jaunimas

 Nacionalinės Šiaurės Amerikos krepšinio asociacijos (NBA) Toronto „Raptors“ klube rungtyniaujantis Jonas Valančiūnas nepamiršta jį išugdžiusios Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM). Krepšininkas įsteigė stipendiją berniuko skyriaus krepšininkams. Du mokyklos auklėtinius, kurie pasidalins stipendiją, išrinko VKM treneriai. Buvo atsižvelgta į kelis kriterijus – pavyzdingą elgesį, reikalingą paramą ir gabumus.

 Lietuvos jaunių (iki 18 metų) regbio rinktinė pateko į Prancūzijoje vykstančio Europos čempionato B diviziono turnyro finalą. Pusfinalyje trečiadienį lietuviai 9:0 (6:0) nugalėjo Šveicarijos komandą. Visus 9 taškus Lietuvai pelnė tiksliai baudos smūgius realizavęs Alanas Alasauskis.

 2015 m. kovo 28 dieną Vilniuje vyko 16-as atviras Lietuvos taekvondo čempionatas, į kurį susirinko 260 sportininkų iš 8 šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Arabų Emyratų). Pagrindinis dėmesys buvo nukreiptas į tris Lietuvos sportininkus, kurie atstovaus Lietuvą suaugusių pasaulio čempionate Rusijoje gegužės mėnesį. Tai Aurimas Klemas, Gerda Gaižauskaitė ir Gabija Janušauskaitė.

Lietuvos jaunimas dažniau nei anksčiau kalba apie patyčių problemą ir kreipiasi pagalbos. Pernai „Jaunimo linija“ sulaukė 21 proc. daugiau skambučių ir laiškų dėl patyčių problemos negu 2013 m. Per dieną dėl patyčių į šią emocinės paramos tarnybą kreipiamasi vidutiniškai 4 kartus. „Dažniausiai jauni žmonės kreipiasi į mus dėl patyčių mokykloje. Visgi tai nėra vien mokyklinio amžiaus jaunimo problema – patyčios vyksta ir darbe.

Lietuvoje jaunimo nedarbo mažėjimas - vienas sparčiausių Europoje. Praėjusiais metais šalyje startavusi Jaunimo garantijų iniciatyva, kuria siekiama paskatinti jaunuolių iki 29 m. užimtumą, jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Nepaisant to, Lietuvoje vis dar yra nemažai jaunų žmonių, kurie nežino, kaip įsilieti į darbo rinką, kaip tinkamai save pateikti darbdaviui. Vilniaus teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja vyr.

Vasario mėn. 26 d. „Kryptis karjerai“ pakvietė savo skaitytojus dalyvauti konkurse. Teisingai į klausimus apie Jaunimo darbo centrus Lietuvoje atsakė Simona Sagaitytė ir Ieva Šaltanovaitė. Jiems atitenka konkurso prizas – USB atmintinės.

„JT moterys“ kartu su Europos Komisija, Belgija ir UNRIC rengia komiksų ir karikatūrų konkursą lyčių lygybės tema. Konkursas yra „JT moterų“ kampanijos „Daugiau galių moterims – daugiau galių žmonijai: pavaizduok tai!“, skirtos 20-osioms 1995 m. Pekine įvykusios Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos metinėms paminėti, dalis.

Siekdama kuo efektyviau įgyvendinti šiais metais patvirtintą Regioninės jaunimo politikos stiprinimo veiksmų planą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia du naujus konkursus jaunimo iniciatyvoms ir bendradarbiavimui stiprinti. Abiejų konkursų įgyvendinimui skirti 86 886 EUR.

Projekto „Pasitikėk savimi“ tikslas yra motyvuoti niekur nedirbančius ir nesimokančius 16-25 m. jaunuolius, padėti jiems atrasti save ir sėkmingai integruotis darbo rinkoje. 2013 m. spalio pabaigoje Lietuvos darbo biržos pradėtas įgyvendinti projektas, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, įtraukia 10 Lietuvos teritorinių darbo biržų ir net 40 nevyriausybinių organizacijų.

