iš es

Nauja Azartinių lošimų įstatymo redakcija įstrigusi, politikai rodo vienas į kitą, o Europos Komisija jau galanda sankcijų kirvį. Archaiškas lietuvos azartinių lošimų įstatymas niekaip nesileidžia pakeičiamas jau trečią Seimo kadenciją. Oficialiai, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus ir įstatymų raidę, lošimai internetu Lietuvoje negalimi.

Vietoje darbo savaitės – kelios dienos. Vietoje penkių žmonių – vos trys. Vietoje penkių tonų mėšlo – išvežama penkiolika. Išvežti ir iškratyti mėšlą dabar reikia ir mažiau darbo rankų bei laiko.

Pakelti mokesčiai neturėjo įtakos kritusioms šių metų valstybės biudžeto pajamoms, Seime pristatydama ateinančių metų valstybės biudžeto projektą sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. "Galime ginčytis iki užkimimo, kiek pajamų netekta dėl mokesčių, o ne dėl bendros situacijos. Pajamų netekimą lėmė, kad dingo lėšos, kurios garantavo mokesčių surinkimą. Lietuvoje viskas laikėsi ant vartojimo, kurio dabar nebėra", - atsakydama į parlamentarų klausimus sakė ministrė.

2010 metų biudžeto projekte, kuriam vakar pritarė Vyriausybė, planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos (ES) paramos sudarys 13 mlrd. 152 mln. litų arba 1 mlrd. 245,3 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 mlrd. 336 mln. litų, t.y. 884 mln. litų mažiau nei 2009 metais. ES paramos lėšos, kurios investuojamos į visas ūkio sritis, sudarys 7 mlrd. 891 mln. litų arba 1 mlrd. 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 metais.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei 2010 metų biudžeto projektą. Šiandien projektas bus svarstomas Vyriausybės pasitarime, o ateinantį trečiadienį – Vyriausybės posėdyje. Iš ES gausim daugiau nei pernai Planuojama, kad valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos) ES paramos sudarys 13 017 mln. litų, arba 1 380 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų 18 596,5 mln. litų, t.y. 622,7 mln. litų mažiau nei 2009 metais.

Plungės valdininkai prieš dvejus metus pradėjo kalbėti apie galimybę I. Končiaus gatvėje, laisvame žemės sklype pastatyti sporto kompleksą. Nuo kalbų pereita prie darbų: šiuo metu iš Europos Sąjungos (ES) gautos lėšos techniniam projektui. Iš pradžių buvo tariamasi su privačiais investuotojais – Uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis – „Alta Forma“ bei „Vilniaus Eoltas“, tačiau jos pasitraukė. Tada nutarta kartu su Latvijos Bauskės miestu paruošti bendrą projektą.

Europos Sąjungos gynybos ministrai, susirinkę į Švedijoje vykusį neformalų susitikimą, išreiškė nenorą siųsti papildomus karius į Afganistaną. Vietoje papildomų karių siuntimo ES šalys teigia, kad turi būti remiamasi esamais ištekliais ir verčiau turi būti koncentruojamasi ties Afganistano policijos ir kariuomenės apmokymais. JAV ir NATO pajėgų Afganistane vadas generolas Stanley McChrystalas šį mėnesį įteikė prašymą sulaukti karių pastiprinimo.

2009-ųjų antrąjį ketvirtį euro zonoje valandinės darbo sąnaudos, susidedančios iš darbo užmokesčio ir kitų išlaidų, didėjo 4 proc., Europos Sąjungoje (ES) – 3,7 proc., praneša statistikos agentūra „Eurostat“. Euro zonoje darbo užmokestis augo 3,9 proc., kitos išlaidos – 4,2 proc. ES darbo užmokestis augo 3,6 proc., kitos išlaidos –3,8 proc. Euro zonoje valandinės darbo sąnaudos augo pramonėje (5,3 proc.), statybose (4,5 proc.), paslaugų sektoriuje (3,2 proc.), ES atitinkamai 5,1 proc.

