jaunimas

Jaunimo nedarbas yra ne tik Europos, bet ir kituose kraštuose. Skaičiuojama, kad apytikriai 1,2 milijardo jaunų žmonių nuo 15 iki 24 m. šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. Tarptautinė organizacija „JA Worldwide“ (Junior Achievement Worldwide) paskelbė ataskaitą, kurioje pateikia siūlymus, kaip galima spręsti susidariusią situaciją. Studijoje, pavadintoje „Bedarbių karta: Pasaulinio jaunimo nedarbo iššūkis“, pateikiami skaičiai stulbina.

Vyriausybė pritarė išvadai dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, kuriuo siūloma platesniam ratui jaunų žmonių suteikti teisę į į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ar tėvystės pašalpas. Seimui priėmus įstatymo pataisas, teisę gauti ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) ar tėvystės pašalpą turės ir tie jaunuoliai, kurie bus dirbę (tapę apdraustaisiais) iki mokslo baigimo.

Lietuvoje jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Lyginant 2014 metų sausio ir spalio mėn. rezultatus, jaunimo nedarbas nuo 20,9 proc. sumažėjo iki 17,5 proc. – t.y. 3,4 procentiniais punktais. Taip pat jaunimo nedarbas Lietuvoje yra mažesnis nei 11-oje ES šalių ir 1 proc. punktu mažesnis už ES vidurkį. „Šiandien galime pasidžiaugti, kad pastaruoju metu jaunimo nedarbas nuosekliai mažėja. Per šiuos metus įdarbinta 40 proc.

Šiemet daugiau nei 9.000 žmonių visoje Lietuvoje mokėsi verslo paslapčių jaunimui skirtame verslumo skatinimo renginių cikle „Verslas veža“. Smagūs renginiai, kuriuose pranešimus skaitė ne tik kostiumuoti verslininkai, bet ir sėkmingi DJ‘ėjai, muzikos atlikėjai ir kitose srityse įsitvirtinę veiklūs žmonės, finišavo lapkričio 28 d. Vilniuje, kur įvyko baigiamasis ciklo renginys.

Lietuvos visuomenė į jaunimą dažnai žvelgia kaip į problemų šaltinį, o ne galimą partnerį, padedantį spręsti problemas. Tai atskleidė pirmą kartą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos užsakymu atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai socialinei vertei. Jo metu aiškintasi, kaip visuomenė supranta jaunimo politiką, kokią pridėtinę vertę, jos manymu, kuria jaunimo organizacijos, kaip jos gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo ir pan.

Sekmadienį Vengrijos sostinėje Budapešte buvo ištraukti 2015 metų Europos jaunimo krepšinio čempionatų burtai visose amžiaus grupėse. Burtų traukimo ceremonijos, kurią stebėjo visos Europos krepšinio delegacijos, metu į grupes buvo suskirstytas rekordinis dalyvių skaičius - 241 komanda. Iš viso ateinančią vasarą Europoje vyks 16 jaunimo čempionatų, kuriuose kovos trijų amžiaus grupių - šešiolikmečių (U16), aštuoniolikmečių (U18) ir dvidešimtmečių (U20) rinktinės.

Jauni žmonės, atlikę savanorišką veiklą užsienio šalyse, o dabar jau grįžę į Lietuvą, turi labai daug įspūdžių. Savo idėjomis, išgyvenimais savanoriai labai noriai dalinasi su kitais. Jie tiki savanorystės idėja, tiki, kad sugrįžę į savo šalį, galės daug ką pakeisti. Savanorystė apverčia daugumos gyvenimą.

Paskelbtais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį jaunimo užimtumo tendencijos skatina optimizmą: jaunimo nedarbo lygis sumažėjo 4,9 proc. (lyginant su ankstesniu ketvirčiu) ir šiuo metu siekia 16,4 proc. Pagal šį rodiklį Lietuva yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje ir nedaug atsilieka nuo tokių šalių kaip Danija ar Liuksemburgas. Per šiuos metus dirbančio jaunimo skaičius šoktelėjo jau 12 proc. Džiugina ir bendros darbo rinkos tendencijos.

