iranas

Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama pritarė naujų sankcijų taikymui Irano naftos pirkėjams, praneša BBC. Savo pranešime B. Obama pažymėjo, kad JAV sąjungininkės, boikotuojančios Irano naftą, neigiamų pasekmių nepatirs, nes pasaulio rinkoje naftos yra pakankamai. Šis žingsnis leistų JAV imtis priemonių prieš užsienio bankus, vis dar turinčius reikalų su Irano nafta. Vakarų šalys tikisi tokiomis priemonėmis priversti Iraną atsisakyti branduolinės programos.

Azerbaidžanas paneigė amerikiečių žiniasklaidos pranešimus apie tariamą karinį bendradarbiavimą su Izraeliu prieš Iraną, praneša agentūra AFP. JAV žurnalas „Foreign Policy“ paskelbė, kad Izraelio naikintuvai bombarduoti Irano branduolinių objektų gali kilti iš Azerbaidžano. „Ši informacija yra absurdiška ir neturi visiškai jokio pagrindo“, - pareiškė Gynybos ministerijos atstovas Teimuras Abdulajevas.

Iranas tikisi balandžio 13 dieną atnaujinti diskusijas su pasaulio galiūnėmis dėl jo branduolinės programos, naujienų agentūra IRNA citavo užsienio reikalų ministrą Alį Akbarą Salehį. Ankara pasiūlė susitikimą surengti Turkijoje, tačiau dėl tikslios vietos bus apsispręsta per ateinančias kelias dienas, sakė ministras. Pareigūnas iš Briuselio taip pat teigė, kad tikėtina susitikimo data – balandžio 13 diena.

Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pranešė, jog 2011-aisiais pasaulyje, daugiausia Artimuosiuose Rytuose, įvykdytų egzekucijų gerokai padaugėjo, skelbia BBC. Grupės kasmečiame pranešime teigiama, kad Irakas, Iranas ir Saudo Arabija labiausiai atsakingos už egzekucijų padaugėjimą. Tačiau, pasak organizacijos, Kinijoje mirties bausmių įvykdyta daugiau nei likusiame pasaulyje. Bet pranešime taip pat teigiama, kad dabar mažiau šalių vykdo mirties bausmes.

Akcijų biržų spekuliantų akylai stebimos naftos kainų kreivės grėsmingai artėja prie rekordinės atžymos ir verčia pateikti klausimą, ar tai sukels naują ekonominį sukrėtimą. „Brent“ žaliavinės naftos kaina praėjusią savaitę perkopė 120 JAV dolerių (315 litų) už barelį ir grasina pralenkti visų laikų rekordinę 147, 3 JAV dolerio (386,7 lito) už barelį atžymą, kuri buvo pasiekta 2008 metų liepą.

Rusija ir JAV pritaria tam, kad derybos dėl Irano branduolinės problemos būtų vedamos formatu „penki plius vienas“, o pati problema sprendžiama diplomatinėmis priemonėmis. Tai pirmadienį Seule po derybų su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu pareiškė JAV prezidentas Barackas Obama.

Susidūręs su Jungtinių Valstijų ar Izraelio agresija, Iranas pultų gindamasis, teigė Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei. „Mes neturime branduolinių ginklų ir jų nekursime, tačiau susidūrę su priešų agresija, nesvarbu - iš JAV ar sionistų režimo, mes gindamiesi pulsime tokiu pačiu lygiu kaip mūsų priešai, – teigė A. Khamenei.

Iranas užtikrino Kuveitui nebandysiąs uždaryti svarbaus laivybos kelio Ormūzo sąsiauryje, remdamasi Kuveito vadovu pranešė valstybinė naujienų agentūra KUNA. Šeichas Sabahas al Ahmadas al Sabahas teigė, kad Kuveitas vis dėlto „ilgą laiką“ dirba su naftos ištekliais už Persijos įlankos teritorijos ribų, kad užtikrintų naftos tiekimo pasaulinėms kompanijoms stabilumą.

Dėl sugriežtintų sankcijų Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas grasina Europai prekybos boikotu. „Mūsų prekybos apimtys siekia 24 mlrd. dolerių. Tai mes galime turėti ir kitur“, – pareiškė jis interviu Vokietijos televizijos stočiai ZDF. To padariniai, anot M. Ahmadinejado, būtų papildomai 300 000 bedarbių Europoje. Prezidento teigimu, sankcijos nėra teisingas kelias. Taip nesielgiama su „didele nacija“. „Spaudimu branduolinis klausimas nebus išspręstas.

