iranas

Ketvirtadienį TATENA branduolinės priežiūros valdytojų taryba pirmą kartą per 20 metų oficialiai nustatė, kad Iranas nesilaiko savo branduolinių įsipareigojimų, o tai gali sukelti dar didesnę įtampą ir paskatinti pastangas dar šiais metais atnaujinti Jungtinių Tautų sankcijas Teheranui.

Iranas trečiadienį pagrasino taikytis į JAV karines bazes regione, jei kils konfliktas, o prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė esąs „mažiau užtikrintas“, kad bus sudarytas branduolinis susitarimas. Teheranas ir Vašingtonas nuo balandžio mėnesio surengė penkis derybų ratus, kad parengtų naują branduolinį susitarimą, kuris pakeistų 2015 m. sutartį, iš kurios D. Trumpas 2018-aisiais per savo pirmąją kadenciją prezidento poste pasitraukė.

Irano valdžia nukirto rankas dviem už vagystes kelis kartus teistiems vyriškiams, antradienį pranešė teismų institucija. Rankos vagiams recidyvistams buvo nukirstos po to, kai centrinės Isfahano provincijos teismo priimtą nuosprendį patvirtino aukščiausiasis teismas, nurodoma teismų naujienų portale „Mizan Online“. „Teismo sprendimu buvo nukirstos rankos dviem profesionaliems vagiams, kurie buvo teisiami už daugybę nusikaltimų.

Tęsiantis pastangoms apriboti Irano branduolinę programą, Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossis įspėjo dėl atakų prieš Irano branduolinius objektus. Jie yra labai gerai apsaugoti ir reikėtų „labai, labai naikinančios jėgos juos pažeisti“, sakė R. Grossis Izraelio stočiai „i24news“. Jis pabrėžė, kad toks puolimas gali turėti atvirkštinį efektą.

Irano užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė, kad sekmadienį planuojama surengti naują derybų su JAV dėl Teherano branduolinės programos raundą. „Kitą Irano ir JAV netiesioginių derybų raundą planuojama surengti ateinantį sekmadienį Maskate“, – sakoma Irano užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Esmaeil Baqaei išplatintame pranešime.

Irano pareigūnai išplėtė draudimą vedžioti šunis daugelyje šalies miestų, sakydami, jog tai trikdo viešąją tvarką ir kelia sveikatos bei saugos problemas, pranešė BBC.  Draudimas, atspindintis 2019 m. policijos įsakymą, draudžiantį vedžioti šunis sostinėje Teherane, praėjusią savaitę buvo išplėstas į mažiausiai dar 18 miestų. Vežti šunis transporto priemonėse taip pat uždrausta.

Iranas ketina pateikti savo pasiūlymą dėl branduolinio susitarimo su Jungtinėmis Valstijomis. „Netrukus per tarpininką Omaną pateiksime kitai pusei savo planą“, – pirmadienį žurnalistams Teherane sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas. Tai esą „protingas, logiškas ir subalansuotas pasiūlymas“. Tuo tarpu JAV pasiūlymui, anot atstovo, trūksta kelių elementų.

Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad parlamento pirmininkas sekmadienį teigė, jog naujausiame JAV siūlyme dėl branduolinės programos naikinti sankcijų nenumatyta. Derybos dėl branduolinės programos šiuo metu yra pasiekusios aklavietę. Abi priešiškai nusiteikusios pusės surengė penkis derybų etapus, kurių metu tarpininkavo Omanas. Derybomis siekiama pasiekti svarbų susitarimą tarp Teherano ir pasaulio lyderių, ribojantį Irano branduolinius veiksmus ir naikinantį sankcijas Iranui.

Rusijos prezidentas yra pasirengęs „padėti išspręsti“ padėtį be išeities, kurioje atsidūrė Iranas ir Jungtinės Valstijos, mėgindami susitarti dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Kremlius. „Palaikome glaudžius partnerių santykius su Teheranu. Prezidentas Putinas sakė, kad yra pasirengęs pasinaudoti šiais santykiais, kad padėtų išspręsti Irano branduolinį klausimą“, – kalbėdamas su žurnalistais teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Donaldas Trumpas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasisiūlė dalyvauti branduolinėse derybose su Iranu po to, kai JAV prezidentas apkaltino Teheraną per lėtai judant link susitarimo.  „Prezidentas Putinas pasisiūlė dalyvauti diskusijose su Iranu“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ po abiejų lyderių pokalbio rašė D. Trumpas.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį pareiškė, kad JAV pasiūlymas dėl branduolinio susitarimo prieštarauja šalies nacionaliniams interesams ir kad Teheranas nesieks Vašingtono pritarimo savo sprendimams. „Nepriklausomumas reiškia, kad nelaukiame žalios šviesos iš Amerikos ir panašių į Ameriką“, – sakė A. Khamenei ir pridūrė, kad šis pasiūlymas „100 proc. prieštarauja“ 1979 metų Islamo revoliucijos idealams.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį pareiškė, kad susitarimas dėl branduolinių ginklų bus neįmanomas, jei bus siekiama atimti iš Irano galimybę vykdyti taikią branduolinę veiklą.

