irena segalovičienė

Europos Komisijai (EK) pagerinus šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 0,5 proc., prezidento patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad Lietuvos ekonomika turi potencialo šiemet išlikti augime, tačiau daug įtakos tam turės Europos Sąjungos investicijos ir gebėjimas tinkamai administruoti šias lėšas. „Pozityvus ženklas ir turbūt potencialas Lietuvos ekonomikai šiemet išlikti pozityvioje trajektorijoje tikrai yra“, – Žinių radijui antradienį sakė I. Segalovičienė.

Prezidento patarėja Irena Segalovičienė Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką vadina „paskutinės minutės reforma“, tačiau sako besitikinti, kad Seime atsiras valios ją priimti.  „Norisi tikėti, kad politinės valios pastangomis, konstruktyviomis diskusijomis Seime atsiras valia, galia ir gebėjimai šitą reformą priimti, nors ji ir pavėluota, paskutinės minutės reforma, bet norisi tikėti, kad tokių galimybių yra“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Finansų ministerija pranešė, kad planuojamas didesnis individualios veiklos apmokestinimas, papildomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, kt. Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, šia pertvarka siekiama sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos.

Siūlomas laikinas bankų solidarumo įnašas  neturėtų sutrukdyti į Lietuvą ateiti naujiems bankams, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė.  „Iš tiesų investicinės aplinkos gerinimui yra kitų būdų ir šitas sprendimas neturėtų neigiamai įtakoti investicinės aplinkos. Ir tikrai matydama Vyriausybė galbūt kažkokius pokyčius šitoje vietoje galės imtis neatidėliotinų veiksmų“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais.

Vyriausybės siūlomas naujas individualios veiklos apmokestinimas siekiant jį priartinti prie darbo santykių nėra protingas, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. Jos teigimu, tai neatitinka prezidento gerovės valstybės vizijos, nes valstybės tikslas turi būti stiprinti viduriniąją klasę.

Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.  „Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Augant būsto paskolų palūkanoms Lietuvoje būtų galima įstatymu įteisinti galimybę gyventojams atidėti įmokas, sako šalies prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų stebėti, ar krentant elektros kainoms rinkoje nepriklausomi tiekėjai į tai reaguoja ir keičia savo kainodarą, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. „Mes tikimės, kad VERT stebi rinką ir vertina, kad krentant kainoms rinkos dalyviai atitinkamai reaguoja su kainodara.

Skundams dėl eilių ir apsunkinto patekimo pas gydytojus, atrodytų, galo nematyti. Ypač akis bado tai, kad atvėrus piniginę tokios neprieinamos sveikatos paslaugos tampa ranka pasiekiamos. Atsakingos institucijos savo ruožtu aiškina, kad vieno kaltininko čia nerasi, tačiau neslepia – situacija netoleruotina.  Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę.

Bendrai infliacijai slopstant, problema išlieka maisto prekių kainų augimas, kuriam pažaboti Vyriausybė turėtų imtis tikslinių priemonių, sako prezidento patarėja.  „Infliacija po truputėlį bendroji, labai mikro dydžiu tas tempas mažėja, tačiau mes nekalbame, kad kainos sumažėjo, ir problema žmonėms iš tikrųjų lieka.

Vyriausybė galėtų išbandyti naujų sprendimų, kurie padėtų Lietuvoje sumažinti sparčiai augančias maisto kainas, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Lietuvoje dujų ir elektros kainos – didžiausios Europoje, tačiau energetikos ministras Kreivys tvirtina, kad jos gyventojams įkandamos. Dėl chaoso energetikoje opozicija reikalauja ministro galvos ir jau renka parašus interpeliacijai. O štai lietuviai priversti griebtis vis radikalesnių taupymo priemonių. Marijampoliečiai senjorai ruošiasi artėjančiai rekordiškai brangiai žiemai.

Anksčiau tvirtinęs, kad visiems gyventojams reikia fiksuoti elektros kainą ties 24 centų riba, dabar prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir kainą fiksuoti jau siūlo tik daliai išnaudotos elektros.  Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Lietuvą purtant energetinei krizei, Nausėda reikalauja gyventojams elektros kainas įšaldyti dabartiniame lygyje – ties 24 centais už kilovatvalandę. Antraip esą kitąmet elektra brangtų kone dvigubai. Tiesa, prezidentas valdžios reikalauja kompensuoti ir dalį elektros išlaidų verslui. Tačiau premjerė tenkinti tokių reikalavimų neskuba ir ragina laukti, kol po mėnesio parengs kitų metų biudžetą.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) kitąmet turėtų augti ne mažiau kaip 100 eurų – iki  640 eurų, teigia prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Vyriausybė elektros kainas buitiniams vartotojams iki kitų metų liepos turėtų įšaldyti ties 24 centų riba, kitaip ji nuo sausio jiems pabrangs 40 proc., o per visus metus – 80 proc., sako prezidento atstovė. „Jeigu mes neužšaldome kainų šiame lygyje (24 centų už kilovatvalandę – BNS), tai reiškia, kad elektrą nuo sausio branginame 40 proc. ir dar 40 proc. – nuo liepos.

Seimui sėkmingai pateikus opozicijos siūlomą antiinfliacinį planą būtų pradėtos diskusijos ir ruduo būtų pasitiktas su „pabrandintais sprendimais“, sako prezidento vyriausioji patarėja. Irena Segalovičienė pabrėžia, kad kai kurios lengvatos turėtų būti skirtos tik pažeidžiamiausiai visuomenės grupei.

Ieškant būdų kovoti su aukšta infliacija, Lietuvoje galėtų būti įvesta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maistui, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  Pasak Gitano Nausėdos patarėjos, įvedant tokią lengvatą reikėtų ieškoti modelio, kad jos naudą pajustų galutinis vartotojas.

