iranas

Artimiausiu metu Irane bus pradėta naujų šalyje sukurtų bepiločių lėktuvų „Pahpad“ gamyba, pranešė naujienų agentūra FARS. Šie nepilotuojami lėktuvai buvo išbandyti Persijos įlankoje ir Ormūzo sąsiauryje surengtų pratybų metu, teigiama pranešime. Irano Islamo revoliucijos sergėtojų korpuso brigados generolo Amiro Ali Hajizadeho teigimu, šie naujo tipo bepiločiai lėktuvai galės realiuoju laiku transliuoti vaizdo kamerų stebimą situaciją mūšio metu.

Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas (Hugo Chavez) pirmadienį pareiškė, kad JAV pranešimas, jog šalyje vis intensyviau veikia specialiosios Irano pajėgos, yra „visiška nesąmonė“. Pentagono pareiškime Kongresui balandžio pradžioje teigta, kad Lotynų Amerikoje, o ypač Venesueloje, vis intensyviau veikia elitinės Irano specialiosios pajėgos.

Balistinę raketą, galinčią smogti Jungtinėms Valstijoms, Iranas gali pasigaminti iki 2015 metų, perspėjo pareigūnas iš JAV Gynybos departamento. Senate paklaustas apie Teherano raketų pajėgumus, vyriausias gynybos viceministro pavaduotojas politikai Jamesas Milleris sakė, kad pagal dabartinius apskaičiavimus raketą, galinčią suduoti smūgį JAV, Iranas potencialiai gali turėti jau 2015 metais.

Irane vyresnysis dvasininkas tikina, kad moterys, nešiojančios iššaukiančius drabužius bei besielgiančios valiūkiškai yra kaltos dėl žemės drebėjimų pasaulyje, o ypač Irane. „Dauguma moterų, kurios nesirengia padoriai, veda vyrus iš doros kelio, sugadina savo skaistybę bei platina neištikimybę visuomenėje, o tai sukelia žemės drebėjimus,“ - Irano spaudai sakė vyresnysis dvasininkas, Hojatoleslam Kazem Sedighi.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei per Teherane vykusią tarptautinę konferenciją pareiškė, kad JAV yra vienintelė pasaulio atominė nusikaltėlė. „Tik JAV vyriausybė įvykdė atominį nusikaltimą. Vienintelė pasaulio atominė nusikaltėlė meluoja ir pristato save kaip branduolinio ginklo platinimo priešininkę, nors šiuo klausimu ji nesiėmė jokių rimtų priemonių“ - aiškino ajatola A. Khamenei.

Iranas šiandien yra toks galingas, kad jo užpulti nedrįstų nė viena valstybė, sekmadienį per kasmetinį kariuomenės paradą pareiškė šalies prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. „Irano kariuomenė šiandien yra tokia galinga, kad joks priešas negali galvoti apie invaziją į Irano teritoriją“ - teigė Irano prezidentas, kuris čia pat pridūrė, kad Iranas esą yra regione esančių nepriklausomų valstybių draugas ir brolis ir nori taikos, pažangos ir saugumo visoms valstybėms.

Iranas blokuoja didžiausią Europos žiniasklaidos palydovą, kuriuo transliuojama BBC bei „Amerikos balsas“. Nors, praneša „Der Spiegel“, Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė šį sabotažą, tačiau tarptautinė bendruomenė maža ką gali padaryti. Iranas blokuoja palydovo „Hot Bird 8“ signalus, tad BBC (kuri tame regione transliuojama farsi kalba) bei „Amerikos balsas“ kartais nematoma ne tik Irane, bet ir visame regione. Neabejojama, kad Iranas šitaip stengiasi riboti režimą kritikuojančią informaciją.

Savo naujoje ataskaitoje žmogaus teises ginanti organizacija „Amnesty International“ skelbia, kad mirties bausmė pasaulyje yra taikoma vis rečiau išskyrus tik kelias spaudimui atsisakyti egzekucijų vis dar nepasiduodančias valstybes. Kalbant apie buvusias sovietines respublikas, tai verta pažymėti, kad Rusija ir Ukraina per paskutinįjį dešimtmetį neįvykdė nė vienos mirties bausmės.

