iranas

Antradienį Irakas kaip „išpuolį prieš jo suverenitetą“ pasmerkė kaimyninio Irano surengtus raketų smūgius, per kuriuos autonominiame Kurdistano regione buvo taikomasi į prieš Teheraną nusiteikusias grupes ir tariamą Izraelio „šnipinėjimo centrą“. Irako valdžios institucijos „imsis visų teisinių priemonių“, įskaitant „skundo (Jungtinių Tautų) Saugumo Tarybai pateikimą“, sakoma užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Irano remiamiems husių sukilėliams paleidus raketą iš Chudaidos pakraščio, šiam Jemeno Raudonosios jūros uostamiesčiui šeštadienį buvo suduotas naujas smūgis, pranešė saugumo šaltiniai. Su sukilėliais susijęs karinis šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „buvo smogta vietai Chudaidos pakraštyje, iš kurios buvo paleista husių raketa“, ir pridūrė, jog neaišku, ar smūgis buvo suduotas iš jūros, ar iš oro.  Policijos šaltinis patvirtino naują smūgį.

NATO penktadienį pareiškė, kad Iranas turi pasinaudoti savo įtaka Jemeno hučių sukilėliams suvaldyti. Iranui tenka ypatinga atsakomybė, kai kalbama apie jo „parankinius“, sakė NATO atstovas Dylanas White‘as. „Hučių atakos turi liautis“, – pridūrė jis. Nuo tada, kai 2023 m. spalį Gazos Ruože prasidėjo Izraelio ir „Hamas“ karas, Irano remiami hučiai Raudonojoje jūroje vis atakuoja su Izraeliu susijusius laivus.

Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu, nors ir smogė Teherano remiamiems Jemeno husių sukilėliams, kad sustabdytų jų išpuolius prieš Raudonosios jūros laivybą, penktadienį pareiškė Baltieji rūmai. „Mes nesiekiame konflikto su Iranu. Nesiekiame eskaluoti ir nėra jokios priežasties eskaluoti daugiau nei tai, kas įvyko per pastarąsias kelias dienas“, – MSNBC sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Irano karinis jūrų laivynas Omano įlankos vandenyse perėmė naftos tanklaivį, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Toks žingsnis esą buvo žengtas prieš tai išdavus tai daryti leidžiantį „teismo įsakymą“. „Vadovaudamasis teismo įsakymu, Irano Islamo Respublikos karinis jūrų laivynas Omano įlankos vandenyse perėmė amerikiečių naftos tanklaivį“, – skelbė oficiali naujienų agentūra IRNA.

Pietų Irane per sprogdinimo išpuolį, už kurį atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“ (IS), žuvo 91 žmogus, šeštadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, padidindama ankstesnį skaičių po to, kai mirė du sužeistieji.  Du sprogimai nugriaudėjo trečiadienį, kai minia žmonių susirinko prie prieš ketverius metus žuvusio Revoliucinės gvardijos generolo Qasemo Soleimani  kapo pagerbti jo atminimo. Q. Soleimani žuvo per JAV drono smūgį Bagdade 2020 metų sausį.

Džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS) ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už du Irane įvykusius sprogimus, per kuriuos žuvo 84 žmonės. IS pareiškimas pasirodė tuo metu, kai Irane buvo paskelbtas nacionalinis gedulas dėl trečiadienį aukų pareikalavusių sprogdinimų.

Naktį Pietų Libane žuvo keturi „Hezbollah“ smogikai, ketvirtadienį paskelbė šis Irano remiamas judėjimas. Libano valstybinė žiniasklaida kalbėjo apie Izraelio smūgius, nukreiptus į pasienio miestą Nakurą. Pasak įtakingai grupuotei artimo šaltinio, tarp žuvusiųjų yra vietos „Hezbollah“ lyderis. Apie šias žūtis pranešta po to, kai šią savaitę Beirute buvo surengtas smūgis, per kurį žuvo aukšto rango „Hamas“ lyderis. Tai pakurstė įtampą regione, Gazos Ruože šiuo metu verdant karui.