Šių metų pradžioje Vyriausybės suplanuota Lietuvos apskričių reforma įsibėgėja. Šiuo metu naikinamos apskričių viršininkų administracijos, jų funkcijos perduodamos savivaldybėms bei ministerijoms. Antras reformos etapas bei jos tikslas turėtų būti apskričių, kaip teritorinio administracinio vieneto, stambinimas į regionus. Kiek ateityje Lietuvoje bus regionų ir kaip jie vadinsis, Vyriausybė turi nuspręsti iki šių metų pabaigos. Diskusijos su visuomene apie tai nevyksta.

Kauno regiono plėtros taryba rugsėjo 4 dieną turės priimti sprendimą, ar pritarti Kauno miesto savivaldybės teikiamiems projektams, kurių finansavimui siekiama gauti Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Daugiausia lėšų tikimasi gauti aplinkosaugos projektams. Siekdama Kaune sumažinti požeminių ir paviršinių vandenų taršą savivaldybė parengė projektą, kurį įgyvendinus būtų sutvarkyta užteršta bitumu teritorija Palemono gatvėje.

Šveicarija pagal ketvirtadienį pasirašytą susitarimą nuo gruodžio mėnesio prisijungs Šengeno zonos. Šveicarija nėra ES narė, tačiau iš visų pusių yra supama Sąjungos valstybių, todėl prisijungimas prie Šengeno erdvės palengvins gyventojų judėjimą. 27 ES valstybių reikalų ministrai pareiškė, kad Šveicarija atitiko visus reikalavimus, kad prisijungtų prie Šengeno erdvės, kuri šiuo metu vienija 24 valstybes.

Laikinojoje sostinėje esanti Šv.Jurgio bažnyčia, Pažaislio kamaldulių vienuolynas ir Lampėdžių kempingas sulauks investicijų, o Kauno piliai pinigų neskirta. Ūkio ministerijos ekspertai įvertino kultūros paveldo išsaugojimo projektus, kurie bus finansuojami iš 2007-2013 m. Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšų, rašo „Kauno diena“. 8,6 mln.

2006–2008 metais Italijos Marche regiono iniciatyva buvo vykdomas tarptautinis ES Leonardo da Vinči projektas DEARs.net „European Networking to strenghten Agriculture and Rural Development enhancing skills“ (,,Europinis tinklas žemės ūkio ir kaimo plėtros įgūdžių stiprinimui”), kuriame dalyvavo partneriai iš 11 Europos šalių, tame tarpe Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centras.

Pagal spaudos laisvę Lietuva pasaulyje patenka į pirmąjį 20-tuką, aplenkdama tokias šalis, kaip Vokietija, Jungtinė Karalystė, JAV, Prancūzija. Tai paaiškėjo organizacijai Reporteriai be sienų (Reporters sans frontiers) paskelbus šių metų Spaudos laisvės indeksą, kuriame Lietuva kartu su Čekija, Olandija ir Portugalija dalijasi 16-19 vietą.

Pažadėjai – patiešijai, neištesėjai – nesugriešijai. Šią patarlę žino ne tik aukštaičiai, bet ir žemaičiai. Ją žino ir visi Lietuvos politikai, net ir atkeliavusieji čia iš tokio Rusijos užkampio kaip Uchtoma. Kaip kitaip paaiškinti pažadus per 11 ar 111 dienų padaryti sunkiai įmanomus ir per tūkstantį dienų darbus. Bet tai jau praeitis. Pažvelkime, ką žada politikai  šiandieną. Žada, žinodami iš kalno, kad to jie niekados nedarys.

