invazija

Balandžio 2-oji – 38-oji karo Ukrainoje diena. Rusijos okupantų invazija jau privertė savo namus palikti milijonus gyventojų, kai kurie miestai – visiškai nusiaubti, o aukų skaičius kasdien didėja. Šeštadienį Rusija suaktyvino puolimą iš oro, Ukrainos miestai yra apšaudomi raketomis, o Čečėnijos vadovas R. Kadyrovas skelbia apie pradedamą Mariupolio įtvirtinimų šturmą.

Jau daugiau kaip mėnesį Rusijos karinės pajėgos naikina tūkstantmetę vertybę – Ukrainos tautą. Per šį brutalaus karo laikotarpį žuvo mažiausiai penki tūkstančiai civilių, tarp kurių – apie pusantro šimto vaikų. Tarptautinės organizacijos sako, kad tikrieji skaičiai gali būti didesni. Lietuvos aktyvių moterų komitetas kvietė šeimas į dar vieną simbolinę akciją Vilniuje, skirtą palaikyti Ukrainą.

Lietuvos iniciatyva Jungtinėse Tautose paskelbtas bendrasis pareiškimas dėl karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.  Penktadienį paskelbtas Jungtinių Tautų (JT) Žurnalistų apsaugos draugų grupės parengtas bendrasis pirmininkų pareiškimas dėl kritinės ir toliau radikaliai blogėjančios Rusijos agresiją ir karą Ukrainoje nušviečiančių žurnalistų saugumo ir spaudos laisvės situacijos.

Ukraina penktadienį pareiškė, kad derybos su Rusija yra „labai sunkios“, taip pat pasižadėjo nenusileisti dėl savo reikalavimų, praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios. „Derybų procesas yra labai sunkus, – sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. – Ukrainos delegacija užėmė tvirtą poziciją ir neatsisako savo reikalavimų. Visų pirma reikalaujame paliaubų, saugumo garantijų ir Ukrainos teritorinio vientisumo.

Ani Lorak vardas buvo oficialiai pašalintas iš Šlovės alėjos Černivciuose. Šį sprendimą priėmė, nes dainininkė nepasisakė apie Rusijos invaziją į Ukrainą ir tęsia savo karjerą Rusijoje, skelbė užsienio žiniasklaida. Ani Lorak yra dainininkė, dainų autorė, kuri yra gerai žinoma Ukrainoje ir Rusijoje. Būdama 19 metų ji gavo Ukrainos nusipelniusios menininkės vardą ir tapo jauniausia šį titulą gavusia menininke.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko beveik 3,5 mln. žmonių, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos, girdamos kaimynines valstybes už rodomą didžiulę užuojautą „itin sunkioje padėtyje“ atsidūrusiems pabėgėliams. Manoma, kad savo namus jau paliko daugiau nei ketvirtadalis Ukrainos vyriausybės kontroliuojamų regionų gyventojų – per 10 mln. žmonių, įskaitant milijonus perkeltųjų šalies viduje.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą grupė Seimo narių siūlo teisę ginklą laikyti turintiems žmonėms leisti įsigyti ir naktinius taikiklius. Beveik 30 parlamentarų teikiama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisa siūlo naktinius taikiklius išbraukti iš A kategorijos ginklų, kurie civilinėje apyvartoje yra draudžiami. „Matant, kokių įrenginių, ginkluotės prašo ukrainiečiai, prioritetai yra priešlėktuvinė, prieštankinė ginkluotė bei naktinio matymo prietaisai ir termovizoriai.

Jungtinių Tautų aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos. „Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue.

Karui Ukrainoje nesiklostant taip, kaip tikėjosi Rusija, Vladimiras Putinas pagalbos galėjo kreiptis į Kiniją, pranešė Jungtinės Valstijos. Tai būtų gera žinia Vakarams ir ypač Ukrainai, nes parodytų, kad rusai artėja prie savo galimybių ribos. Bet kartu tai būtų ir bloga žinia, jeigu Kinija nutartų tapti gelbėjimosi ratu Rusijai.

Šeštadienis – 17-oji karo Ukrainoje diena. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame kreipėsi į Rusijos motinas. Naujausiame Ukrainos prezidento įraše – kreipimasis į Rusijos motinas. Jis paragino neišleisti savo sūnų į mūšio laukus. „Noriu dar kartą tai pasakyti Rusijos mamoms, ypač šauktinių mamoms. Nesiųskite savo vaikų į karą svetimoje šalyje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.