Sprogimai, per kuriuos trečiadienį Irane žuvo mažiausiai 103 žmonės, susirinkę pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani atminimo, atrodo, buvo teroristinis išpuolis, panašus į tuos, kuriuos vykdo grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), trečiadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas. „Tai tikrai panašu į teroristinį išpuolį, tokį, kokius IS yra įvykdžiusi praeityje, ir šiuo metu darome tokią prielaidą“, – žurnalistams sakė aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) trečiadienį pasmerkė du sprogimus, per kuriuos šalies pietuose žuvo mažiausiai 103 žmonės, miniai susirinkus pagerbti prieš ketverius metus žuvusio generolo Qasemo Soleimani (Kasemo Soleimanio) atminimo. „Neabejotina, kad pajėgios saugumo ir teisėsaugos pajėgos netrukus nustatys ir nubaus šio bailumo akto kaltininkus“, – teigiama prezidento išplatintame pranešime.

Iranas penktadienį pakorė keturis asmenis, nuteistus už šnipinėjimą šalies nesutaikomam priešui Izraeliui, pranešė vietos teismai. Tai įvyko praėjus mažiau nei dviem savaitėms po to, kai valdžia dėl panašių priežasčių įvykdė mirties bausmę vienam vyrui.

Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį atmetė Vašingtono kaltinimą, kad dronas, atakavęs tanklaivį prie Indijos krantų, buvo paleistas iš Irano.

Teheranas iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, Maskvai ir arabų šalims anksčiau šią savaitę paskelbus bendrą pareiškimą, kuriame užginčijo Irano pretenzijas į ginčijamas salas Persijos įlankoje, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Irano oficialioji naujienų agentūra IRNA pranešė, kad Rusijos pasiuntinys buvo iškviestas šeštadienį.

Pentagonas pranešė, kad šeštadienį prie Indijos krantų nukentėjo Japonijai priklausantis cheminių medžiagų tanklaivis, į kurį buvo nutaikytas iš Irano paleistas dronas, o tai rodo, kad komercinei laivybai už Raudonosios jūros ribų kyla vis daugiau pavojų. Tai buvo pirmas kartas, kai Pentagonas atvirai apkaltino Iraną tiesiogiai taikantis į laivus nuo Izraelio karo su Teherano remiama kovotojų grupuote „Hamas“ pradžios.

Irano užsienio reikalų viceministras šeštadienį atmetė JAV kaltinimus, kad Teheranas dalyvauja Jemeno sukilėlių išpuoliuose prieš komercinius laivus, pareiškęs, kad ši grupuotė veikia savarankiškai. Pasak Pentagono, Irano remiami Jemeno husių sukilėliai, reikšdami solidarumą su palestiniečiais Gazos Ruože, kur Izraelis kovoja su grupuotės „Hamas“ kovotojais, surengė daugiau kaip 100 dronų ir raketų atakų, taikydamiesi į 10 prekybinių laivų Raudonojoje jūroje.

Ukrainos oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad nuo penktadienio 18 val. iki vidurnakčio buvo numušti visi devyni rusų paleisti dronai „Shahed“. Pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ skelbiama, kad rusai dronus leido iš okupuoto Krymo ir Rusijos pietiniame Krasnodaro krašte esančio Primorsko Achtarsko. Nurodoma, kad visi devyni dronai buvo numušti Odesos ir Chmelnyckio srityse.

Jungtinės Valstijos penktadienį apkaltino Iraną glaudžiomis sąsajomis su Jemeno husių sukilėlių išpuoliais prieš komercinius laivus ir sakė, kad Teheranas parūpino dronus, raketas ir taktinę žvalgybinę informaciją. Baltųjų rūmų paskelbti įtarimai grindžiami JAV žvalgybos duomenimis ir kol kas yra griežčiausi Vašingtono komentarai dėl Irano numanomo vaidmens šiose atakose.

Vakarų valstybės pirmadienį apkaltino Teheraną kuriant ir bandant balistines raketas, sodrinant uraną iki precedento neturinčio 60 proc. sodrumo lygio ir perduodant Rusijai šimtus dronų.  Teheranas ir jo sąjungininkė Maskva atmeta šiuos Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos, kelių iš Irano branduolinio susitarimo šalių, kaltinimus.

Europos Parlamentas antradienį pagerbė Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį Irane išprovokavo masinius moterų protestus, atminimą, įteikdamas prestižinį Europos Sąjungos apdovanojimą už minties laisvę. Jos artimieji, turėję atvykti atsiimti apdovanojimo, buvo sustabdyti Irano valdžios institucijų, tad jis įteiktas M. Amini šeimai atstovaujančiam advokatui bei dviem moterų teisių aktyvistėms.

Europos Parlamento nariai pirmadienį paragino Iraną leisti Mahsos Amini, kurios mirtis pernai rugsėjį išprovokavo masinius moterų protestus, šeimai atvykti į Prancūziją atsiimti prestižinio Europos Sąjungos apdovanojimo už minties laisvę. Teisės aktų leidėjai teigė, kad Irano valdžia konfiskavo M. Amini motinos, tėvo ir brolio pasus ir neleido jiems įlipti į lėktuvą, skrendantį į Paryžių.