JAV armija, anot laikraščio „New York Times“, baiminasi didžiulės rizikos, jei Izraelis bombarduotų Irano branduolinius objektus. Naujausias slaptas situacijos vertinimas rodo, kad JAV gali būti įtrauktos į konfliktą. Tada galėtų žūti šimtai kareivių, rašo laikraštis. Be to, egzistuoja pavojus, kad konfliktas gali virsti didesniu regioniniu karu Artimuosiuose Rytuose, „New York Times“ cituoja neįvardytą Pentagono pareigūną.

Izraelio prezidentas pasveikino persus Naujųjų metų proga. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, Izraelio prezidentas Š. Peresas pasveikino visus pasaulio iraniečius su Naujaisiais metais. Kreipimęsi, kurį sakė Š. Peresas, buvo išsakyti palinkėjimai, kad iraniečiai švęstų tikrai nuoširdžiai, o ne dirbtinai. Buvo linkima, kad ši tauta sutikdama Naujuosius, pajustų savo vertę, taip pat siektų laisvės ir žmogiškojo orumo.

Oficlialus Teherano televizijos kanalas „Press TV“ šeštadienį pranešė, kad Iranas pagamino naują bepilotį žvalgybos lėktuvą „Shaparak“ („Drugelis“). Lėktuvas gali žvalgyti teritoriją 50 kilometrų nuo bazės spinduliu, pakilti į 5 tūkstančių metrų, išsilaikyti ore 3,5 valandos su kroviniu iki 8 kilogramų svorio. Skraidymo aparatas gali būti naudojamas karinėms užduotims, sienų ir naftotiekių apsaugai. Pastaraisiais metais Irano aviacijos pramonė pagamino kelių tipų bepiločių lėktuvų.

Europos Sąjungos susitarė uždrausti tarptautinius pervedimus. Kaip skelbia BBC, Europa siekia spausti Teheraną dėl branduolinės programos. Teigiama, kad ES bei JAV siekia ne tik spausti Iraną neperkant naftos, bet ir blokuoti kai kurių fizinių ir juridinių šios šalies asmenų pinigų srautus. Šiuo metu ES yra įšaldžiusi šimtus Irano sąskaitų užsienyje.

Izraelis, atrodo, gali ryžtis pulti Iraną. Dauguma Izraelio saugumo kabineto narių, laikraščio „Maariv“ teigimu, yra už karinį smūgį Iranui ir be JAV pritarimo, praneša agentūra AFP. Laikraštis, remdamasis „politiniais šaltiniais“, rašo, kad 8 iš 14 saugumo kabineto narių yra už Irano branduolinių objektų bombardavimą. Šis vertinimas esą remiasi „slaptomis diskusijomis“ tarp vyriausybės vadovo Benyamin Netanyahu ir jo ministrų. „Lemiamo“ saugumo kabineto posėdžio šiuo klausimu dar nebuvo.

Kol kas Vakarų valstybės su JAV priešakyje karinei intervencijai į šiitišką Iraną nesiryžta ir taiko tik ekonomines sankcijas, tačiau Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu, viešėdamas Vašingtone, pareiškė, kad buvo per ilgai laukta, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų. „Laukti nebegalima. Neleisime, kad Izraelio piliečiai gyventų bijodami sunaikinimo“, – sakė jis, susitikęs su Amerikos žydų organizacijos atstovais.

Mahmoudas Ahmadinejadas yra pirmasis prezidentas Irano istorijoje, kuriam trečiadienį teko asmeniškai atsakinėti į parlamentarų klausimus. Šie jį kamantinėjo vieną valandą. Deputatai pirmiausiai peikė prezidento ekonominę politiką. Pats M. Ahmadinejadas šypsojosi, mėgindamas sumenkinti savo klausinėjimą. Anot prezidento, parlamento pareiga yra teirautis apie vyriausybės kursą. „Tačiau, sąžiningai pasakius, į klausimus, kurie čia užduodami, nesunku atsakyti.

