iranas

Iranas pasiskundė Jungtinių Tautų (JT) pareigūnams dėl JAV grasinimų pradėti karinę ataką dėl šalies vykdomos branduolinės programos ir pažadėjo, kad Amerika į savo karinius veiksmus susilauks deramo atsako, informuoja „Press TV". Trečiadienį JT Saugumo Tarybai ir Generalinei Asamblėjai buvo išplatintas laiškas, kuriame Irano pasiuntinio JT pavaduotojas Ešakas Alehabibas (Eshaq Alehabib) griežtai sukritikavo JAV planus pulti Iraną, nes tokia karinė ataka būtų nepagrįsta, skelbia AP naujienų ag...

Irano spauda paskelbė, kad šios šalies vyrų rinktinė neatvyks į Lietuvą, nes negavo vizų. Lietuvių pastangomis ši problema buvo išspręsta. „Iraniečiai per vėlai kreipėsi dėl vizų, todėl grėsmė vizitui tikrai buvo iškilusi. Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Migracijos departamento ir Lietuvos krepšinio federacijos bendromis pastangomis ši problema buvo skubiai išspręsta. Irano rinktinė šiandien gavo vizas.

Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas (Mahmoud Ahmadinejad) išgyveno pasikėsinimą į jo gyvybę, kai šalies vakarinėje dalyje buvo bandyta susprogdinti jo konvojų, informuoja BBC. Skelbiama, kad Hamedano mieste, kur prezidentas vyko sakyti kalbos, į jo konvojų buvo mestas sprogmuo. Pranešama, kad M. Ahmadinedžadas sveikas ir po incidento toliau važiavo į futbolo stadioną, kur vyko politinis renginys. Jo sakyta kalba buvo tiesiogiai transliuojama per televiziją.

Teherano Evino kalėjime kalintys keliolika politinių kalinių paskelbė bado streiką protestuodami prieš blogą elgesį su jais. Kalinius piktina tai, kad jie buvo perkelti į vienutes, be to, jiems uždrausti pasimatymai su šeimos nariais. Internetinė svetainė „Kalame“, kuri yra artima Irano opozicijos lyderiui Mir Hosseinui Musaviui, paskelbė 16 badaujančių asmenų vardus. Visi jie kalėjime atsidūrė po praėjusiais metais vykusių protestų, nukreiptų prieš Mahmoudo Ahmadinejado perrinkimą prezidentu.

JAV ginkluotosios pajėgos turi parengusios Irano puolimo planą tam atvejui, jei Teheranas savo armiją apginkluos branduoliniais ginklais. Tačiau tokio plano įgyvendinimas jam kelia didelį susirūpinimą, sekmadienį amerikiečių televizijos stočiai NBC pareiškė generalinio štabo vadas Maikas Malenas, kurį cituoja agentūra AFP.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas teigia, kad aštuonkojis Paulius, kuris sėkmingai atspėjo visų Pasaulio futbolo čempionato rungtynių nugalėtojus, yra visų Vakarų pasaulio blogybių simbolis. Jis pareiškė, kad aštuonkojis yra Irano priešų nuosmukio ir supuvimo simbolis. Aštuonkojis Paulius, gyvenantis Vokietijos Oberhauzeno akvariume, išsikovojo simpatijas tiksliai atspėdamas visų Vokietijos rinktinės rungtynių Pasaulio čempionate baigtį.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas perspėjo Europos Sąjungą, jog ji „gailėsis“ jei pradės taikyti sankcijas Iranui, praneša „bbc.co.uk“. Pasak M. Ahmadinejado, kiekvienas, kuris imsis Iranui priešiškų veiksmų, turėtų žinoti, jog šalis „reaguos nedelsdama“. Tikimasi, jog pirmadienį ES ministrai patvirtins sankcijas Iranui dėl branduolinės programos plėtojimo. Jomis turėtų būti apribotas technikos bei paslaugų Irano energetikos sektoriui pardavimas.

