iranas

Didžiojo septyneto (G7) šalys penktadienį įspėjo Iraną, kad įves „reikšmingas“ naujas sankcijas, jei Teheranas perduos Rusijai balistinių raketų, skirtų naudoti Ukrainoje. „Pakartojame savo raginimą trečiosioms šalims nedelsiant nutraukti materialinę paramą neteisėtam ir nepateisinamam Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą arba jums teks patirti didelių nuostolių“, – sakoma grupės, kuriai priklauso JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija ir Kanada, pareiškime.

Iranas kartu su Rusija ir Kinija antradienį pradeda bendras karinio jūrų laivyno pratybas Indijos vandenyno šiaurinėje dalyje, pranešė valstybinė žiniasklaida. Reaguodamas į įtampą su Jungtinėmis Valstijomis, Iranas sustiprino karinį bendradarbiavimą su Pekinu ir Maskva ir tiekia karinius dronus Rusijai, nuo 2022 metų vykdančiai invazijai į Ukrainą. Pastaraisiais metais taip pat padaugėjo ir Rusijos bei Kinijos laivynų atstovų vizitų į Iraną.

Irano popmuzikos dainininkas, kurio daina tapo daugiau nei prieš metus vykusių masinių protestų himnu, penktadienį buvo nuteistas kalėti mažiausiai trejus metus. 26-erių Shervinas Hajipouras sukūrė dainą „Baraye“, kuri skambėjo per protestus visame Irane, kilusius dėl Mahsos Amini mirties 2022 metų rugsėjo mėnesį areštinėje.  22-ejų kurdų kilmės iranietė M. Amini buvo suimta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies aprangos kodą moterims.

Iranietis „Grammy“ apdovanojimo laimėtojas Shervinas Hajipouras buvo nuteistas trejus metus ir aštuonis mėnesius kalėti už tai, kad 2022 metais meno priemonėmis pasipriešino Irano susidorojimui su protestuotojais. Penktadienį 26 metų dainininkas ir dainų autorius savo „Instagram“ puslapyje pranešė, kad jam taip pat dvejus metus uždrausta keliauti į užsienį.

Irane penktadienį atidarytos rinkimų apylinkės, kuriose bus renkami parlamento ir svarbios dvasininkijos institucijos nariai, pranešė valstybinė televizija, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos pareiškimu. „Po Vidaus reikalų ministerijos įsakymo prasidėjo balsavimas dėl 12-osios Islamo konsultacinės asamblėjos (parlamento) kadencijos ir 6-osios Vadovavimo ekspertų asamblėjos kadencijos“, – pranešė valstybinė televizija.

Pirmadienį pasirodžiusioje riboto naudojimo ataskaitoje nurodoma, kad JT branduolinės energijos kontrolės agentūrai vis didesnį susirūpinimą kelia Irano galimybės kurti branduolinius ginklus, kurį dar labiau paskatino šalyje nuskambėję vieši pasisakymai. Žlugus 2015 m. sudarytam susitarimui, pagal kurį mainais už panaikintas sankcijas Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą, tarp Irano ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ne kartą kilo įtampa.

Iranas sekmadienį pasmerkė naujausius JAV ir Didžiosios Britanijos smūgius Jemene, pareikšdamas, kad jais didinama įtampa ir krizės regione. Šeštadienį amerikiečių ir britų pajėgos sudavė naujų smūgių husių taikiniams Jemene, reaguodamos į šių Irano remiamų sukilėlių atakas prieš laivybą Raudonojoje jūroje.

Reaguodamos į nesiliaujančius Irano remiamų sukilėlių išpuolius prieš laivus Raudonojoje jūroje, Jungtinių Valstijų (JAV) ir Didžiosios Britanijos pajėgos šeštadienį surengė naują ataką prieš hučių sukilėlių buveines Jemene, teigiama bendrame pajėgas remiančių šalių pareiškime.

Iranas perdavė Rusijai apie 400 balistinių raketų „žemė-žemė“, pranešė „Reuters“, remdamasi šešiais neįvardytais šaltiniais. Trijų agentūros pašnekovų teigimu, tarp šių raketų yra trumpojo nuotolio "Fateh-110" šeimos raketos, tokios kaip „Zolfaghar“. Jos gali smogti taikiniams 300-700 km atstumu ir yra didelio tikslumo ginklai. Agentūros šaltinių duomenimis, raketos pradėtos tiekti šių metų sausio pradžioje.

