jolita žvirblytė

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas. Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje.

Per krizę sumažėjus energijos gamybos poreikiui ir įgyvendinus taršą mažinančius projektus, įmonės pradėjo kaupti apyvartinių taršos leidimų (ATL) perviršį. Neišnaudotus anglies dioksido išmetimo leidimus daugelis parduoda ir sunkmečiu iš to gauna papildomų pajamų. Pagrindinis ES kovos su klimato kaita įrankis - prekyba šiltnamio dujų (anglies dioksidas ir kitos dujos) išmetimo leidimais įsibėgėjo.

Kaip patikimiausi investavimo instrumentai ekonominiu sunkmečiu pasaulio investicinėje rinkoje sužibę auksas ir deimantai Lietuvoje didelio investuotojų dėmesio nesulaukė, tačiau susidomėjimas jau pakilęs. Dabartinis ekonominis sunkmetis verčia žmones atsisakyti daugelio investavimo instrumentų.

Lietuva nesurenka biudžeto pajamų, todėl yra priversta toliau bristi į skolų liūną. Didėjant valstybės skolai dar sparčiau kyla jos administravimo kaina, nes skolinamasi labai brangiai. Mokesčių mokėtojai vien palūkanoms už skolas sumokėti turės atiduoti beveik 2 mlrd. litų. Lietuvos premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad kitąmet valstybės skolos administravimas kainuos 800 mln. litų daugiau nei šiais metais.

Kas ketvirtas šalies šilumos tiekėjas šiomis dienomis pradės tiekti centralizuotą šilumą į gyventojų būstus milžiniškomis praėjusio šildymo sezono kainomis. Pastarąsias tris paras už lango oro temperatūros termometrams nepakilus iki 10-ties laipsnių skalės, naujo šildymo sezono pradžią suskubo skelbti vos kelių miestų savivaldybių tarybos. Kitos dar nepatvirtino ir mažesnių šilumos tiekimo bendrovių kainų.

Ekonomikos sunkmečiu padidėjusi mokesčių našta ir užgriuvę finansiniai sunkumai šalies verslą ir gyventojus spiečia į tamsiausią kampą. Mokesčių inspektoriai šiemet priskaičiuoja beveik dvigubai daugiau nuslėptų pinigų nei pernai. Nors valdžia nuolat didina mokesčius, nacionalinio biudžeto pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis mažėja. Verslas traukiasi į "pilkąją" arba "juodąją" zoną.

Nauja šilumos kainų nustatymo tvarka, kuria numatoma jas perskaičiuoti kas mėnesį, priimta vidurvasarį, tačiau mažinti kainas gana vangiai imtasi tik atėjus rudeniui. Vos kas trečia šalies šilumos tiekimo įmonė jau pasiūlė vartotojams mažesnę kainą, kitos delsia ir lupa pinigus. Artėjant šildymo sezonui naujos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos turi būti nustatytos vėliausiai iki lapkričio 1 dienos.

Nors pieno perdirbėjų pajėgumų šalyje užtenka, o labiausiai jiems trūksta rinkų, esant nepatenkinamai šalies pieno sektoriaus padėčiai ketinama statyti naują - kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, kuri esą skatins pieno sektoriaus konkurencingumą. Vakar su šalies prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius išgirdo, kad šalies vadovės netenkina esama pieno sektoriaus padėtis. Užduotis - rasti būdų, kaip stabilizuoti pieno supirkimo kainas.

Mūsų šalies Vyriausybė iš bankų pasiskolino jau 2,6 mlrd. litų. Tuo metu verslui ir gyventojams bankai nebenori skolinti - neva laikosi riziką ribojančių normatyvų. Dangstydama valstybės biudžeto skylę Finansų ministerija vidaus rinkoje iš bankų šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais neviešai jau pasiskolino 2,625 mlrd. litų, o užsienio rinkose - 587 mln. litų. Vien per rugpjūtį vidaus rinkoje Finansų ministerija neviešai išplatino VVP, kurių bendra nominali vertė - 231,5 mln.