Jungtinės Valstijos nusiuntė Iranui pasiūlymą dėl branduolinio susitarimo, kuris, pasak Baltųjų rūmų, yra „priimtinas“ ir labiausiai atitinka Irano interesus, šeštadienį pranešė JAV žiniasklaida. Apie tai paskelbta netrukus po to, kai pasirodė Jungtinių Tautų (JT) ataskaita, kurioje nurodoma, kad Islamo Respublika labai padidino itin sodrinto urano gamybą.

Iranas sekmadienį įspėjo, kad imsis atsakomųjų veiksmų, jei Europos galybės pasinaudos Jungtinių Tautų (JT) ataskaita, kurioje nurodoma, kad Teheranas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino itin sodrinto urano gamybą.  Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi telefonu paragino JT branduolinės priežiūros tarnybos vadovą Rafaelį Grossi sustabdyti „šalis, kurios naudojasi agentūra politiniais tikslais“, sakoma pranešime, turint omenyje Jungtinę Karalystę (JK), Prancūziją ir Vokietiją.

Iranas pirmadienį atmetė galimybę sustabdyti urano sodrinimą kaip galimo susitarimo su JAV dalį.  „Ši informacija yra vaizduotės vaisius ir visiškai melaginga“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilas Baghaei, paklaustas apie šią galimybę.  Nuo balandžio 12 dienos Iranas ir Jungtinės Valstijos surengė penkis Omano tarpininkaujamų derybų dėl iraniečių branduolinės programos raundus.

Prieš penktąjį JAV ir Irano branduolinių derybų ratą Teheranas pareiškė, kad, jei Izraelis atakuotų Irano branduolinius objektus, atsakomybė dėl to tektų Jungtinėms Valstijoms. „Jei sionistinis režimas atakuos Islamo Respublikos branduolinius objektus, JAV vyriausybei teks teisinė atsakomybė“, – laiške JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui rašė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Iranas trečiadienį pranešė, kad įvykdė mirties bausmę vyrui, nuteistam už 2023 metais įvykdytą mirtiną išpuolį prieš Azerbaidžano ambasadą Teherane, kuris sukėlė staigų kaimyninių šalių santykių pablogėjimą. „Šį rytą buvo įvykdytas atpildo įstatymas Azerbaidžano ambasados Teherane užpuoliko atžvilgiu“, – pranešė teisėsauga. Incidento metu ginkluotas užpuolikas įsiveržė į ambasados teritoriją ir sužeidė du apsaugos darbuotojus.

Irano vyriausiasis diplomatas sekmadienį pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi atkurti pasitikėjimą Europos valstybėmis, svarstančiomis, ar vėl taikyti Jungtinių Tautų (JT) sankcijas islamistinei respublikai pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą. „Iranas yra pasirengęs, jei tik Europos šalys pareikš tikrą valią ir laikysis nepriklausomo požiūrio, pradėti naują santykių su Europa etapą“, – sakė užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei šeštadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos privalo pasitraukti ir pasitrauks iš regiono. Jis kalbėjo po JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito Persijos įlankos regiono arabų valstybėse. „Nusprendus regiono valstybėms, Amerika privalo pasitraukti ir pasitraks iš šio regiono“, – per televiziją pareiškė A. Khamenei. Jis kritikavo, jo žodžiais, žlugusį JAV modelį išlaikyti Persijos įlankos regiono valstybių priklausomybę nuo JAV paramos.