Statistikos departamentas išleido leidinį „Moterys ir vyrai Lietuvoje 2007 m.“ Jame pateikiama statistinė informacija apie moteris ir vyrus Lietuvoje ir Europos Sąjungoje – jų skaičių, išsilavinimą, sveikatą, užimtumą ir nedarbą, darbo užmokestį, verslą, dalyvavimą valstybės valdyme ir kt. 2008 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1799,4 tūkst. moterų, tai yra 232,4 tūkst. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 53,5 procento visų gyventojų, 100 vyrų teko 115 moterų.

Iš ES rinkos planuojama pašalinti tradicines elektros lempas. Kaitinamųjų elektros lempučių dienos suskaičiuotos: artimiausiais metais jas pakeis energiją taupančios lempos.

Antradienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui paskelbti 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Ataskaitai šiuo klausimu pritarė 635 europarlamentarai, nepritarė 29, o susilaikė 10. Dėl jos pasiektas sutarimas su ES Taryba. Iš ES biudžeto šiam tikslui jau numatyta 17 mln. eurų – tai didžiausias kada nors Europos metams skirtas biudžetas. Tai rodo tvirtą ES politinį įsipareigojimą kovoti su skurdu bei socialine atskirtimi.

Centrinėje projektų valdymo agentūroje (CPVA) įdiegta ES struktūrinių fondų projektų valdymo ir kontrolės sistema yra efektyvi, sutarties derinimo, projekto viešinimo, patikros etapai nesudėtingi, o agentūros specialistai – geranoriški ir nešališki, tačiau turėtų būti supaprastinti paraiškų rengimo ir vertinimo etapai.

Sakoma, jog arklio grožis - jo jėga. Ta arkliška jėga galima gėrėtis žiūrint į savos, lietuviškos, veislės arklius - Lietuvos sunkiuosius, dar vadinamus duonpelniais. Šie ištvermingi arkliai (300 kg sunkesni už žemaitukus), nustoję dirbti žemės ūkyje, domina Europą, daug kur naudojami turistams į kalnus vežioti.

Lietuvos sunkieji, darbui išvesti arkliai modernėjant žemės ūkiui ėmė beveik nykti. Juos saugo tik trečia karta nuo žagrės ir paramą teikianti Europos Sąjunga. Vakarų šalys perka tokius arklius turistams į kalnus vežioti. Sakoma, jog arklio grožis - jo jėga. Ta arkliška jėga galima gėrėtis žiūrint į savos, lietuviškos, veislės arklius - Lietuvos sunkiuosius, dar vadinamus duonpelniais.

Nors iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų Lietuvai kasmet skiriami milijonai litų, mūsų šalies verslininkai vis dar neaktyviai naudojasi šia parama. Tai, kad įmonės praleidžia puikią galimybę kuriant ar modernizuojant savo įmones pasinaudoti ES lėšomis, specialistai kaltina ir informacijos stoką.

Vieną didžiausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų dalį atsiriekęs Kaunas iki šiol panaudojo tik pusę projektams skirtos paramos, praneša dienraštis „Kauno diena“. Nuo 2004 metų vidurio Kauno apskrityje įgyvendinami 877 projektai, iš jų daugiau kaip 500 dar nebaigti. Kauno apskrities nacionalinės ir vietinės reikšmės projektams skirta daugiau kaip 725 milijonai litų ES ir valstybės biudžeto lėšų. Šiems projektams vykdyti iki gruodžio pradžios išmokėta maždaug 410 mln. litų.

Kainų kilimas žadina visokį interesą. Ne tik tą, ar mano pajamos augs tiek, kiek kyla kainos, bet ir, pavyzdžiui, tokį – ar būtinai kainos Lietuvoje turi augti sparčiau nei Europos Sąjungos (ES) šalyse senbuvėse; arba tokį – kodėl kainos nevienodos nevienodai? Atsakymas į pirmą klausimą tarsi aiškus – Lietuvoje kainos mažesnės nei ES, o esame juk ES „viduje“ (ES vidaus rinkoje), tai mūsiškėms neišvengiamai teks vytis ES kainas, kaip gi kitaip.

