iranas

Atsirado daugiau šokiruojančios vaizdo medžiagos iš Ukrainos lėktuvo katastrofos Irane. Kijevas į Teheraną tirti katastrofos siunčia dešimtis specialistų, kurie esą ieškos ir galimai rusų gamybos raketos nuolaužų avarijos vietoje. Istorija aviacijos ekspertams kelia vis daugiau klausimų… Saugumo kameros vaizdo įraše laikmatis rodo 6 val. 19 min. ryto. Naujas vaizdo įrašas, kaip teigiama, rodo, kaip netoli Teherano, vos pakilęs iš oro uosto, sudūžta Ukrainos avialinijų lėktuvas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį telefonu aptarė su Švedijos ministru pirmininku Stefanu Lofvenu (Stefanu Liovenu) ankstesnę dieną Teherane įvykusį ukrainiečių oro bendrovės keleivinio lėktuvo katastrofą, per kurią žuvo dešimtys abiejų valstybių piliečių. Pasak prezidentūros Kijeve, V. Zelenskis pareiškė užuojautą ir palaikymą dešimties žuvusių švedų artimiesiems. „Ukrainą pribloškė ši tragedija.

Ukrainiečių lėktuvas, išvakarėse nukritęs netrukus po pakilimo Teherano oro uoste, susidūręs su problema bandė grįžti, sako iraniečių tyrėjai. Per trečiadienio rytą įvykusią nelaimę žuvo 176 žmonės. „Lėktuvas, iš pradžių skridęs vakarų link, kad paliktų oro uosto zoną, susidūręs su problema pasuko dešinėn ir skrido atgal į oro uostą, bet įvyko katastrofa“, – vėlų trečiadienį paskelbta Irano civilinės aviacijos organizacijos tinklalapyje.

Tragiškos ir grėsmingos žinios iš Artimųjų Rytų. Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų slėpėsi ir Lietuvos kariai, o netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasIekia virImo temperatūrą.

Ukrainietis teisininkas Andrejus Buzarovas liko gyvas pasirinkęs kitos dienos skrydį, vietoje kelionės šiandien sudužusiu Ukrainos tarptautinių oro linijų „Boeing-737“ lėktuvu. Pasak paties A. Buzarovo, tarptautinės konferencijos rengėjai reikalavo, kad jis išskristų būtent sausio 8-ąją, nes iki tos dienos buvo užsakytas viešbučio kambarys. Tačiau oro linijų vadybininkai jam rekomendavo pasirinkti sausio 9-osios skrydį, kuris buvo gerokai pigesnis.

Irano režimas naktį raketomis apšaudė karines amerikiečių bazes Irake. Ten nuo sprogimų naktį slėpėsi ir Lietuvos kariai. O netrukus mįslingomis aplinkybėmis Teherano pašonėje vos pakilęs ore sprogo Ukrainos lėktuvas su beveik 200 keleivių. Panašu, kad ilgus mėnesius tarp Vašingtono ir Teherano augusi įtampa pasiekia virimo temperatūrą. Raketų salvė tęsėsi apie pusvalandį, paleistos 22 raketos ir 17 į Al Asado bazę ir 5 į Erbilio. Maždaug pusė antros nakties Irane.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, trečiadienį pirmąkart oficialiai komentuodamas Irano surengtus raketų smūgius prieš karines bazes Irake, kuriose yra laikoma amerikiečių karių, pareiškė, kad šiitiška respublika „atrodo atsitraukianti“ nuo savo užmojų eskaluoti įtampą regione, bet pridūrė, kad Vašingtonas toliau svarstys visas galimybes ir „nedelsdamas įves papildomas baudžiamąsias ekonomines sankcijas“ Teheranui.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (UNSG) sekretorius Oleksijus Danilovas trečiadienį pranešė, kad du žmonės neįlipo į Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą „Boeing 737“, sudužusį trečiadienį Teherane. „Atkreipiu jūsų dėmesį, kad reisu išskrido 167 piliečiai. Du piliečiai neišskrido reisu iš Teherano. UNSG žino išskridusiųjų vardus“, – per spaudos konferenciją Kijeve kalbėjo jis. O. Danilovas patikslino, kad šie du asmenys nėra Ukrainos piliečiai.