Jaunimo iki 29 m. nedarbas Europoje šiuo metu siekia 19 proc. ir yra didžiausias per pastaruosius 10 metų. Ši problema ypač jautri pietinėse ES valstybėse. Pavyzdžiui, Graikijoje jaunimo nedarbo lygis sudaro apie 49 proc., Ispanijoje – 42 proc. Tad nieko keisto, kad jaunimo užimtumo skatinimas ir jaunų žmonių integracija į darbo rinką laikoma prioritetiniu klausimu visoje ES. Autoritetingo verslo leidinio „Business Insider“ kalbinti ekspertai dalijo patarimus, kaip spręsti šį iššūkį.

Kalbant apie problemas – juokingiausias jų galima išgirsti bet kuriame „Coffee Inn“ arba „Caif Café“. Ten nuolat knibžda nepilnamečių, pirmakursių studentų ir kito jaunimėlio, kuris, beje, kalba garsiai ir savomis problemomis dalytis mėgsta už viską labiau. Šiaip į jų pezalus ir juos pačius tikriausiai nekreipčiau dėmesio, bet kartais su kolegomis dirbame iš miesto, tad įsitaisome išgerti kavos. Tik ten didžiausias trūkumas – šita banda verkšlentojų.

Jaunimo nedarbo lygis Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, vis dar aukštas. Tai reiškia, kad mokslus baigusiam jaunam žmogui darbą susirasti gali būti nelengva, o šis procesas neretai užtrunka ne vieną mėnesį. Ką daryti, jei atsidūrėte būtent tokioje situacijoje? Ko imtis, jei išsiuntus net keliasdešimt gyvenimo aprašymo niekas neatsiliepia? Pagalbą ir patarimus jauniems darbo ieškantiems žmonėms teikia visoje Lietuvoje įsteigti Jaunimo darbo centrai.

Ar įvedus eurą keisis asmeninio biudžeto valdymo įpročiai? „Provident Finansai“ atlikta mažesnes pajamas gaunančių lietuvių apklausa parodė, kad tautiečių elgsena šiuo klausimu priklauso nuo amžiaus. Tyrimo duomenys atskleidė, kad labiausiai elgsenos keisti neketina jaunesni, iki 30 m., tautiečiai. Taip atsakė du trečdaliai šios amžiaus grupės respondentų. Tuo tarpu grupėje nuo 30 iki 45 m. nekeisiantys elgesio mano maždaug pusė respondentų.

Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prastėjant ekonominei padėčiai Rusijoje, prezidentas apkaltino užsienio jėgas remiant ekstremizmą ir nurodė užkirsti kelią tokiai revoliucijai kaip Ukrainoje. Vladimiras Putinas pateikė planą kovoti su ekstremizmu, ypač sklindančiu per internetą jaunimo tarpe.

Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos biurų visuomenės sveikatos specialistai jau trečius metus iš eilės šiais metai sverė mokinių kuprines. Mokinių kuprinių svėrimo akcijos tikslas – atkreipti mokinių ir jų tėvų dėmesį į mokyklinių kuprinių svorį ir turinį bei galimą sunkios kuprinės poveikį vaiko sveikatai.

Jaunimas – versliausia Lietuvos visuomenės dalis. Bent jau tą rodo apklausų rezultatai. Per artimiausius 24 mėnesius 18-25 m. amžiaus gyventojų grupėje savo verslą ketina kurti 16 proc., o 26-35 m. grupėje – 12 proc. gyventojų. Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos centrinės kredito unijos užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai" atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas. Iš viso per artimiausius dvejus metus nuosavą verslą sukurti norėtų 10 proc. gyventojų. 83 proc.

Formalus išsilavinimas suteikia žinių, tačiau geram darbuotojui reikalingų savybių ir įgūdžių dažnai lengviau įgyti už mokyklos ar universiteto durų. Todėl darbo su jaunimu ekspertai tikina, kad sprendžiant visoje Europoje opią jaunimo nedarbo problemą, vis daugiau reikšmės įgyja neformalusis ugdymas – jis padeda formuoti konkurencingesnius darbuotojus, skatina jaunimo verslumą ar padeda apsispręsti dėl profesijos.