Šalies medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriaus atstovai neslepia, kad pardavimo, užsakymų ir užklausų padidėjimas jau gali būti susijęs su pirmų rinkos atsigavimo ženklų užuomazgomis. Pasak LŽ kalbintų medienos pramonės atstovų, ant ekonomikos augimo bangos iškilę konkurentai ir buvę partneriai dabar jau nušluoti kitos - bankrotų bangos, todėl "švariame miške dirbti lengviau". Lentpjūvių atstovai fiksuoja atsigaunančius vidinės rinkos užsakymus, kurių anksčiau nelaikė reikšmingais.

Liko kiek daugiau nei šimtas dienų iki datos, kai pigios elektros šaltinis Lietuvoje užges. Vasarą pritarus naujai importuojamos elektros pirkimo tvarkai, įjungta žalia šviesa elektros gamintojams kitąmet ją Lietuvai tiekti už didžiausią pasiūlytą kainą. Tiek mūsų šalies viduje, tiek užsienyje pagaminta elektra nuo kitų metų bus perkama biržoje pagal naują prekybos modelį, galiojantį Europoje, tačiau kaži ar tinkamą Lietuvai.

Politinis sprendimas likviduoti nacionalinę energetikos bendrovę "Leo LT" jau priimtas. Tačiau dar nežinia, kaip po "skyrybų" privatiems investuotojams bus kompensuotas išpūstas jų turto įnašas, jeigu Vyriausybei nepavyks bandymas susprogdinti šį burbulą. Neaišku ir kita - kas atlygins maždaug 3 mlrd.

Vien šiemet mokesčių mokėtojai valstybei delsia sumokėti beveik 1,2 mlrd. litų mokesčių. Krizei gilėjant, nemokumas didėja ir bankrotų daugėja. Bet mokesčių atidėjimo gali tikėtis tik kas trečias šios naštos nebepakeliantis mokesčių mokėtojas. Kitiems ji tampa mirtina. Gyventojų ir verslo finansinei padėčiai negerėjant, o nuo rudens pradžios dar padidėjus mokesčiams, neabejojama - mokesčių mokėtojų skolos valstybei toliau augs, nesurenkamo biudžeto skylė didės.

Vakar pritarusi nacionalinio investuotojo "Leo LT" likvidavimui pagal savo pasiūlytą skyrybų scenarijų valstybė žada tai suspėti padaryti iki metų pabaigos. Tačiau teisininkai neabejoja, kad neradus taikaus sprendimo, turto dalybos užtruks. Nacionalinės energetikos bendrovę "Leo LT", kuri turėjo įgyvendinti strateginius milijardinės vertės energetikos projektus, vakar akcininkų susirinkime Vyriausybės atstovų balsais nutarta likviduoti.

Bankai neslepia, kad jiems skolingi klientai šiuo metu gana dažnai kreipiasi ieškodami galimybių palengvinti savo finansinę naštą. Tačiau menkiausias bandymas pajudinti nors raidelę turimoje paskolos sutartyje atriša bankui rankas atšaukti kliento paskolai taikytą jos maržą ir nustatyti naują - "šiuolaikinę" ir daug didesnę. Ekspertai sako, kad kylantys bankų pelno procentai, vadinamoji marža, atspindi ir padidėjusią riziką, ir sumažėjusį bankų norą ją prisiimti.

Besikeičiantys gyventojų apsipirkimo įpročiai ne tik mažina prekybos tinklų apyvartą, bet ir diktuoja lentynų asortimentą. Sumažėjus pirkėjų perkamajai galiai, pardavėjams vis sunkiau nuspėti reikiamą maisto prekių užsakymų kiekį, o ne tokios būtinos brangesnės prekės dūla lentynose.

Pasiūla nekilnojamojo turto rinkoje yra didžiulė, o mokių pirkėjų - vienetai. Labiausiai domimasi nedideliais 2-3 kambarių butais, nebrangiais žemės sklypais. Būsto kainos šalyje krinta jau ilgiau nei metus. Per šį laiką nekilnojamojo turto (NT) rinkoje šeimininkavo tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Prognozuojama, kad dar pusmetį būstas pigs, bet jau pastebima, kad pirkėjai aktyviau žvalgosi į atpigusias pastoges. Turintieji nuosavų lėšų jau mieliau perka atpigusį NT.