Tęsdamas kelionę po Artimuosius Rytus, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė optimizmą dėl branduolinių derybų su Iranu. „Manau, kad galbūt artėjame prie susitarimo, – viešėdamas Katare sakė D. Trumpas. – Vedame labai rimtas derybas su Iranu dėl ilgalaikės taikos ir jei tai padarysime, tai bus fantastiška.“ Iranas sutiko su tam tikromis sąlygomis, kad jis nekels „branduolinių dulkių“, nurodė 78-erių prezidentas, nepateikdamas detalių.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi sakė, kad penktadienį Turkijoje tikriausiai bus surengtas naujas derybų raundas su Jungtine Karalyste (JK), Prancūzija ir Vokietija dėl jo šalies branduolinės programos. „Kitas raundas, manau, užsienio reikalų ministrų pavaduotojų lygiu, turėtų įvykti penktadienį Stambule“, – sakė jis trečiadienį žurnalistams Teherane. Prancūzijos diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP taip pat sakė, kad susitikimas įvyks penktadienį Turkijoje.

Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas sekmadienį JAV pareigūnų raginimus išmontuoti turimus branduolinius įrenginius pavadino nepriimtinais.  „Mums nepriimtinos diskusijos apie visų Irano branduolinių objektų išmontavimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad „Iranas neatsisakys taikių branduolinių teisių“....

Omane sekmadienį baigėsi ketvirtasis branduolinių derybų tarp JAV ir Irano ratas. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Ismailas Baghai tris valandas trukusius pokalbius pavadino „sunkiais, tačiau naudingais“. Abi pusės, anot jo, stengėsi rasti racionalių ir realistiškų būdų nesutarimams įveikti.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras sekmadienį, vykstant Vašingtono ir Teherano deryboms dėl iraniečių branduolinės programos, pareiškė, kad Iranui neturi būti leista įgyti „pavojingiausio pasaulyje ginklo“. „Iranas yra pavojingiausia valstybė pasaulyje (...) pavojingiausiam režimui neturi būti leista įgyti pavojingiausio pasaulyje ginklo“, – spaudos konferencijoje Jeruzalėje pareiškė G. Saaras.

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pagrasino, kad šalis Iranui padarys tą patį, ką padarė islamistų grupuotei „Hamas“ Gazos Ruože. Toks ministro pareiškimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po Irano remiamų husių sukilėlių išpuolio prieš Ben Guriono oro uostą.  „Įspėju (...) Irano lyderius, kurie finansuoja, ginkluoja ir išnaudoja husių teroristinę organizaciją: įgaliojimų sistema nutraukta ir blogio ašis žlugo“, – pareiškime teigė I. Katzas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį Irano prezidentui Masoudui Pezeshkianui pareiškė, kad Maskva nori sąžiningo Jungtinių Valstijų ir Teherano susitarimo, ir yra pasirengusi padėti tęsti derybas, paskelbė Kremlius.  „Rusijos pusė patvirtino esanti pasirengusi prisidėti prie šio dialogo skatinimo, kad būtų pasiektas sąžiningas susitarimas, grindžiamas tarptautinės teisės principais“, – sakoma Kremliaus pranešime apie Rusijos prezidento ir M. Pezeshkiano pokalbį.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pirmadienį paragino Jungtines Valstijas atsisakyti, jo teigimu, nerealių reikalavimų, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Teherano branduolinės programos.

Iranas pirmadienį paneigė teiginius, kad jis parėmė naujausią Jemeno husių sukilėlių ataką Izraelyje.  Irano užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad „jemeniečių veiksmai, kuriais jie parėmė palestiniečius, buvo nepriklausomas sprendimas, kilęs iš jų solidarumo jausmo“ su Gazos Ruožo gyventojais. Sekmadienį husių sukilėlių iš Jemeno paleista raketa pataikė netoli pagrindinio Izraelio tarptautinio oro uosto.

Jungtinės Karalystės (JK) policija sekmadienį pranešė, kad sulaikė penkis vyrus, įskaitant keturis iraniečius, įtariamus teroristiniais nusikaltimais. Vyrai sulaikyti Londone, Svindone ir Didžiojo Mančesterio rajone kaltinant „įtariamu sąmokslu, kurio tikslas buvo atakuoti konkrečias patalpas“, sakoma Londono metropoliteno policijos pareiškime. Policija pranešė, kad 29–46 metų amžiaus vyrai buvo sulaikyti įtariant juos „rengimusi teroro aktui“ ir lieka policijos areštinėje.

Vykstant deryboms dėl ginčytinos Irano branduolinės programos, JAV prezidentas Donaldas Trumpas smarkiai didina spaudimą Teheranui. JAV administracija nedelsdama įves sankcijas visiems Irano naftos pirkėjams, pareiškė jis ketvirtadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Irano naftos klientai, ar tai būtų asmenys, ar šalys, esą nebegalės vykdyti verslo su JAV. Kinija laikoma didžiausia iranietiškos naftos pirkėja.