Vakarų žvalgybos tarnybos mano, kad Iranas stato du naujus urano sodrinimo įrenginius. Manoma, kad tokios naujienos taps dar vienu pagrindu naujų sankcijų Iranui įvedimui. Žvalgybos išvados dalinai yra paremtos Tarptautinės atominės energetikos komisijos ekspertų liudijimais.

Kinija per šių metų sausio ir vasario mėnesius iš Irano importavo net 40 proc. mažiau naftos nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, skelbia naujausia statistika. Šis nuosmukis yra itin netikėtas, nes pastaruoju metu Kinija tik didina naftos pirkimus iš užsienio ir taip siekia patenkinti sparčiai augančios savo ekonomikos poreikius. Daugiausiai naftos Kinija eksportuoja iš Saudo Arabijos. Iranas iš trečios vietos smuktelėjo į ketvirtą, nes šią šalį aplenkė Rusija.

Vos 16 metų sulaukusiam Jadarshahui Nabizadai, kaimiečiui iš šiaurinės Afganistano Tacharo provincijos, gyvenimas virto laukimu. Jis yra užsienietis, laukiantis mirties bausmės Irane – šalyje, kurioje ši bausmė yra taikoma itin dažnai. Kalbėdamas su „Laisvosios Europos radijo“ žurnalistais, J. Nabizada paaiškino, kaip atsidūrė centrinėje Irano delyje esančiame Jazdo kalėjime. „Aš buvau suimtas su maždaug 200-300 gramų narkotikų ir nuteistas myriop. Mes tiesiog laukiame.

JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad vis dar siekia užmegzti dialogą su Teheranu ir diplomatiniu keliu išspręsti Irano branduolinės programos problemą. B. Obama teigė tikintis, kad JAV ir Iranui pavyks užmegzti dialogą nepaisant aiškių pozicijų sukirtimų. Be to, B. Obama pažadėjo suaktyvinti kultūrinius mainus tarp JAV ir Irano. Jis teigė, kad JAV universitetai pagal mainų programas priims daugiau studentų iš Irano.

Trečdalis visų dienas už grotų leidžiančių žurnalistų kali Irane, skelbia „Žurnalistų apsaugos komitetas“. Teigiama, kad vasario mėnesį Irano kalėjimuose buvo uždaryti mažiausiai 52 reporteriai. Antroje vietoje rikiuojasi Kinija, kurioje dėl savo veiklos yra įkalinti 24 žurnalistai, o po jos seka Kuba su 22 įkalintais reporteriais. Tiesa, Iranas vis dar nepagerino Turkijos rekordo, kai 1996 metais dienas šios šalies kalėjimuose leido net 78 žurnalistai.

Iranas pradėjo naujų laivams naikinti skirtų sparnuotųjų raketų, kurias sunku užfiksuoti radarais, gamybą, remdamasis šios šalies gynybos ministru Ahmadu Vahidi, pranešė leidinys „Defense Aerospace“. Ministro teigimu, naujoji sparnuotoji raketa pasižymi dideliu tikslumu, ji skirta naikinti iki 3000 tonų vandentalpos laivus praktiškai bet kokiomis oro sąlygomis. Neseniai buvo pranešta, kad Irane vasario mėnesį pradėjo veikti naujos „Qaem“ ir „Toofan-5“ raketų gamyklos.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas penktadienį pranešė, kad šalis itin smarkiai didina sporto finansavimą. Jis pareiškė, kad būtent atletai, o ne branduolinės bombos yra Irano ateitis. „Aš nuolatos teigiu, kad mūsų atominės bombos yra mūsų jaunimas ir atletai. Tautai, kuri turi ryžto, intelekto, kultūrą ir civilizaciją, nereikia gamintis atominių bombų“ - teigė M. Ahmadinejadas.

Iranas gali priversti Europos valstybes kentėti energetinių išteklių nepriteklių. Be to, Teheranas teigia galįs bet kuriam savo priešininkui smogti savo arsenale turimomis raketomis. Apie tai prakalbo elitinės Revoliucinės gvardijos vado pavaduotojas Hosseinas Salamis. Iranas yra didžiausias naftos ir dujų eksportuotojas visame pasaulyje. „Iranas valdo 50 proc.