Jurbarko rajone duris atvėrė jau 26-asis Jaunimo darbo centras, kuriame jauni žmonės gali ne tik gauti konsultacijas profesinio orientavimo, mokymosi ir darbo rinkos klausimais, bet ir bendrauti su bendraamžiais. Pasveikinti naujo Jaunimo darbo centro spalio 7 d. susirinko garbūs svečiai – Lietuvos darbo biržos ir vietinės valdžios atstovai. Susirinkusieji džiaugėsi, kad jaunimui skirtų erdvių daugėja, ypatingai atokesniuose Lietuvos vietose.

Spalio pradžioje paaiškėjo, kad Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas „Pagalba įsidarbinant“, kurį įgyvendino Lietuvos darbo birža visoje šalyje, buvo itin sėkmingas. Skaičiuojama, kad beveik 8 tūkst. registruotų bedarbių pagerino savo galimybes darbo biržoje. Daugiau nei 6 tūkst. buvusių bedarbių jau dirba. Net 75 proc. projekte dalyvavusių jaunuolių susirado nuolatinį darbą. Projektas buvo skirtas ilgai nedirbantiems asmenims grąžinti į darbo rinką.

Spalį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo galima sutikti jaunų, linksmai nusiteikusių žmonių, kurie ... ieškojo darbo. Čia vyko originali akcija „Ieškau darbo kitaip“, kurios metu jaunimas skatintas ieškoti originalių ir drąsių būdų pristatyti save darbo rinkoje, domėtis jos aktualijomis, paklausiomis profesijomis ir kt. Akcijos dalyviai išradingai pristatinėjo save darbdaviams, kūrė vaizdo klipus, leido balionus su savo svajonių darbais.

Portale Balsas.lt pradeda veikti speciali rubrika jaunimui „Kryptis karjerai“, kurioje kasdien surasite įdomios informacijos apie darbą, stažuotes, savanorystę, verslumą. Rubrikoje bus skelbiami straipsniai, interviu, vaizdo reportažai, kurie ne tik padės jaunam žmogui rasti informacijos apie karjeros galimybes, tačiau ir palengvins apsisprendimą, kokią karjeros kryptį rinktis. Ypač daug dėmesio rubrikoje skirsime Europos mastu šiemet pradėtai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvai.

„The Independent“ paskelbė jaunatviškiausių pasaulio miestų, kurie buvo atrinkti pagal tokius kriterijus kaip valandinis atlygis, nekilnojamojo turto kainos ir kiaušinių kainos (keistas veiksnys), sąrašą. Susipažinkite su miestais, kurie, specialistų teigimu, yra tinkamiausi gyventi jauniems žmonėms.

Jeigu baigėte Universitetą ir vistiek dirbatę už minimumą – pasistenkite šį sąrašą peržvelgti kuo šaltesniais nervais. Kai pamatysite kiek uždirba šie talentingi jaunuoliai, kurių amžius ribojasi ties 24 metais – užsimanysite užkariauti Holivudą.  1. Elle Fanning 16-metė aktorė jau spėjo užsidirbti 5 mln. JAV dol. 2. Willow Smith 14-metė Willo Smitho dukra kelią į šlovę skinasi sparčiai populiarėdama muzikiniame pasaulyje. Šiuo metu jos uždirbto turto vertė – 5 mln. JAV dol.

Vilniuje įsibėgėja 9-asis tarptautinis Vilniaus vaikų ir jaunimo filmų festivalis, kurio atidarymo dieną sekmės iš kino ekrano linkėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, mintimis apie šių laikų herojus dalinosi aktorius Dominykas Vaitiekūnas, muzikantas Viktoras Diawara, TV laidų vedėja Beata Nicholson. Atidarymo filmą pusei tūkstančio Vilniaus miesto bei rajono moksleivių dovanojo LR Švietimo ir mokslo ministerija.