Nepriklausomas Rusijos aviacijos ekspertas Vadimas Lukaševičius pareiškė, kad Ukrainos lėktuvo „Boeing-737“ katastrofa netoli Teherano oro uosto įvyko „karščiausiame pasaulio taške“. Todėl prioritetine vadinti versiją dėl gaisro viename iš variklių yra netikslu. Maža to, skelbiama, kad pilotas neperdavė jokio pavojaus signalo.

Teherane trečiadienį iškart po pakilimo sudužus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvui žuvo daugiau kaip 170 žmonių. Socialiniame tinkle „Twitter“ ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip atrodo nelaimės vieta iškart po katastrofos – liepsnos rijo viską. Lėktuvu skrido 11 ukrainiečių (tarp jų ir įgulos nariai), 82 Irano, 63 Kanados, 10 Švedijos, 4 Afganistano, trys Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. Visi skirdę lėktuvu asmenys žuvo, rašo BBC.

Kilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, Užsienio reikalų ministerija (URM) trečiadienį paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraną. Anksčiau URM piliečiams rekomendavo nevykti tik į kai kurias Irano dalis. Rekomendacija pakeista, kai Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę nukovė aukšto rango Irano generolą Qasemą Soleimani (Kasema Soleimanį), o Teheranas trečiadienio naktį apšaudė dvi amerikiečių ir sąjungininkų karines bazes Irake.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jonas Vytautas Žukas sako, kad dėl karių atšaukimo iš Irako spręs visi sąjungininkai, Lietuva vienašališkų veiksmų nesiims. „Svarstome (dėl karių atšaukimo – BNS), bet mes esame tarptautinės misijos dalis. Tai kaip nuspręs mūsų sąjungininkai. Mes patys negalime paimti ir nuspręsti išeiti, kada kitos valstybės tęsia savo misiją“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

  Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos. Tuo metu naujienų dienraštis „The sun“ internetinėje erdvėje pasidalijo neoficialus vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos skriejančios raketos.

Teherane trečiadienį iškart po pakilimo sudužus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvui žuvo daugiau kaip 170 žmonės. Lėktuvu skrido 11 ukrainiečių (tarp jų ir įgulos nariai), 82 Irano, 63 Kanados, 10 Švedijos, 4 Afganistano, trys Vokietijos ir Didžiosios Britanijos piliečiai. Visi skirdę lėktuvu asmenys žuvo, rašo BBC.  (papildyta 10:09) Apie žuvusiųjų skaičių ir tautybę pateikiama prieštaringa informacija.

Liudininkai užfiksavo paskutines Tarptautinių Ukrainos oro linijų lėktuvo „Boeing 737“ katastrofos akimirkas. Vaizdo įraše, kurį išplatino Irano žiniasklaida, matyti, kaip lėktuvas iškart po pakilimo užsidega nukrenta, po to įvyksta sprogimas.  Orlaivis „Boeing 737-800“ iš Teherano tarptautinio oro uosto skrido į Kijevą, nurodė pusiau oficiali agentūra ISNA. Į nelaimės vietą išsiųsta 10 greitosios pagalbos automobilių.

Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos, informavo Pentagonas. Po atakos į Irano gyventojus trečiadienio ryte kreipėsi aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Jis sakė, kad JAV turi atitraukti visas pajėgas iš regiono, o Teherano raketų išpuolį prieš JAV karių bazes pavadino „antausiu“ Amerikai, skelbia aljazeera.com. „Tokie kariniai veiksmai nėra pakankami.

Trečiadienį anksti ryte lėktuvas „Boeing 737“, kuris gali skraidinti 180 keleivių ir įgulos narių, sudužo netrukus po pakilimo, rašo CNN. Pranešama, kad žuvo visi žmonės. Valstybinė Irano žiniasklaida informuoja, kad per tragiškai pasibaigusią nelaimę žuvo visi jame buvę 176 žmonės. Valstybinė naujienų agentūra IRNA nurodė, kad lėktuve buvo 167 keleiviai ir devyni įgulos nariai.

Meksikietis Antonio Vazquezas Alba, žinomas kaip „Didysis Meksikos burtininkas“, yra puikiai pažįstamas dėl savo pranašysčių. Sausio 3 dieną šis paskelbė, kad Vidurio Rytuose po Jungtinių Valstijų aviacijos antskrydžio Bagdade, kurio metu žuvo įtakingas Irano kariuomenės vadas Qasem Soleimani, kils karas. Antonio Vazquezas pasakoja, kad Iranas keršydamas JAV bandys įsiveržti į Iraką ir Siriją.