Norvegijos sostinėje sekmadienį vykusioje ceremonijoje įkalintos Irano aktyvistės Narges Mohammadi vaikai jos vardu atsiėmė šių metų Nobelio taikos premiją. N. Mohammadi išgarsėjo kaip kovotoja už moterų teises ir demokratiją savo šalyje. Ji taip pat pasisako prieš mirties bausmę.

 Irano valdžia apkaltino daugiau kaip 600 dienų Teherano kalėjime laikomą Europos Sąjungos diplomatą iš Švedijos sąmokslu su Irano aršiausiu priešu Izraeliu siekiant pakenkti islamo respublikai, sekmadienį pranešė teismai.

Iranas trečiadienį pranešė išsiuntęs į orbitą kapsulę su gyvūnais, šaliai ruošiantis artimiausiais metais pradėti vykdyti misijas su žmonėmis. Oficialiosios naujienų agentūros IRNA pranešime cituojamas telekomunikacijų ministras Issa Zarepouras teigė, kad kapsulė buvo iškelta į 130 km aukštį. Anot jo, 500 kg sveriančios kapsulės paleidimu siekiama, kad artimiausiais metais į kosmosą būtų išsiųsti Irano astronautai. Ministras nepasakė, kokie gyvūnai yra kapsulėje.

Teheranui ir Maskvai stiprinant ekonominius ir karinius ryšius dėl Vakarų sankcijų, Irano prezidentas Ebrahimas Raisi  ketvirtadienį atvyks į Rusiją derybų su Vladimiru Putinu, antradienį pranešė Kremlius. „Galiu patvirtinti. Gruodžio 7 dieną vyks Rusijos ir Irano derybos“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus dėl artėjančio E. Raisi vizito.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi antradienį neatvyks į Ankarą, kaip buvo skelbta anksčiau, pranešė Turkijos prezidentūra naujienų agentūrai AFP, nenurodydama priežasties. Apie vizitą anksčiau šį mėnesį pranešė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris teigė, kad abu vadovai daugiausia dėmesio skirs bendram atsakui į Izraelio ir „Hamas“ karą.

Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad Rusijos samdinių grupė „Wagner“ ruošiasi sustiprinti Libano judėjimo „Hezbollah“ arba Teherano režimo priešlėktuvinę gynybą.

Iranas pristatė naują reaktyvinio drono prototipą „Shahed-238“, rašo „Ukrainska Pravda“. Pasak leidinio, kuris remiasi Irano žiniasklaida, vienoje iš parodų Ašuros arekosminių mokslų ir technologijų universiteto atstovai pristatė reaktyvinę „Shahed-136“ modifikaciją, kuri buvo pavadinta „Shahed-238“.  Teigiama, kad „Shahed-238“ dronas yra judos spalvos, kuri nėra būdinga iranietiškiems dronams.

Norvegijos parlamentas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje vyriausybė raginama ruoštis nepriklausomos palestiniečių valstybės pripažinimui. Tai naujausias ženklas, rodantis Europos susirūpinimą dėl karo Gazos Ruože. Šį pasiūlymą pateikė Norvegijos valdančioji koalicija, siekdama pasipriešinti mažesnių partijų rezoliucijai, raginančiai nedelsiant pripažinti palestiniečių valstybę.

 JAV karo lėktuvai sekmadienį smogė dviem su Iranu susijusiems objektams Sirijos rytuose, reaguodami į išpuolius prieš amerikiečių personalą, pranešė Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Tai jau trečias kartas per maždaug tris savaites, kai Vašingtonas taikosi į objektus Sirijoje, siejamus su Iranu. Teherano remiamas įvairias ginkluotas grupuotes JAV kaltina dėl padažnėjusių išpuolių prieš amerikiečių karius Artimuosiuose Rytuose.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi šeštadienį paragino islamiškų šalių vyriausybes paskelbti Izraelio kariuomenę teroristine organizacija, nurodydamas dabartines jos puolimo operacijas Gazos Ruože. Kalbėdamas Saudo Arabijos sostinėje Rijade vykstančiame arabų ir musulmonų lyderių aukščiausiojo lygio susitikime, E. Raisi taip pat paragino šalis, palaikančias ryšius su Izraeliu, juos nutraukti ir labiau remti palestiniečius.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi šeštadienį atvyko į Saudo Arabiją dalyvauti aukščiausiojo lygio susitikime dėl Gazos Ruožo, pranešė valstybinė žiniasklaida. Nepaprastasis Arabų lygos ir Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) susitikimas surengtas po kruvinų „Hamas“ kovotojų spalio 7-osios išpuolių, per kuriuos, Izraelio pareigūnų teigimu, žuvo apie 1 200 žmonių ir apie 240 buvo paimti įkaitais.