Keturi diplomatai pirmadienį pranešė, kad Iranas pasiūlė susitikti su 2015 m. branduolinio susitarimo Europos šalimis galbūt penktadienį Romoje, jei bus atnaujintos derybos su Jungtinėmis Valstijomis, tačiau įspėjo, kad europiečiai dar neatsakė į šį pasiūlymą, rašoma „Reuters“. Iranas siekia pasinaudoti branduolinių derybų su Jungtinėmis Valstijomis, kurios buvo atnaujintos šeštadienį Omane ir po praėjusią savaitę vykusio susitikimo su Rusija ir Kinija, pagreičiu.

Irano vidaus reikalų ministras pirmadienį dėl galingo sprogimo, kuris didžiausiame komerciniame šalies uoste nusinešė 46 žmonių gyvybes, apkaltino „aplaidumą“. Sprogimas įvyko šeštadienį Šachid Radžajaus uoste Irano pietuose, netoli strategiškai svarbaus Hormūzo sąsiaurio. „Žmonių, žuvusių per gaisrą Šachid Radžajaus uoste, skaičius pasiekė 46“, – pranešė oficialioji naujienų agentūra IRNA, cituodama Hormozgano provincijos krizių valdymo direktorių Mehrdadą Hassanzadehą.

Žuvusiųjų per galingą sprogimą, nugriaudėjusį Šahid Radžajo uoste Irano pietuose, skaičius išaugo iki 46, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Per šį incidentą traumas patyrė dar mažiausiai 1 000 žmonių, tačiau, anot pranešimų, sekmadienį daugelis iš jų jau buvo paleisti iš ligoninių. Stacionare gydoma maždaug 200 žmonių, dar šešių per sprogimą dingusių asmenų tebeieškoma. Pranešama, kad gaisrą pavyko suvaldyti, tačiau ugniagesiai savo darbą tęsė ir pirmadienį.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pareikalavo, kad Irano branduolinė programa būtų visiškai nutraukta. Bet koks susitarimas su Iranu, be to, turi užkirsti kelią Irano apsiginklavimui balistinėmis raketomis, sakė B. Netanyahu sekmadienį kalboje Jeruzalėje.  Irano branduolinė infrastruktūra turi būti „išardyta“, Teheranas negali turėti galimybės sodrinti uraną, reikalavo premjeras.

Jungtinės Valstijos šeštadienį palankiai įvertino naujausią branduolinių derybų su Iranu ratą, kurį pavadino teigiamu ir produktyviu, ir pareiškė, kad abi šalys susitarė netrukus vėl susitikti Europoje. „Šis paskutinis tiesioginių ir netiesioginių diskusijų ratas truko daugiau nei keturias valandas. Dar daug reikia nuveikti, bet padaryta tolesnė pažanga siekiant susitarimo“, – sakė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Irano pietuose esančiame svarbiame uoste per galingą sprogimą šeštadienį žuvo penki žmonės, o daugiau kaip 700 buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nors sprogimo priežastis iš karto nebuvo aiški, uosto muitinė valstybinės televizijos paskelbtame pranešime teigė, kad jis greičiausiai įvyko dėl gaisro, kilusio pavojingų ir cheminių medžiagų sandėlyje.

Jungtinės Valstijos ir Iranas šeštadienį Oname rengia naują techninių ir aukšto lygio derybų dėl Teherano branduolinės programos ratą. Po ankstesnių derybų abi šalys skelbė apie pažangą. Trečiasis derybų ratas Omano sostinėje Maskate prasidės maždaug 8 val. 30 min. Grinvičo (11 val. 30 min. Lietuvos) laiku, pranešė Irano valstybinė televizija. Jos žurnalistas pridūrė, kad tikslus laikas bus „oficialiai paskelbtas“ vėliau.

Iranas penktadienį išsikvietė Nyderlandų ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl, jo teigimu, nepagrįstų olandų žvalgybos agentūros kaltinimų, esą Iranas prisidėjo prie sužlugdyto pasikėsinimo nužudyti Nyderlanduose.  Nyderlandų bendrosios žvalgybos ir saugumo tarnyba (AIVD) savo metinėje ataskaitoje teigė, kad Iranas tikriausiai prisidėjo prie pernai birželį sužlugdyto pasikėsinimo nužudyti Harleme gyvenantį iranietį.