Šešioliktoji Rusijos invazijos į Ukrainą diena. Nuo pat ryto šalies miestuose – oro pavojaus sirenų gaudimas, bombarduojami kai kurie miestai. Portalas tv3.lt trumpai ir aiškiai pateikia svarbiausius šios dienos karo įvykius. Svarbiausi šeštadienio įvykiai ► Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas teigė, kad kita šalis, kurią užpuls V. Putinas yra Lietuva.

Šeštadienis – 17-oji karo Ukrainoje diena. Nors karo veiksmų tempas ir sulėtėjęs, sprogimų, aukų skaičiaus augimas ir toliau auga.  Šeštadienio rytas Ukrainoje prasidėjo oro pavojaus sirenomis, miestų bombardavimais. Prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Rusijos karių motinas, ragindamas neleisti jų sūnums išvykti į karo lauką.

Lenkijos valstybinė geležinkelio kompanija PKP ketvirtadienį pranešė siūlanti nemokamus bilietus ukrainiečiams, keliaujantiems toliau į Vokietijos teritorijas. Nuo trečiadienio Ukrainos piliečiai gali nemokamai keliauti antrąja klase devyniais tarpmiestinių traukinių reisais, jungiančiais Lenkijos miestus Varšuvą, Peremyšlį (per Krokuvą) ir Gdynę su Vokietijos sostine Berlynu ir pasienio miestu Frankfurtu prie Oderio.

Per pastarąsias dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau kaip 80 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybė, Rusijos pajėgoms artėjant prie sostinės. „Per dvi dienas evakavome daugiau kaip 60 tūkst. žmonių“ iš šiaurės rytinio Sumų miesto ir aplinkinių vietovių, platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pasak jos, iš šiauriau Kyjivo esančių vietovių evakuota dar „apie 20 tūkst. žmonių“. Dar 3 tūkst.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios užfiksavo 18 išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas, darbuotojus ir greitosios pagalbos automobilius. PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas per spaudos konferenciją sakė, kad Jungtinių Tautų sveikatos agentūra pristatė 81 toną atsargų į Ukrainą ir šiuo metu ruošia logistiką papildomos įrangos tiekimui.

Rusijos pajėgos smogė taikiniams visoje Ukrainoje ir užgrobė dalį objektų bei teritorijų. Nors Ukrainos kariuomenė neprilygsta Rusijos kariuomenei dydžiu ir pajėgumais, Ukrainos kariai atsilaikė prieš atakas tam tikrose šalies vietose, rašo foreignaffairs.com. Tad nebūtent Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuspręs, kiek toli Rusija įžengs į Ukrainą.

Popiežius Pranciškus sekmadienį apgailestavo dėl to, ką pavadino „kraujo ir ašarų upėmis“ Ukrainoje po Rusijos invazijos į šią šalį, ir pareikalavo sukurti humanitarinius koridorius pabėgėliams. „Ukrainoje teka kraujo ir ašarų upės. Tai ne tik karinė operacija, bet ir karas, sėjantis mirtį, destrukciją ir kančią. Aukų skaičius auga, kaip ir bėgančių žmonių, ypač motinų ir vaikų, skaičius.