Iranas ketvirtadienį atmetė Didžiojo septyneto (G-7) pareiškimą, kuriame Teheranas raginamas nustoti remti palestiniečių islamistų grupuotę „Hamas“ ir nutraukti destabilizuojančius veiksmus Artimuosiuose Rytuose. Irano komentaras paskelbtas kitą dieną po to, kai Japonijos sostinėje vykusiose G-7 šalių užsienio reikalų ministrų derybose buvo paraginta sukurti humanitarinius koridorius ir paskelbti pertraukų Izraelio ir „Hamas“ kare.

Izraelio kariuomenė pranešė, kad ketvirtadienį surengė plataus masto puolimą prieš Libano judėjimą „Hezbollah“, o Irano remiama kovotojų grupuotė pareiškė vienu metu atakavusi 19 Izraelio pozicijų. Izraelio „karo lėktuvai ir sraigtasparniai pastarosiomis valandomis atakavo „Hezbollah“ teroristinės organizacijos taikinius, atsakydami į anksčiau šiandien iš Libano teritorijos paleistą ugnį, taip pat atakavo artilerijos ir tankų ugnimi“, sakoma Izraelio kariuomenės pranešime.

Iranas antradienį pareiškė, kad natūralu, jog Teherano remiamos grupuotės puola Izraelį dėl jo karo su „Hamas“, ir įspėjo, kad, nepasiekus paliaubų, tai išplis platesniu mastu. Šias pastabas Irano diplomatijos vadovas Hosseinas Amiras-Abdollahianas išsakė Kataro sostinėje, kur su emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Thani ir Kataro užsienio reikalų ministru susitiko aptarti diplomatinių pastangų, kaip suvaldyti krizę.

Irano remiami Jemeno husių sukilėliai, keršydami Izraeliui už jo karą su palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“, antradienį atakavo Izraelį dronais, AFP sakė vienas aukšto rango šios grupuotės pareigūnas. „Šie dronai priklauso Jemeno valstybei“, – sakė husių vyriausybės ministras pirmininkas Abdelazizas bin Habtouras, paklaustas apie dronus, paleistus į Eilatą Izraelio pietuose.

Pasikartojantys išpuoliai prieš amerikiečių karius Artimuosiuose Rytuose gali įtraukti JAV į konfliktą su Iranu, pirmadienį nurodė aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.  Šiuo metu Vašingtonas stengiasi užkirsti kelią Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ kovoms perraugti į regioninį karą.

Irano institucijos sulaikė žinomą teisininkę ir žmogaus teisių gynėją, kai ši dalyvavo paauglės, mirusios po ginčytino incidento metro, laidotuvėse, pirmadienį pranešė jos vyras.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi sekmadienį pareiškė, kad Izraelio vykdomas Gazos Ruožo bombardavimas gali priversti visus imtis veiksmų. Nuo tada, kai spalio 7 dieną Gazos Ruožą valdantys „Hamas“ kovotojai įsiveržė į žydų valstybės teritoriją ir, pasak Izraelio pareigūnų, nužudė 1 400 žmonių, daugiausia civilių, bei paėmė 230 įkaitų, Izraelis pradėjo plataus masto bombardavimo kampaniją.

Jungtinės Valstijos penktadienį pranešė, kad Sirijos rytuose smogė objektams, susijusiems su Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusu (IRGC), tikėdamiesi susilpninti Teherano remiamas nereguliariąsias karines pajėgas. „Smūgio į šiuos du objektus, į kuriuos taikėme, tikslas buvo padaryti didelį poveikį būsimoms IRGC ir Irano remiamų kovotojų grupuočių operacijoms“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.

Irano sausumos pajėgos penktadienį pradėjo dviejų dienų karines pratybas, kad patikrintų daugiau nei 200 sraigtasparnių pasirengimą skrydžiui, pranešė valstybinė televizija, skelbia „Reuters“. Pratybos, kurios buvo suplanuotos anksčiau, yra skirtos pasiruošti „susidūrimui su galimomis grėsmėmis“, kylančiomis Islamo Respublikai, Irano valstybinei televizijai sakė brigados generolas Amiras Cheshakas. Jis nepateikė daugiau detalių.