 Siekdama kuo efektyviau įgyvendinti šiais metais patvirtintą Regioninės jaunimo politikos stiprinimo veiksmų planą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia du naujus konkursus jaunimo iniciatyvoms ir bendradarbiavimui stiprinti. Abiejų konkursų įgyvendinimui skirti 86 886 EUR.

 Pernai Lietuvoje pirmą kartą paskelbtas paauglių ir jaunimo literatūros konkursas, kuriuo siekta atrasti naujų autorių, atkreipti lietuvių rašytojų dėmesį į jaunesnių skaitytojų grupes, o paauglius skatinti skaityti lietuvių autorių kūrybą. Konkursą inicijavusi leidykla „Alma littera“ sulaukė 26originalių rankraščių, o komisija atrinko tris konkursinius kūrinius, virsiančius knygomis. Kūrinio, pelniusio daugiausiai skaitytojų simpatijų, autoriui bus skirtas 2900 EUR apdovanojimas.

Jauni Lietuvos žmonės nuo šiol gali naudotis nauju socialiniu profesiniu tinklu „YouRock.Jobs“, Europoje įkurtu prieš metus. Kad šis tinklas „prabiltų“ lietuviškai, pasirūpino asociacija „Langas į ateitį“. Šiandien visoje Europoje prasidėjusios tradicinės akcijos „Interneto savaitė 2015“ (angl. Get Online Week 2015) metu socialinis tinklas „YouRock.Jobs“ pristatomas mokyklą ar studijas baigiantiems ir darbo ieškantiems jaunuoliams.

 Gyvenimo aprašymas – vienas svarbiausių pirmųjų žingsnių, ieškantiems darbo. Kaip jį parašyti, jei neturi darbo patirties? Kokias savo savybes atskleisti potencialiam darbdaviui, o kokias geriau nutylėti? Kokią nuotrauką prisegti prie aprašymo? „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė per savo karjerą perskaitė tūkstančius gyvenimo aprašymų ir savo patirtimi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) „Karjeros dienų“ metu dalijosi su studentais.

Ar norėtum iš arčiau susipažinti su jaunimo politika, įgyti vertingos darbo patirties ir patobulinti savo gyvenimo aprašymą? Jaunimo reikalų departamentas (JRD) šiuo metu ieško darbščių bei motyvuotų praktikantų-savanorių ir priima socialinių ar humanitarinių mokslų studentus į savo kolektyvą Vilniuje.

 Dažnai kalbama, kad jaunas žmogus turi būti atsakingas, pilietiškas, aktyvus, viskuo domėtis ir turėti daug kompetencijų. Tačiau, kaip reikia jį ugdyti, kad jis toks taptų – lieka atviru klausimu, į kurį kiekvienas turi savo atsakymą. Kovo 7-8 d. vykusiame Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) žiemos forume susirinko virš 70 jaunimo organizacijų atstovų, kurie bandė atsakyti į klausimą, kaip išugdyti stiprų jaunimo organizacijų narį.

 Europos jaunimo savaitės (EJS) metu visoje Europoje vyksta įvairaus mąsto renginiai, susiję su savaitės tema ir jaunimo politika. Ši teminė savaitė nuo 2003 m. vyksta kas 18 mėn. 2015 m. tema yra kaip niekad aktuali – jaunų žmonių dalyvavimas darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime Europos jaunimo savaitė prisideda prie Europos jaunimo strategijos prioritetų įgyvendinimo ir yra integrali struktūrinio dialogo dalis.

Pernai spalio mėnesį Jurbarke atidarytas Jaunimo darbo centras. Tiesa, tikrasis centro gimtadienis įvyko daug anksčiau, 2014 m. pradžioje. Bet po iškilmingos ceremonijos lankytojų atnaujintoje erdvėje smarkiai padaugėjo – dabar per dieną čia užsuka iki 10 žmonių. Vieni iš jų ateina rašyti gyvenimo aprašymo, kiti trumpam – paklausti, kaip jiems gali padėti Jaunimo darbo centras. „Nuo atidarymo pas mus vis užsuka vietinė žiniasklaida, teiraujasi, kaip dirbame.