Irano remiami Jemeno hučių sukilėliai pirmadienį pranešė Adeno įlankoje atakavę Didžiosios Britanijos laivą, kuris buvo taip smarkiai apgadintas, kad gali nuskęsti. Jų taikiniu tapo po Belizo vėliavą plaukęs laivas „RUBYMAR“, į kurį buvo paleista keletas raketų, nurodė sukilėliai. Po to, kai buvo smarkiai apgadintas ir visiškai sustojo, laivas patiria „riziką galimai nuskęsti Adeno įlankoje“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė hučiai.

Pakistano valdžios institucijos ketvirtadienį išjungė mobilųjį ryšį ir uždarė sienas su kaimyniniu Afganistanu ir Iranu, kad užtikrintų rinkimų saugumą po mirtinų sprogdinimų, įvykdytų diena anksčiau. Sostinėje Islamabade esanti Vidaus reikalų ministerija, likus kelioms minutėms iki įtemptų nacionalinių rinkimų pradžios, pranešė laikinai sustabdžiusi mobiliojo ryšio paslaugų teikimą visoje šalyje. „Sprendimas priimtas siekiant užtikrinti rinkėjų saugumą“, – sakoma ministerijos pranešime.

JAV pradėjo oro antskrydžius prieš taikinius Irake ir Sirijoje, praneša CNN. Tai leidiniui patvirtino du JAV pareigūnai. Tai yra pradžia JAV smūgių Irano remiamoms sukarintoms grupuotėms, kurios vykdė išpuolius prieš JAV karius Artimuosiuose Rytuose. Atsakomieji smūgiai rengiami atsakant į Irano remiamų kovotojų sekmadienį surengtą drono ataką prieš JAV karinį postą Jordanijoje, per kurią žuvo trys JAV kariuomenės kariai ir daugiau kaip 40 buvo sužeista.

Po dronų atakos Jordanijoje žuvus trims JAV kariams, JAV prezidentas Bidenas pareiškė, jog šią ataką sudavė Irano remiamos radikalų grupuotės, o Iranas gali tikėtis atsako. Nors tikslūs kaltininkai dar nenustatyti, ekspertų teigimu, Iranas gali tikėtis preciziško karinio atsako.   Ataka Jordanijoje – pirmasis kartas nuo Izraelio-Palestinos karo pradžios, kai nuo priešo ugnies žuvo JAV karinis personalas.

Izraelio vadovybė turėtų peržiūrėti savo santykius su Rusija dėl to, kad Vladimiras Putinas stojo palaikyti „Hamas“. Tokį požiūrį vietos žiniasklaidai išdėstė buvęs Izraelio premjeras ir dabartinis opozicijos parlamente lyderis Yairas Lapidas. Vienas iš Izraelio politinių lyderių yra įsitikinęs, kad „šiltų santykių artimiausiu metu nebus“ Politikas Izraelio leidiniui „Vesti“ aiškino, kad Maskvos pozicija Izraelio ir Palestinos karo klausimu yra daugiau nei aiški.

Jungtinės Valstijos nenori karo su Iranu, tačiau privalo reaguoti į, kaip teigė, situaciją eskaluojantį drono smūgį Jordanijoje, per kurį žuvo trys amerikiečių kariai, pirmadienį pareiškė Baltieji rūmai.

Iranas paneigė Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės (JK) kaltinimus, kad jis remia smogikų grupuotes, Jordanijoje surengusias drono smūgį, per kurį žuvo trys JAV kariškiai, pirmadienį pranešė Teherano oficiali naujienų agentūra IRNA. „Šie pareiškimai skelbiami turint konkrečių politinių tikslų pakeisti regiono realijas“, – IRNA citavo užsienio reikalų ministerijos atstovą Nasserą Kanaanį.

Politikas Žygimantas Pavilionis įsitikinęs: jei JAV prezidentu bus išrinktas Donaldas Trumpas, prasidės karas Artimuosiuose Rytuose. Pasak jo, situaciją sunkina ir tai, kad Rusija Iraną skatina ir remia, ir jis nepastebėtai gali tapti branduoline valstybe. Kol mes išpūtę akis žiūrime į naujus traktorius Vilniuje, palaikome arba smerkiame ūkininkus, dėl mokesčių keikiame visas valdžias, kuro ir kitos kainos gali pakilti į iki šiol neregėtas aukštumas.