Izraelis baiminasi, kad Europoje įsikūrę iraniečių teroristai planuoja atakas prieš izraeliečius atletus per Londono olimpines žaidynes, rašo „Herald Sun“. Izraelio elitinės žvalgybos organizacijos „Mossad“ agentai medžioja Irano remiamus teroristus Europoje, kurie, kaip įtaria izraeliečiai, planuoja „jubiliejinius“ išpuolius, praėjus 40 metų po žudynių per Miuncheno olimpiadą.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei paragino viso pasaulio musulmonus kovoti su „aklu ir laukiniu terorizmu“, kurį skatina JAV ir Didžioji Britanija. Iranas kaltina šias dvi valstybes dėl įvykdyto sprogdinimo mečetėje.

Tikėtina, kad Teheranas pasinaudojo mažu Irano valdomu banku Vokietijoje, kad galėtų apeiti sankcijas, priimtas JT, JAV ir ES. „The Wall Street Journal“ pranešė, kad „Europaeisch-Iranische Handelsbank AG“ (Europos-Irano prekybos bankas) padėjo sudaryti daugiau nei vieno milijardo vertės sandorių firmoms, kurioms turėtų būti taikomos JT, JAV ir ES sankcijos.

Sunitų maištininkų grupuotė „Jundallah“ savo interneto svetainėje paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame prisiėmė atsakomybę už 27 gyvybių pareikalavusias dviejų savižudžių sprogdintojų atakas Pietryčių Irane. Tarp žuvusių yra ir maldininkų ir Revoliucinės gvardijos narių. Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai žmonės šventė imamo Husseino gimtadienį. Imamas Husseinas yra musulmonų pranašo Mohamedo anūkas.

Dienraštis „The New York Times“ skelbia, kad Irano mokslininkas Shahramas Amiris, kuris teigia daugiau nei prieš metus buvęs pagrobtas JAV agentų, iš tikro jau kelis metus buvo CŽV agentas Irane. Laikraštis cituoja anoniminius JAV pareigūnus, kurių teigimu S. Amiris suteikė daug vertingos informacijos apie tai, kaip Teherano universitetas buvo paverstas slaptu šalies branduolinės programos įgyvendinimo centru.

Daugiau nei pusė amerikiečių remtų Izraelio karinį smūgį prieš Iraną, kad neleistų šiai šaliai pasigaminti branduolinio ginklo, rodo visuomenės nuomonės tyrimų centro TIPP atlikta apklausa. Kariniam smūgiui prieš Iraną pritartų 43 proc. Demokratų partijos šalininkų. Tuo tarpu 40 proc. šios politinės jėgos rėmėjų karinio smūgio neremtų. Tačiau, kai kalbama apie Respublikonų partijos rėmėjus, jų gretose Izraelio kariniam smūgiui prieš Irano branduolinius objektus pritartų net 74 proc.

Per du savižudžių sprogdinimus musulmonų šiitų mečetėje pietrytiniame Irane, kuriame dominuoja musulmonai sunitai, ketvirtadienį žuvo daugiau nei 20 žmonių, tarp kurių yra ir maldininkų ir Revoliucinės gvardijos narių. Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai žmonės šventė imamo Husseino gimtadienį. Imamas Husseinas yra musulmonų pranašo Mohamedo anūkas. Per imamo Husseino gimtadienį tradiciškai kiekvienais metais yra pagerbiama ir Irano Revoliucinė gvardija.

Irano branduolinių technologijų mokslininkas Shahramas Amiris, kuris teigia buvęs pagrobtas CŽV agentų, iš tikro už informaciją, susijusią su Irano branduoline programa, gavo daugiau nei 5 mln. dolerių, ketvirtadienį skelbia „Washington Post“. Laikraštis, remdamasis savo šaltiniais JAV institucijose, teigia, kad mokslininkas neprivalės grąžinti gautų pinigų, tačiau veikiausiai nebegalės jais pasinaudoti dėl Iranui įvestų sankcijų.

Irano mokslininkas, kuris teigia, kad praėjusiais metais buvo pagrobtas CŽV agentų, kai viešėjo Saudo Arabijoje, sugrįžo į Iraną. Teherano oro uoste šeimos narių sutiktas Shahramas Amiris teigė patyręs šiurkščiausią fizinį ir psichologinį smurtą. Jis taip pat paneigė, kad buvo giliai įsitraukęs į Irano vykdomą branduolinę programą. Jis teigė esą tik paprastas mokslininkas, besidarbuojantis universitete.