Visoje Lietuvoje vasario 17 – balandžio 30 dienomis vyks jaunimui skirtų nemokamų renginių ciklas – akcija „Planuok karjerą atsakingai“. Akcijos metu bus pristatyta naujovė – pirmą kartą Lietuvos darbo biržos parengtas „Profesijų žemėlapis“. Interaktyvus žemėlapis sukurtas naudojant šių metų įsidarbinimo galimybių barometro duomenis ir apima net 115 profesijų grupių.

 Kartais jaunam žmogui sunku apsiprasti naujame darbe, tačiau kasdienybėje šiuolaikinis jaunimas, be abejonės, žino kaip sumažinti stresą, nepasiduoti monotonijai ir įdomiai praleisti laiką. Tad kodėl gi šios patirties neperkėlus į darbo aplinką? Štai keletas paprastų ir originalių būdų padėsiančių prisijaukinti darbą ir pradėti nenuobodų suaugusio žmogaus gyvenimą. Nedidelį rekomendacijų sąrašėlį jaunajam darbuotojui išrikiavo žurnalistė Veronica Bocian.

Lietuvos darbo biržos įgyvendinamo projekto „Išlik darbo rinkoje“ tikslas – tikslingai integruoti į darbo rinką jaunus ir vyresnius nei 50 metų bedarbius. Pernai šiame projekte sėkmingai dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Didžioji dauguma jų – 7 tūkst. liko dirbti toje pačioje įmonėje, kurioje buvo priimti projekto metu, arba per 6 mėnesius susirado kitą darbą.

Jaunimas – pati pasyviausia visuomenės dalis, kalbant apie dalyvavimą rinkimuose. Nėra jokių priežasčių teigti, jog padėtis pasikeis ir kovo 1 dieną. Ką daryti, kad situacija pagerėtų? Jauniems žmonėms demonstruojant pasyvumą, didelė dalis politinių organizacijų taip pat nesistengia dėl jų interesų, nes žino, kad naudos iš to negaus. 2012 metais vykusiuose Seimo rinkimuose pati neaktyviausia rinkėjų grupė buvo nuo 18 iki 24 metų – šio amžiaus rinkėjų aktyvumas siekė vos 16 proc.

Šėlstantis jaunimas siunčia velniop tuos, kurie aiškina, jog seksas - tai dviejų žmonių reikalas. Ne gana to, kad šie jaunuoliai nė nesiruošia slėpti ką, kada ir su kuo veikė lovoje, dar ir įsiamžinti nesibodi! Tiesa, matyti, jog dauguma jų nė nežino su kuo praleido naktį (ebaumsworld.

Geriausi patarėjai jaunimo politikos klausimais gali būti tos organizacijos, kuriose veikia jauni žmonės, dirbantys su jaunais žmonėmis. Dėl to tokios organizacijos yra arčiausiai jauno žmogaus ir kasdien sprendžia problemas, su kuriomis jis susiduria. Tad stiprinant jaunimo organizacijas drauge stiprinamas ir jaunimo balsas, o kokybiška jaunimo organizacijų veikla ir plėtra leidžia joms įgauti įtakos priimant politinius sprendimus ir tinkamai atstovauti jaunimo interesams.

Turiningas laisvalaikis, nemokami užsiėmimai, profesionali jaunimo darbuotojų pagalba, bendravimas su bendraamžiais – visa tai jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų gali rasti įvairiose Lietuvos savivaldybėse įsikūrusiuose atviruose jaunimo centruose ir erdvėse.

 „Kryptis karjerai“ siūlo keletą klausimų, kurie padės pasitikrinti žinias apie teises ir galimybes, kurias Lietuvoje turi jauni bedarbiai. Jaunimo darbo centrai – tai teritorinės darbo biržos atviro informavimo erdvės, kuriose teikiamos darbo rinkos paslaugos jauniems asmenims iki 29 m. Jaunimo darbo centruose jauniems žmonėms padedama susirasti mokymo įstaigą ar tinkamą darbą, geriau pažinti darbo rinką, padidinti savo konkurencines galimybes.

