javieras solana

Susidaro įspūdis, kad Šiaurės Korėjoje pradėjo pūsti nestiprus permainų vėjelis. Labai uždaroje militaristinėje šalyje, kur didelė dalis žmonių gyvena už skurdo ribos (gelbėja tarptautinė bendruomenė) ir buvo persekiojami vien už tai, kad nepakankamai įtikinamai verkė, lydėdami į paskutinį kelią mirusį lyderį Kim Jong Ilą, dabar yra naujas prezidentas. Tai ankstesnio vadovo sūnus Kim Jong Unas, kurio valdymas prasidėjo gana aktyviai ir tam tikra prasme netikėtai.

Praėjus dviem dienoms po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Ilo mirties, Pietų Korėjos valdžia vis dar nieko apie tai nežinojo. JAV valdžios atstovai atrodė taip pat pasimetę, o Valstybės departamentas tegalėjo patvirtinti, jog spaudoje pasirodę pranešimai apie Šiaurės Korėjos lyderio mirtį gali būti teisingi.

Lapkričio 17 diena Briuselyje renkasi Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai į bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdį, kuriame planuoja diskutuoti dėl galimo ES Vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai, o paprasčiau tariant ES užsienio reikalų ministro, kandidatūros.

Iranas jau turi užtektinai žinių, kad sugebėtų pasigaminti branduolinę bombą. Teheranas veikiausiai jau yra išbandęs detonavimo sistemą, kuri yra pakankamai maža, kad tilptų į vidutinio nuotolio raketos kovinę galvutę. Apie tai rašoma Tarptautinės atominės energetikos (TATENA) slaptame protokole. TATENA ataskaitos, pateiktos šią vasarą, priede apibendrinama žvalgybos tarnybų pateikta informacija apie Irano veiklą konstruojant kovines galvutes ir detonatorius.

Iranas iš principo sutiko, kad 80 proc. jo turimo sodrinto urano negalėtų būti naudojami kariniams tikslams. Toks geros valios pademonstravimas suteikia vilties, kad Vakarų sąjungininkams pavyks susitarti su Teheranu dėl jo branduolinės programos. ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana teigia, kad Iranas iš principo sutiko eksportuoti didžiąją dalį savo turimo sodrinto urano į Rusiją, kuri bus vykdomas tolimesnis sodrinimas.

Europos Sąjungos gynybos ministrai, susirinkę į Švedijoje vykusį neformalų susitikimą, išreiškė nenorą siųsti papildomus karius į Afganistaną. Vietoje papildomų karių siuntimo ES šalys teigia, kad turi būti remiamasi esamais ištekliais ir verčiau turi būti koncentruojamasi ties Afganistano policijos ir kariuomenės apmokymais. JAV ir NATO pajėgų Afganistane vadas generolas Stanley McChrystalas šį mėnesį įteikė prašymą sulaukti karių pastiprinimo.

Pirmą kartą Europos Komisijai (EK) gali vadovauti moteris, nes ne visi nori, kad šias pareigas eitų Jose Manuelis Barroso. Nors Europos lyderiai sutarė, kad portugalas J.M.Barroso ir toliau vadovautų EK, jo kandidatūrą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas (EP), tačiau į jį išrinkta daug atstovų, kurių J.M.Barroso netenkina.

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija šiandien vyksta darbo vizito į Baltarusiją. Gardine jis susitiks su šios šalies vyriausybės vadovu Sergejumi Sidorskiu. Jųdviejų susitikimas byloja apie šylančius kaimynių santykius ir didesnes bedradarbiavimo perspektyvas. Į Baltarusiją kartu su premjeru A.Kubiliumi važiuoja Vyriausybės kancleris, susisiekimo ministras, užsienio reikalų, ūkio, energetikos viceministrai ir kiti pareigūnai.

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas) penktadienį pareiškė apgailestavimą dėl Čekijos prezidento Vaclavo Klauso interviu laikraščiui „Lidove Noviny“, kuriame V.Klausas Europos šalis suskirstė į „svarbias“ ir „mažiau svarbias“. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad prezidento Klauso žodžiai neatspindi nei Čekijos liaudies, nei šalies vyriausybės nuomonės.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ketvirtadienį pareiškė viltį, kad Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimas Chabarovske padės pagerinti dvišalius santykius. „Labai svarbu suprasti vieni kitus. ES yra pagrindinė mūsų partnerė“, - sakė D. Medvedevas per susitikimą su studentais Chabarovske. Dvi dienas truksiantis Rusijos ir ES viršūnių susitikimas prasidėjo ketvirtadienį neformalia vakariene, kurią D. Medvedevas surengė ES delegacijai.