Irane laidojant amerikiečių nukautą įtakingą kariuomenės vadą žuvo kelios dešimtys žmonių ir šimtai sužeisti. Nelaimė įvyko ne dėl kokio karinio amerikiečių smūgio, o per spūstį laidotuvių metu. Tuo metu kai kurie NATO kariai jau traukiasi iš kaistančio regiono. Amerikiečių nukauto Irano generolo Kasemo Suleimanio karstą atgabenus į jo gimtąjį miestą Kermaną, laidotuvių procesijos metu gatves užplūdo tokia didelė minia žmonių, kad po šių laidotuvių teks rengti dar kelias dešimtis.

Teheranui nereikia branduolinių ginklų, todėl jis neplanuoja jų pasigaminti, pareiškė Irano nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų Majidas Takhtas Ravanchi.

Daugiau kaip 50 žmonių žuvo antradienį susidarius spūsčiai per praėjusią savaitę Bagdade nužudyto iraniečių generolo laidotuves Irano pietryčiuose, pranešė šalies žiniasklaida. Žiniasklaida, remdamasi medikų informacija, nurodė, kad incidentas įvyko per Revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vado Qasemo Soleimani laidotuvių procesiją jo gimtajame Kermano mieste pietryčių Irane.

Aršūs pasisakymai apie žiaurų kerštą ir dar aršesnį atsaką, didėjanti baimė dėl ne tik Artimuosius Rytus, bet ir visą pasaulį galintį paveikti karinį konfliktą. Naujienų portalo tv3.lt kalbintų ekspertų vertinimu, JAV sprendimas nukauti vieną svarbiausių Irano karo vadų turės pasekmių, tačiau drono ataka neturėtų tapti tokia pragaištinga, kokia tapo Gavrilo Principo iššauta kulka 1914 m. birželį Sarajeve.

Pentagonas pirmadienį atsiribojo nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų smogti Irano kultūros objektams, nors tą draudžia tarptautinė teisė. Amerikiečių gynybos sekretorius Markas Esperis pareiškė, kad JAV „laikysis ginkluotų konfliktų teisės aktų“. Paklaustas, ar tai reiškia, kad kultūriniai objektai nebūtų puolami, jis pabrėžė: „Tokie ginkluotų konfliktų teisės aktai.

Irano Revoliucinės gvardijos vadas Hosseinas Salami antradienį pagrasino „padegti“ JAV, kurių pajėgos nukovė įtakingą iraniečių generolą, palaikomas vietoves, jo kalbos besiklausiusiai miniai skanduojant „mirtis Izraeliui!“ Tokį pareiškimą H. Salami padarė Kermano mieste, stovėdamas priešais karstą su Gvardijos generolo Qassemo Soleimani palaikais. Velionis bus palaidotas vėliau antradienį savo gimtajame mieste pietryčių Irane.

Oficialus laiškas, kuriuo Irakas informuojamas apie amerikiečių karių pasitraukimą, tebuvo „juodraštis“ ir jo kol kas neketinta išsiųsti, pirmadienį pareiškė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Markas Milley. Toks laiškas buvo išsiųstas po to, kai praėjusį penktadienį Irake per JAV bepiločio orlaivio antskrydį buvo nukautas įtakingas Irano generolas Qasemas Soleimani, kurio pagerbti pirmadienį Teherane buvo susirinkusios minios iraniečių.

Pirmadienį skubiai sukviestame neeiliniame NATO Tarybos posėdyje išreikštas solidarumas JAV dėl operacijos Bagdade, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „Išsakytas vieningas palaikymas JAV kaip sąjungininkui. Aišku, pabrėžta svarba tęsti kovą su terorizmu, kadangi jis regione iš tikrųjų neslopsta“, – po posėdžio BNS sakė Linas Linkevičius.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad naujas konfliktas Vidurio Rytuose niekam nenaudingas, ir paragino Iraną susilaikyti nuo tolesnių provokacijų, regione smarkiai padidėjus įtampai po praeitą savaitę įtakingo iraniečių generolo gyvybę nusinešusio JAV karinio smūgio Bagdade. „Visi susitikimo dalyviai išreiškė nerimą dėl Irano destabilizuojamos veiklos Artimuosiuose Rytuose.