Tradicinis dzūkų vasaros verslas šiemet paplito ir po kitus šalies regionus. Sunkmečiu bedarbiais likę gyventojai patraukė į miškus rinkti grybų ir uogų. Supirkimo punktai džiaugiasi didesniais nei bet kada pristatomais miško gėrybių kiekiais ir trečdaliu numušė supirkimo kainas.

Nors norinčiųjų greitai pasiskolinti mažas sumas nemažėja, tačiau gyventojų galimybes jau griežčiau vertina ir greitųjų vartojimo kreditų bendrovės, "pinigų kranelį" dabar atsukančios tik kas antram prašančiajam. Skaičiuodamos pusės metų rezultatus kai kurios nedideles pinigų sumas skolinančios bendrovės jau mato išduotų paskolų rezultatus. Faktai: Gyventojų pradelsti įsiskolinimai pirmąjį šių metų pusmetį jau siekia 827,5 mln. litų ir nuo metų pradžios padidėjo daugiau nei du kartus.

Įpusėjus suplanuotam taupymo lakštų platinimui aiškėja, kad patrauklumu tarp gyventojų ir smulkių investuotojų šis taupymo instrumentas nesužibo. Nepasitikinčiųjų bankais ir norinčiųjų paskolinti valstybei "kojinės" jau pustuštės, o kiti gyventojai renkasi gerokai didesnes bankų indėlių palūkanas. Prieš pradedant leisti į apyvartą taupymo lakštus Finansų ministerija, apsidrausdama nuo galimos nesėkmės, skelbė, kad "sistemai reikės laiko įsibėgėti". Dabar jau kalba faktai.

Nors šiemet šalies valdžia, gelbėdama "Sodrą", sumažino į privačius pensijų fondus pervedamą įmokos dalį, atsigaunant akcijų rinkoms geros naujienos pirmiausia aplanko tuos, kurie pensijas kaupia privačiai. Antros pakopos pensijų fondų vieneto vertė per antrąjį metų ketvirtį vidutiniškai padidėjo 7,5 proc., o per pusmetį - 7,28 procento. "Sodra" į pensijų fondus birželį už šių metų pirmąjį ketvirtį pervedė 137,5 mln. litų, o tai beveik 50 proc.

Iki šių metų pabaigos šalyje bus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimai, draudžiantys imti pinigus už įdarbinimą užsienyje. Tačiau įsidarbinti svetur nebus pigiau: tarpininkai ir toliau prašys ne vieno tūkstančio litų "už dokumentų tvarkymą". Be to, manoma, kad gali suaktyvėti nelegalių ir nesąžiningų tarpininkų veikla. Šalyje veikiančios privačios įdarbinimo tarnybos Vyriausybės sprendimą naikinti įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo veiklos licencijas priima gana prieštaringai.

Šiemet jau ne pirmą kartą šalies komerciniai bankai peržiūri savo kainodarą ir klientams pateikia naujų staigmenų - toliau didėja būtiniausių paslaugų bei operacijų įkainiai. Dėl bendros blogos ekonomikos situacijos sumenkus gyventojų perkamajai galiai brangsta tos paslaugos, be kurių žmogus negali apsieiti. Bankai ginasi, kad įkainių korekcija susijusi su esama padėtimi, sąnaudų vertinimu.

Lietuvos elektros vartotojai mokėdami už kiekvieną sunaudotą kilovatvalandę po 6,2 cento atiduoda šilumos tiekimo įmonėms. Liepą atpigus elektrai ši "duoklė" sumažėjo vos trečdaliu cento. Nuo kitų metų to mokesčio liks tik pusė - 3 centai. Jie pagaliau, kaip ir dera, atiteks "žaliosios" elektros gamintojams.

Šalyje daugėjant bankroto bylų, daugėja ir nesąžiningų bei gerai apgalvotų sukčiavimo veiksmų. Mokesčių inspektoriai suka galvas, kaip sučiupti tuos, kurie paskelbę bankrotą nesumoka valstybei pridėtinės vertės mokesčio (PVM), bet per susijusias įmones ir net giminaičius siekia šį mokestį susigrąžinti iš valstybės biudžeto. Pelningam įmonių nustekenimui ir numarinimui šalies teisinėje sistemoje yra ne mažai galimybių.