Rusijai, o ne Rytų Europos lyderiams artimesnio euroskeptiško Čekijos prezidento Vaclavo Klauso dalyvavimas ketvirtadienį prasidedančiame Rusijos ir Europos Sąjungos vadovų susitikime gali būti "teigiamas" faktorius derantis su Maskva. Tai remdamasi neįvardyto diplomato pareiškimu, pranešė naujienų agentūra AFP.

Šiandien (gegužės 20 d.) Prahoje (Čekija) susitinka Europos Sąjungos (ES) ir Kinijos lyderiai, susitikimo metu daugiausiai dėmesio bus skirta ekonomikos krizės sprendiniams, protekcionizmo klausimams ir kovai su klimato kaita. Iš pradžių šį viršūnių susitikimą buvo  planuota surengti praeitų metų gruodį, tačiau Kinija jį atšaukė protestuodama dėl Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy (kurio šalis tuo metu pirmininkavo ES) ir Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos susitikimo.

Europos Sąjunga (ES) nenori sumaišties savo pašonėje ir siekia padėti rytinėms savo kaimynėms, tačiau Maskva tai vertina kaip kišimąsi į jos įtakos sferą. Nepaisydama Rusijos susierzinimo, ES vakar Prahoje surengė susitikimą su šešių buvusių sovietinių respublikų atstovais.

Gegužės 7 dieną Prahoje (Čekija) vyksiančiame viršūnių susitikime Europos Sąjunga (ES) paskelbs apie Rytų partnerystės susitarimo pradžią ir pasirašys pirminius susitarimus su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Rytų partnerystės projektu siekiama stiprinti ES santykius su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, vystyti daugiašalį bendradarbiavimą atskirose srityse. Iš esmės tai ES bandymas silpninti Rusijos įtaką šiame regione.

Pirmadienį, likus vos 24 valandoms prieš susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, ES aukšto rango diplomatai pavadino Rusijos ministro pareiškimą, kad ES planuoja susikurti įtakos sferą buvusioje SSRS, „nesąmone“. Kovo 21 d. S. Lavrovas pareiškė, kad ES, vystydama taip vadinamą „Rytų partnerystės“ programą su Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, bando Rytų Europoje susikurti „įtakos sferą“. „Bet S. Lavrovas ir pats žino, kad tai nesąmonė...

Moldovos riaušių policija trečiadienį ryte užėmė parlamento pastatą, į kurį anksčiau buvo įsiveržusios minios protestuotojų, taip pat suėmė dešimtis ten likusių demonstrantų. Policija taip pat išvaikė nedaugelį demonstrantų, kurie liko aikštėje prie vyriausybės pastato po to, kai dauguma prieš komunistų pergalę parlamento rinkimuose protestavusių žmonių išsiskirstė. Taikūs protestai peraugo į smurtą antradienį, kai protestuotojai įsilaužė į parlamento ir prezidentūros pastatus.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas nesutarimus dėl parlamento rinkimų Moldovoje rezultatų ragina spręsti dialogo keliu. "Esame labai susirūpinę besiklostančia situacija Moldovoje ir atidžiai ją sekame. Kviečiame konfliktuojančias puses nedelsiant susilaikyti nuo jėgos ir smurto panaudojimo, o nesutarimus spręsti dialogo keliu. Manome, kad šiuo metu svarbiausia stabilizuoti situaciją ir išvengti galimų aukų", - sakė V.Ušackas.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Moldovoje kilusio smurto, susijusio su rinkimais, ir paragino visas nesutarimo šalis susilaikyti nuo smurto. "Esu labai susirūpinęs dėl padėties Kišiniove", - sakoma J.Solanos pranešime. "Aš raginu visas šalis susilaikyti nuo smurto ir provokavimo. Smurtas prieš vyriausybės pastatus neleistinas.

Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Javieras Solana, viešėdamas Baltarusijos sostinėje Minske, perspėjo šios šalies prezidentą Aleksandrą Lukašenką, kad Baltarusija nepripažintų separatistinių Gruzijos Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų, jei Minskas nori gegužę dalyvauti ES rengiamame „Rytų partnerystės“ susitikime.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana atvyko vienos dienos vizito į Baltarusiją. Čia jis susitiks su Baltarusijos prezidentu Aleksandru Lukašenka ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Martynovu. Per susitikimą bus diskutuojama apie Minsko ir ES santykius, Rytų partnerystės programą bei Baltarusijos perspektyvas. J. Solana taip pat susitiks su opozicijos lyderiu ir buvusiu kandidatu į šalies prezidentus Aleksandru Milinkevičiumi ir kitais opozicijos atstovais.