Slidininkė Marjan Kalhor trečiadienį taps pirmąja Irano moterimi, dalyvavusia žiemos olimpinėse žaidynėse. Moteris tikisi, kad jos startas didžiojo slalomo varžybose paskatins viso pasaulio musulmones daugiau sportuoti ir dalyvauti varžybose. Olimpiadoje norėjusi dalyvauti 21 metų M. Kalhor savo šalyje turėjo įveikti nemažą konservatorių pasipriešinimą. Po slidininkės šalmu ji ir dabar yra priversta nešioti musulmonišką galvos dangalą.

Nepaisant JAV ir Izraelio spaudimo, Rusija planuoja išpildyti kontraktą, pagal kurį Iranui bus perduotos oro gynybos sistemos S-300, pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. Izraelis ir JAV ragino Rusiją atsisakyti kontrakto ir neparduoti Iranui ant sunkvežimių sumontuojamas oro gynybos sistemas, kurios gali numušti net už 150 kilometrų esantį priešo lėktuvą. „Dėl šių sistemų pardavimo Iranui yra pasirašyta sutartis ir mes ją įgyvendinsime.

Irano pasiuntinys prie JT Tarptautinės atominės energetikos komisijos (TATENA) pareiškė, kad Teheranas niekada už jokius pinigus neatsisakys savo prieštaringai vertinamos urano sodrinimo programos. Duodamas interviu žurnalui „New Statesman“, Ali Ashgaras Soltanieh pareiškė, kad Vakarai turi susitaikyti su tuo, kad Iranas sodrina uraną.

Irano Mazandarano provincijoje buvo surengtos kiek neįprastos varžybos. Studentai buvo raginami dalyvauti popierinių raketų, kurios iš tiesų labiau primena popierinius lėktuvėlius, mėtymo į Izraelį konkurse. Internetinė svetainė „Daryanews“ praneša, kad varžybos buvo surengtos Iranui minint Islamo revoliucijos metines. Skelbiama, kad jose dalyvavo 650 studentų. Čia galite pamatyti renginio nuotraukas.

Irano užsienio reikalų ministras užsipuolė JAV sekretorę Hillary Clinton dėl šios teiginių apie karinės diktatūros įvedimą Irane, rašo BBC. Manouchehris Mottakis JAV pareiškimą pavadino „nauju melu“. H. Clinton Iraną apkaltino virstant karine diktatūra, kurios vyriausybės vietą vis labiau užima sukarintos organizacijos. M. Mottakis pareiškė, kad pati JAV veikia kaip karinė diktatūra ir kelią įtampą regione.

Irane sausio pabaigoje mirties bausmė pakariant buvo įvykdyta dviems vyrams. „Amnesty International“ skelbia, kad tai yra pirmieji politiniai kaliniai, pasmerkti myriop nuo to laiko, kai Irane prasidėjo protestai dėl tariamai neteisėto Mahmoudo Ahmadinejado perrinkimo prezidentu. Tiesa, kol kas neaišku, kokius nusikaltimus padarė Arashas Rahmanipouras ir Mahammadas Reza Ali-Zamanis.

Šis laiškas, kuris pateikiamas apačioje yra rašytas kurdės Shirin Alam Hooli, kuri laukia mirties bausmės viename iš Irano kalėjimų. Mirties bausmė moteriai skirta dėl tariamos jos narystės kurdų opozicinėje grupuotė „Pejak“. Laiškas buvo paskelbtas tinklaraštyje, kurį sukūrė moters rėmėjai: Civiliai drabužiais apsirengę agentai mane suėmė 2008 metų pavasarį ir nedelsiant nugabeno į revoliucinės gvardijos būstinę. Aš nedelsiant buvau sumušta.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis pagamino pirmą iki 20 proc. prisodrinto urano partiją. Prezidentas pareiškė, kad Iranas jau yra branduolinė valstybė. Tiesa, čia pat M. Ahmadinejadas gausiai susirinkusiai miniai, kuri šventė 1979 metais įvykusios Islamo revoliucijos metines, pareiškė, kad Teheranas neplanuoja gaminti branduolinių ginklų. Jis aiškino, kad branduolinė energija reikalinga išimtinai elektrai gaminti. Iki 20 proc.

Iranas užima pirmą vietą visame pasaulyje pagal įkalintų žurnalistų skaičių, skelbiama naujoje kasmetinėje Tarptautinio žiniasklaidos instituto studijoje. Ataskaitoje rašoma, kad, valdant aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, Iranas įgyvendino vienus iš represyviausių įstatymų laisvo žodžio atžvilgiu. 2009 metais Irane už grotų atsidūrė daugiau nei 100 žurnalistų ir tinklaraščių autorių.