Irano branduolinių technologijų mokslininkas, kuris internete išplatintuose vaizdo įrašuose aiškino, kad jį buvo pagrobę CŽV agentai, paliko Vašingtoną, skelbia BBC. Irano Užsienio reikalų ministerijos atstovai teigia, kad Shahramas Amiris yra pakeliui į Iraną. Iranas aiškino, kad mokslininką praėjusiais metais pagrobė CŽV agentai, tuo tarpu Vašingtonas teigė, kad S. Amiris JAV buvo savo noru.

Valstybinė Irano žiniasklaida skelbia, kad ieškomas Irano branduolinis mokslininkas, kurį, kaip įtaria Teheranas, buvo pagrobusi CŽV, rado prieglobstį Vašingtone veikiančioje Pakistano ambasadoje. Pranešama, kad Shahramas Amiris atvyko į Pakistano ambasadą, kuri atstovauja ir Irano interesams JAV, ir pasiprašė, kad nedelsiant būtų sugrąžintas į Teheraną.

JAV senatorius Johnas McCainas trečiadienį pareiškė nemanantis, kad Izraelis šiuo metu svarsto galimybę suduoti Izraeliui karinį smūgį dėl šios šalies vykdomos branduolinės programos, skelbia „The Washington Post“. Apie tai J. McCainas pareiškė po susitikimo su Izraelio ginkluotųjų pajėgų vadu Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Ehudu Baraku.

Kiekvieną pirmadienį Sajjadas Mahammedie Ashtianis keliauja į Irano Tarbizo kalėjimą, kad galėtų susitikti su savo mama. Kiekvieną savaitę sūnui su motina leidžiama pabendrauti tik 15 minučių. Motiną ir sūnus bendrauja per juos skiriantį kalėjimo stiklą. Nė mama, nė sūnus nežino, kuris susitikimas gali tapti paskutiniuoju. 2006 metais santuokine neištikimybe apkaltinta moteris kalėjime laukia, kad jai būtų įvykdyta mirties bausmė užmėtant akmenimis.

Didžioji Britanija, Vokietija ir Jungtiniai Arabų Emyratai atsisako Irano keleiviniams lėktuvams parduoti aviacinį benziną, - informuoja „BBC“. Šiuo žingsniu siekiama įgyvendinti prekybos sankcijas, kurias vienašališkai įvedė JAV. Pagal šių sankcijų planą, JAV yra pasiryžusi bausti visas užsienio kompanijas, prekiaujančias su Iranu. Taip šalis siekia priversti Iraną atsisakyti savo branduolinės programos, kurią pastarasis tikina naudojantis tik taikiems tikslams.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pasiekė, kad Iranas sulaukė naujų Jungtinių Tautų sankcijų. Papildomas sankcijas taip pat įveda Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga. Tiesa, Turkija ir Brazilija už šias sankcijas nebalsavo, bet jos Jungtinėse Tautose neturi veto teisės, todėl Teheranas gavo vien šiokią tokią moralinę paramą, kuri vargu ar išves Iraną iš politinės, diplomatinės ir ūkio izoliacijos.

Pasak Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado, naujos JAV sankcijos Iranui rodo, jog Vakarai vis dar nesupranta šios islamiškos respublikos ir siekia neleisti jai tapti industriniu centru bei užimti jai priklausančios vietos. Tačiau jo teigimu, Iranas įvaldė sunkumų įveikimo meną ir niekas nebegali sulaikyti jo pramonės plėtros, praneša CNN. Tai buvo pirmoji M. Ahmadinejado kalba po to, kuomet ketvirtadienį JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė įstatymą dėl naujų sankcijų Iranui.

Irano gynybos ministras pareiškė, kad Teheranas planuoja gaminti tolimojo nuotolio raketas, kurios užtikrintų šalies oro erdvės gynybą. Ahmadas Vahidis apie planuojamą ilgojo nuotolio raketų gamybą prabilo po to, kai Rusija atsisakė parduoti Iranui oro gynybos sistemas S-300. Rusija tokį sprendimą priėmė po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė naują sankcijų paketą prieš Iraną. Taip buvo išplėstos ne tik Iranui taikomos ekonominės sankcijos, tačiau ir sugriežtintas ginklų embargas.