Ekonomikos pakilimo metu įmonės džiaugėsi klientų gausa ir ne itin atidžiai vertino jų riziką. Tai dabar pripažįsta dažnas verslininkas, kurio galvos skausmu šiandien tampa partnerių patikimumas. Pagal tikimybę, kad per 90 dienų nepažeis savo įsipareigojimų, šalyje yra vos 5 proc. itin gerai vertinamų įmonių, kita dalis pasiskirsto per pusę - tiek pat itin rizikingų ir normaliai vertinamų veiklų. Tokie kreditų biuro "Creditinfo Lietuva" duomenys.

Pablogėjus įmonių finansinei padėčiai, sumažėjus finansų rinkų likvidumui galimybę įsigyti ar prisijungti kitą įmonę verslininkai vertina gerokai atsargiau - mažėja sandorių skaičius ir vertė, tačiau verslo susijungimas vyksta. Investicinis bankas "SEB Enskilda Lietuva" teigia, jog stambių verslo įsigijimo ir susijungimo sandorių šiemet galima tikėtis energetikos, žemės ūkio ir informacijos technologijų srityse.

Nors pasaulio rinkose aukso paklausa didėja, jo kaina vis dar ritasi žemyn. Analitikai prognozuoja, kad ilgainiui ši tradiciškai saugi investicija turėtų brangti, tačiau Lietuvos investuotojai tuo tikėti neskuba.

Skaudžiai darbo rinką palietęs ekonominis sunkmetis kėsinasi ir į dirbančiųjų poilsį. Šią vasarą darbdaviams kaip niekada sunku samdomus darbuotojus išleisti kasmetinių mokamų atostogų - bijodami prarasti turimą darbo vietą žmonės nenori eiti pailsėti. Darbuotojų atleidimai dėl įmonių struktūrinių pertvarkymų pastaruoju metu itin dažni. Tiems, kurių nepalietė atleidimų banga, neišvengiamai teko patirti atlyginimų mažinimo skaudulį.

Europos Komisija (EK) įspėja Lietuvą dėl energetikos reformos vėlavimo ir reguliuojamų energetikos kainų palaikymo, nes tai prieštarauja Europos Sąjungos (ES) direktyvoms. Už šalies energetikos rinką atsakingi asmenys pripažįsta, kad gyvybiškai svarbių energetikos infrastruktūros plėtros projektų įgyvendinimas vėluoja. EK ėmėsi veiksmų beveik visų valstybių narių atžvilgiu dėl jų nesugebėjimo įgyvendinti taikytinų nuostatų dujų ir elektros sektoriuje.

Turto draudimas tampa vienas populiariausių draudimo produktų. Gyventojų pajamos mažėja ir vis daugiau žmonių suvokia, kad ištikus nelaimei jie neįstengtų patys padengti netikėtų nuostolių ir neišsiverstų be draudimo kompensacijos. Nors draudimas yra ne būtiniausia paslauga, tačiau ekonominio sunkmečio metu, mažėjant žmonių finansinėms galimybėms, pablogėjus kriminogeninei situacijai jaučiamas gyventojų padidėjęs poreikis apsaugoti savo turtą.

Nors vartojamojo finansavimo apimtys šiemet palyginti su praėjusiais metais yra sumažėjusios šešis kartus, tačiau bankai gyventojams vartojimui kas mėnesį paskolina vidutiniškai po 20 mln. litų. Nors šalyje veikiantys komerciniai bankai šiuo metu nereklamuoja vartojamojo finansavimo produktų, tačiau savo klientams net neprašomi pasisiūlo paskolinti pinigų.

Kai atsigaus pasaulio ekonomika ir gamtinės dujos vėl pabrangs, centralizuotos šilumos tiekėjų paslaugų tarifai gyventojams vėl gali tapti nepakeliami, o šilumos gamybos verslas nepelningas. Ieškodamos išeičių šilumos tiekimo bendrovės gręžiasi į biokuro katilinių plėtrą, sunkmečiu tam negailėdamos milijoninių investicijų. Imtis katilinių modernizavimo darbų skatina Europos Sąjungos (ES) parama, priešingu atveju investicinius projektus bendrovės atidėtų geresniems laikams.