Inovatyvi darbo su jaunimu metodologija, skirta socialiniam verslumui skatinti, interaktyvi platforma socialinio verslo prekių ir paslaugų pardavimui ir viešinimui, kuri padės naujai susikūrusiems socialiniams verslams įsitvirtinti ir toliau vystytis – tokių rezultatų siekiama „Erasmus+“ strateginių partnerysčių projektu „Making good deeds profitable”. Projekto vykdytojai, su jaunimu dirbanti organizacija VšĮ „Neformalaus ugdymo namai“/ NVO avilys, tiki, kad į socialinę problematiką pažve...

Kauno miesto savivaldybė planuoja remti jaunimo verslą kuriant technologijas. Kauno miesto savivaldybės tarybai bus teikiamos tvirtinti programa „Startup Kaunas 2014“. Pagal ją 29–erių ir jaunesni kauniečiai galės pretenduoti į 20 tūkst. litų paramą technologinėms verslo idėjoms įgyvendinti. Savivaldybės biudžete tokių idėjų subsidijavimui šiemet bus skirta 62,9 tūkst. litų.

„Europe direct“ informacijos centro kvietimu į Šiaulius susitikti su aukštesniųjų klasių moksleiviais ir studentais Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė patarė, kaip reguliariai tvarkyti savo biudžetą ir valdyti turimus pinigus. Pasirodo, net trečdalis šalies gyventojų, ypač jaunuolių iki 24 metų, visiškai netaupo ir neturi įgūdžių planuoti savo išlaidas. Štai jauni žmonės vis labiau ir ilgiau yra priklausomi nuo tėvų: 2012 metais 12 proc.

Šiandien, spalio 10 d., Lietuvoje minima Vietos savivaldos diena. Šia proga Jaunųjų konservatorių lyga (JKL) pradeda pilietiškumo skatinimui ir jaunų žmonių švietimui skirtą projektą „Pilietiškumo mokykla“. Didžiausia Lietuvoje savivaldos tarybų simuliacija šiandien prasideda Panevėžio miesto savivaldybėje ir per daugiau nei du mėnesius apkeliaus 22-iejų miestų savivaldybių institucijas.

Richardas Jonaitis, LRT Radijo LRT Opus laida „Švelnūs tardymai“, LRT.lt Tiems jauniems žmonėms, kuriems norisi save išbandyti politikoje, reikėtų taip ir padaryti, o po to labai sveika „prablaivėti“. Taip mano žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius Aurelijus Katkevičius. Anot jo, jei politika patiks, galima joje ir pasilikti, bet reikia žinoti, kada atsitraukti ir užleisti vietą kitam. „Man labai norėtųsi, kad jauni žmonės kiltų ir stumtų net ir mano kartą lauk iš viešojo gyvenimo, iš politikos.

Nors Rusijos provokuojama geopolitinė įtampa dar neverčia žmonių rausti bunkerių ar kaupti maisto atsargų, yra manančių, kad kai kuriuos veiksmus būtina atlikti jau dabar. „Viskas gali nutikti labai netikėtai – be išankstinių prognozių“, – mano Krašto apsaugos savanorių pajėgų (toliau – KASP) 6-osios rinktinės štabo viršininkas majoras Linas Idzelis, griaudamas viešoje erdvėje sklandantį mitą, kad šiandien lietuviams patriotizmas yra svetimas.

 Kitais metais mokinio krepšelis sieks 974 eurus - lyginant su šiais metais ir skaičiuojant litais jis didėja 15 litų iki 3363 litų. Ketvirtadienį paskelbtame kitų metų valstybės biudžeto projekte nurodoma, kad 2015 metais speciali tikslinė dotacija savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti sieks 561,9 mln. eurų (1,940 mlrd. litų). Šiemet savivaldybėms mokinio krepšeliui finansuoti skirta 1 mlrd. 933,6 mln. litų.