Šimtai žmonių žūsta automobilių avarijose, o mokslininkai eismo saugumui gerinti bei automobilių spūstims mažinti tegali pasiūlyti pastatyti dar keletą šviesoforų ir pagrindinėse gatvėse įrengti "žaliąją bangą", teigia "Lietuvos žinios".  Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktas Marijampolės miesto susisiekimo sistemos ir eismo saugumo strategijos vystymo tyrimo rezultatas daugeliui jį skaičiusiųjų sukėlė tik šypsnį.

Gegužės 17 dieną, po beveik dvejus metus trukusios kompleksinės rekonstrukcijos, oficialiai darbą pradeda viena seniausių gliukozės gamintojų Lietuvoje – Šiaulių AB "Gliukozė".Koncernui "Achemos grupė" priklausančiai įmonei įrengimų atnaujinimas atsiėjo 12,5 mln. Lt. Iš ES struktūrinių fondų gamybai modernizuoti bendrovė buvo gavusi 3,4 mln. Lt paramą.Pasak "Gliukozės" ir "Naujosios rūtos" vadovo Edmundo Strodomsko, brangiausiai įmonei kainavo nauja fermentacijos bei filtravimo įranga.

Europos Komisijos atstovas Lietuvoje sako, kad kas nėra pagrindo kalbėti, ar Lietuvai bus leista pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą, kol bus pastatyta nauja branduolinė jėgainė."Tai reiškia, kad tas "kol kas" gali trukti iki pat bloko uždarymo", - interviu "Kauno dienai" sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Kęstutis Sadauskas.Jo teigimu. Europos Komisija nėra mačiusi rimtų argumentų, kurie leistų pradėti pokalbius apie šio Lietuvos įsipareigojimo vykdymo atidėjimą.

Šių metų skandalų Lietuva – kaip klipatėlių gyvenimas Balio Sruogos „Dievų miške“: visi kruta, juda, vaizduoja, kad dirba, bet tikro darbo rezultatų nematyt. Negi paneigsi, kad problemos nebuvo sprendžiamos? Vos prasidėję metai įvarė galvos skausmą politikams, kurie „staiga išaiškėjo“ esą KGB rezervistai. Ir ne bet kur, o vienuose įtakingiausių valstybės postų – užsienio reikalų ministras Antanas Valionis ir Valstybės saugumo departamento vadovas Arvydas Pocius.

Perspektyvių investicinių projektų rengimas - svarbi kiekvieno šiuolaikinio miesto vystymosi sąlyga, nuo kurios priklauso ir paties miesto, ir miestiečių gerovė. Jau antrus metus iš eilės Kaunas investicinius ir vystymo projektus pristatys Kanų parodoje MIPIM, kurioje pamatyti įvairių pasaulio miestų raidos perspektyvų susirenka tarptautinio masto investuotojai, verslininkai, architektai.

Naujosios Vyriausybės programa, Lietuvos 2004-2007 m. konvergencijos programa, struktūrinių fondų lėšų panaudojimo klausimai ir t.t. - praktiškai kiekvienas didesnis valdžios ekonominės politikos veiksmas šiandien suvedamas į diskusijas apie mokesčių didinimą. Dėmesį mokesčiams dar pakursto žiniasklaida, be gailesčio nukarpydama daugelį kitų svarbių šalies ekonominės politikos klausimų. Visa tai primena anų laikų anekdotą.

Europos Sąjunga (ES) ir jos narės Irako atstatymo darbams 2004 metais pažadėjo skirti iš viso 700 mln. eurų, penktadienį (10.24) pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Frattini (Frankas Fratinis). "Valstybės narės šiandien paskelbs savo indėlius. Visa tai kitais metais kartu sudarys beveik 700 mln. eurų", - sakė F. Frattini per donorų konferenciją Madride. Šiuo metu ES pirmininkaujančios Italijos ministras taip pat paskelbė, kad šalis Irakui atstatyti papildomai skirs 200 mln.