Vienas Ukrainos derybininkas šeštadienį pareiškė, kad derybos su Rusija dėl Maskvos invazijos užbaigimo pradeda būti „konstruktyvios“, ir apibūdino, jo nuomone, akivaizdžiai pasikeitusį Maskvos požiūrį į ukrainiečių pasipriešinimą ir skaudžias tarptautines sankcijas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas sakė pastebėjęs, jog Rusijos požiūris pasikeitė, nes ji suprato „tikrąją karo kainą“. „Pačioje karo pradžioje jie reikalavo visiško dominavimo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europos šalis palaikyti jo valstybės kovą prieš Rusijos invaziją. Jo kalba penktadienį buvo transliuota protestuotojams prieš karą įvairiuose Europos miestuose, įskaitant Paryžių, Prahą, Lioną, Frankfurtą, Vilnių ir kitus. Prezidentas paprašė minių netylėti dėl to, kas darosi jo šalyje. „Neužmerkite prieš tai akių, – sakė V. Zelenskis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen penktadienį sakė, kad Europos Sąjunga pasiruošusi įvesti Rusijai daugiau sankcijų, jeigu prezidentas Vladimiras Putinas nesustabdys karo Ukrainoje. „Reikia labai aiškiai pasakyti, kad esame pasirengę imtis tolesnių griežtų priemonių, jeigu V. Putinas nesustos ir neatšauks savo pradėto karo“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį apkaltino Rusijos karius žaginant moteris ir išreiškė paramą raginimui įkurti specialų tribunolą bausti už Maskvos agresiją.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį paragino stiprinti Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę bei skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms. Apie tai jis telefonu kalbėjosi su Ispanijos premjeru Pedro Sanchezu (Pedru Sančesu), pranešė Prezidentūra. „Prezidentas akcentavo būtinybę stiprinti NATO priešakinių pajėgų kovinę grupę, skirti ypatingą dėmesį oro ir priešraketinės gynybos sistemoms“, – teigiama pranešime.

IT milžinė „Microsoft“ stabdo savo produktų ir paslaugų naujus pardavimus Rusijoje, penktadienį pranešė bendrovė , plečiantis atsiribojančių nuo Maskvos invazijos Ukrainoje įmonių sąrašui. „Kaip ir likęs pasaulis, esame pašiurpę, įpykę ir nuliūdę dėl vaizdų ir naujienų, ateinančių iš karo Ukrainoje, ir smerkiame šį nepagrįstą, neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos invaziją“, – sakoma „Microsoft“ prezidento Brado Smitho tinklaraščio pranešime.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo perkelti „Google“ atstovybę iš Maskvos į Vilnių. Pasak jos, „Google“ taip pat galėtų padėti Lietuvai kovoti su Rusijos ir Baltarusijos propaganda ir dezinformacija internete.  „Atsižvelgdami į tai bei į dabartinę geopolitinę situaciją, pasiūlėme „Google“ pasirinkti Lietuvą ir persikelti į Vilnių“, – minsterijos pranešime sakė A. Armonaitė, penktadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ viceprezidentu Markhamu C. Ericksonu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Aljansas neskelbs neskraidymo zonos virš Ukrainos, Kyjivui reiškiant atitinkamus raginimus, siekiant nutraukti Kremliaus pajėgų vykdomą bombardavimą. „Sąjungininkai sutinka, kad NATO lėktuvai neturėtų skraidyti virš Ukrainos oro erdvės, o NATO kariai neturėtų būti Ukrainos teritorijoje“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su NATO užsienio reikalų ministrais.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo jau daugiau kaip 1,2 mln. žmonių. Jungtinių Tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, maždaug pusė milijono iš jų yra nepilnamečiai. JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR prognozavo, kad ilgainiui apsaugos ir pagalbos gali prireikti daugiau nei 4 mln. nuo karo bėgančių ukrainiečių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje „vyksta pagal planą“, ir paliepė per šią invaziją žuvusių rusų karių šeimoms išmokėti dideles kompensacijas. „Noriu pasakyti, kad specialioji karinė operacija vyksta griežtai pagal tvarkaraštį, pagal planą“, – V. Putinas sakė atidarydamas Saugumo tarybos posėdį.

Europos Sąjunga sutiko suteikti laikiną apsaugą pabėgėliams, pasitraukusiems iš karo apimtos Ukrainos, ketvirtadienį  po bloko vidaus reikalų ministro susitikimo pranešė pareigūnai. Susitikime dalyvavusi ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson per „Twitter“ parašė, kad tai yra „istorinis sprendimas“. „Europos Sąjunga suteiks laikiną apsaugą visiems, pabėgusiems nuo karo Ukrainoje“, – sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį perspėjo Vakarus padidinti karinę pagalbą jo šaliai ir pabrėžė, jog jeigu Kyjivas neatsilaikytų, vėliau Kremliaus agresija būtų nukreipta prieš kitas Europos valstybes. „Jeigu neturite galios uždaryti oro erdvės, tuomet duokit man lėktuvų! – per spaudos konferenciją ragino V. Zelenskis. – Jeigu, neduok Dieve, mūsų nebeliktų, tuomet ateitų Latvijos, Lietuvos, Estijos eilė. Patikėkite manimi.