Karinėje stovykloje Irane vienam kariui pradėjus šaudyti į savo bendražygius, penki žmonės žuvo. Incidentas įvyko sekmadienį Kermano provincijoje, remdamasi regione tarnaujančio brigados generolo pateikta informacija pranešė valstybinė naujienų agentūra „IRNA“. Kaip teigiama pranešime, karys įžengė į karių slaugos centrą ir ėmė šaudyti. Kas paskatino į tą padaryti, kol kas neaišku. Vyriškiui pavyko pasprukti. Tokio pobūdžio incidentai Irane itin retas reiškinys.

Per Izraelio smūgį Damaskui šeštadienį žuvo mažiausiai 10 žmonių, pranešė karo stebėtojas, pateikęs naujausius duomenis.  Tarp žuvusiųjų – Irano Revoliucinės gvardijos Sirijos žvalgybos vadas ir jo pavaduotojas. „Žuvusiųjų skaičius išaugo nuo šešių iki dešimties, kai buvo rasti po griuvėsiais vis dar įstrigę kūnai“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) vadovas Ramis Abdel Rahmanas.

Šeštadienį per Izraelio smūgį Sirijos sostinėje Damaske žuvo du aukšto rango Irano patarėjai kariniais klausimais, pranešė iraniečių žiniasklaida. „Šiandien per sionistų režimo (Izraelio) ataką Damasko Mazzeh rajone žuvo du aukšto rango Irano patarėjai“, – skelbė Irano naujienų agentūra „Mehr“, cituodama informuotą, bet neįvardytą šaltinį. Valstybinė stotis „Press TV“ pasidalino ta pačia informacija ir pridūrė, kad žuvusieji buvo Irano Islamo Revoliucinės gvardijos korpuso nariai.

JAV kariuomenė penktadienį sudavė kelis smūgius Irano remiamiems Jemeno husiams, taikydamasi į raketų paleidimo įrenginius, kuriuos sukilėliai ruošėsi panaudoti atakuodami laivus Raudonojoje jūroje, pranešė Baltieji rūmai. Šiuo metu Vašingtonas siekia sumažinti husių karinius pajėgumus. Tačiau, nepaisant savaitę trunkančių smūgių, sukilėliai vis dar planuoja tęsti išpuolius ir žada toliau taikytis į prekybinius laivus.

Didžioji Britanija ir jos sąjungininkės turėtų ruoštis pasauliniam karui su Rusija, Kinija, Iranu ir Šiaurės Korėja, kuris gali prasidėti po penkerių metų, pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministras Grantas Shappsas.  Pasak jo, „visoms pasaulio demokratinėms valstybėms“ atėjo laikas didinti išlaidas gynybai naujų grėsmių akivaizdoje.  „Taikių dividendų era baigėsi.

Pakistano kariuomenė naktį smogė Iranui, ketvirtadienį nurodė pakistaniečių valdžia. Pakistano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad po to, kai Teheranas surengė išpuolius Pakistano teritorijoje, smogė kovotojų taikiniams Irane.

Antradienį Irakas kaip „išpuolį prieš jo suverenitetą“ pasmerkė kaimyninio Irano surengtus raketų smūgius, per kuriuos autonominiame Kurdistano regione buvo taikomasi į prieš Teheraną nusiteikusias grupes ir tariamą Izraelio „šnipinėjimo centrą“. Irako valdžios institucijos „imsis visų teisinių priemonių“, įskaitant „skundo (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybai pateikimą“, sakoma užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Irano remiamiems husių sukilėliams paleidus raketą iš Chudaidos pakraščio, šiam Jemeno Raudonosios jūros uostamiesčiui šeštadienį buvo suduotas naujas smūgis, pranešė saugumo šaltiniai. Su sukilėliais susijęs karinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „buvo smogta vietai Chudaidos pakraštyje, iš kurios buvo paleista husių raketa“, ir pridūrė, jog neaišku, ar smūgis buvo suduotas iš jūros, ar iš oro.  Policijos šaltinis patvirtino naują smūgį.

NATO penktadienį pareiškė, kad Iranas turi pasinaudoti savo įtaka Jemeno hučių sukilėliams suvaldyti. Iranui tenka ypatinga atsakomybė, kai kalbama apie jo „parankinius“, sakė NATO atstovas Dylanas White‘as. „Hučių atakos turi liautis“, – pridūrė jis. Nuo tada, kai 2023 m. spalį Gazos Ruože prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, Irano remiami hučiai Raudonojoje jūroje vis atakuoja su Izraeliu susijusius laivus.

Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu, nors ir smogė Teherano remiamiems Jemeno husių sukilėliams, kad sustabdytų jų išpuolius prieš Raudonosios jūros laivybą, penktadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Mes nesiekiame konflikto su Iranu. Nesiekiame eskaluoti ir nėra jokios priežasties eskaluoti daugiau nei tai, kas įvyko per pastarąsias kelias dienas“, – MSNBC sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Irano karinis jūrų laivynas Omano įlankos vandenyse perėmė naftos tanklaivį, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Toks žingsnis esą buvo žengtas prieš tai išdavus tai daryti leidžiantį „teismo įsakymą“. „Vadovaudamasis teismo įsakymu, Irano Islamo Respublikos karinis jūrų laivynas Omano įlankos vandenyse perėmė amerikiečių naftos tanklaivį“, – skelbė oficiali naujienų agentūra IRNA.

Pietų Irane per sprogdinimo išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), žuvo 91 žmogus, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, padidindama ankstesnį skaičių po to, kai mirė du sužeistieji.  Du sprogimai nugriaudėjo trečiadienį, kai minia žmonių susirinko prie prieš ketverius metus žuvusio Revoliucinės gvardijos generolo Qasemo Soleimani  kapo pagerbti jo atminimo. Q. Soleimani žuvo per JAV drono smūgį Bagdade 2020 metų sausį.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už du Irane įvykusius sprogimus, per kuriuos žuvo 84 žmonės. IS pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Irane buvo paskelbtas nacionalinis gedulas dėl trečiadienį aukų pareikalavusių sprogdinimų.

Naktį Pietų Libane žuvo keturi „Hezbollah“ smogikai, ketvirtadienį paskelbė šis Irano remiamas judėjimas. Libano valstybinė žiniasklaida kalbėjo apie Izraelio smūgius, nukreiptus į pasienio miestą Nakurą. Pasak įtakingai grupuotei artimo šaltinio, tarp žuvusiųjų yra vietos „Hezbollah“ lyderis. Apie šias žūtis pranešta po to, kai šią savaitę Beirute buvo surengtas smūgis, per kurį žuvo aukšto rango „Hamas“ lyderis. Tai pakurstė įtampą regione, Gazos Ruože šiuo metu verdant karui.

Sprogimai, per kuriuos trečiadienį Irane žuvo mažiausiai 103 žmonės, susirinkę pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani atminimo, atrodo, buvo teroristinis išpuolis, panašus į tuos, kuriuos vykdo grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), trečiadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas. „Tai tikrai panašu į teroristinį išpuolį, tokį, kokius IS yra įvykdžiusi praeityje, ir šiuo metu darome tokią prielaidą“, – žurnalistams sakė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) trečiadienį pasmerkė du sprogimus, per kuriuos šalies pietuose žuvo mažiausiai 103 žmonės, miniai susirinkus pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) atminimo. „Neabejotina, kad pajėgios saugumo ir teisėsaugos pajėgos netrukus nustatys ir nubaus šio bailumo akto kaltininkus“, – teigiama prezidento išplatintame pranešime.

Iranas penktadienį pakorė keturis asmenis, nuteistus už šnipinėjimą šalies nesutaikomam priešui Izraeliui, pranešė vietos teismai. Tai įvyko praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai valdžia dėl panašių priežasčių įvykdė mirties bausmę vienam vyrui.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį atmetė Vašingtono kaltinimą, kad dronas, atakavęs tanklaivį prie Indijos krantų, buvo paleistas iš Irano.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį.

Pentagonas pranešė, kad šeštadienį prie Indijos krantų nukentėjo Japonijai priklausantis cheminių medžiagų tanklaivis, į kurį buvo nutaikytas iš Irano paleistas dronas, o tai rodo, kad komercinei laivybai už Raudonosios jūros ribų kyla vis daugiau pavojų. Tai buvo pirmas kartas, kai Pentagonas atvirai apkaltino Iraną tiesiogiai taikantis į laivus nuo Izraelio karo su Teherano remiama kovotojų grupuote „Hamas“ pradžios.

