvėpavimo takų sindromą (SARS). Pirmadienio (04.28) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

Šiandien spaudoje - nemažai pastabų apie Irako šiitus, taip pat apie pokario diplomatiją. Ketvirtadienio (04.24) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. Britų dienraštis “Guardian” pažymi, kad išsipildo amerikiečių ir britų pranašystės - vietos gyventojai ima valdžią į savo rankas. Šiitų gyvenvietėse valdžią perima šiitų dvasininkai. Tai gali sudaryti sunkumų britų ir amerikiečių pastangoms kurti vieningą ir tolerantišką Iraką.

Penktadienio (04.18) užsienio spaudos apžvalgoje: Vidurio Rytų Europa - kova su korupcija, profesionalios kariuomenės kūrimas; Prancūzija - diplomatinės karo Irake pagirios. Spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius. Britų savaitraštis “Economist” straipsnyje “Pakaks” rašo, kad po aukšto lygio kyšininkavimo skandalo Lenkija sukruto kovoti su korupcija.

Atėnuose trečiadienį (04.16) vyksiančio pirmojo nuo karo Irake pradžios Europos Sąjungos lyderių susitikime visų akys bus nukreiptos į Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Tony Blairą (Tonį Blerą) ir Prancūzijos prezidentą Jacques'ą Chiracą (Žaką Širaką), tikintis pamatyti, ar jau užgesinta dėl konflikto Irake tarp jų įsiplieskusi nesantaika.

Karinė operacija Irake beveik baigta. Jungtinės Valstijos įvykdė keltą užduotį, kurią jos labai aiškiai formulavo, - pašalinti Saddamo Husseino režimą ir suteikti irakiečiams galimybę kitaip susitvarkyti savo gyvenimą. Beje, Jungtinės Valstijos turi sukaupusios didelį istorinį militaristinių diktatūrų pertvarkymo patyrimą - prisiminkime jų vaidmenį kuriant naujas pokarines Vokietiją ir Japoniją.

Būsimos išsiplėtusios Europos Sąjungos (ES) lyderiai trečiadienį Atėnuose pasirašys istorinę sutartį dėl dešimties naujų narių priėmimo į išsiplėtusią demokratinių Europos valstybių bendriją, o šio renginio metu saugumu rūpinsis beprecedentės policijos pajėgos.

Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) šeštadienį paragino jėgą tarptautiniuose santykiuose naudoti tik laikantis įstatymų bei dar kartą pažymėjo, kad "pagrindinis vaidmuo" pokariniame Irake turėtų būti sutektas Jungtinėms Tautoms (JT). Antrąją "taikos trejeto" susitikimo Sankt Peterburge dieną kreipdamasis į susirinkusius tarptautinės teisės specialistus, J.Chiracas teigė, jog nepaisant nesutarimų dėl Irako, tarptautinė bendruomenė vis dar gali "susivienyti dėl Jungtinių ...

Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) ketvirtadienį (04.10) pasveikino Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) vyriausybės žlugimą ir pareiškė turįs vilties, kad kovos šalyje netrukus baigsis, pranešė jo kanceliarija. "Prancūzija, kaip ir visos demokratijos, džiaugiasi, kad žlugo Saddamo Husseino diktatūra ir tikisi, kad netrukus šalyje baigsis kovos", - sakoma J. Chiraco kanceliarijos išplatintame pareiškime.

Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai trečiadienį Atėnuose aptars šio 15 šalių bloko vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą ir atstatant pokario Iraką, antradienį pranešė Graikijos užsienio reikalų ministras Georgė Papandrėjas ( George Papandreou). "ES vaidmuo bus aptartas rytoj šalių nuolatinių atstovų komiteto susitikime", - sakė ES pirmininkaujančios Graikijos diplomatijos vadovas. "Ypatingą dėmesį skirsime humanitarinei pagalbai ir pokario Irako atstatymui", - sakė jis.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius apžvelgia antradienio (04.08) užsienio spaudą: karui prasidėjus atkunta diktatoriai, karui besibaigiant - politikai ir diplomatai. Amerikiečių dienraštyje “New York Times” Atviros visuomenės instituto vadovas Arija Najeris rašo, kad pasauliui susitelkus į Irako karą, kiti tironai doroja opoziciją. Neprižiūrimi valstybių neklaužadų vadovai padrąsėja, nes žino, kad už šalies ribų beveik niekas neprotestuos.

JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) antradienį (04.08) išreiškė pritarimą tam, kad po karo Irake Jungtinėms Tautoms (JT) būtų skirtas "gyvybiškai svarbus vaidmuo". Londonas ir Vašingtonas tikisi, kad jų prieita vieninga pokario Irako raidos etapų vizija nuramins tokias karui nepritariančias valstybes kaip Prancūzija, Vokietija bei Rusija, taip pat numalšins tarptautinės bendrijos būgštavimus dėl Jung...

JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) antradienį (04.08) sakė norįs, kad Irake kaip galima greičiau būtų suformuota laikinoji administracija, kurioje dirbtų patys irakiečiai, ir nurodė, kad numato Jungtinėms Tautoms (JT) gyvybiškai svarbų vaidmenį šiame procese.

Šiandieninis sąjungininkų puolimas Bagdade dar nepakliuvo į laikraščių rytines laidas, bet pirmuosiuose puslapiuose dominuoja karo pabaigos nuotaikos ir vis daugiau svarstoma, kas bus po karo. Pirmadienio (04.07) užsienio laikraščių apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Virgis Valentinavičius. Britų dienraštyje “Financial Times” Amerikos taikos instituto bendradarbis Denielis Serveris tvirtina, kad Irake neišvengiamas laikino Amerikos valdymo tarpsnis.

JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) ketvirtadienį sakė, kad pagrindinis vaidmuo po karo atstatant Iraką turi tekti Jungtinėms Valstijoms ir Didžiajai Britanijai, kurių pajėgos šiuo metu dalyvauja kariniuose veiksmuose prieš Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą.

Europa ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį (04.03) pirmame dideliame aukšto lygio susitikime nuo karo Irake pradžios svarstys, kas kontroliuos šią šalį, kai bus nuverstas prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimas. Jungtinės Valstijos tikisi pačios kontroliuoti naftos turtingą šalį, teigdamos, kad jos rizikavo savo karių gyvybėmis bei išleido milijardus dolerių rengdamos Iraką atstovaujamajai vyriausybei.

Didėjant būgštavimams, kad karas Irake gali tęstis ne vieną mėnesį, JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) ketvirtadienį (03.27) sakė, kad konfliktas truks tiek, kiek reikės nuversti Irako lyderį Saddamą Husseiną (Sadamą Huseiną). G. W. Bushas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas (Tonis Bleras) baigė savo dviejų dienų derybas prezidento Kemp Deivido rezidencijoje, esančioje Merilendo kalnuose 90 km nuo Baltųjų rūmų, bendru raginimu Jungtinėms Tautoms ned...

Nepaisant galimų Jungtinių Tautų raginimų paskelbti paliaubas, JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas (Donaldas Ramsfeldas) ketvirtadienį pareiškė, kad ugnies nutraukimo JAV vadovaujamame kare su Iraku nebus, kol jį valdys prezidentas Saddamas Husseinas. JAV vadovaujamoms pajėgoms toliau veržiantis Bagdado link, D.Rumsfeldo buvo paklausta, ar Prancūzija arba kokia nors kita šalis nedarys spaudimo Jungtinėms Tautoms, kad jos pareikalautų nutraukti šį karinį konfliktą.

Vakarų dienraščiai toliau komentuoja karą Irake. Pasitaikė nemažai pastabų apie žiniasklaidos vaidmenį jame. Antradienio (03.25) užsienio laikraščių apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. Nei Klauzevicas, nei Sun Cu nepataria karo vadams, kaip elgtis su žiniasklaida, pažymi Lučianas Truskotas dienraštyje “New York Times”. Tačiau abu sutinka, kad būtina nesuteikti priešui svarbios informacijos apie karo planą, pajėgų dydį ir panašiai, kad galima būtų jį apgauti.

Pirmi į karo pradžią sureagavo didžiausi amerikiečių laikraščiai “New York Times” ir “Washington Post”. Kiti pasaulio laikraščiai komentuoja padėtį apskritai. Ketvirtadienio (03.20) užsienio spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. “New York Times” redaktoriai pažymi, kad daugelis amerikiečių puikiai prisimena pirmąjį Persijos įlankos karą, tačiau perspėjama, kad nors šis karas vyksta toje pačioje vietoje, jis bus visiškai kitoks.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique’as de Villepinas (Dominikas de Vilpenas) pareiškė buvęs "sukrėstas ir nuliūdintas" britų pareigūnų kalbų, esą Prancūzija sugriovė diplomatinį Irako krizės sprendimą. D. de Villepinas paragino Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrą Jacką Straw (Džeką Stro) kuo griežčiausiai atmesti bet kokias kalbas, jog Prancūzija kalta dėl to, kad Jungtinėms Tautoms (JT) nepavyko įtikinti Irako nusiginkluoti taikiai.

Jau trečią dešimtmetį valdančio Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) laukia lemiamas išbandymas - pasipriešinimas Jungtinėms Valstijoms, kuris ir lems, ar į istorijos knygas jis bus įrašytas kaip tironas, ar kaip arabų didvyris. Irako prezidentas, kuris puikiai suvokia savo galimą vietą istorijoje, paskelbė apie savo ryžtą mirti tėvynėje, galbūt net per karą, kuriam rengiasi Vašingtonas.