Vyriausybės penktadienį pateiktas antiinfliacinis planas atspindi prezidento lūkesčius, sako jo vyriausioji patarėja ekonomikai ir socialinei politikai Irena Segalovičienė. „Ilgai laukti veiksmai pagaliau pradėti daryti – tai sveikintina. Vyriausybės pristatyto antiinfliacinio paketo labai reikėjo Lietuvos žmonėms ir verslui“, – BNS penktadienį atsiųstame komentare sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėja.

Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovės „Achema“ darbuotojams pradėjus neterminuotą streiką, reikalaujant vadovybės pasirašyti kolektyvinę sutartį, prezidento patarėja sako, kad būtina skatinti kolektyvinius susitarimus ir didinti jų aprėptį.

Kol tautiečiai šturmuoja Lenkijos parduotuves ir degalines, Lietuvoje girdėti, kaip ekspertai kritikuoja kaimynų sprendimus mažinti PVM maistui ir akcizą kurui. Štai ekonomistas Raimondas Kuodis įspėja, kad Lenkija „tokiais triukais“ tik skurdina Lietuvą. Jis ragina prezidentą Gitaną Nausėdą kreiptis į Europos Sąjungos (ES) institucijas dėl tokios Lenkijos ekonominės politikos. Tačiau tokiam siūlymui nepritaria nei Prezidentūra, nei Finansų ministerija.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Svarbu yra sukurti COVID-19 savityros sistemą, kuri galėtų veikti su greitaisiais antigeno testais, sako prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Ko gero, vienas iš tokių darbų, kuris nėra atliktas Lietuvoje, ir, ko gero, omikronui jo nepavyks atlikti, bet į ateitį tikrai vertėtų šitą darbą užsirašyti, tai yra sukurti COVID-19 savityros sistemą“, – Žinių radijui antradienį sakė ji.

Galimybių pasas išsisėmė ir reikia ieškoti naujų pandemijos valdymo būdų, sako vyriausioji prezidento patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.  „Galimybių pasas, ko gero, išsisėmė. Reikia ieškoti naujų būdų, jis turi būti peržiūrimas iš esmės, atsakant į klausimus – kaip mes toliau valdysime pandemiją.

Sveikatos ekspertų taryba siūlytų peržiūrėti galimybių pasą ir pritaikyti jį dabartinei situacijai, kad jis gyventojams nekurtų perdėto saugumo jausmo, sako tarybos narys profesorius Kęstutis Petrikonis. Ekspertų nuomone, biosaugos priemonės šiuo metu yra efektyvesnės. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Sveikatos ekspertų taryba. Susitikimo metu aptarta epidemiologinė situacija šalyje ir omikron atmainos įtaka jai. Po susitikimo surenkta spaudos konferencija.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako nemananti, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys turėtų prisiimti atsakomybę už koronaviruso pandemijos valdymą. Pasak jos, yra daugiau priežasčių, kodėl nepavyko pasiekti norimų vakcinacijos rezultatų. „Tikrai nematau priežasčių tam. Čia mes galime tą atsakomybę kildinti ir kabinti ant ko norime, todėl, kad įvairūs politikai įvairiu metu skleidė įvairias žinutes“, – LRT penktadienį sakė premjerė, paklausta, ar ministras turėtų prisiimti atsakomybę.

Galimybių pasas neturi būti kliūtis gauti bazines paslaugas, todėl trečiadienį priimti Vyriausybės sprendimai yra sveikintini, teigia prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. „Vakarykščiai sprendimai šiek tiek pakoregavo situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad valstybė turėtų rasti būdą, kaip galimybių pasą pristatyti žmonėms į namus. Pasak Prezidentūros, iki rugsėjo 13-osios, kuomet įsigalios ribojimai galimybių paso neturintiems žmonėms, liko labai nedaug laiko, todėl yra svarbūs geri ir gyventojams patogūs sprendimai. Šalies prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite.

Valdžia svarsto pasekti Latvijos pavyzdžiu suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo nušalinti nepasiskiepijusius darbuotojus. Valdančiųjų nuomone, užtenka kliautis tik paskatomis, norint, kad vakcinacijos procesas įgautų reikiamą pagreitį, būtinas ir botagas. Darbuotojų atstovai nuogąstauja, kad valdžia eina radikaliausiu keliu ir lygina sprendimą su vergovės laikais.

Prezidento vyriausioji patarėja teigė, kad pagrindinis prioritetas šiuo metu – spartinti vakcinacijos procesą, kadangi vakcinų Lietuva turi pakankamai. Pasak jos, dabar pagrindinis diskusijų objektas turėtų būti ne karantinas, o priemonės, kurios turėtų padėti jo išvengti. Prezidentūra taip pat teigia, kad kontaktinis mokymo procesas rudenį yra vienas iš svarbiausių tikslų, o jį įgyvendinti padės tik spartesnis švietimo darbuotojų vakcinavimas.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė akcentuoja, kad karantinas tik išryškino jau įsisenėjusias problemas dėl neįgaliųjų teisių Lietuvoje. Ji pastebi, kad karantino metu daug neįgaliųjų negauna reikiamų paslaugų, švietimo ar kitos pagalbos. Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite ir Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija aptarė žmonių su negalia teisių padėtį Lietuvoje.

Šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjų komandą papildė ekonomistas Vaidas Augustinavičius ir socialinės politikos ekspertė Irena Segalovičienė. Kaip BNS informavo prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis, prie Ekonominės ir socialinės politikos grupės V. Augustinavičius prisijungė antradienį, o I. Segalovičienė – praėjusią savaitę.