Ketvirtadienį Irane minimos islamiškosios revoliucijos 31-osios metinės. Tiek šalies valdžia, tiek su kovojanti opozicija ragina savo rėmėjus dalyvauti masiniuose susibūrimuose. Ši diena yra pati svarbiausia Irano politiniame kalendoriuje, todėl vyriausybė iš anksto perspėjo, kad su visais protestais bus susidorojama be gailesčio. BBC praneša, kad pastarąsias kelias dienas vyriausybė vykdė savo oponentų areštus.

Irano valstybinė televizija skelbia, kad šalyje pradėtas gaminti labiau prisodrintas branduolinis kuras. Tuo tarpu Vakarai vis intensyviau svarsto galimybes įvesti Iranui papildomas sankcijas. Televizija „al-Alam“ skelbia, kad Irano specialistai, prižiūrimi Tarptautinės atominės energetikos komisijos inspektorių, antradienį pradėjo gaminti iki 20 proc. prisodrintą uraną. Irano Atominės energetikos organizacijos atstovas Ali Shirzadianas pranešė, kad „parengiamieji darbai“ pradėti 9 val.

Iranas pradėjo gaminti nepilotuojamus kovinius lėktuvus, kurie esą bus pajėgūs atlikti itin didelio tikslumo reikalaujančias karines užduotis. Naujienų agentūra „Fars“ skelbia, kad Irano gynybos ministras Ahmadas Vahidis atidarė dvi šių lėktuvų gamybos linijas. Teigiama, kad naujieji lėktuvai galės atlikti žvalgybines, o taip pat ir kovines užduotis. JAV nepilotuojami lėktuvai „Predator“ per pastaruosius kelis metus Afganistane nukovė dešimtis štariamų teroristų.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareikalavo šalies branduolinės energetikos vadovų pardėti sodrinti uraną iki 20 proc., rašo „bbc.co.uk“. Nepaisant Tehreano tikinimų, jog branduolinė programa – taiki, Vakarų valstybės baiminasi, jog Iranas stengiasi sukurti branduolinį ginklą. Statant branduolines elektrines, reikalingas uranas, sodrintas iki 3 proc., tačiau ginkluotei kurti, jį reikia sodrinti iki 90 proc.

Vakarų valstybės į Irano pažadą, kad susitarimas dėl urano sodrinimo gali būti pasiektas netolimoje ateityje, reagavo skeptiškai, rašo BBC. Irano užsienio reikalų ministras Manouchehras Mottakis per saugumo konferenciją Vokietijoje teigė, kad susitarimas gali būti pasiektas jau netolimoje ateityje, tačiau JAV ir ES šie pažadai neįtikino - jeigu Iranas nepadarys reikšmingų nuolaidų, jam bus paskirtos sankcijos. JAV gynybos ministras Robertas Gatesas teigė, kad derybų pabaigos dar nejaučia.

Teheranas pranešė, kad trečiadienį sėkmingai į kosmosą paleido raketą, kurioje buvo pelė, du vėžliai ir kirmėlių. Prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas teigia, kad raketos paleidimas rodo, jog Teheranas yra pajėgus technologinėje kovoje įveikti Vakarus. Apie raketos „Kavoshgar-3“ paleidimą kiek anksčiau trečiadienį jau pranešė Irano gynybos ministras generolas Ahmadas Vahidis. Jis teigė, kad štai tėra tik dalis ambicingos Irano branduolinės programos.

Vasario 3 dieną Iranas sėkmingai išbandė raketą-nešėją „Kavoshgar-3“. Oficialiai skelbiama, kad ši raketa yra skirta palydovams į orbitą iškelti. Irano televizijos kanalas „Al-Alam“ skelbia, kad trečiadienį raketa sėkmingai į orbitą iškėlė eksperimentinę kapsulę. Apie technines raketos charakteristikas informacijos kol kas nėra. Anksčiau buvo skelbiama, kad Iranas trečiadienį pristatys 3 naujus palydovus ir vieną raketą-nešėją.