Spalio 10 - 19 d. Vilniuje vyks devintasis tarptautinis vaikų ir jaunimo fimų festivalis. Jo rengėjai jauniesiems žiūrovams pristatys 14 naujausių, pasaulyje pripažintų filmų jaunimui iš 12 šalių. Šiųmetinio kino festivalio akiratyje – herojai. Ne išgalvoti kaip Žmogus Voras ar Haris Poteris, bet tikrieji - kiekvieną dieną augantys, maištaujantys ir atkakliai siekiantys to, kuo tiki jų širdys.

Nuo šiol Lietuvoje darbo ieškantiems ir profesinę karjerą planuojantiems jaunuoliams pagalbą teiks bei su darbdaviais bendradarbiaus jau 25 jaunimo darbo centrai. Šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė atidarė jaunimo darbo centrą Druskininkuose ir linkėjo, jog jis taptų Druskininkų jaunimo traukos centru, jame jaunuoliai atrastų profesinį pašaukimą, įgytų reikiamos motyvacijos ir įgūdžių bei sėkmingai įsilietų į darbo rinką.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė Seime vykstančioje konferencijoje „Pirmasis jaunimo garantijų projektas Lietuvoje – kelias į sėkmę“ pabrėžė, jog, padedant jaunam žmogui pasiekti darbdavį, būtinas visų visuomenės grandžių – švietimo sistemos, darbo biržų, darbdavių bei įvairių nevyriausybinių organizacijų – įsitraukimas.

Įsivaizduokime, jaunuolis baigia mokyklą, atradęs savo pašaukimą, įgyja profesiją. Greitai susiranda socialiai ir finansiškai aprūpintą darbo vietą, ilgai ir laimingai gyvena. Idealus scenarijus, kurio linkime kiekvieno žmogaus gyvenimo startui. Deja, šiuo metu Europoje daugiau kaip 5 milijonai jaunuolių yra suklupę kažkuriame šio idealaus scenarijaus žingsnyje.

Jaunimo reikalų departamento surinktais duomenimis, vis didesnė dalis mūsų šalies jaunimo pasirenka aktyvų laisvalaikio leidimo būdą. Apklausa rodo, kad daugiau kaip 80 proc. jaunimo laisvalaikį leidžia su draugais, užsiimdami mėgstama veikla, 62 proc. renkasi pasivaikščiojimus lauke, 50 proc. jaunuolių užsiima sau patinkančiu hobiu, taip pat pakankamai didelė dalis, net 40 proc. apklaustų jaunuolių, laisvalaikiu sportuoja klube ar namuose.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) rugsėjo 24 d. posėdyje pritarė patobulintam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 8, 16, 18(1) ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1782(2), kuriuo siūloma nuo 2015 m. sausio 1 d. kitaip reguliuoti apdraustųjų asmenų iki 26 metų, neįgijusių reikalaujamo stažo dėl svarbių priežasčių – mokymosi – teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas.

Artėjant 2015 m. valstybės biudžeto skirstymui ir tvirtinimui, situacija jaunimo organizacijų finansavimo srityje nesikeičia. Pagal dabartinį skiriamą finansavimą vienam jaunimo organizacijos nariui per metus ugdyti tenka vidutiniškai 15-20 litų jo veiklos ir ugdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) reiškia savo susirūpinimą ir ragina atkreipti valdžios dėmesį į jaunimo organizacijų finansinę padėtį ir jų išlikimą.

Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamame seminare „Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimas regionuose“ savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriai supažindinami su Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo mechanizmu, aptariamas jų pačių vaidmuo įgyvendinant šią programą, siūlymai, papildysiantys Jaunimo garantijų iniciatyvos tvarkos įgyvendinimo aprašą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė įsakymą „Dėl darbo grupės jaunimo ir jaunų šeimų aprūpinimo būstu klausimams spręsti sudarymo“, kuriuo numatoma parengti pasiūlymus jaunimo ir jaunų šeimų aprūpinimo būstu srityje, įvertinant darbo rinkos bei demografinius šalies poreikius.