Jungtinės Valstijos praneša smogusios dviem objektams Rytų Sirijoje, teigdamos, kad jais naudojosi Irano pajėgos ir su jais susijusios grupės. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas savo pareiškime teigė, kad „tikslūs savigynos smūgiai“ buvo surengti siekiant apsaugoti JAV karius Irake ir Sirijoje ir buvo atsakas į pastaruosius Irano remiamų grupuočių išpuolius. „Šios Irano remiamos atakos prieš JAV pajėgas yra nepriimtinos ir turi būti sustabdytos.

Irano pareigūnai uždraudė dirbti 12 moterų aktorių, kaltinamų nesilaikius griežto Islamo respublikos aprangos kodo, pagal kurį privaloma dėvėti galvos apdangalus, trečiadienį pranešė pareigūnas. „Toms, kurios nesilaiko įstatymų, nebus leidžiama dirbti“, – po kassavaitinio vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė Irano kultūros ir islamiškojo mokymo ministras Mohammadas Mehdi Esmaili.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį perspėjo Iraną, kad JAV ryžtingai atsakys į bet kokį iraniečių įgaliotinių išpuolį, didėjant įtampai dėl karo tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“. „Jungtinės Valstijos nesiekia konflikto su Iranu. Nenorime, kad šis karas plėstųsi. Tačiau jei Iranas ar jo įgaliotiniai bet kur užpuls JAV personalą, neapsigaukite.

Irano remiamos sukarintos pajėgos Irake pirmadienį pranešė, kad atakavo dvi JAV bazes Rytų Sirijoje – tai jau ketvirtoji ataka per vieną dieną. Viena iš Irano remiamų kovotojų grupių „Islamo pasipriešinimas Irake“ pranešė, kad du bepiločiai orlaiviai atakavo JAV karines bazes prie Al-Omar naftos telkinio Deir el Zouro provincijoje ir toliau į šiaurę esančiame al Shaddadi mieste.  Vašingtono pareigūnai iš karto nekomentavo išpuolio.

Baltieji rūmai pirmadienį apkaltino Iraną aktyviai padedant rengti išpuolius prieš JAV bazes Artimuosiuose Rytuose ir išreiškė susirūpinimą dėl galimo Izraelio ir „Hamas“ kovotojų karo Gazos Ruože eskalavimo.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu sekmadienį pareiškė, kad Libano judėjimas „Hezbollah“, jei pradės karą prieš Izraelį, padarys „didžiausią savo gyvenimo klaidą“. Premjeras pažymėjo, kad jei „Hezbollah“ pradės karą prieš Izraelį, jis smogs tokia jėga, kuri bus pražūtinga šiam Libano islamistų judėjimui ir pačiai Libano valstybei Tuo metu Irano užsienio reikalų ministras sekmadienį perspėjo Izraelį ir jo sąjungininkę JAV, kad Izraelio ir palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas...

Dvi Irano žurnalistės, kurios pernai pranešė apie Mahsos Amini mirtį areštinėje, nuteistos kalėti iki septynerių metų, sekmadienį pranešė teismai. Kurdų kilmės iranietė M. Amini mirė pernai rugsėjį Irano areštinėje, suimta vadinamosios moralės policijos už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą aprangos kodą.

Po mirtinų išpuolių Izraelyje JAV įvedė naujas sankcijas, kuriomis siekiama nutraukti „Hamas“ finansavimo srautus. Šios sankcijos taikomos devyniems asmenims ir vienam subjektui, įsikūrusiems Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, ir jomis siekiama užkirsti kelią prieigai prie JAV laikomų lėšų. Tačiau kas finansuoja „Hamas“? Ši teroristinė grupuotė turi sudėtingą finansavimo tinklą, į kurį nukreipiama labdaros organizacijų ir privačių rėmėjų, taip pat  Irano ir Kataro, parama.

Iranas uždraudė vaikų darželiuose ir pradinėse mokyklose mokyti užsienio kalbų, įskaitant anglų ir arabų, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida. „Užsienio kalbų draudžiama mokyti vaikų darželiuose, lopšeliuose ir pradinėse mokyklose, atsižvelgiant į tai, kad šiame amžiuje formuojasi vaiko iranietiška tapatybė“, – sakė Švietimo ministerijos pareigūnas Massoudas Tehrani-Farjadas, pranešė naujienų agentūra IRNA.