Irano aerokosminė organizacija (IAO) pranešė trečiadienį sėkmingai paleidusi dirbtiniams Žemės palydovams kelti skirtą raketą nešėją „Kavoshgar 3“. Šalies nacionalinio transliuotojo naujienų tarnyba „IRIB News“ skelbia, kad raketa į orbitą iškėlė eksperimentinę kapsulę su gyvais bandomaisiais gyvūnais – žiurke, vėžliais ir kirminais. Pasak IAO, atstovų, kapsulės ryšio įranga gali perduoti į Žemę duomenis apie jų būklę.

Pirmadienį, vasario 1 dieną, Irane prasidės 10 dienų truksiantis Irano Islamo revoliucijos minėjimas. Teheranas ta proga planuoja paleisti kelias raketas ir palydovus. Šventė savo kulminaciją pasieks vasario 11 dieną. Būtent tą dieną 1979 metais revoliucinės pajėgos, vadovaujamos ajatolos Ruhollah Khomeinio, gatvės mūšiuose nugalėjo provyriausybines pajėgas. Revoliucijos minėjimas Irane dažniausiai sutampa su naujausių šalies pasiekimų, ypač karinėje sferoje, demonstravimu.

Rusijos reakcija į JAV sprendimą Lenkijoje, netoli sienos su Kaliningradu, dislokuoti „Patriot“ raketas, kurias aptarnaus ir iš Vokietijos persikelsiantys 100 karių, mažų mažiausiai yra keista. Pradžioje Rusija puolė grasinti, kad, atsakydama į šį JAV žingsnį, stiprins savo Baltijos jūros karinį laivyną. Tačiau vėliau Gynybos ministerija netikėtai atsitraukė ir pareiškė neturinti jokių planų stiprinti minėta laivyną.

Pranešta, kad Irane įvykdytos mirties bausmės dviem vyriškiams,  kurie buvo sulaikyti per neramumus po prieštaringai vertintų prezidento rinkimų. Irano teismas juos pripažino kaltais dėl priklausymo ginkluotoms grupuotėms ir bandymo nuversti vietos valdžios institucijas.

Rusija yra laisva parduoti ginklus Iranui, teigia šalies valstybinio ginkluotės eksportuotojo „Rosoboroneksport“ atstovai. „Niekas nesulaikys karinio bendradarbiavimo tose srityse, kurios yra svarbios Rusijos ir Irano interesams. Iranas niekada nepažeidė nė vieno įsipareigojimo, prisiimto pagal karinius kontraktus“ - teigia „Rosoboroneksport“ atstovas Anatolijus Isaikinas.

Pranešama, kad Irano konsulas Norvegijoje, kuris iš savo posto atsistatydino dar gruodžio pabaigoje, šioje Skandinavijos valstybėje pasiprašė politinio prieglobsčio. M. R. Heydario diplomatinis paso galiojimas jau panaikintas. Buvęs konsulas Norvegijoje iš posto atsistatydino protestuodamas prieš Irano valdžios naudojamą jėgą prieš opozicijos protestuotojus. Diplomatas su šeima dabar Norvegijoje laukia atsakymo į prašymą.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas ketvirtadienį pareiškė, kad šią savaitę įvykdytas pasikėsinimas į Irano mokslininką, atomo fizikos specialistą, buvo surengtas „sionistų stiliumi“, skelbia „Haaretz.com“. Tai pirmasis viešas Irano prezidento pasisakymas dėl profesoriaus Massoudo Ali-Mohammadi mirties. Mokslininkas buvo susprogdintas prie savo namų, sprogstamasis įtaisas buvo paslėptas šalia jo automobilio paliktame motocikle.

Branduolinių ambicijų neslepiantis Iranas ir šiais metais bus viena svarbiausių tarptautinės politikos problemų. Vos prasidėjus 2010 metams, vienas tradicinių tarptautinės įtampos židinių priminė apie save. Irano atstovai pareiškė, kad šalis savarankiškai pradės gaminti branduolinį kurą, jei pasaulio bendruomenė nepriims Teherano siūlomos branduolinių medžiagų keitimo schemos.

Per motocikle padėtos bombos sprogimą Irano sostinėje Teherane žuvo branduolinės fizikos profesorius, dėstęs viename iš Teherano universitetų. Skelbiama, kad bomba buvo detonuota nuotolinio valdymo mechanizmu. Pats profesorius Massoudas Mohammadis yra žinomas kaip ištikimas prezidento Mahmoudo Ahmadinejado rėmėjas.