Pirmadienį per Izraelio karinę operaciją Gazos ruože žuvo 7 vaikai ir 6 suaugusieji. Tuo tarpu, kaip skelbia „The Times“, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy susirengė į vienašališką diplomatinę misiją, kuria bus siekiama taikos regione. Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas teigia, kad Izraelio kariai dalinai apsupo Gazos miestą ir smarkiai smogė „Hamas“ grupuotei. Tačiau, ministro teigimu, operacijos tikslai dar nėra pasiekti, todėl kariniai veiksmai tęsis.

Prabėgo daugiau nei 4 mėnesiai nuo to laiko, kai Gruzija ir Rusija įsitraukė į karą dėl Pietų Osetijos. Kaip rašo BBC apžvalgininkė Jenny Norton, šio konflikto prisiminimai kitoje separatistinėje Gruzijos respublikoje Abchazijoje vis dar yra gyvi. Gruzijos išpuolį prieš Pietų Osetiją abchazai per televiziją stebėjo su dideliu nerimu, o galingą ir viską niokojančią Rusijos kontrataką – su dideliu palengvėjimu. Šis karas galutinai pagraužė Gruzijos kontrolę abiejuose regionuose.

Europos Sąjunga trečiadienį atmetė Gruzijos pasiūlymą paversti dabartinę šalyje veikiančią neginkluotų stebėtojų misiją karine taikos palaikymo misija, skelbia PAP. „ES jau vykdo savo misiją ir tai yra stebėtojų misija“, – teigė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana.

Ukraina garsiai pareiškė savo norą tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare ir ryžtingai siekia šių tikslų. Kaip jai sekasi, „Lietuvos žinios“ kalbino Ukrainos ministrą, vyriausiąjį derybininką dėl narystės ES Kostiantyną Jelisejevą. - Ukraina pradėjo siekti narystės ES iš karto po Oranžinės revoliucijos. Kokios stadijos šis procesas dabar? - Ukraina panoro tapti ES nare anksčiau - 2002 metais, o šį kovą buvo patvirtintas veiksmų planas, kaip gilinti Ukrainos ir ES santykius.

Lenkijos vyriausybė sutiko, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos derybos dėl naujos partnerystės sutarties, pranešė pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) per spaudos konferenciją Briuselyje. „Mes liekame pasaulinio proceso dalimi, sutikdami su būtinybe grįžti prie derybų“, – sakė R. Sikorskis. Šis sprendimas padarytas prieš prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačysnkio) valią.

Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį žengia derybų su Rusija atnaujinimo link – tam jau pritarė Didžioji Britanija ir Švedija bei norima įtikinti Lietuvą ir Lenkiją, jog to reikia Bendrijai. Likus keturioms dienoms iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo Nicoje, pietų Prancūzijoje, ministrai tikisi susitarti dėl vieningo požiūrio į partnerystės su Rusija derybas, kurios buvo sustabdytos Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržus į Gruziją.

Mums palikta galimybė Lietuva gali tikėtis didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos energetinių jungčių tiesimui pagreitinti, bet griežta pozicija dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo nesikeičia, rašo „Respublika“. Europos Vadovų Taryba parėmė Europos Komisijos iniciatyvą parengti veiksmų planą jungtims Baltijos regione paspartinti. Tam darbo grafikas turėtų būti parengtas iki metų pabaigos.

Likus dienai iki oficialaus ES misijos Gruzijoje starto, Rusija paskelbė apie tolesnius ribojimus 300 europiečių stebėtojų, praneša agentūra AP. Rusijos žinių agentūros „Interfax“ ir „RIA Novosti“ antradienį citavo karinį atstovą Vitalijų Manušką, teigusį, kad stebėtojai neįleidžiami į buferinę zoną, juosiančią Pietų Osetijos regioną. Antradienio popietę Gruzijoje dislokuotus stebėtojus turėtų aplankyti ES užsienio reikalų įgaliotinis Javieras Solana.

Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovas Javieras Solana rugsėjo 30 dieną su vienos dienos vizitu lankysis Gruzijoje, kur susitiks su šios šalies vadovais, skelbia „Civil.ge“. J. Solana susitiks su prezidentu Mikhailu Saakašviliu, vidaus reikalų ministru Vano Merabišviliu, Nacionalinės saugumo tarybos sekretoriumi Aleksandru Lomaja bei opozicijos politikais. J. Solana taip pat keliaus į Gorio miestą, kur susipažins su benamiais per Rusijos ir Gruzijos karą tapusių žmonių padėtimi.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ketvirtadienį Paryžiuje dalyvaus pirmajame Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos valstybių forume, kuriame bus aptariami nauji iššūkiai saugumui. Forumas rengiamas ES pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva. Renginyje, kuriam pirmininkaus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras,  ketinama aptarti energetinio saugumo, kovos su terorizmu ir ekstremizmu, ginklų neplatinimo, kovos su prekyba narkotikais ir žmonėmis klausimus.

Europos Sąjungos stebėtojai nebus įleisti į Pietų Osetiją bei Abchaziją. Apie tai trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Jo teigimu, ES stebėtojai galės darbuotis tik kaimyniniuose šių separatistinių respublikų regionuose. S. Lavrovas aiškina, kad Pietų Osetijoje bei Abchazijoje jau dirba Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos siųsti stebėtojai.

Rusija sutiko išvesti visas savo karines pajėgas iš Gruzijos iki spalio vidurio. Toks sutarimas buvo pasiektas vakar Maskvoje tarp Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo, rašo antradienio internetinis dienraštis „guardian.co.uk“. Šaltinio teigimu, Maskva yra pasiryžusi per savaitę panaikinti kontrolės punktus Gruzijoje ir per mėnesį pašalinti visus karinius dalinius iš separatistinių Gruzijos respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos.

Rusija per mėnesį pasižadėjo atitraukti savo karines pajėgas iš Gruzijos – išskyrus Abchaziją ir Pietų Osetiją. Taip po susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu teigia Prancūzijos vadovas Nicolas Sarcozy. Atsitraukimas įvyks tada, kai Pietų Osetijoje bus dislokuoti 200 Europos Sąjungos stebėtojų. Rusijos prezidentas taip pat pareiškė norįs būti tikras, jog Gruzija vėl nesiims jėgos panaudojimo. Rusija taip pat pasižadėjo panaikinti pagrindinį patikrinimo punktą Gruzijoje.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy šiandien vyksta į Maskvą, kur su Rusijos vadovu Dmitrijumi Medvedevu aptars krizę Gruzijoje. Tuo tarpu Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis džiaugiasi, kad Gruzija nėra palikta viena kovoje su Rusija. Į Rusiją kartu vyksta Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, praneša BBC. Tikimasi, kad N. Sarkozy paspaus Rusiją, kad ši visiškai įgyvendintų taikos planą.

Kol kas nėra galutinio aiškumo, koks bus misijos mandatas. Neformalų susitikimą Pietų Prancūzijos Avinjono mieste baigiantys Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai aptarė ne tik galimą skubią pagalbą Gruzijai ir santykius su Rusija. Daug dėmesio skirta bendradarbiavimo stiprinimui su ES Rytų kaimynėmis – ypač su Baltarusija, praneša LTV naujienų tarnyba.

Tarpusavio priklausomybės sąlygomis ES, norėdama daryti spaudimą Rusijai, susiduria su dilema. Tam, kad nubaustų Rusiją, ES pirmiausiai turi tapti mažiau liberali savo verslo atžvilgiu, o tai yra praktiškai neįgyvendinama. ES negali politizuoti ekonominių priemonių, Bendrija, besiremdama abipusiškumo principu, gali tik dar labiau liberalizuoti ES ir Rusijos tarpusavio ekonominius santykius, o ne juos riboti, ir tai vienintelis jos turimas svertas, kuris šiuo atveju nebūtų veiksmingas.

Prezidentas Valdas Adamkus, grįžęs iš ES viršūnių pasitarimo Briuselyje, džiaugėsi: derybos buvo sunkios, nuomonės įvairavo, tačiau išvados pasigėrėtinos – Miuncheno pakartojimas išvengtas.

Premjeras Gediminas Krikilas Europos vadovų tarybos (EVT) pirmadienį priimtą sprendimą atidėti derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties vadina subalansuotu ir teigia, kad jį lėmė energetiniai iššūkiai. "Nėra abejonių, kad energetika labai svarbus veiksnys šitoje visoje situacijoje.

Europos Sąjunga atideda derybas su Rusija dėl strateginės partnerystės sutarties, kol Rusija neatitrauks savo pajėgų iš Gruzijos. Tai pirmadienį Briuselyje po neeilinės Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijos žurnalistams sakė Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Artimiausias ES-Rusijos derybų raundas buvo numatytas rugsėjo 15 dieną. "Kuo reikia tikrai pasidžiaugti, kad Europos pozicijos buvo konsoliduotos, prieita vis tiktai vieningos nuomonės.