Rusija ir Iranas dar labiau sustiprino savo aljansą, sudarydami naują susitarimą dėl dujų, pagal kurį Maskva kasmet Teheranui tieks 55 mlrd. kubinių metrų dujų. Iranas tapo vienu pagrindinių Rusijos sąjungininkų kare Ukrainoje. Tiek Maskvai, tiek Teheranui taikomos didžiulės Vakarų šalių sankcijos. Maskvoje lankėsi Irano naftos ministras Mohsenas Paknejadas ir pasirašė dujų tiekimo sutartį su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Civiliovu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas šeštadienį susitiks su Irano atstovais Omane dėl Teherano branduolinės programos, nurodė Valstybės departamentas.  Tai bus trečiasis aukšto lygio Irano ir JAV derybų dėl branduolinės programos raundas.  Valstybės departamento teigimu, JAV techninėms deryboms vadovaus politikos planavimo vadovo pareigas einantis Michaelas Antonas.

Iranas dėl savo ginčytinos branduolinės programos nori derėtis ir su Prancūzija, Vokietijai bei Didžiąja Britanija, praneša agentūra „Reuters“. Jis pasirengęs vykti pokalbių į šias tris šalis, ketvirtadienį sakė Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi. Šiuo metu su Islamo Respublika derasi Jungtinės Valstijos.

 Iraniečių užsienio reikalų ministerija trečiadienį pasmerkė naujausias JAV sankcijas, kurios yra nukreiptos prieš tarptautinį tinklą, kaltinamą Irano naftos gabenimu į Kiniją. Ministerija šį JAV žingsnį pavadino ženklu, rodančiu Vašingtono „priešišką požiūrį“ prieš trečiąjį netiesioginių derybų dėl Teherano branduolinės programos raundą.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi antradienį lankysis Kinijoje, pirmadienį pranešė ministerija. Vizitas numatytas prieš trečiąjį Irano ir JAV derybų dėl branduolinės programos raundą.  Žinią apie ministro vizitą į Kiniją, kuri buvo pasirašiusi 2015 m. susitarimą, apribojusį Teherano branduolinę programą, savaitinėje spaudos konferencijoje pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmaeilis Baqaei.

Antrajame derybų dėl Irano branduolinės programos raunde Jungtinės Valstijos ir Iranas padarė labai didelę pažangą, šeštadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. „Šiandien daugiau kaip keturias valandas trukusiame antrajame derybų raunde Romoje padarėme labai didelę pažangą tiesioginėse ir netiesioginėse diskusijose“, – sakė pareigūnas, patvirtindamas Irano pareiškimą, kad abi šalys susitarė dėl dar vienos sesijos kitą savaitę.

Jungtinės Valstijos ir Iranas šeštadienį pratęsė svarbias derybas dėl Teherano branduolinės programos: Irano valstybinė televizija pranešė, kad Omano tarpininkaujamos derybos Romoje prasidėjo 9 val. 30 min. Grinvičo (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Prieš savaitę iraniečiai ir amerikiečiai Maskate surengė, Irano žodžiais, netiesiogines derybas.

 Irano delegacija, kuriai vadovauja užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, atvyko į Romą prieš numatytas branduolines derybas su JAV. Tai buvo matyti vaizduose, kuriuos ankstyvą šeštadienį parodė Irano valstybinė televizija. A. Araghchi, kuris turėtų surengti antrąjį Omano tarpininkaujamų derybų ratą su JAV pasiuntiniu Artimuosiuose Rytuose Steve‘u Witkoffu, buvo parodytas išlipantis iš Islamo Respublikos lėktuvo.

Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi penktadienį, likus dienai iki antrojo branduolinių derybų su JAV raundo, pareiškė abejones dėl Vašingtono ketinimų. „Nors turime rimtų abejonių dėl Amerikos pusės ketinimų ir motyvų, bet kokiu atveju dalyvausime rytojaus derybose“, – per spaudos konferenciją Maskvoje kartu su savo kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu pareiškė A. Araghchi. JAV ir Iranas šeštadienį po kelerių metų pirmą kartą kalbėjosi apie ginčytiną Irano branduolinę programą.

Prieš naują JAV ir Irano branduolinių derybų ratą Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelas Grossis paragino abi puses paskubėti. „Esame labai svarbiame šių svarbių derybų etape, – sakė jis ketvirtadienį lankydamasis Teherane. – Žinome, kad neturime daug laiko.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau ketvirtadienį surengs derybas su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi (Abasu Aragčiu), pranešė Kremlius.  „Jis susitiks su juo šiandien“, – valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.  Ketvirtadienį Maskvoje lankosi A. Araghchi, kur be kitų temų, aptaria Teherano branduolinę programą.