JAV įstatymų leidėjai artimiausiomis dienomis balsuos dėl karo įgaliojimų rezoliucijos, kuria siekiama kontroliuoti prezidento Donaldo Trumpo karinius veiksmus po jo įsakymo nužudyti svarbų Irano generolą, paskelbė įtakinga demokratė. Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi vėlai sekmadienį kolegoms išsiuntinėtame laiške informavo apie planą pateikti rezoliuciją „prezidento kariniams veiksmams Irano atžvilgiu apriboti“ ir balsuoti dėl jos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pakartojo, kad Iranui niekada nebus leista pasigaminti branduolinių ginklų. Savo „Twitter“ žinutėje didžiosiomis raidėmis JAV lyderis rašė: „Iranas niekada neturės branduolinio ginklo!“ Žinutė buvo paskelbta kitą dieną po Teherano pareiškimo, kad jis toliau mažina įsipareigojimus pagal 2015 metų daugiašalį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti, jog šiitiška respublika slapta nesusikurtų branduolinių ginklų, prisidengdama civiline branduoline programa.

Bagdadas įvedė apribojimus JAV vadovaujamos karinės koalicijos judėjimui Irake sausumos ir oro transportu, pirmadienį žurnalistams pareiškė irakiečių kariuomenės atstovas, padidėjus įtampai tarp Irako ir Vašingtono, amerikiečiams praeitą savaitę surengus aviacijos smūgį Bagdade, per kurį žuvo įtakingas Irano sukarintų pajėgų vadas.

Kilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, kai Bagdade nukautas Irano generolas, Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį paragino Lietuvos piliečius nevykti į Iraką.

Armėnijoje sulaikytas vyras, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs „melagingą informaciją“, esą šalies ministras pirmininkas pasveikino JAV prezidentą Donaldą Trumpą nukovus įtakingą Irano generolą Qasemą Soleimani, pirmadienį pranešė saugumo tarnyba.

Kilus įtampai dėl Irano generolo nukovimo Irake, šioje šalyje tarnaujančių Lietuvos karių saugumas yra sustiprintas, teigia Krašto apsaugos ministerija. Šiuo metu NATO mokymo misijoje ir kovos su „Islamo valstybės“ grupuote koalicijoje Irake tarnauja 15 Lietuvos karių. Krašto apsaugos ministerijos atstovai BNS nurodė, kad Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas palaiko nuolatinį ryšį su šalies kariais ir su tarptautinių misijų vadovybėmis.

Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo. „Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Teherano gatves pirmadienį užplūdo tūkstančiai žmonių, dalyvaujančių ceremonijose per JAV antskrydį Bagdade žuvusiam įtakingam Irano kariuomenės vadui Qasemui Soleimani atminti. Laikydamos savo herojaus portretus minios susirinko prie Teherano universiteto, kur šalies aukščiausiasis lyderis ruošėsi vadovauti maldoms už nukautą generolą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pažadėjo „didelį kerštą“, jei Teheranas imtųsi atakų keršydamas už iraniečių aukšto rango generolo Qasemo Soleimani nužudymą, ir taip dar labiau pakurstė būgštavimus dėl konflikto. Savo lėktuve prezidentas taip pat sakė, kad paskelbs „labai dideles sankcijas“ Irakui, jei jis įgyvendintų parlamento raginimą išprašyti JAV karius iš šalies.

 Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo ribojimų. 2015-ųjų susitarimas turėjo apriboti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą. Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms penktadienį nukovus aukšto rango šalies generolą Qasemą Soleimani.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas twitteryje įspėjo Iraną, kad Amerika yra nusitaikiusi net į 52 šalies objektus, jei ši bandytų smogti. Iranas savo ruožtu negaili aršių frazių atgal. Tuo metu kol tarp Irano ir Amerikos įtampa auga toliau, Somalio džihadistų grupuotė užpuolė Kenijos ir Jungtinių Valstijų karinę bazę. Irano sukarintų Kudso pajėgų vado generolo majoro Qasemą Soleimanį kūnas atgabentas į Iraną.

„Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah sekmadienį pareiškė, kad JAV kariuomenė „sumokės“ už Irano generolo Qasemo Soleimani ir dar vieno aukšto rango Irako karininko nužudymą per penktadieninį antskrydį. „Amerikiečių kariuomenė juos nužudė ir sumokės už tai“, – sakydamas per televiziją transliuotą kalbą pareiškė Irano remiamos Libano šiitų grupuotės vadovas, turėdamas omeny penktadieninį amerikiečių antskrydį Irako sostinėje.