Prasidėjus pieno sezonui perdirbėjai su nerimu laukia naujienų iš apmirusių eksporto rinkų. Tuo metu pieno gamintojai, toliau spiečiami į kampą vis mažesnių pieno supirkimo kainų, patys imasi eksportuoti pieną į gretimas šalis. Kaip skelbiama "Agrowill group" pieno rinkos apžvalgoje, kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių pieno rinkos jau stabilizavosi. Akivaizdus to įrodymas - artimiausia kaimyninė Lenkija. Balandį čia užfiksuotas eksportuojamų pieno produktų kainų didėjimas.

Nuo energijos išteklių importo priklausoma Europos Sąjunga (ES) bando kovoti su šalimis, energetiką mėgstančiomis naudoti kaip politinę priemonę - priimami teisiniai dokumentai, turėsiantys suskaldyti dominuojančias nacionalines monopolijas. Balandžio pabaigoje Europos Parlamentas (EP) patvirtino vadinamąjį trečiąjį energetikos paketą, pagal kurį per pusantrų metų šalys narės, taip pat ir Lietuva, turės apsispręsti, kaip atsikratyti energetikos monopolijų.

Po ilgai trukusio Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projekto stumdymo ant Vyriausybės stalų vakar nutarta jį teikti tvirtinti Seimui. Tačiau tikėtis šeimų verslo proveržio nereikia - žmonės suvokia, kad po kelerių metų juos užgrius dar sunkesnė mokesčių našta. Vakar Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Mokesčių mokėjimo termino atidėjimo įstatymo projektui, kuris numato šio termino atidėjimą taikyti pirmą kartą smulkųjį šeimos verslą pradedantiems asmenims.

Lietuvoje buitiniai dujų vartotojai, kaip niekur kitur pasaulyje, jau trečias mėnuo už dujas jų tiekėjams moka nepaprastai išpūstą, auksinę kainą. Šalies valdžia prieš tokį žmonių apiplėšimą sunkmečiu užmerkia akis, o rinkos reguliuotojas giriasi esantis bejėgis perskaičiuoti tarifus, kol to nepaprašys pats tiekėjas.

Didžiųjų prekybos tinklų apyvarta jau mažėja, o jiems produkciją tiekiančių gamintojų turimose firminėse parduotuvėse pirkėjų eilės ilgėja. Anksčiau didieji prekybos tinklai nustelbdavo mažas parduotuves, tačiau šiandien didžiausias mažųjų konkurentas - suaktyvėjusi prekyba turguose. Mokesčių naštą uždėjusi valdžia ir nekontroliuojamas turgus labiausiai žlugdo šalies mėsos produktų gamintojų viltis.

Kai kurių kelionių organizatorių klientus kankina mintis: "Kas bus, jeigu jie bankrutuos?" Turizmo paslaugų įmonės, neįstengiančios vykdyti įsipareigojimų, apie savo sunkumus viešai nesigiria. Šiuo sunkiu metu žmonėms, galintiems sau leisti keliauti, patartina kuo atsargiau rinktis kelionių organizatorius - kai kurie jų bet kuriuo metu gali atsisakyti vykdyti įsipareigojimus.

Vos tik Vyriausybė į rinką išmeta skolos vertybinių popierių, juos kaipmat išgraibsto didieji Lietuvos bankai. Jiems valdžia moka riebias palūkanas už jau ne vieną šalies biudžetui kamšyti pasiskolintą milijardą litų. Tad po ekonomikos griuvėsiais be finansavimo dūstančiam verslui sotūs bankai tesiūlo grašius. Per pirmus šių metų mėnesius Lietuvos komerciniai bankai, remiantis jų pačių ekspertų žodžiais, suteikė kreditus vos keliems verslo projektams.

Stokodami konkrečių valdžios veiksmų, įgyvendinant elektros rinkos ir energetinės politikos formavimo priemones, būtinas po Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo, šalies pramonininkai vakar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui išdėstė didžiausias šalies energetikos problemas. Kaip žinoma, vykdant įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES), IAE sustoti turės jau paskutinę šių metų dieną.