Jungtinės Valstijos įspėjo, jog balandį vyksiančios šešių šalių derybos dėl Irano branduolinės programos yra paskutinė galimybė Teheranui išvengti Vašingtono atakos, skelbia „RIA Novosti“. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareiškė tai per pirmadienį vykusį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Niujorke. Vakarų šalys spaudžia Iraną nutraukti branduolinę programą, kuria, kaip įtariama, siekiama sukurti branduolinius ginklus.

Naftos kainos vėl kopia į viršų, keldamos vis didesnę grėsmę globaliam ekonomikos atsigavimui. Tai verčia atsigręžti į 2011 metų pradžią, kuomet dėl Europos skolos bėdų ir stipriai brangusios naftos pasaulio ūkį sukaustė sąstingis. Kita vertus, šiuo metu „juodojo aukso“ kainų kilimas yra ganėtinai nuosaikus, todėl brangstanti nafta itin stipraus neigiamo poveikio, tikėtina, nesukels. Tiesa, trumpuoju laikotarpiu aukštos naftos kainos gali apkarpyti didžiausios pasaulio ekonomikos – JAV augimą.

JAV prezidentas Barackas Obama pasirašė nurodymą pratęsti sankcijas Iranui, kurios buvo įvestos 1995-aisiais, skelbia „RIA Novosti“. „Kadangi Irano vyriausybės veiksmai ir politika ir toliau kelia neįprastą ir išskirtinį pavojų Jungtinių Valstijų nacionaliniam saugumui, užsienio politikai ir ekonomikai, 1995-aisiais kovo 15 dieną patvirtintas įstatymas turi būti pratęstas ir po 2012-ųjų kovo 15 dienos“, – teigė B. Obama.

Buvęs Izraelio žvalgybos „Mossad“ vadovas mano, kad kariniai veiksmai prieš Iraną nesustabdytų šios šalies siekių sukurti atominę bombą ir iššauktų raketų puolimą prieš Izraelį. Tai Izraeliui turėtų „niokojamų padarinių“, interviu JAV televizijos stočiai CBS sekmadienį sakė Meiras Daganas. Pasak jo, toks puolimas sukeltų regioninį karą, praneša Izraelio dienraštis „Haaretz“. „Mes žinome, kaip prasideda karai.

Tarptautinė žmogaus teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ pavadino Baltarusiją ir Bahreiną naujais „interneto priešais“. Tai sakoma pirmadienį organizacijos tinklalapyje paskelbtame pranešime. Į „interneto priešų“ sąrašą taip pat įtraukti Mianmaras, Kinija, Kuba, Iranas, Šiaurės Korėja, Saudo Arabija, Sirija, Turkmėnistanas, Uzbekistanas ir Vietnamas. „Priešų“ sąraše atsidūrė šalys, kurių valdžia, pranešimo autorių nuomone, griežčiausiai riboja internautų laisvę.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pasveikino JAV prezidento kalbas, kuriose jis dėl Teherano branduolinės programos pirmenybę teikia diplomatiškam sprendimui, o ne kariniams veiksmams. Tai retai pasitaikantis teigiamas ženklas Teherano ir Vašingtono santykiuose, skelbia AP.

Izraelis prašė JAV patobulintų bombų požeminiams bunkeriams naikinti ir lėktuvų, taip siekdamas sustiprinti savo pajėgas Irano požeminių branduolinių teritorijų puolimui, informavo Izraelio pareigūnas. „Toks prašymas buvo pateiktas“ Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vizito šią savaitę Vašingtone metu, teigė pareigūnas, patvirtindamas žiniasklaidos pranešimus.

Dauguma izraeliečių yra prieš Irano branduolinių objektų bombardavimą, rodo nauja apklausa. 58 proc. respondentų pasisakė prieš vienašališkus Izraelio veiksmus, jei Irano nepuls JAV, ketvirtadienį rašo laikraštis „Haaretz“. Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu pozicija tuo tarpu yra tokia, kad nereikėtų ilgiau laukti ir reikėtų smogti karinį smūgį. B. Netanyahu viešėdamas Vašingtone pareiškė, jog Izraelis turi pasikliauti savimi, kad užtikrintų savo egzistavimą.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) teigia, kad prieš inspektorių vizitą Iranas bando sunaikinti bandymų su raketų branduoliniais užtaisais pėdsakus, rašo „telegraph.co.uk“. Kai TATENA inspektoriai praeitą mėnesį lankėsi Irane, jiems nebuvo leista apsilankyti Parchino karinėje teritorijoje. Dabar Teheranas iš dalies nusileido ir leis agentūros ekspertams vieną kartą apsilankyti Parchine.