Jungtinės Karalystės gynybos ministras Benas Wallace'as ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad „dar ne per vėlu sustabdyti“ įsiveržimą į Ukrainą. Praėjusią savaitę V. Putino nurodymu prasidėjus antpuoliui, Londonas ėmėsi įvairiais būdais bausti Maskvą – be kita ko, paskelbė sankcijas rusų bankams. „Žinia prezidentui Putinui yra tokia: „Sustokite.

Rusijos pajėgos mėgina blokuoti Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, siekdamos nutraukti elektros, vandens ir  šilumos tiekimą, taip pat paralyžiuoti susisiekimą, ketvirtadienį pranešė miesto meras. „Jie mėgina vykdyti blokadą, visai kaip Leningrade“, – sakė meras Vadymas Boičenka, turėdamas galvoje šimtus tūkstančių aukų pareikalavusią antrojo pagal dydį Rusijos miesto apsiaustį, vykdytą nacių per Antrąjį pasaulinį karą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paspartino savo žlugimą pradėjęs karą Ukrainoje, kurio jis negali laimėti, antradienį pareiškė jo kritikas buvęs rusų oligarchas Michailas Chodorkovskis. Interviu televizijai „France 24“  M. Chodorkovskis iš Londono sakė, kad V. Putino sprendimas įsakyti pradėti invaziją į Ukrainą buvo „emocinis“ žingsnis lyderio, kuris darosi vis labiau „paranojiškas“. „Tai yra savižudybė.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paskelbė nuo Rusijos agresijos pradžios užfiksavusios beveik 230 civilių žūčių Ukrainoje, tarp jų – 15 vaikų, įspėdamos, jog tikrieji skaičiai tikriausiai yra gerokai didesni. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pranešė nuo vasario 24-osios, kai Rusija įsiveržė, iki šio antradienio vidurnakčio užregistravęs 752 nukentėjusius žmones Ukrainoje: 227 žuvusius ir 525 sužeistus.

Europos Sąjunga trečiadienį įvedė sankcijų 22 aukšto rango Baltarusijos kariškiams dėl Minsko suteiktos pagalbos Rusijai surengiant įsiveržimą į Ukrainą.

Septintąją Rusijos ir Ukrainos karo dieną Maskva toliau puolė gausiai apgyvendintus Ukrainos miestus, o ilga rusiškų tankų ir kitų kovinių mašinų kolona lėtai judėjo sostinės Kijevo link. Kremlius trečiadienį eskalavo padėtį, JAV prezidentui Joe Bidenui pasakius amerikiečiams metinę kalbą, kurioje perspėjo, kad agresija nesibaigs ties viena šalimi, jei Rusijos lyderis „nesumokės kainos“ už invaziją. Toliau apžvelgiame naujausius įvykius.

Trečiadienis – 7-oji karo Ukrainoje diena. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasidalijo komentaru, „r mums reikia bijoti karo?“. Pateikiame visą ministrės tekstą: „Baimė yra natūralus jausmas, kurį turime kiekvienas. Ir šis jausmas parodo, kad nesame dirbtinis intelektas, geležis ar koks kitas negyvas daiktas.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį sakė abejojantis, ar Rusija nusipelnė likti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatine nare po Maskvos invazijos į Ukrainą. "Galima pagrįstai klausti, ar JT valstybei narei, kuri mėgina užimti kitą JT valstybę narę, vykdydama šiurpius žmogaus teisių pažeidimus ir keldama didžiules humanitarines kančias, turėtų būti leista likti šioje Taryboje", - jis sakė kreipdamasis vaizdo ryšiu į JT aukščiausiąją žmogaus teisių instituciją Ženevoje.

Estijos startuolis „Bolt“, teikiantis pavėžėjimo, automobilių dalijimosi, elektrinių paspirtukų nuomos bei maisto pristatymo į namus paslaugas, pranešė nutraukiantis veiklą Rusijos invaziją į Ukrainą remiančioje Baltarusijoje, o Ukrainai artimiausiomis savaitėmis paaukosiantis 5 mln. eurų. „Rytų Europos šalių gyventojai labai gerai žino laisvės kainą.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį apkaltino Rusiją „geopolitiniu terorizmu“ dėl jos invazijos į Ukrainą ir įspėjo, kad ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitis yra „pakibusi ant plauko“. Griežtas kalbų Europos Parlamente tonas žymi ES virsmą iš gremėzdiško kalbų klubo į greit veikiančią įtakingą grupę.