Bet kokie Jungtinių Valstijų veiksmai prieš Iraną atitiks tarptautinę teisę, sekmadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo po to, kai šalies prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino pulti šalies kultūros objektus. „Mes elgsimės teisėtai. Veiksime sistemos viduje, – ABC televizijos kanalo laidai „This Week“ pareiškė M. Pompeo. – Visuomet taip elgėmės ir taip elgsimės.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos yra nusitaikiusios į 52 objektus Irane, ir pagrasino „labai greitai ir labai smarkiai“ jiems smogti, jei šiitiška respublika pultų amerikiečių karius ar pozicijas. Griežto tono žinutėje D. Trumpas gynė penktadienį Bagdade surengtą JAV antskrydį, per kurį žuvo Irano sukarintų Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas generolas majoras Qasemas Soleimani.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį perspėjo, kad Jungtinės Valstijos smogs Iranui smarkiau nei bet kada anksčiau, jei Teheranas nuspręs atkeršyti už įtakingo generolo nužudymą. „Jei jie vėl smogs, ko rimtai patarčiau nedaryti, smogsime jiems smarkiau nei kada nors anksčiau!“ – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Twitter“. Netrukus jis parašė dar vieną žinutę, kurioje perspėjo, kad jei Iranas atkeršys, JAV „nedvejodamos“ panaudos savo „naują gražią“ karinę įrangą.

„Pabudome pavojingesniame pasaulyje” – taip Prancūzijos aukšti pareigūnai apibendrino incidentą, įkaitinusį ir taip karštus JAV ir Irano santykius. Įtampa tarp valstybių į aukščiausią tašką šovė, kai penktadienį paryčiais, Trumpo įsakymu, buvo nukautas įtakingiausias Irano generolas. Trumpo bendražygiai jį vadina teroristu ir kaltina dėl tūkstančių amerikiečių karių žūties. Teheranas už generolo mirtį Amerikai grasina žiauriu kerštu.

Vašingtonas penktadienį paskelbė, kad siunčia į Artimuosius Rytus dar beveik 3 000 karių, regione paaštrėjus įtampai po to, kai Jungtinės Valstijos prezidento Donaldo Trumpo įsakymu nukovė Irake elitinių Irano pajėgų vadą. Gynybos departamento pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga aptardami Pentagono dar nepaskelbtą sprendimą, nurodė, kad šie kariškiai yra iš 82-osios desantinės divizijos, besibazuojančios Šiaurės Karolinoje.

Sausio 3-ąją Irake JAV pajėgų nukautas generolas Qassemas Soleimani buvo vienas iš įtakingiausių Irano politinių veikėjų, 2015-aisiais suvaidinęs svarbų vaidmenį Rusijos karinės operacijos Sirijoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį perspėjo nebeeskaluoti situacijos Irake, kur JAV pajėgos nužudė įtakingą Irano generolą. „Šis smurto, provokacijų ir keršto ratas, kurį pastarąsias kelias savaites matėme Irake, turi liautis“, – sakė Ch. Michelis, buvęs Belgijos premjeras.

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos yra „įsipareigojusios deeskalacijai“ po įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani ir vieno iš sukarintų pajėgų tinklo vadų žūties per penktadienį paryčiais JAV surengtą ataką. M. Pompeo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad kalbėjosi apie incidentą su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu ir aukščiausiu Kinijos užsienio politikos pareigūnu Yang Jiechi.

Dėl įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani ir vieno iš sukarintų pajėgų tinklo vadų žūties per penktadienį paryčiais JAV surengtą ataką Irakas gali nugarmėti į regioninio konflikto prarają, įspėja analitikai.    Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas žuvo penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.

 Po Irano generolo nužudymo per JAV ataką Bagdade NATO penktadienį atidžiai stebi padėtį Irake, ypač kreipdama dėmesį į ten esančios savo misijos saugumą. NATO Irake turi ribotą kontingentą, kuris instruktuoja vyriausybines saugumo pajėgas. Aljansas nedalyvavo vykdant ataką prieš svarbų Irano sukarintų pajėgų vadą Qasemą Soleimani Bagdado tarptautiniame oro uoste. „NATO labai atidžiai stebi padėtį regione.