„Kryptis karjerai“ klausia savo skaitytojų, kas labiausiai padeda jaunam žmogui įsidarbinant Lietuvoje? Prieš kelerius metus atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad dauguma jaunų Lietuvių mano, jog svarbiausia ieškant darbo – asmeninės pažintys bei ankstesnė darbo patirtis. Mažiausią įtaką sėkmingam įsidarbinimui, jaunuolių nuomone, turėjo užsienio kalbų mokėjimas.

 Didelė dalis projekte „Jaunimo savanoriška tarnyba“ dalyvavusių jaunuolių baigę savanoriauti sėkmingai įsidarbino. Tokią 2014 metų statistiką pateikia Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (JRD). Skaičiuojama, kad projekte iš viso dalyvavo 152 jauni asmenys iš visos Lietuvos. 65 jaunuoliai įsidarbino, 25 – grįžo į švietimo sistemą, 9 planuoja studijuoti ir 5 – įsidarbinti.

 Sausio 15 d. pasirašytas Regioninės jaunimo politikos stiprinimo 2015–2017 metų veiksmų planas. Vadovaujantis juo, ateinančius trejus metus bus stiprinamas jaunimo politikos įgyvendinimas savivaldybėse – t. y. ten, kur gyvena jauni žmonės. Ypatingas dėmesys vykdant jaunimo politiką regionuose bus skiriamas jaunimo užimtumui, jaunų žmonių aktyvumo ir motyvacijos didinimui.

Sausio 16-18 dienomis „Žalgirio“ arenos krepšius atakuos perspektyviausi Europos jaunieji krepšininkai. Lietuvos krepšinio sostinė priima tryliktus metus iš eilės rengiamo Eurolygos jaunimo turnyro komandas. Trečią kartą vienas iš keturių atrankos turnyrų yra patikėtas surengti Kauno „Žalgirio“ klubui. Aštuonios komandos iš septynių valstybių tris dienas grumsis dėl galimybės gauti tiesioginį kelialapį į Madridą, kuriame įvyks pagrindinis adidas Next Generation jaunimo turnyras.

Klaipėdos jaunimo darbo centro vyriausioji specialistė Indrė Linkevičienė jau kelerius metus pagal inovatyvią metodiką konsultuoja darbo biržoje registruotus jaunus žmones, kurie ieško kelio į darbo rinką. Ji sutiko pasidalyti savo patirtimi ir papasakoti, kaip jaunuoliams padedama susidaryti mokymosi ar darbo paieškos planą bei pasitikti darbo rinkoje sutinkamas kliūtis. „Siekiame pasėti abejonę.

Kokios profesijos žmonės Lietuvoje darbą gauna dar mokydamiesi? Ar sunku tapti geru suvirintoju bei apsaugos sistemų montuotoju? Kokių savybių labiausiai reikia ketinantiems dirbti statybų ar transporto srityse? Apie visa tai – pokalbis su Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro (VJDRMC) Pardavimų ir marketingo skyriaus vadove Erika Bareikaite. Centre profesijos mokosi būsimieji statybos, transporto bei inžinerinės pramonės sektorių darbuotojai.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Net keturi jaunimo amžiaus grupės sportininkai (gimę 1996 – 1997 metais), 2015 metais bus apdovanoti VšĮ „Kauno maratono klubo“ 250 eurų prizais. Klubo įsteigti prizai bus įteikti keturių lengvosios atletikos federacijos organizuojamų varžybų metu ir atiteks geriausius rezultatus parodžiusiam jaunuoliui ar jaunuolei.

Pasibaigusių metų statistika rodo, kad jaunimo situacija darbo rinkoje pernai metais gerėjo. Jaunesnių nei 29 metų jaunuolių nedarbas 16-29 metų amžiaus gyventojų grupėje sumažėjo gana ryškiai ir siekė 5, 6 proc. Ankstesniais metais šis skaičius siekė 7, 8 proc.

Nuo sausio 1 d. iki birželio 31 d. Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaus kaimyninė Latvija. Vienas pagrindinių jos pirmininkavimo prioritetų – Europos Sąjungos (ES) konkurencingumo stiprinimas. Kaip pabrėžia Latvijos socialinės apsaugos ministras Uldis Augulis, naujų darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas neatsiejamas nuo lygių galimybių dalyvauti darbo rinkoje užtikrinimo visoms socialinėms grupėms, iš kurių pažeidžiamiausios yra jaunimas ir negalią turintys žmonės.