Savo invazija į Ukrainą pažeisdama tarptautinę teisę Rusija vykdo „geopolitinį terorizmą“, antradienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. „Taip pat puolami taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka, demokratija, žmogaus orumas. Tai geopolitinis terorizmas, aiškus ir paprastas“, – sakė Ch. Michelis Europos Parlamentui.

Italijos vyriausybei pirmadienį sutiko tiekti karinę įrangą ir priemones Ukrainai, šiai kovojant su Rusijos invazija.  Numatomos teikti karinės pagalbos apimtis neįvardyta.  Italijos ministrai patvirtino dekretą, leidžiantį „karinių priemonių, reikmenų ir įrangos perdavimą Ukrainos vyriausybės institucijoms“, sakė Italijos premjero Mario Draghi atstovas spaudai.

Rusijai užpuolus Ukrainą, naujienų agentūra BNS pateikia pavyzdžius, kaip Lietuvos įmonės reagavo į prasidėjusią invaziją. * Mobiliojo ryšio operatorės „Telia“ ir „Bitė“ pranešė nemokamai teiksiančios ryšį su Ukraina ir joje esantiems savo klientams. Nemokamai skambinti ir siųsti trumpąsias SMS žinutes tarp Lietuvos ir Ukrainos „Telia“ klientai galės iki kovo 4 dienos. „Bitė“ kompensuos Ukrainoje esančių klientų skambučius ir trumpąsias SMS žinutes į ir iš Ukrainos ir šalies viduje.

 NATO penktadienį rengia virtualų viršūnių susitikimą dėl Rusijos invazijos Ukrainoje. Jo metu ketinama aptarti rytinio Aljanso flango gynybinį stiprinimą, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. „Nuotoliniame NATO viršūnių susitikime prezidentas Gitanas Nausėda aptars Aljanso atgrasymo ir gynybos stiprinimą“, – BNS sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Vokietijos kariuomenė gali nedaug prisidėti, kad palaikytų atsaką į Rusijos surengtą invaziją, ketvirtadienį pripažino buvusi šalies gynybos ministrė, pasak kurios, Berlynas padarė istorinę klaidą nestiprindamas savo kariuomenės.

Švedija ir Suomija vis dar neplanuoja siekti NATO narystės, nepaisydamos „šoko“, sukelto Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė abiejų šalių vadovai. Praėjusią naktį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įsakius surengti karinį puolimą, „atveriame naują ir tamsų Europos istorijos puslapį“, – per spaudos konferenciją sakė švedų premjerė Magdalena Andersson.

Vasario 24 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas, su kuriuo susitikęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas griežtai pasmerkė Rusijos neteisėtą plataus masto karinį įsiveržimą į Ukrainą. Šiuo beprecedenčiu kariniu demokratinės Ukrainos užpuolimu visiškai sufabrikuotais pagrindais Rusija grubiai pažeidė šalies teritorinį vientisumą, suverenitetą bei tarptautinės teisės normas.

Įtampa tarp Rusijos ir Ukrainos neblėsta. Trečiadienį tiek Europos Sąjunga, tiek JAV patvirtino sankcijas Rusijai, tačiau ir toliau išlieka karo rizika. Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Rusija į Ukrainą gali įsiveržti per artimiausias 2 paras. JAV naujienų portale „Newsweek“ skelbiama, kad prezidento Joe Bideno administracija perspėjo Ukrainos vadovus dėl galimo puolimo. Patikimų portalo šaltinių teigimu, ataka gali prasidėti per artimiausias 48 valandas.

Jungtinės Valstijos trečiadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „pasiruošęs, kiek tai įmanoma“, pradėti didelio masto įsiveržimą į Ukrainą ir kad jau beveik „100 proc.“ šiai kampanijai reikalingų karinių pajėgų yra sutelkta pradinėse pozicijose. „Mūsų šiandienos vertinimas – kad jis turi jau beveik 100 proc. visų savo pajėgų, kurias, kaip prognozuojame, jis pasiųs [į Ukrainą].