Europos Sąjunga planuoja spalio mėnesį į Gruziją nusiųsti specialią savo stebėtojų misiją, pareiškė ES užsienio reikalų vadovas Javieras Solana per pirmadienį prasidėjusį neeilinį ES viršūnių susitikimą. Visi sprendimai dėl misijos siuntimo esą turėtų būti priimti kitame ES viršūnių susitikime, kuris vyks spalio 15 dieną. Tiesa, pabrėžiama, kad dalis stebėtojų į Gruziją gali išvykti jau spalio pradžioje ar net rugsėjo pabaigoje.

Aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai teigiamai įvertino žinią apie Turkijos konstitucinio teismo sprendimą neuždrausti valdančiosios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP). ES plėtros komisaras Olli Rehnas naujienų agentūrai "Reuters" teigė, jog gera diena išaušo tiek Turkijai, tiek ir visai Europai. Jis paragino Turkijos vyriausybę kuo greičiau sugrįžti į reformų kelią, užmiršus pastaraisiais mėnesiais šalies politinį gyvenimą krėtusią krizę.

Liepos 22 dieną, antradienį, posėdžiavę ES užsienio reikalų ministrai paragino ir toliau diplomatinėmis pastangomis mėginti išspręsti Irano branduolinę krizę. Ministrai pareiškė, kad karinis smūgis Iranui problemos neišspręstų, skelbia „EU Observer“. „Mes esame 100 procentų susikoncentravęs ties pastangomis rasti diplomatinį Irano krizės sprendimą“ – pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministras Davidas Milibandas.

Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana pirmadienį sakė, jog Teheranui atsakius į naujausią pasiūlymą už urano sodrinimo sustabdymą tikisi šį mėnesį susitikti su Irano vyriausiuoju derybininku. J.Solana atsisakė pateikti detales apie penktadienį pareikštą Irano atsaką į tarptautinių pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama įtikinti Iraną nutraukti urano sodrinimą. Vakarai baiminasi, kad šią programą Iranas gali panaudoti branduoliniams ginklams kurti.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana) penktadienį vedė, pasak jo, „pozityvias“ derybas su Irano branduolinių reikalų derybininku ir tikisi, jog Teheranas netrukus atsakys į tarptautinį pasiūlymą, sakė J.Solanos atstovė spaudai Cristina Gallach (Kristina Galach). Pasak jos, Irano vyriausiasis derybininkas Saeedas Jalili (Saidas Džalilis) pranešė „labai greitai“ atsiųsiąs atsakymą į tarptautinius pasiūlymus, kuriais mėginama įtikinti Teheraną sustabdyti b...

Aukštieji Europos Sąjungos politikai nuvyko į Chanty Mansijską susitikti su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu. Europos politikai bando suvokti, koks yra naujasis prezidentas, ko iš jo galima laukti ir ar tikėtinas vadinamasis ‚atlydis“ Rusijos vidaus ir užsienio politikoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir Europos Sąjungos (ES) lyderiai neformaliame susitikime Chanty Mansijske aptaria Europos ir globalinius procesus, taip pat esminius tarptautinės dienotvarkės klausimus, pranešė Rusijos delegacijos atstovas. „ES atstovai labai susidomėjo iniciatyva, kurią prezidentas iškėlė Berlyne - dėl naujos Europos saugumo sutarties“, - sakė jis.

Europos Sąjunga (ES) mano, kad būtina įtraukti bendradarbiavimo energetikos srityje su Rusija klausimus į naują partnerystės susitarimą, derybos dėl kurio užims "gana daug laiko", pareiškė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana. "Kai dėl energetikos, tai ši sritis, be abejo, yra viena svarbiausių mūsų bendradarbiavimo su Rusija dalių.

Europos Sąjunga (ES) mano, kad būtina įtraukti bendradarbiavimo energetikos srityje su Rusija klausimus į naują partnerystės susitarimą, derybos dėl kurio užims „gana daug laiko“, pareiškė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana (Chavjeras Solana). „Kai dėl energetikos, tai ši sritis, be abejo, yra viena svarbiausių mūsų bendradarbiavimo su Rusija dalių.

ES lyderiai ketvirtadienį surengs pirmą viršūnių susitikimą su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir pradės derybas dėl naujos „strateginės partnerystės“, įskaitant tokius keblius klausimus kaip energetika ir Gruzija.