Penktajame pagal dydį Lietuvos mieste – Panevėžyje – jaunimo integracijai į darbo rinką skirtas projektas „Pasitikėk savimi“ naujus metus pasitiko kupinas pasitikėjimo savimi. To neslepia viena iš šio projekto koordinatorių – Erika Grigorjevaitė. Jau daugiau nei metus ji dirba su projekto dalyviais – jaunais šiuo metu niekur nesimokančiais ir nedirbančias žmonėmis, kuriems „Pasitikėk savimi“ padeda ne tik grįžti į švietimo sistemą ar susirasti darbą, bet ir atrasti... save.

Bent jau taip teigia autoritetingas žurnalas „Time“ ir jo autorius, verslininkas Donas Tapskotas (Don Tapscott), kuris ragina žmones visame pasaulyje šiemet drąsiau imti iniciatyvą į savo rankas ir kurti verslo įmones. Kaip vieną pagrindinių to priežasčių autorius nurodo pasaulinę ekonomiką krečiantį didelį jaunimo nedarbą, kurį, jo manymu, gali įveikti tik išaugęs žmonių verslumas. „Tarptautinės darbo organizacijos duomenimis, jaunimo nedarbas didžiojoje pasaulio dalyje siekia 20 proc.

Nors popiežius Pranciškus yra religinė figūra, nuo pat savo kadencijos pradžios prieš dvejus metus jis daug dėmesio skyrė socialinėms problemoms, o 2014 m. tarp jo prioritetų ne kartą atsidūrė aukšto jaunimo nedarbo klausimas. Analitikai pastebi, kad kartu su skurdu ir klimato kaita būtent šis klausimas pernai ypač dažnai rasdavo vietą Pranciškaus kalbose ir dienotvarkėje. „Iš tiesų, Pranciškus yra viena iš tų figūrų tarptautinėje arenoje, kuri labai dažnai pabrėžia šią (jaunimo nedarbo – red.

Jaunimo nedarbas Lietuvoje pernai mažėjo nuosekliai ir gan ryškiai. Tačiau vis dėlto pradėti darbinę karjerą nesiseka ne vienam, nors ir dėl skirtingų priežasčių: vieni neturi jokios specialybės, kiti nori dirbti tik pagal specialybę, nors ji nėra paklausi, treti nepatenka į geidžiamų darbuotojų gretas, nes darbdavių reikalavimai per aukšti.

Pasibaigus metams verta ne tik dairytis pirmyn, bet ir, bent trumpam, žvilgtelėti atgal. „Kryptis karjerai“ siūlo trumpai prisiminti, ką 2014-ieji metai atnešė Lietuvos jaunimui: kiek šalyje buvo jaunų žmonių, kiek jų išvyko, kokias darbo ir karjeros galimybes turėjo tie, kurie visgi liko? Kiek Lietuvoje jaunų žmonių? Jaunimo reikalų departamentas prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos jaunimui priskiria žmones nuo 14 iki 29 metų amžiaus.

Patirtis ir tinkamų, darbui aktualių žinių trūkumas – tokias kliūtis dažnai nurodo darbdaviai, kalbėdami apie darbo ieškančius jaunus žmones. Neretai žiniasklaidoje galima rasti verslininkų pasisakymų, kad jie nors ir šiandien galėtų priimti X darbuotojų, tačiau neranda tinkamai parengtų specialistų, nes universitetai ir profesinės mokyklos juos ruošia nepakankamai gerai. Tai ką daryti jaunam žmogui? Vienas iš atsakymų slypi keistoje ir net kiek paslaptingoje raidžių kombinacijoje: MOOC.