Lietuvoje apsilankiusi JAV valstybės sekretorės vyriausioji pavaduotoja ginklų kontrolei ir priežiūrai Rose Gottemoeller tvirtina, kad visos šalys, nepriklausomai nuo jų dydžio gali prisidėti kovodamos su branduoliniu ginklavimusi bei terorizmu. Tačiau galimybės, kad Iranas gamina atominį ginklą, taip pat neatmeta. Kokiu tikslu lankotės Lietuvoje? Turėjau susitikti su Baltijos ir Šiaurės šalių atstovais, kad aptartume saugumo ir nusiginklavimo klausimus.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pareiškė užuojautą Irano užsienio reikalų ministrui Ali Akbarui Salehi dėl patiriamo Vakarų spaudimo, praneša agentūra „RIA Novosti“. „Mes suprantame tai, kas vyksta aplink Iraną, nes kartais patys jaučiame puolimą prieš mūsų šalį, nors ir ne tokį smarkų“, – pareiškė A. Lukašenka antradienį Minske po susitikimo su A. A. Salehiu. A. Lukašenka pabrėžė, kad jis pats yra aktyvus bet kokio diktato priešininkas.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį Vašingtone gynė savo valstybės teisę pačiai apsiginti nuo Irano keliamo branduolinio pavojaus. Jis perspėjo, kad laikas senka bei pridūrė, kad „nerizikuos Izraelio valstybės saugumu“, praneša AP. B. Netanyahu sakė, kad Izraelis kantriai laukė, kol diplomatija ir sankcijos duos rezultatų, bet dabar ilgiau laukti jau nebegalima. Jis teigė, kad neleis Izraelio piliečiams gyventi bijant sunaikinimo.

Irano Aukščiausiasis teismas panaikino Revoliucinio teismo skirtą mirties bausmę iraniečių kilmės tariamam JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentui Amirui Mirzai Hekmati ir nurodė bylą išnagrinėti iš naujo, skelbia BBC.

Iranas trigubai padidino mėnesio urano sodrinimų centrifugų našumą, todėl Jungtinių Tautų (JT) atominės energijos agentūra (TATENA) pareiškė rimtą susirūpinimą dėl galimos karinės dimensijos plėtros. TATENA generalinis direktorius Yukiya Amano taip pat pareiškė susirūpinimą agentūros nariams dėl dvejų nesėkmingų derybų tarp TATENA ir Teherano etapų šiais metais.

Dauguma amerikiečių nenori, kad Jungtinės Valstijos padėtų Sirijos sukilėliams, kurie kovoja prieš Basharo Assado režimą. Tai paaiškėjo po naujausios The Hill organizuotos apklausos, praneša Lenta.ru. 57 proc. amerikiečių norėtų, kad dabar JAV nesikištų į Sirijos konfliktą. Už pagalbos suteikimą pasisakė tik 25 proc. Dar 18 proc. neturi nuomonės. Be to, dauguma rinkėjų (52 proc.) pasisako ir prieš smūgį Iranui. Priešingos nuomonės laikosi 41 amerikiečių proc.

Prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad JAV nedvejos ir panaudos jėgą, siekdamos sutrukdyti Iranui pasigaminti branduolinį ginklą, tačiau teigė, kad savo tikslų dar galima pasiekti ir diplomatiniais būdais, informuoja BBC. B. Obama kreipėsi į Izraelį remiančią įtakingą lobistų grupę ir, be kita ko, perspėjo per derybas su Teheranu neminėti karo. JAV su sąjungininkėmis įtaria, kad Iranas kuria branduolinį ginklą. Teheranas tai neigia.

Prezidento Mahmudo Ahmadinedžado (Mahmoud Ahmadinejad) partijai Irano parlamento rinkimuose gresia triuškinantis pralaimėjimas. Jo stovykla užsitikrino tik 30 mandatų iš 290, sekmadienį skelbia valstybinė žiniasklaida. Tuo tarpu parlamento pirmininko Ali Laridžanio (Ali Laridjani) dešinysis aljansas jau laimėjo 120 vietų parlamente. Reformatoriai ir nepriklausomi kandidatai iki šiol gavo 13 mandatų.