Teheranas apginklavo Damaską modernia radarų sistema, kuri Sirijai turėtų padėti apsisaugoti nuo netikėto Izraelio karinio antpuolio prieš Irane esančius branduolinius objektus. Be to, taip būtų sustiprinta ir pačios Sirijos ir „Hezbollah“ grupuotės gynyba.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad, skleisdama suklastotas ataskaitas JAV Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV), rengia prieš šalį psichologinį karą. Irano vyriausybė dar kartą pareiškė, kad jos vykdoma branduolinė programa neturi jokių karinių tikslų. Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Raminas Mehmanparastas paneigė CŽV direktoriaus Leono Panettos žodžius, kad Iranas jau iki 2012 metų gali pasigaminti 2 branduolines bombas.

Tapusi supervalstybe, Kinija palaiko draugiškus santykius netgi su tomis šalimis, kurias remiant Pekinui kyla rimtų tarptautinių problemų. Jungtinių Amerikos Valstijų politikos žurnalas „Foreign Policy“ savo apžvalgoje „Patys sudėtingiausi Pekino sąjungininkai“ analizuoja, kodėl Kinija remia kelias autoritarines valstybes, su kuriomis santykių vengia daugelis kitų pasaulio šalių.

Iranas uždraudė į šalį įvažiuoti dviems Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) ekspertams, kurie turėjo atlikti reguliarią Irano branduolinių įrenginių patikrą. Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Alis Akbaras Salehis teigia, kad ekspertai paskelbti nepageidaujamais asmenimis, nes skleidė melagingą informaciją apie Irano vykdomą branduolinę programą.

Irane sekmadienį pakartas sunitų sukarintos organizacijos „Jundallah“ lyderis Abdolmalekas Rigi, rašo BBC. Kaip pranešė valstybinė Irano naujienų agentūra IRNA, A. Rigi buvo pakartas po Teherano revoliucinio tribunolo sprendimo. Tribunolas konstatavo, kad A. Rigi buvo atsakingas už ginkluotus plėšimus, pasikėsinimus nužudyti ir nužudymus, ginkluotus išpuolius prieš kariuomenę, policiją ir paprastus žmones.

Iranas teigia, kad jo turimos raketos yra skirtos gintis nuo karinės agresijos ir nekelia pavojaus nė vienai valstybei. Irano gynybos ministras Ahmadas Vahidis šmeižtu apkaltino JAV gynybos sekretorių Robertą Gatesą, kuris neseniai pareiškė, kad Vakarai turi rengti savo gynybines sistemas galimoms Irano atakoms. R. Gatesas teigė, kad Vakarus gali pasiekti šimtai Irano raketų.

Į pagalba Gazos ruožui ruošiasi plaukti Irano laivai, rašo „elpais.es“. Raudonojo pusmėnulio  organizacijos ( iraniečių „Raudonojo kryžiaus“ atitikmens) paruošta humanitarinė siunta iškeliauti turėtų jau šią savaitę. Organizacijos atstovas Mujtabas Mayidas pasakojo, jog laivuose bus keliasdešimt savanorių, kurie jau yra pasiruošę ir laukia užsienio reikalų ministerijos leidimo. Pasak M. Mayido, paskelbus apie savanorių paiešką, užsiregistravo daugiau nei 100 000 norinčiųjų.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas penktadienį lankydamasis Kinijos Šanchajaus mieste vykstančioje „EXPO“ parodoje pareiškė, kad Izraelis yra pasmerktas. Be to, kliuvo ir JAV prezidentui Barackui Obamai, kuris esą surežisavo visas sankcijas prieš Iraną. Tiesa, pačias JT Saugumo Taryboje priimtas sankcijas Irano prezidentas pavaidno bereikšmiu popieriumi. M. Ahmadinejadas apkaltino galingiausias pasaulio valstybes, kad šios nori monopolizuoti atominę technolgiją.