Europos Sąjunga (ES) gali nepanorėti finansuoti Irako atstatymo, jei Jungtinės Valstijos karą pradės be Jungtinių Tautų (JT) įgaliojimų, trečiadienį (03.12) paskelbė Europos Komisija (EK). ES santykių su užsieniu komisaras Chrisas Pattenas (Krisas Patenas) Europos Parlamentui sakė, kad karo veiksmai be deramos JT paramos padarytų milžinišką žalą Jungtinėms Tautoms, NATO ir transatlantiniams santykiams. Ch.

Vašingtonui ir Londonui rengiantis kitą savaitę pateikti Jungtinėms Tautoms naujos rezoliucijos, kuri suteiktų įgaliojimus panaudoti jėgą prieš Bagdadą, projektą, JAV prezidentas ketvirtadienį (02.20) pareiškė, kad Amerika ir jos sąjungininkės neabejotinai laimės karą su Iraku. "Engiamiems Irako žmonėms, tiems, kurių gyvenimai mums rūpi, artėja išsivadavimo diena", - sakė George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) per apsilankymą Džordžijos valstijoje.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė apžvelgia vasario 17 dienos užsienio laikraščius. Iš Amerikos ir Europos spaudos pirmųjų puslapių nesitraukia Irako krizės klausimai. Apžvalgininkai aptaria nesibaigiančią Amerikos ir jos Vakarų sąjungininkių nesantaiką dėl Irako, daug dėmesio skiriama savaitgalį visame pasaulyje vykusioms antikarinėms demonstracijoms.

"Laisvosios Europos" radijo žurnalistas Mykolas Drunga apžvelgia ketvirtadienio (02.13) Vakarų dienraščius. Redakcinių straipsnių ir apžvalgininkų komentarų pagrindinė tema - artėjantis karas su Iraku. Bet ar šiuose pasisakymuose girdėti naujų gaidų? Viena aišku, kad ir pačioje Amerikoje ryškėja dvi visiškai priešingos nuostatos, išdėstomos vis naujais atspalviais.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalisto Virgio Valentinavičiaus užsienio spaudos apžvalgoje skaitykite, ar “liaudiško, dievoto ir karingo Bušo” lipimas ant europiečių nuospaudų gali sukelti transatlantinę krizę. Įtakingas dienraščio “New York Times” apžvalgininkas Tomas Frydmenas perspėja, kad NATO kivirčas dėl Irako gali pakirsti saugumo sistemą, kuri palaikė pasaulio pastovumą penkiasdešimt metų.

Irakas ketvirtadienį, kaip įžeidžiamus ir neįtikinamus, atmetė JAV kaltinimus, neva jis slepia uždraustus ginklus, ir pažadėjo nusiųsti Jungtinėms Tautoms (JT) laišką, kuriame nuosekliai paneigs visus kaltinimus.

Prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris siekia parengti tebesvyruojančius amerikiečius galimam karui, savo metiniame pranešime antradienį pažadėjo esant būtinybei panaudoti visą JAV karinę jėgą prieš Iraką ir perspėjo šalies pajėgas, kad jų laukia "lemtingos valandos". "Narsiems amerikiečiams, kurie prisiima riziką, nė viena pergalė nebūna be sielvarto.

Prezidentas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), kuris siekia parengti tebesvyruojančius amerikiečius galimam karui, savo metiniame pranešime antradienį pažadėjo esant būtinybei panaudoti visą JAV karinę jėgą prieš Iraką ir perspėjo šalies pajėgas, kad jų laukia "lemtingos valandos". "Narsiems amerikiečiams, kurie prisiima riziką, nė viena pergalė nebūna be sielvarto.

JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) karą su Saddamu Husseinu (Sadamu Huseinu) yra pasiryžęs pradėti per kelias artimiausias savaites, jei reikės - ir be Jungtinių Tautų (JT) paramos, rašo britų kairysis dienraštis "The Guardian", remdamasis patikimais šaltiniais Vašingtone ir Londone. JAV prezidentas "įtampą padidins" antradienį, darydamas savo metinį pranešimą. "Prezidentas Bushas daro spaudimą, kuris nuolat jaučiamas, - sakė vienas Europos pareigūnas.

Kad surengtų karo operaciją Irake ir vėliau jį okupuotų, Jungtinėms Valstijoms gali prireikti daugiau kaip 350 000 kareivių - daugiau negu JAV prezidentas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) iš pradžių manė, pirmadienį (01.13) vakare pranešė "ABC News", remdamasi neįvardytais atstovais. Ši žinia buvo pranešta, kai JAV gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas (Donaldas Ramsfeldas) pradėjo iki šiol didžiausią JAV ginkluotųjų pajėgų perdislokavimą į Persijos įlankos regioną.