Irano užsienio reikalų viceministras šeštadienį atmetė JAV kaltinimus, kad Teheranas dalyvauja Jemeno sukilėlių išpuoliuose prieš komercinius laivus, pareiškęs, kad ši grupuotė veikia savarankiškai. Pasak Pentagono, Irano remiami Jemeno husių sukilėliai, reikšdami solidarumą su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su grupuotės „Hamas“ kovotojais, surengė daugiau kaip 100 dronų ir raketų atakų, taikydamiesi į 10 prekybinių laivų Raudonojoje jūroje.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad nuo penktadienio 18 val. iki vidurnakčio buvo numušti visi devyni rusų paleisti dronai „Shahed“. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai dronus leido iš okupuoto Krymo ir Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Nurodoma, kad visi devyni dronai buvo numušti Odesos ir Chmelnyckio srityse.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Iraną glaudžiomis sąsajomis su Jemeno husių sukilėlių išpuoliais prieš komercinius laivus ir sakė, kad Teheranas parūpino dronus, raketas ir taktinę žvalgybinę informaciją. Baltųjų rūmų paskelbti įtarimai grindžiami JAV žvalgybos duomenimis ir kol kas yra griežčiausi Vašingtono komentarai dėl Irano numanomo vaidmens šiose atakose.

Vakarų valstybės pirmadienį apkaltino Teheraną kuriant ir bandant balistines raketas, sodrinant uraną iki precedento neturinčio 60 proc. sodrumo lygio ir perduodant Rusijai šimtus dronų.  Teheranas ir jo sąjungininkė Maskva atmeta šiuos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, kelių iš Irano branduolinio susitarimo šalių, kaltinimus.

Europos Parlamentas antradienį pagerbė Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį Irane išprovokavo masinius moterų protestus, atminimą, įteikdamas prestižinį Europos Sąjungos apdovanojimą už minties laisvę. Jos artimieji, turėję atvykti atsiimti apdovanojimo, buvo sustabdyti Irano valdžios institucijų, tad jis įteiktas M. Amini šeimai atstovaujančiam advokatui bei dviem moterų teisių aktyvistėms.

Europos Parlamento nariai pirmadienį paragino Iraną leisti Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį išprovokavo masinius moterų protestus, šeimai atvykti į Prancūziją atsiimti prestižinio Europos Sąjungos apdovanojimo už minties laisvę. Teisės aktų leidėjai teigė, kad Irano valdžia konfiskavo M. Amini motinos, tėvo ir brolio pasus ir neleido jiems įlipti į lėktuvą, skrendantį į Paryžių.

Norvegijos sostinėje sekmadienį vykusioje ceremonijoje įkalintos Irano aktyvistės Narges Mohammadi vaikai jos vardu atsiėmė šių metų Nobelio taikos premiją. N. Mohammadi išgarsėjo kaip kovotoja už moterų teises ir demokratiją savo šalyje. Ji taip pat pasisako prieš mirties bausmę.

 Irano valdžia apkaltino daugiau kaip 600 dienų Teherano kalėjime laikomą Europos Sąjungos diplomatą iš Švedijos sąmokslu su Irano aršiausiu priešu Izraeliu siekiant pakenkti islamo respublikai, sekmadienį pranešė teismai.

Iranas trečiadienį pranešė išsiuntęs į orbitą kapsulę su gyvūnais, šaliai ruošiantis artimiausiais metais pradėti vykdyti misijas su žmonėmis. Oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime cituojamas telekomunikacijų ministras Issa Zarepouras teigė, kad kapsulė buvo iškelta į 130 km aukštį. Anot jo, 500 kg sveriančios kapsulės paleidimu siekiama, kad artimiausiais metais į kosmosą būtų išsiųsti Irano astronautai. Ministras nepasakė, kokie gyvūnai yra kapsulėje.

Teheranui ir Maskvai stiprinant ekonominius ir karinius ryšius dėl Vakarų sankcijų, Irano prezidentas Ebrahimas Raisi  ketvirtadienį atvyks į Rusiją derybų su Vladimiru Putinu, antradienį pranešė Kremlius. „Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E. Raisi vizito.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi antradienį neatvyks į Ankarą, kaip buvo skelbta anksčiau, pranešė Turkijos prezidentūra naujienų agentūrai AFP, nenurodydama priežasties. Apie vizitą anksčiau šį mėnesį pranešė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris teigė, kad abu vadovai daugiausia dėmesio skirs bendram atsakui į Izraelio ir „Hamas“ karą.

Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Rusijos samdinių grupė „Wagner“ ruošiasi sustiprinti Libano judėjimo „Hezbollah“ arba Teherano režimo priešlėktuvinę gynybą.