Ūkininkai sulaukė didžiųjų prekybos tinklų raginimo tiesiogiai parduoti prekes parduotuvėms. Nors šis siūlymas labai viliojantis, vis dėlto patikimiausiu būdu parduoti produkciją jie laiko prekybą turguose arba mobilią - iš autobusiukų. Pastarosiomis dienomis vyksta intensyvios diskusijos dėl galimybės ūkininkams parduoti pieną tiesiogiai prekybos tinklams arba patiems prekiauti prekybos centruose sava produkcija.

Valstybės, kaip įmonių akcininkės, gaunama dividendų dalis iš paskirstyto bendrovių pelno kasmet mažėja, bet ne tik todėl, kad privačios įmonės dirba pelningiau - valstybės visiškai arba iš dalies valdomų akcinių bendrovių skaičius mažėja dėl jų turto privatizavimo. Skaičiai: Finansų ministerijos LŽ pateiktais duomenimis, pernai valstybės biudžetas iš jos valdomų įmonių akcijų, paskirsčius ankstesnių metų pelno dividendus, pasipildė 35,5 mln. litų, 2007 metais - 57,3 mln.

Bet kokį draudimą pernai gyventojai rinkosi rečiau, nei anksčiau, o apsidraudusieji traukėsi iš šios rinkos, gelbėdami prarandamas lėšas. Draudimo rinka Lietuvoje pernai sumažėjo pirmą kartą, o žalos išmokų išmokėta rekordiškai daug - pusė to, kiek buvo surinkta įmokų. Draudimo priežiūros komisija (DPK) prognozuoja, kad šiemet rinka trauksis dar 14-16 procentų. Ieško mažesnių kainų. Mažėjant prekės paklausai atitinkamai krenta ir jos kaina. Ši tendencija neaplenkia draudimo rinkos.

Besibaigiantis brangiausias tūkstantmečio šildymo sezonas ištuštino ne tik gyventojų kišenes, bet ir biudžetą. Šiemet iš jo nepasiturinčių gyventojų išlaidoms šildymui ir karštam vandeniui kompensuoti buvo skirta net 68 proc. daugiau lėšų nei pernai - 77,1 mln. litų. Savivaldybių kišenės jau tuščios, tad jos šildymo sezono pabaigą skelbia anksčiau.

Kas ketvirtas būsto paskolą paėmęs gyventojas yra ją apdraudęs. Bet skolon įsigytų namų jie netenka taip pat sparčiai, jeigu ne sparčiau nei neapsidraudusieji. Ar bankų klientai, apsidrausti vilioti palankesnėmis kredito sąlygomis, nepadidino savo šansų atsidurti gatvėje? Ne vienus metus visi bankų klientai, prašę išduoti šimtų tūkstančių litų paskolas būstui įsigyti, buvo primygtinai raginami pasinaudoti valstybės įsteigtos UAB "Būsto paskolų draudimas" paslaugomis. Net 27 proc.

Per ilgi įmonių tarpusavio atsiskaitymo terminai ir nesiryžimas skaičiuoti delspinigių šiandien šalies ūkio subjektus suginė į skolų spūstį. Verslininkai skaičiuoja negrąžintus milijonus, keikia savo klientų uždelstus atsiskaitymo mėnesius, tačiau ir patys neskuba atsiskaityti už prekes ar paslaugas. Faktai: Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad žemės ūkio produkcijos augintojams perdirbėjai kovo 1 dieną buvo skolingi 140,6 mln. litų, iš jų 86,8 mln.

Į centralizuotos šilumos tarifą įskaičiavus didelę dujų kainą, šildymas šį sezoną pabrango vidutiniškai penktadaliu, o kai kuriems vartotojams - net daugiau kaip dvigubai. Todėl atsiskaitymas už šias paslaugas gyventojams, verslui ir net biudžetinėms įstaigoms tampa nepakeliamas. Jeigu Seime bus priimti šilumos, elektros ir dujų kainų skaičiavimo tvarką nustatantys įstatymų pakeitimai, šios paslaugos gyventojams gali pigti.

Ekonominio sunkmečio metu maisto produktų kainos Lietuvoje beveik pasiekė „išsvajotą“ europinį lygį. Kaip tik tuomet, kai kitos Europos valstybės maisto gaminius atpigino. Nors mūsų šalies pragyvenimo lygis Europoje tėra penktas nuo galo, maistas mums parduodamas daug brangiau nei kitiems europiečiams.