Europos Komisija palankiai vertina tai, kad šiandien oficialiai pradėjo veikti Valstybinių užimtumo tarnybų tinklas. Tai nauja bendradarbiavimo platforma, padėsianti valstybėms narėms geriau koordinuoti savo kovos su nedarbu politikos priemones ir veiksmus ir stiprinsianti Europos ekonomikos valdymo sistemą.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Lietuvoje kasmet nustatoma maždaug 60–70 naujų Hodžkino limfomos atvejų, ir dauguma pacientų – 20–30 metų – žmonės. Taip teigia Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro direktorius, gydytojas hematologas Laimono Griškevičiaus. „Hodžkino limfoma yra jaunų pacientų limfoma“, – sako jis. Pasak L. Griškevičiaus, per pastaruosius 20 metų stebimas sergamumo limfoma didėjimas. „Ši tendencija stebima visur pasaulyje.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius trečiadienį susitiko su Lietuvoje viešinčiu Tarptautinės darbo organizacijos generaliniu direktoriumi Guy‘umi Ryderiu. Pokalbyje aptarta nelegalaus darbo problema tarptautiniame kontekste, taip pat jaunimo užimtumo klausimai.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su generaliniu Tarptautinės darbo organizacijos direktoriumi Guy Ryderiu, su kuriuo aptarė jaunimo užimtumo skatinimo ir kovos su nelegaliu darbu priemones. „Nuosekli politika duoda rezultatų: Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas – vienas sparčiausių Europoje.

Prie Šiaulių dailės galerijos vyksta A. Sireikos krepšinio akademijos rengiamas krepšinio turnyras. Visi norintys gali pasivaržyti su krepšinio treniruotes lankančiais moksleiviais. Pasiryžtančių netrūksta, ypač, kai lietuviai gyvena Pasaulio vyrų krepšinio čempionato finalo nuotaikomis ir tikisi iš Lietuvos rinktinės bronzos medalių. Jau surengti keturi 3×3 krepšinio turnyrai, iš kurių vieną laimėjo miesto komanda.

 Sovietmečiu alsuojančių Žaliojo tilto skulptūrų turi nelikti, taip mano aktyvų ir pilietišką Lietuvos jaunimą vienijanti organizacija „Jaunųjų konservatorių lyga“. Organizacijos atstovų teigimu Žaliojo tilto skulptūros turėtų būti išbrauktos iš saugomų kultūros vertybių registro ir kartu su kitomis sovietinėmis skulptūromis rasti savo vietą Grūto parke. „Akivaizdu, kad šios skulptūros nėra tik meno kūrinys, jos yra paminklas daugelį metų mums diktuotai priespaudai.

Koks pilietiškumas buvo prieš 25 metus? Tikriausiai daugelis, apie tai susimąstę, iš karto pagalvos apie Sąjūdį, Baltijos kelią, Roko maršus, atbundančias jaunimo organizacijas. Tuomet pilietiškumas buvo geresnio, šviesesnio gyvenimo viltis ir laisvės paieškos.

Koks pilietiškumas buvo prieš 25 metus? Tikriausiai daugelis, apie tai susimąstę, iš karto pagalvos apie Sąjūdį, Baltijos kelią, Roko maršus, atbundančias jaunimo organizacijas. Tuomet pilietiškumas buvo geresnio, šviesesnio gyvenimo viltis ir laisvės paieškos.

„Žodis „bendrauti“ pamažu suprantamas tik kaip ryšio su kitu žmogumi palaikymas elektroninėmis priemonėmis“, – teigia amerikiečių psichoterapeutas Jonas Carlsonas.

Lietuvos jaunimo (iki 21 metų; U-21) futbolo rinktinė ketvirtadienį patyrė šeštą pralaimėjimą 2015 metų Europos čempionato devintose pirmosios atrankos grupės rungtynėse, penktadienį Kaune 0:1 (0:0) turėjusi pripažinti vietą atkrintamosiose varžybose jau užsitikrinusia grupės lydere Anglijos ekipa, kuri pirmojo rato mače lietuvius sutriuškino 5:0. Pergalingo įvarčio autoriumi penktadienį tapo Harry'is Kane'as (81 min.). "Aikštėje matėsi, jog kovoja dvi skirtingos komandos.