Pirminiai rinkimų į Irano parlamentą rezultatai rodo, kad į priekį išsiveržė šalies aukščiausiojo dvasinio lyderio ajatolos Ali Chamenėjaus (Ali Khamenei) šalininkai. Konservatyvieji prezidento Mahmudo Ahmadinedžado (Mahmoud Ahmadinejad) varžovai, remiantis išankstiniais balsų skaičiavimais, jau užsitikrino iraniečių paramą keliose šalies apygardose. Valstybinė žiniasklaida skelbia, kad prie balsadėžių atėjo 65 procentai iš 48 mln. gyventojų, turinčių balsavimo teisę.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) išsakė iki šiol griežčiausią pareiškimą, kad valstijos gali imtis karinių veiksmų prieš Iraną, jeigu šis pasigamins branduolinį ginklą. Tuo tarpu kalbėdamas su Izraelio vadovais, jis įspėjo šią šalį pirma laiko nesmogti Iranui. „Kaip Jungtinių Valstijų prezidentas, aš tikrai neblefuoju“, - penktadienio interviu laikraščiu B. Obama įspėjo Iraną.

Penktadienį Irane duris atvėrė apie 47 tūkstančius rinkimų apylinkių. Šalyje vyksta Medžliso – 290 vietų vienerių rūmų parlamento – rinkimai. Kandidatais įregistruota apie 3,5 tūkstančio žmonių, t.y. dėl kiekvieno deputato mandato kovoja vidutiniškai 12 pretendentų. Pergalei pirmame rate reikia daugiau kaip 25 procentų balsų. Tose rinkimų apygardose, kur pirmame rate nugalėtojas nepaaiškės, balandžio viduryje bus surengtas antras ratas.

Ketvirtadienį po pranešimo apie Saudo Arabijoje sprogusį naftotiekį lengvosios naftos kaina išaugo iki aukščiausio lygio per 43 mėnesius, informuoja BBC. Balandžio mėnesio pristatymo termino ateities sandorių „Brent“ naftos kaina išaugo 5,74 JAV dolerio, iki 128,40 JAV dolerio už barelį. Tai didžiausia kaina nuo 2008-ųjų liepos. Saudo Arabijos pareigūnai pranešimą apie sprogusį naftotiekį paneigė, todėl penktadienį prekybos pradžioje kainos atslūgo.

Viešosios nuomonės apklausa ketvirtadienį atskleidė, kad didžioji dalis Izraelio gyventojų arba prieštarauja Izraelio puolimui prieš Iraną, arba puolimui pritartų tik, jei su tuo sutiktų JAV. Apklausą atliko Merilendo universitetas ir Izraelio Dahaf institutas. Apklausos rezultatai buvo paskelbti prieš kitą savaitę vyksiantį Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimą dėl Irano branduolinės programos. Rezultatai rodo, kad 34 proc.

Politiniai veikėjai, sociologai, tyrėjai ir ekonomistai gali tikinti, kad šiitų ir sunitų konfrontacijos nėra, o įvykiai arabų pasaulyje yra nulemti demokratijos siekiu, socialinių perskyrų ir modernizacijos poreikio. Tačiau Le Point analitikas Pierre'as Beylau yra įsitikinęs, kad krizė, nusidriekusi per Iraną, Siriją ir kitas Persijos įlankos valstybes, atgaivina seną sunitų ir šiitų konfliktą.

JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pareikalavo ryžtingai įgyvendinti sugriežtintas sankcijas Iranui. Kartu ji pabrėžė suprantanti, kad kai kurios šalys negali žaibiškai sustabdyti savo naftos importo iš Irano ir kad sunku rasti tam alternatyvą. Tai, pavyzdžiui, po branduolinės katastrofos nėra lengva padaryti Japonijai.

Irano derybų pasiūlymas yra „iš esmės įtikinamas“, todėl derybos dėl Teherano branduolinės programos su pasaulio milžinėmis gali prasidėti netrukus, pirmadienį teigė Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas. Susidūręs su sankcijomis, kurios gali sutrikdyti naftos eksportą, Iranas pareiškė šį mėnesį norįs atnaujinti nuo praėjusių metų sausio mėnesio nutrūkusias derybas.