Naujos Iranui paskelbtos sankcijos būtų buvusios žymiai griežtesnės, jei ne Kinija, rašo Rusijos dienraštis „Kommersant“. Jungtinių Tautų rezoliucija 1929, priimta trečiadienį, nustatė jau ketvirtą sankcijų Iranui rinkinį. Sankcijų ši šalis susilaukė dėl savo vykdomos branduolinės programos. Naujos sankcijos numato griežtesnę finansinę kontrolę, be to, išplėstas ir ginklų embargas.

Po to, kai Jungtinių Tautų Saugumo Taryba trečiadienį pritarė naujų sankcijų Iranui paskelbimui, Rusija pareiškė nebegalėsianti įgyvendinti susitarimo, pagal kurį ji turėjo aprūpinti Teheraną priešraketinėmis sistemomis S-300. Naujos sankcijos draudžia Iranui parduoti sunkiąją ginkluotę įskaitant ir raketas bei sraigtasparnius. Trečiadienį jau ketvirtam sankcijų Iranui rinkininiui pritarė 12 JT Saugumo Tarybos narių, o prieš balsavo tik veto teisės neturinčios Brazilija ir Turkija.

Trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pritarė naujoms sankcijoms Iranui. Už sankcijas balsavo 12 valstybių, o prieš buvo tik veto teisės neturinčios Brazilija ir Turkija. Libanas savo ruožtu susilaikė. Naujų sankcijų Iranui labiausiai siekė JAV, kurios sugebėjo įtikinti ir Rusiją bei Kiniją. Tai yra jau ketvirtas, išplėstas naujų sankcijų Iranui rinkinys. Naujajame rinkinyje kuo labiau siekiama apriboti medžiagų, kurias Iranas galėtų naudoti vykdydamas savo branduolinę programą, tiekimą.

Netradicinių kelionių įspūdžių ir įkvėpimo ištroškusios sielos jau netrukus galės gardžiuotis žymaus lietuvių dailininko, fotomenininko Mariaus Abramavičiaus pasakojimais iš tolimo ir vakariečių prieštaringai vertinamo Irano. Knygoje „Punktyrai kelio paraštėse“ (Versus aureus) sudėti autoriaus dienoraščiai ir nuotraukos iš kelionės į Iraną, pakeliui pabuvojus Gruzijoje, Turkijoje, Azerbaidžane.

Viena įtakingiausių Irano žurnalisčių Jila Baniyaghoob buvo nuteista metams kalėjimo. Be to, jai net 30 metų uždrausta užsiimti žurnalistine veikla. 39 moteris nuteista dėl dalyvavimo protestuose, kurie praėjusią vasarą kilo Irane po skandalingai pasibaigusių prezidento rinkimų. Moteris kartu su savo vyru buvo suimta praėjusių metų birželio 20 dieną ir po poros mėnesių paleista už užstatą. J. Baniyaghoob darbavosi keliuose reformistinės pakraipos laikraščiuose.

Irano opozicijos lyderis Mir Hosseinas Mousavis 1988 metais dalyvavo nužudant daugiau nei 10 tūkst. politinių kalinių, skelbia įtakingas Didžiosios Britanijos žmogaus teisių gynėjas. Praėjusių metų birželį vykusius prezidento rinkimus pralaimėjęs Mir Hosseinas Mousavis 1988 metais ėjo Irano premjero pareigas, kai tuometinis aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ruhollah Khomeini išleido fatvą, kuri be jokio teismo myriop pasmerkė tūkstančius politinių kalinių.

Jau šį trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JT ST) ketina priimti rezoliuciją dėl sankcijų Iranui. Kai straipsnis buvo rengiamas, dar nebuvo aišku, ar kuri nors tikroji ST narė – Rusija, JAV, Kinija, Didžioji Britanija ar Prancūzija – neuždės veto šiam sprendimui. JT kuluaruose buvo kalbama, kad dokumentui nepritars nenuolatiniai Saugumo Tarybos nariai Brazilija, Libanas ir Turkija.

Irano Raudonojo pusmėnulio organizacija teigia po susitikimo su šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovais nutarusi pasiųsti į Gazos ruožą du laivus su humanitarines pagalba. Skelbiama, kad laivai, kurie gabens maista, medikamentus ir medicininę įrangą, Gazos ruožo link išplauks šios savaitės pbaigoje. „Vienas laivas gabens žmonių suaukotas aukas, o kitu keliaus pagalbos darbuotojai.