Europos Sąjungos (ES) nuolat atliekami visuomenės nuomonės tyrimai "Eurobarometer" rodo, kad dauguma Vidurio ir Rytų Europos jaunimo tiki Europos ateitimi labiau nei jų bendraamžiai 15 ES narių, teigiama ES Komisijos pranešime. "Eurobarometer" tyrimas atskleidė, kad 10 būsimų ES narių bei trijų kandidačių ir 15 valstybių narių jaunimo troškimai yra panašūs.

Vyriausybei pateiktą ir trečiadienį numatomą svarstyti kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą finansų ministrė Dalia Grybauskaitė pavadino istoriniu. "Nors biudžetas - kasmetinis darbas, vis dėlto projektą, kurį Vyriausybei ir visuomenei pristatome šiandien, drąsiai pavadinčiau istoriniu", - prieš Ministrų kabineto posėdį sakė D. Grybauskaitė.

Portugalijos parlamentas - Respublikos asamblėja - ratifikavo Lietuvos ir dar devynių Vidurio ir Pietryčių Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. ES plėtrą praėjusį penktadienį vykusiame posėdyje parėmė Portugalijos užsienio reikalų ministras Antonio Martinsas da Cruzas bei visų parlamentinių frakcijų atstovai, pranešė URM Spaudos skyrius.

Nuo ateinančių metų gegužės 1 dienos iš Europos Sąjungos struktūrinių ar Sanglaudos fondų gaunamos paramos lėšos bus apmokestintos 18 proc. PVM - mokesčio lengvata išliks tik PHARE teikiamai paramai. "Pagal dabar galiojančią tvarką PVM netaikomas paslaugoms ir prekėms, kurios įsigyjamos iš techninės pagalbos lėšų arba pagal tarptautines pagalbos sutartis, jeigu tose sutartyse numatyta, kad iš gautų pinigų negali būti mokamas PVM. Tačiau tai prieštarauja ES teisei.

Prezidentas Rolandas Paksas penktadienį (09.19) pasirašė įstatymą dėl Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties ratifikavimo. Ypatingos skubos tvarka Stojimo sutartį Seimas ratifikavo antradienį. Kaip BNS sakė prezidento patarėja teisės klausimais Ona Buišienė, prezidentas taip pat pasirašė ratifikacinį raštą dėl šios sutarties, kuriame sakoma, kad ši sutartis "bus nenukrypstamai ir sąžiningai vykdoma". Ratifikaciniai raštai bus saugomi Jungtinių Tautų sekretoriate.

Prezidentas Rolandas Paksas ketvirtadienį (08.21) pasirašė dekretą, kuriuo pateikė Seimui ratifikuoti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutartį. Vyriausybė į prezidentą su prašymu teikti Seimui ratifikuoti šią sutartį kreipėsi gegužę. Balandžio 16 dieną Atėnuose 15 ES narių ir 10 stojančiųjų šalių pasirašyta sutartis įsigalios, kai jai pritars visų 25 šalių parlamentai.

JAV trečiadienį per aukščiausio lygio susitikimą su Europos Sąjunga (ES) spaus europiečius uždrausti palestiniečių radikalųjį "Hamas" judėjimą, antradienį sakė vienas JAV administracijos pareigūnas. JAV seniai "Hamas" laiko "užsienio teroristine organizacija", tačiau ES skiria šios organizacijos karinę veiklą ir jos politinę bei socialinę veiklą palestiniečių autonomijos srityse.

Numatomas Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties pasirašymas kiršina Vyriausybę su dar pareigas nepradėjusiu eiti naujuoju Prezidentu Rolandu Paksu - jis pats norėtų pasirašyti šią istorinę sutartį, nors tokia teisė jau numatyta premjerui Algirdui Brazauskui. Praėjusią savaitę Vyriausybė posėdyje pritarė Stojimo į ES sutarties projektui.