Iranas atsisakė Graikijai tiekti 500 tūkst. barelių naftos dėl Europos Sąjungos (ES) įvestų sankcijų Teheranui, remdamasi Irano naujienų agentūra „Fars“ praneša „RIA Novosti“. „Tanklaiviai, atvykę paimti 500 tūkst. barelių Irano naftos ir pristatyti į perdirbimo įmonę Graikijoje, buvo privesti išvykti tuščiomis, nes Iranas atsisakė duoti naftos“, – skelbė „Fars“. Sausio pabaigoje ES uždraudė Irano naftos importą.

Už litrą benzino – 5 litai. Su tokia realybe teks susitaikyti, jei nafta dar mėnesį brangs panašiu greičiu kaip pastaruoju metu. Tiesa, analitikai ir verslininkai viliasi, kad viršūnė jau pasiekta, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Jei nafta ir toliau brangs kaip per pastaruosius mėnesius, nauja psichologinė riba – 5 litai už litrą – degalinėse bus pasiekta jau balandį. Tokia neguodžianti žinia skamba iš analitikų lūpų. Bet tuo pat metu girdėti ir prognozės, kad kaina turėtų smukti.

Basharas Assadas tiki savo neliečiamybe, nes dvi galingos valstybės blokuoja Jungtinių Tautų Saugumo tarybos rezoliucijas. Rusijos ir Kinijos veiksmai ir toliau verčia mąstyti apie užslėptus vetavimo motyvus, „Le Figaro“ rašo filosofas Andre Glucksmannas, praneša „Inopressa“. Kremlius nužudė 250 tūkst. čečėnų, tarp kurių – 40 tūkst. vaikų. Šiame kontekste Sirijos prezidentas B. Assadas atrodo kaip angelas.

Nesėkminga Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) misija Irane, per kurią buvo siekiama sumažinti įtampą dėl Teherano branduolinės programos, paskatino naftos kainų rekordinį pakilimą ir nerimą dėl galimos konfrontacijos su Vakarais. Jungtinės Valstijos trečiadienį kritikavo Iraną dėl TATENA delegacijos nesėkmingų derybų Teherane, pareikšdamos, jog Iranas vėl atsisakė laikytis tarptautinių įsipareigojimų dėl branduolinės programos.

JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas paneigė įtarimus, kad JAV bazė Kirgizijoje gali būti panaudota per karinį konfliktą su Iranu, skelbia „RIA Novosti“. „Manaso tranzito centras prisideda siekiant stabilizuoti ir sustiprinti saugumą Afganistane ir bus naudojamas tik šiam tikslui“, – teigė M. McFaulas.

Kuri iš pasaulio valstybių yra didžiausia Jungtinių Amerikos Valstijų priešė? Jeigu Jūs galvojate taip pat, kaip galvoja daugelis amerikiečių, Jūs pasirinktumėte Iraną. Naujausios „Gallup“ įvykdytos apklausos duomenimis, 32 procentai amerikiečių didžiausiu savo šalies priešininku laiko Iraną. Antroje vietoje likusi Kinija surinko tik 23 procentus balsų. Toliau žengia Šiaurės Korėja su 10 procentų, Afganistanas su 7 procentais ir Irakas su 5 procentais apklaustųjų.

Iranas apkaltino Izraelį „nebaudžiamais priešiškais veiksmais prieš Islamo Respubliką“. Protesto notoje, trečiadienio vakare nusiųstoje Saugumo Tarybai, Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose Mohammadas Hazai'jus teigia, kad žydų valstybė vykdo prieš Teheraną „slaptas operacijas, kariauja karą kibernetinėje erdvėje, psichologinį karą ir žudo mokslininkus-branduolio fizikos specialistus“. Visa tai papildo grasinimus pradėti karą prieš Iraną, pažymima notoje.

Iranas po 2–3 metų turės tarpžemyninių balistinių raketų, galinčių naikinti taikinius JAV teritorijoje. Tai trečiadienį interviu Amerikos televizijos kompanijai CNBC pareiškė Izraelio finansų ministras Yuvalis Steinitzas. „Iraniečiai dabar kurią tarpžemynines balistines raketas ir skiria tam milijardus dolerių, – pažymėjo jis. – Mūsų duomenimis, po 2–3 metų jie turės pirmąją raketą, galinčią pasiekti rytinę JAV pakrantę.