Iranas yra sukaupęs pakankamai reikalingų medžiagų, kad sugebėtų pasigaminti 2 branduolines bombas, skelbiama Tarptautinės Atominės Energetikos Agentūros (TATENA) ataskaitoje. Ši ataskaita yra paskutinioji prieš naujų sankcijų Iranui svarstymą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. TATENA taip pat skundžiasi, kad Iranas sudaro kliūtis jos ekspertams patekti į branduolinius objektus, kuriuos jie turėtų stebėti.

Žinomam režisieriui Jafarui Panahi buvo padaryta išimtis – Irano valdžia opozicijai priklausantį kino kūrėją išleido į laisvę už 200 tūkstančių JAV dolerių dydžio užstatą. Beje, kol kas nėra informacijos apie J. Panahi pateiktus kaltinimus. Režisieriaus bylą nagrinės ypatingasis teismas, kurio veikla yra susijusi su valstybės saugumu. Šio teismo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami. Priminsime, jog J. Panahi buvo sulaikytas šių metų kovą. Jam buvo draudžiama susitikti net su advokatu.

JAV plečia savo savo slaptas karines misijas siekdamos sunaikinti priešiškas kovotojų grupuotes ar susidoroti su pavojais, kylančiais tokiose valstybėse kaip Iranas, Saudo Arabija, Somalis ir pan.

Per du Nepriklausomybės dešimtmečius Lietuvos gyventojai išmaišė bene visą pasaulį. Lietuvių fotografai leidžia nuotraukų albumus Belize, jaunuoliai autostopu ir kitais būdais išmaišo Sibirą, Afriką, Pietų Ameriką, studijuoja Naujojoje Zelandijoje. Atrodo, kaip kartais sakoma, lietuvį galima sutikti visur. Tiesa, Iraną aplankiusiųjų skaičius iki šiol nebuvo didelis.

Veto teisę turinčios Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narės susitarė dėl naujų sankcijų Iranui. Iranas vis dar laikosi konfrontacinės politikos, dėl savo branduolinės politikos. Pažymėtina, kad Rusija ir Kinija, kurios iki šiol skeptiškai vertino sankcijas, pritarė "stipriam projektui" dėl naujų baudžiamųjų priemonių Teheranui.

Tarpininkaujant Brazilijos ir Turkijos lyderiams, Iranas sutiko į užsienį mainais už branduolinį kurą siųsti savo turimą žemai sodrintą uraną. Toks susitarimas turėtų kiek numalšinti nuogąstavimus dėl Irano branduolinės programos. Vakarai įtaria, kad Teheranas slapta mėgina pasigaminti branduolinį ginklą, tuo tarpu Iranas tokius kaltinimus neigia.

Irano naujienų svetainės „Kharabonline“ ir „Aftabnews“ skelbia, kad šalies Išafano provincijoje yra dalijami kompaktiniai diskai su kompiuteriniu žaidimu, kuriame raginama sunaikinti pagrindinius šalies opozicijos veikėjus.

Vykdant Irano kosminę programą į orbitą bus iškelti 5 – 6 dirbtiniai Žemės palydovai, remdamasi šalies telekomunikacijų ministru Reza Taqipouru, pranešė naujienų agentūra „FARSNews“. Pirmąjį iš jų planuojama paleisti 2011 metais, sakoma pranešime. Ministro teigimu, Irane taip pat bus pastatyti keli nauji kosmodromai, iš kurių galėtų kilti raketos – nešėjos. Šiuo metu tam naudojamas tik viena raketų paleidimo aikštelė.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas pareiškė manąs, kad jo šalis yra pajėgi iškęsti bet kokias naujas Jungtinių Tautų sankcijas ir JAV spaudimą dėl Teherano vykdomos branduolinės programos. Niujorke, kur vyksta JT konferencija dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties, viešintis Irano prezidentas pareiškė, kad Teheranas jokiu būdu nenori naujų sankcijų, tačiau teigė jų nebijantis ir, esant reikalui, pasirengęs jas iškęsti. „Nors mes nenorime sankcijų, tačiau jų ir nesibijome.