Klausantis Shirin Ebadi pasakojamos istorijos galima pajusti, kaip dramatiškai per paskutiniuosius mėnesius pasikeitė Iranas. Nobelio premijos laureatė į Iraną negrįžta nuo pat diskutuotinų birželio mėnesio prezidento rinkimų. Lapkritį valdžia areštavo banko saugykloje saugotą jos Nobelio premijos medalį. Po Kalėdų Teherane buvo sulaikyta jis sesė. Iš jos vyro, kuris vis dar tebėra Irane, buvo atimtas pasas.

Irane suimta trisdešimt opozicinės moterų grupės narių, praneša „bbc.co.uk“. Jas šalies saugumo pajėgos sulaikė taikaus mitingo Teherano parke metu. Liudininkai pasakoja, jog Gedinčių Motinų – grupės moterų, kurių vaikai žuvo malšinant antivyriausybinius protestus – mitingą išvaikė ir moteris areštavo daugiau nei 100 policijos pareigūnų bei civiliškai apsirengusių saugumo darbuotojų. „Jie neleido niekam net prisėsti ant suoliukų.

Irano žvalgybos ministerija paskelbė 60 JAV ir tarptautinių organizacijų bei žiniasklaidos priemonių, kaltinamų maišto kurstymu ir porinkiminių neramumų skatinimu Irane, sąrašą. Sąraše atsidūrė tokios žiniasklaidos priemonės kaip „Radio Farda“, BBC, VOA ir „Radio Zamaneh“, transliuojama iš Olandijos. Irano žiniasklaida teigia, kad Irano žvalgybos viceministras tarptautiniams reikalams apkaltino šias žiniasklaidos priemones veikiant prieš Irano režimą.

Vidurio Rytų saugumo politikos ekspertas kelia klausimą, ar JAV reikalavimas griežčiau tikrinti keleivius yra prasmingas. Kaip pranešama, po nepavykusio bandymo Kalėdų rytą susprogdinti lainerį su kone trimis šimtais keleivių, 14 šalių piliečiai oro uostose turės būti tikrinami griečiau. Į pavojingų šalių sąrašą įtraukta Kuba, Iranas, Sudanas, Sirija, Afganistanas, Alžyras, Irakas, Libanas, Libija, Nigerija, Pakistanas, Saudo Arabija, Somalis, Jemenas.

Programišiai antradienį nulaužė Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado internetinę svetainę. Programišiai prezidentui paliko štai tokį laišką: „Mielas Dieve, 2009 metais tu pasiėmei mano mėgstamiausią dainininką Michealą Jacksoną, mano mėgstamiausią aktorę Farrah Fawcett, mano mėgtsmiausią aktorių Patricką Swayze'ą, mano mėgstamiausią balsą – Nedą. Prašau, prašau nepamiršk mano mėgstamiausio politiko Ahmadinejado ir mano mėgstamiausio diktatoriaus Khamenei 2010 metais. Ačiū tau.

Irane kilusi pilietinių neramumų banga nustebino ne tik totalitarizmą vis laibiau įtvirtinantį Teherano rėžimą, bet ir visų pirma JAV ir Europos Sąjungos politikus. Atrodo, kad permainų siekiantys iraniečiai privertė į save atkreipti dėmesį ir susimąstyti apie šios branduolinio statuso siekiančios valstybės politinę raidą. Nors protestai buvo numalšinti, Vakarai pasmerkė susidorojimą su protestuotojais ir žiniasklaidos laisvės apribojimą.

CŽV agentams slapta kamera pavyko užfiksuoti Irano verslininką, kuris per slaptą sandėrį Gruzijoje mėgino įsigyti ginklų ir karinių sistemų. Įtariama, kad Amiras Husseinas Aldabilis į Gruziją buvo pasiųstas Irano vyriausybės. Buvo tikimasi, kad šis verslininkas įtikins ginklų prekeivius parduoti Iranui taip reikalingų detalių naikintuvams ir raketinėms sistemoms.

Irano opozicijos lyderis Miras Hosseinas Mousavi pareiškė nebijantis mirti dėl reformos. Tai buvo jo pirmas pasisakymas po jo sūnėno ir kitų prieš vyriausybę protestavusių jaunuolių mirties. Savo pareiškime, patalpintame jo tinklalapyje, M. H. Mousavi reikalavo vyriausybės prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos.