iranas

Iranas pranešė Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA), kad pradėjo vykdyti planą didinti savo urano sodrinimo pajėgumus, antradienį paskelbė Irano atominės energetikos organizacijos vadovas Ali Akbaras Salehi. „Vakar agentūrai buvo įteiktas laiškas dėl tam tikros veiklos pradžios“, – sakė A. A. Salehi, kuris taip pat yra šiitiškos respublikos viceprezidentas.

Vašingtonui pasitraukus iš Irano branduolinės sutarties, šiitiškos respublikos aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei išsakė sąlygas, kuriomis Teheranas laikysis šio istorinio susitarimo su pasaulio galiomis. Žemiau pateikiamos ištraukos iš A. Khamenei kalbos Irano pareigūnams, kuri buvo paskelbta ketvirtadienį. Jose išdėstomi Irano reikalavimai Rusijai, Kinijai, Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir Vokietijai, kuriuos šios turės vykdyti, norėdamos išsaugoti sutartį.

Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš Irano branduolinės programos (JCPOA), Europos lyderiams svarbu siekti, kad Iranas tęstų nusiginklavimą, mano prezidentė Dalia Grybauskaitė. Į Europos Vadovų Tarybos neformalų susitikimą Sofijoje atvykusi D. Grybauskaitė sako, jog tikisi būtent tokių žingsnių.

Iranas sekmadienį nuteisė mirti aštuonis asmenis dėl praėjusiais metais įvykdytų džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) atakų. Teherano revoliucinio teismo pirmininkas Mousa Ghazanfarabadi valstybinei televizijai sekmadienį sakė, kad minėti asmenys buvo pripažinti kaltais dėl bendrininkavimo su penkiais kovotojais, kurie užpuolė parlamento kompleksą ir islamo revoliucijos lyderio ajatolos Ruhollah Khomeini mauzoliejų.

Vašingtonas ketvirtadienį pasmerkė Iraną, raketomis apšaudžiusį Izraelio pajėgas okupuotose Golano Aukštumose, ir išreiškė „tvirtą paramą“ Izraelio teisei į savigyną. Izraelis apkaltino Iraną dėl tų atakų, o ketvirtadienį atkeršijo smūgiais Irano taikiniams Sirijoje. „Jungtinės Valstijos smerkia Irano režimo provokacines raketų atakas iš Sirijos prieš Izraelio piliečius, ir tvirtai remiame Izraelio teisę į savigyną“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei trečiadienį sakė, jog Teheranas pasitrauks iš istorinio 2015 metų susitarimo dėl jo branduolinės programos, jei susitarimą pasirašiusios Europos šalys nepateiks tvirtų garantijų, kad prekybiniai santykiai tęsis ir po JAV pasitraukimo. Per televizijos transliuotą kalbą kreipdamasis į Irano vyriausybę A. Khamenei sakė: „Girdime, kad norite tęsti ... susitarimą su trimis Europos šalimis. Aš šiomis trimis šalimis nepasitikiu.

Vašingtono sankcijos Iranui bus visiškai atkurtos per 180 dienų po prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie JAV pasitraukimą iš susitarimo su Teheranu, antradienį pranešė JAV Iždo departamentas. „Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras nedelsdamas imsis veiksmų prezidento sprendimui įgyvendinti. Sankcijos bus iš naujo įvestos po tam tikrų 90 ir 180 dienų pereinamųjų laikotarpių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino „griežtai laikytis“ susitarimo dėl Irano branduolinės programos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tebesprendžiant, ar Vašingtonas atsisakys šio susitarimo.

Iranas pirmadienį atmetė naujojo JAV valstybės sekretoriaus Mike'o Pompeo kaltinimus puoselėjant „ambicijas dominuoti Artimuosiuose Rytuose“ ir sakė, kad jie neturi jokio pagrindo. M. Pompeo kaltinimų Iranui pažėrė sekmadienį per trumpą kelionę po JAV sąjungininkes Artimuosiuose Rytuose. Ši kelionė surengta Baltiesiems rūmams rengiantis paskelbti svarbų sprendimą, ar šalis trauksis iš 2015 metais pasirašyto tarptautinio susitarimo dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu pirmadienį paskelbė gavęs „pusę tonos“ slaptų Irano dokumentų, įrodančių, kad šalis anksčiau vykdė branduolinių ginklų programą. Baltiesiems rūmams tebesvarstant, ar pasitraukti iš istorinės Irano branduolinės sutarties, kuriai Izraelis priešinasi, B. Netanyahu pareiškė turintis „įrodymų“ apie slaptą Teherano branduolinių ginklų programą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad jis yra pasirengęs su Vašingtonu sukurti naują branduolinį susitarimą su Iranu, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pavadinus prieš trejus metus pasirašytą sutartį su Teheranu „beprotiška“. „Galiu pasakyti, kad mudu labai atvirai apie tai diskutavome“, – sakė E. Macronas per bendrą spaudos konferenciją su JAV lyderiu.

 Rusijos ir Prancūzijos prezidentai pirmadienį telefonu aptarė Irano branduolinę programą ir padėtį Sirijoje, paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba. Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas „pasisakė už tolesnį Bendrojo išsamių veiksmų plano dėl Irano branduolinės programos vykdymą, esantį tarptautinio saugumo svarbiu faktoriumi“, – sakoma pranešime.

  Saudo Arabijos sosto įpėdinis Mohammedas bin Salmanas (Mohamedas bin Salmanas), palyginęs Irano lyderį su Hitleriu, perspėjo, kad tuo atveju, jeigu Teheranas pasigamins branduolinių ginklų, Rijadas paseks Irano pavyzdžiu.

Irane skridęs nedidelis Turkijos lėktuvas sekmadienį sudužo į pietus nuo Teherano, jame buvo mažiausiai 11 žmonių, pranešė Irano naujienų agentūros. Šios šalies Civilinės aviacijos organizacijos atstovas spaudai Reza Jafarizadehas portalui asriran.com sakė, jog privatus lėktuvas sudužo maždaug 370 kilometrai nuo Irano sostinės. Pasak jo, orlaivyje buvo mažiausiai 11 žmonių – aštuoni keleiviai ir trys įgulos nariai. „Lėktuvas dega.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį telefonu kalbėjosi su Irano prezidentu Hassanu Rouhani apie padėtį Sirijoje, pranešė naujienų agentūra AA (Anadolu Ajansi). Jie įvertino situaciją Afrine ir Idlibo provincijoje Sirijoje. Abu prezidentai patvirtino esą pasiryžę bendradarbiauti kovoje su terorizmu. Beje, anksčiau pirmadienį R. T. Erdoganas kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Naujoji Jungtinių Valstijų branduolinė politika stumia žmoniją „arčiau susinaikinimo“, šeštadienį vakare pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas. Penktadienį Pentagonas paskelbė planus peržiūrėti savo branduolinį arsenalą, pirmiausia reaguojant į numanomą atsinaujinusią Rusijos grėsmę.

 Irane intensyvėjant protestui dėl skarų, kurios moterims yra privalomos nuo 1979 metų Islamo revoliucijos, Teherano policija areštavo 29 be šio galvos apdangalo pasirodžiusias protestuotojas, penktadienį pranešė šalies žiniasklaida. Areštuotos moterys buvo apkaltintos viešosios tvarkos pažeidimais ir perduotos prokuratūrai, pranešė naujienų agentūros „Fars“, ILNA ir „Tasnim“. Daugiau detalių pranešimuose nepateikiama.

Europa ir Iranas ketvirtadienį per derybas Briuselyje ketina vieningai pareikšti paramą svarbiam 2015 metų susitarimui dėl Teherano branduolinės programos, Vašingtonui svarstant, ar vėl įvesti sankcijas šiitiškai respublikai. Europos Sąjunga ir Didžiosios Britanijos, Vokietijos bei Prancūzijos užsienio reikalų ministrai vieningai gins susitarimą, kuriuo mainais į griežtų sankcijų sušvelninimą buvo apribotos Irano branduolinės ambicijos.

Irane ketvirtadienį buvo pakartas jaunuolis, visą šalį sukrėtusioje byloje nuteistas už šešiametės afganės išžaginimą ir nužudymą, pranešė šalies žiniasklaida. Setayesh Ghoreyshi (Setaješ Goreiši) 2016 metų balandį buvo pagrobta Varamino mieste į pietus nuo Teherano. Ją nužudžiusiam Amirhosseinui P. (Amirhoseinui P.) tuo metu buvo 17 metų.

Ketvirtadienį spontaninio protesto akcijos kilo iškart keliuose didžiausiuose Irano miestuose, įskaitant antrąjį pagal dydį Mašdadą. Gyventojai piktinosi neracionalia valdžios ekonomine politika, kuri privedė prie staigaus kainų šuolio. Į gatves išėję tūkstančiai režimo oponentų ir sunkiomis gyvenimo sąlygomis pasipiktinusių iraniečių skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius.

Irano vidaus reikalų ministras perspėjo trečią naktį nerimstančius protestuotojus, kad prieš „smurto, baimės ir teroro“ skleidimą bus imtasi priemonių. Naujausiomis žiniomis, Irano pusiau oficialios naujienų agentūros praneša, kad per praėjusią naktį šalies vakaruose nušauti du protestavusieji prieš valdantįjį režimą. „Gadinantieji visuomeninį turtą, pažeidžiantieji tvarką ir įstatymus atsakys už savo elgesį ir sumokės už tai“, – pareiškė per valstybinę televiziją Abdolrahmanas Rahmani Fazli.

Šalia Irano sostinės trečiadienį vėlai vakare įvyko žemės drebėjimas, privertęs šimtus Teherano gyventojų iš namų strimgalviais pulti į gatves. Teherano universiteto Seismologijos centras pranešė, kad 5,2 balo stiprumo žemės drebėjimas įvyko apie 23 val. 30 min. (22 val. Lietuvos laiku). Jo epicentras buvo maždaug už 40 km į vakarus nuo Teherano. Pranešimų apie nukentėjusius žmones ar padarytą žalą kol kas negauta.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas sekmadienį susitikimu su Irano prezidentu Hassanu Rouhani užbaigė vizitą, kurį „buvo verta“ surengti ir kurio metu jis spaudė paleisti kalinamus dvigubą pilietybę turinčius asmenis. Per dviejų dienų virtinę susitikimų B. Johnsonas sulaukė Irano pareigūnų kritikos už tai, kad nepasistengė daugiau nuveikti pagal 2015 metais su pasaulio galiomis pasirašyta sutartimi dėl Irano branduolinės programos.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas šeštadienį atvyko į Iraną spausti paleisti Britanijos ir Irano pilietybę turinčią Nazanin Zaghari-Ratcliffe, nors namuose yra kaltinamas, kad būtent ministro neapdairus pasisakymas smarkiai pablogino šios moters padėtį. B. Johnsonas tapo pirmuoju nuo 2015 metų Iraną aplankiusiu Didžiosios Britanijos diplomatijos vadovu.

 Vakarų Irane kalnuose nuslinkus lavinai žuvo du iraniečiai žygeiviai ir dar septyni dingo, o viltis rasti juos gyvus sparčiai blėsta, penktadienį pranešė žiniasklaida. Žygeiviai buvo dalis grupės, sudarytos iš 14 vyrų ir moterų iš Maškado miesto ir vieno vietinio gido. Ketvirtadienį Oštorankuho kalnų masyve juos užgriuvo lavina, praneša naujienų agentūra „Tasnim“. Nelaimė įvyko žygeiviam grįžtant nuo Oštorankuho, vieno aukščiausių kalnagūbrių Zagroso kalnuose, dar vadinamų Irano Alpėmis.

 Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Mike‘as Pompeo (Maikas Pompeo) nusiuntė laišką aukšto rango Irano kariuomenės atstovui ir jį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos laikys Teheraną atsakingu dėl bet kokio išpuolio prieš Amerikos interesus Irake.

 JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) užmojis pasitraukti iš 2015 m. pasiekto svarbaus susitarimo dėl Irano branduolines programos gali smarkiai pakenkti deryboms su kai kuriomis šalimis, pavyzdžiui, Šiaurės Korėja, penktadienį pareiškė Rusija. „JAV sprendimas dabar pasitraukti iš susitarimo neatrodys labai patikimas šalims, kurias raginame atsisakyti branduolinių programų“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančią savaitę suorganizuos susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) ir Irano vadovu Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu), per kurį vyks derybos dėl Sirijos konflikto, ketvirtadienį paskelbė turkų valstybinė žiniasklaida.

 Iranas tebesilaiko 2015-aisiais pasirašyto branduolinio susitarimo, sakoma pirmadienį paskelbtoje Jungtinių Tautų atominės energetikos priežiūros agentūros (TATENA) ataskaitoje, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) prieš keturias savaites atsisakė patvirtinti, kad Teheranas laikosi to susitarimo sąlygų.

Regioną abipus Irano ir Irako sienos supurčiusio smarkaus žemės drebėjimo aukų Irane padaugėjo mažiausiai iki 328, pirmadienį pranešė medikai. Dar mažiausiai 2 530 žmonių buvo sužeisti per sekmadienio vakarą įvykusį 7,3 balo žemės drebėjimą, sakoma valstybinės televizijos pranešime. Vėliausi pranešimai rodė, kad Irake žuvo mažiausiai septyni žmonės.

Galingas 7,3 balo žemės drebėjimas, sekmadienio vakarą supurtęs regioną ties Irano ir Irako siena, šiitiškoje respublikoje nusinešė jau mažiausiai 140 gyvybių, dar per 860 buvo sužeisti, pranešė Teherano valstybinė žiniasklaida. Bagdado vyriausybė savo ruožtu kol kas nepaskelbė jokios informacijos apie aukas arba sugriovimus Irake. Požeminių smūgių epicentras buvo maždaug už 31 km nuo rytinio Irako miesto Halabdžos, rodo naujausi JAV Geologijos tarnybos duomenys.

Šiaurės rytų Iraką supurtė 7,2 balo žemės drebėjimas, sekmadienį pranešė Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba. Drebėjimo epicentras fiksuotas 20.18 val. Lietuvos laiku, 32 kilometrai nuo Halabjos 33,9 kilometrų gylyje.

Iranas pirmadienį kaip „neatsakingus ir provokacinius“ atmetė savo varžovės regione Saudo Arabijos kaltinimus, kad iraniečiai yra atsakingi už savaitgalį iš karo krečiamo Jemeno į Rijadą paleistą raketą. Irano užsienio reikalų ministerijos pareiškime cituojami atstovo Bahramo Ghassemi žodžiai, kad Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos kaltinimai yra „neteisingi, neatsakingi, destruktyvūs ir provokaciniai“. Saudo Arabijos pajėgos šeštadienį numušė iš Jemeno paleistą balistinę raketą.

Teherane tūkstančiai žmonių šeštadienį minėdami 1979 metų JAV ambasados apgulties metines skandavo „mirtis Amerikai“ ir degino JAV vėliavas, taip protestuodami prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo politiką. Keli mėnesiai po 1979 metų islamo revoliucijos Teherane studentams šturmavus JAV ambasadą prasidėjo 444 dienas trukusi įkaitų krizė ir iki šių dienų besitęsiantis diplomatinių santykių atšalimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko į Teheraną oficialaus vizito, per kurį pagrindinės pokalbių temos turėtų būti padėtis Sirijoje, branduolinė sutartis su Iranu ir dvišaliai ryšiai. V. Putinas taip pat dalyvaus vadovų susitikime kartu su Irano ir Azerbaidžano prezidentais Hassanu Rouhani (Hasanu Rouhaniu) ir Ilhamu Aliyevu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) penktadienį ruošiasi išdėstyti naują griežtesnę šalies strategiją Irano atžvilgiu, bet tikriausiai nesiryš pasitraukti iš daugiašalės sutarties dėl Teherano branduolinės programos arba paskelbti įtakingos Islamo Revoliucinės gvardijos teroristine organizacija. Tikėtina, kad D. Trumpas 12 val. 45 min. vietos (19 val. 45 min.

 Britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei) tiesiogiai susisiekė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) ir pabandė įtikinti jį nesitraukti iš susitarimo su Iranu dėl Teherano branduolinės programos. „May pabrėžė tvirtą ištikimybę susitarimui drauge su mūsų partneriais Europoje ir pareiškė, kad tai gyvybiškai svarbu regiono saugumui“, – sakoma ministrės pirmininkės biuro pranešime apie T. May ir D. Trumpo pokalbį, kuris įvyko britų iniciatyva.

Irano oficiali naujienų agentūra IRNA cituoja įtakingą šalies Revoliucijos gvardijos vadą, kuris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų perkelti savo karines bazes toliau nuo Irano sienų, jeigu šalis įves naujas sankcijas Teheranui. Sekmadieniniame pranešime cituojamas generolas Mohammadas Ali Jafari, kuris pareiškė: „Jeigu įsigalios naujos sankcijos, šalis (Jungtinės Valstijos) turėtų perkelti savo regionines bazes tolyn 2 tūkst. kilometrų spinduliu, Irano raketų diapazono.

 Susitarimas su Iranu dėl jo branduolinės programos atitinka Jungtinių Valstijų interesus, antradienį sakė JAV gynybos sekretorius Jimas Mattisas (Džimas Matisas), kuris užsiminė, kad prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turėtų svarstyti galimybes jį išsaugoti. J.Mattiso parama 2015 metų susitarimui, kuriuo apribojama Irano branduolinė programa, yra akivaizdus kontrastas D.Trumpo vertinimui, kad šis susitarimas yra „akibrokštas“ Jungtinėms Valstijoms.

Irane 12 žmonių, iš jų 11 moksleivių mergaičių, penktadienį žuvo sudužus autobusui, važiavusiam į vieną sporto ir kultūros renginį pietiniame Širazo mieste, pranešė valstybinė žiniasklaida. Autobusas apvirto apie 4 val. vietos (2 val. 30 min. Lietuvos) laiku, valstybinė naujienų agentūra IRNA citavo Darabo apygardos, kur įvyko ši nelaimė, nepaprastųjų situacijų tarnybos vadovą Saidą Ejraie. Tarp žuvusiųjų taip pat buvo autobuso vairuotojas.

 Irano centrinėje Isfahano provincijoje pareigūnai sulaikė 64 jaunuolius, surengusius vakarėlį prie baseino, pranešė šalies valstybinė televizija. Televizijos naujienų portale iribnews.ir trečiadienį pranešama, kad diena anksčiau Isfahano miesto pakraštyje provincijos Irano revoliucinės gvardijos pareigūnai ir vietos policija suėmė 64 c jaunuolius, besilinksminusius prie baseino. Pranešime teigiama, kad tie jaunuoliai šoko ir vartojo alkoholį.

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis (Hasanas Rouhanis) antradienį pateikė naujų ministrų sąrašą ir iš karto susilaukė reformistų kritikos dėl moterų bei jaunų žmonių stokos. Ministrų sąraše, kurį dar turi patvirtinti parlamentas, taip pat trūksta mažumų atstovų, o vidutinis amžius, lyginant su H.Rouhanio pirma kadencija, netgi išaugo.

Pietų Irane vienam kariui sekmadienį ėmus šaudyti karinių oro pajėgų bazėje, žuvo mažiausiai keturi kariai, dar aštuoni sužeisti, pranešė šalies kariškiai. Pastarasis incidentas „veikiausiai susijęs su kario psichologinėmis problemomis; jis staiga ėmė šaudyti į savo draugus“, sakoma Irano kariškių pranešime. Pasak pusiau oficialios naujienų agentūros „Mehr“, minėtas karys nušovė tris savo kolegas, sužeidė 12, ir pats buvo nušautas. Viena jo aukų buvo karininkas, dvi kitos – kareiviai.

Irano prezidentas Hassanas Rouhani ketvirtadienį oficialiai prisaikdintas antrai kadencijai per ceremoniją, kuriai vadovavo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamanei. „Patvirtinu rinkimų rezultatus ir skiriu jus Respublikos prezidentu“, – A.Khamenei pareiškė daugybės Irano pareigūnų akivaizdoje.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį pasmerkė Irano palydovą iškelti galinčios raketos bandymą ir pareiškė, kad šis šalies žingsnis pakenkė regiono stabilumui bei veikiausiai pažeidė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas. „Laikome tai tęsiama balistinių raketų (programos) plėtra, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovė Heather Nauert (Heter Noert). – Laikome tai provokaciniu veiksmu.

Jungtinių Valstijų Senatas ketvirtadienį beveik vienbalsiai priėmė teisės aktą, numatantį naujas sankcijas Rusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai. Dabar prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) turės galutinai apsispręsti, ar patvirtinti griežtas priemones Maskvos atžvilgiu, ar vetuoti šį įstatymą. Teisės aktas, patvirtintas Senate 98 balsais prieš du, antradienį buvo priimtas Atstovų Rūmų.

 JAV Atstovų Rūmai antradienį pritarė naujoms griežtoms sankcijoms Irano, Šiaurės Korėjos ir Maskvos atžvilgiu, tačiau dėl Rusijai numatytų apribojimų baiminasi nukentėti europiečiai, vykdantys verslą šioje šalyje. Be kita ko, sankcijų Kremliui pakete numatyti ir apribojimai prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) galioms panaikinti šias nuobaudas. Už įstatymo projektą, dėl kurio derėtasi ištisas savaites, balsavo 419 Atstovų Rūmų narių, prieš jį – trys.

Irano revoliucinė gvardija pranešė sekmadienį paleidusi į Siriją raketų, kad atkeršytų už pražūtingas atakas šalies sostinėje, už kurias atsakomybę prisiėmė džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS). Raketos buvo paleistos iš vakarų Irano į Sirijos šiaurės rytinę Deir Ezoro provinciją. Revoliucinė gvardija teigia besitaikiusi į „teroro bazes“. Revoliucinės gvardijos pranešime, kuris buvo paskelbtas tinklapyje „Sepahnews“, tos raketos buvo „kerštas“ už birželio 7-osios IS atakas Teherane.

 Iranas penktadienį pasmerkė naujas JAV Senato patvirtintas sankcijas Teheranui ir pažadėjo reaguoti „atitinkamomis atsakomosiomis priemonėmis“. Teheranas „imsis atitinkamų ir atsakomųjų priemonių, kad apgintų savo nacionalinius interesus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Ghassemi (Bahramas Gasemis), kurį cituoja naujienų agentūra ISNA. Daugiau informacijos jis nepateikė.