Apie pasaulinę jaunimo nedarbo problemą garsiai kalbama jau ne vienerius metus. Ji kamuoja ne tik lėtai po ekonominės krizės atsigaunančias Europos Sąjungos šalis, bet ir kitus regionus, įskaitant šiaip jau gan sparčiai augančią Afriką. Tarptautinė darbo organizacija (Internation Labour Organization - ILO) dar 2012 m. paskelbė deklaraciją, kviečiančią vyriausybes aktyviai kovoti su jaunimo nedarbo problema ir pasiūlė savo rekomendacijas, kaip tą reikėtų daryti.

Apklausus 19–29 metų jaunimą, gyvenantį įvairiose Lietuvos savivaldybėse, paaiškėjo, kad dauguma (60,8 proc.) jaunų žmonių mano, jog įsidarbinant svarbiausia – asmeninės pažintys. Daugiau nei pusė (56,1 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad svarbiausia – ankstesnė darbo patirtis. Kiek mažiau (52,3 proc.) mano, jog gauti darbą padeda įgytas išsilavinimas. Mažiausiai, jaunų žmonių nuomone, padeda užsienio kalbos mokėjimas.

 Ar dviejų mėnesių trukmės nuotykis mažame miestelyje tolimojoje Indonezijoje gali padėti susirasti darbą Lietuvoje? Taip! Tą gali patvirtinti Lina Stakauskaitė, kuri šiuo metu darbuojasi skaitmeninės reklamos sprendimus teikiančioje įmonėje, o šį darbą susirado vos grįžusi po keletą mėnesių trukusio nuotykio egzotiškame pasaulio kampelyje. Bet apie viską iš eilės... Lina, kaip ir kodėl nusprendei išvykti savanoriauti? Savanoriauti planavau išvažiuoti dar studijų metais.

 Tarptautinė nevyriausybinė jaunimo organizacija AIESEC pakvietė jaunimą iš visų pasaulio šalių išsakyti savo nuomonę unikalioje apklausoje „YouthSpeak“ (liet. Jaunimas kalba). Šios iniciatyvos tikslas – surinkti dešimtis tūkstančių jaunų žmonių nuomonių ir perduoti jas pasaulio lyderiams, taip prisidedant prie jaunimui svarbių problemų švietimo, karjeros ir kitose srityse sprendimo.

 Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) kviečia jaunas įmones dalyvauti konkurse, kurio prizas – nemokama rinkodaros profesionalų pagalba kuriant įmonės rinkodaros strategiją, įvaizdį, stiprinant pardavimus. Konkurse gali dalyvauti jaunos įmonės, kurios veikia ne ilgiau nei 2 metus. Paraiškas galima teikti iki šios savaitės pabaigos.

Lietuvos miestuose ir miesteliuose veikiančios nevyriausybinės organizacijos savo kasdiene veikla nuveikia didžiulius darbus, tačiau apie juos sužino mažas ratas žmonių. Tikėdami, kad tai, ką jie daro, yra reikalinga, NVO darbuotojai ir entuziastai susiduria su daugybe problemų. Jas galėtų spręsti lengviau, jei būtų labiau matomi, girdimi, suprantami. Širvintų ir Trakų rajonų nevyriausybinių organizacijų vadovams buvo surengti praktiniai rinkodaros seminarai.

 Pasaulinė finansų krizė lemia tik apie pusę Europoje egzistuojančio didelio jaunimo nedarbo lygio. Tiesa, labiausiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse – Kipre, Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje – jos įtaka jaunimo nedarbui gali siekti net iki 70-ies proc. Tokias išvadas paskelbtame tyrime pateikė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kuris tuo pačiu pasidalino ir savo ekspertų rekomendacijomis, kaip būtų galima spręsti susidariusią padėtį.

Pasaulio dvidešimtmečių ledo ritulio čempionato II diviziono A grupėje Estijoje trečiąją rungtynių dieną Lietuvos rinktinė susitiko su pralaimėjimų turnyre nepatyrusia Korėjos komanda. Po atkaklios kovos Lietuvos jaunimas nugalėjo Korėją rezultatu 5:1 (0:0, 4:1, 1:0) ir išsaugojo šansus kovoti dėl pačių aukščiausių vietų čempionate. Lietuvos rinktinei norint išsaugoti šansus kovoti dėl čempionato aukščiausių vietų, rungtynėse buvo būtina pergalė.