invazija

Ukrainiečiai ožką paskelbė nacionaline didvyre po to, kai detonavo sprogmenis, kurios šalia Zaporižės ligoninės sužeidė mažiausiai 40 rusų karių, skelbia „The Guardian“. Ukrainos vyriausiojo žvalgybos direktorato teigimu, Rusijos karinės pajėgos užminavo teritoriją Kniski Rozdorių kaime netoli Zaporižios ligoninės, tokiu būdu sukurdami „žiedinę gynybą“. Visgi iš ūkinio pastato pabėgusi ožka nubėgo tiesiai į okupantų pasalą ir tokiu būdu detonavo eilę paslėptų sprogmenų.

Kyjive ketvirtadienį atidaryta paroda, skirta pagerbti žurnalistus, kurie žuvo arba buvo sužeisti Ukrainoje per Rusijos invaziją. „Karas tęsiasi, karas nesibaigė. Ir tai yra karas, kuriame miršta mūsų piliečiai, kuriame miršta Ukrainos ir užsienio žurnalistai“, – kalbėjo viena iš parodos organizatorių, nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos PEN“ vykdomoji direktorė Tetjana Teren.

Europos Sąjunga antradienį pažadėjo papildomai skirti 600 mln. eurų, kad padėtų pažeidžiamoms šalims spręsti dabartinę apsirūpinimo maistu krizę, kurią paaštrino Rusijos invazija į Ukrainą. 150 mln. eurų numatyta tiesioginei humanitarinei pagalbai Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) šalims, o 350 mln. eurų atiteks paramai tvariai maisto gamybai ir maisto sistemų atsparumui ilguoju laikotarpiu. Dar 100 mln. eurų numatyta makroekonominei paramai per TVF Skurdo mažinimo ir augimo fondą.

Jungtinės Tautos penktadienį pareiškė, kad humanitarinė situacija Rytų Ukrainoje, tęsiantis Rusijos invazijai, „kelia itin didelį nerimą“ ir toliau blogėja. „Praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo karo pradžios humanitarinė situacija visoje Ukrainoje, ypač rytiniame Donbase, kelia itin didelį nerimą ir toliau sparčiai blogėja“, – sakoma JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) pareiškime. Jame nurodoma, kad „ypač neramina“ padėtis Sjevjerodonecke ir aplink jį.

Europos Komisija penktadienį susitinka pagreitinta tvarka parengti nuomonės dėl Ukrainos siekio tapti kandidate į Europos Sąjungos nares, įtakingiausiems bloko lyderiams ankstesnę dieną apsilankius Kyjive. Dar niekada nuomonė dėl kandidatūros nebuvo pateikta taip greitai. Kad šaliai būtų sutektas kandidatės statusas, turi pritarti visos 27 bloko narės.

Rusija jau „strategiškai pralaimėjo“ savo karą su Ukraina, patyrė daug nuostolių ir sustiprino NATO, penktadienį paskelbtame interviu sakė Jungtinės Karalystės ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. „Tai baisi Rusijos klaida. Rusija niekada nekontroliuos Ukrainos“, – sakė T. Radakinas. Jis pridūrė, kad Rusijos galia sumažės. „Rusija strategiškai jau pralaimėjo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį lankydamasis Irpinėje netoli Kyjivo sakė, kad Ukraina privalo laimėti karą su Rusija. „Prancūzija kartu su Ukraina yra nuo pirmosios dienos. Nedviprasmiškai palaikome ukrainiečius. Ukraina privalo priešintis ir laimėti“, – Irpinėje žurnalistams sakė E. Macronas, atsakydamas į klausimą dėl savo ankstesnių pastabų, kad Rusija neturėtų būti pažeminta.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, ketvirtadienį kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Italijos ministru pirmininku Mario Draghi atvykęs į Kyjivą, pažadėjo ilgalaikę paramą su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečią kartą skaito metinį pranešimą Seime, kuris šia proga užmiršo savo nesutarimus – valdantieji ir opozicija metinio pranešimo susirinko paklausyti į vieną salę, nors pastaruoju metu posėdžiavo atskirose vietose. Savo kalbą šalies vadovas pradėjo nuo didžiausių iššūkių, kurių sulaukė Lietuvos gyventojai, o pirmieji akordai neapsėjo be Rusijos pradėtos invazijos Ukrainoje, mat tai sudrebino Europos saugumo pamatus.

Europos Sąjungos atsaku į Rusijos invaziją į Ukrainą patenkinti 59 proc. europiečių, o 57 proc. pritaria savo šalių vyriausybių reakcijai, rodo „Eurobarometro“ apklausos duomenys.  Remiantis jais, 93 proc. respondentų pritaria humanitarinės pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms teikimui, o 91 proc. palaiko nuo karo bėgančių ukrainiečių priėmimą.      Ekonomines sankcijas Rusijos vyriausybei, bendrovėms ir fiziniams asmenims palaiko 80 pro. europiečių.

Šeši iš dešimties lietuvių palaikytų visuotinį šaukimą į kariuomenę, rodo ketvirtadienį paskelbta LRT užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams. 34 proc. šalies gyventojų nepritaria visuotinio šaukimo įteisinimui Lietuvoje, o 8 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ketvirtadienį su Ukrainos kolega Serhijumi Škarletu nuotoliniu būdu aptars į Lietuvą atvykusių ukrainiečių švietimo klausimus. „Aptarsime nuotolinio mokymosi Ukrainos mokyklose galimybes bei tarptautinės Ukrainos mokyklos veiklą Lietuvoje apsigyvenusiems karo pabėgėliams“, – ministerijos pranešime sakė J. Šiugždinienė. „Svarbu, kad visi mokiniai, ypač abiturientai, turėtų visas galimybes sėkmingai baigti mokslo metus.

Ukrainiečių vaikai neturėtų būti įvaikinami Rusijoje, į kurią nuo Maskvos invazijos vasario 24-ąją, kaip manoma, išvežta keli tūkstančiai nepilnamečių, antradienį sakė Jungtinių Tautų pareigūnė. „Mes kartojame, taip pat ir Rusijos Federacijai, kad niekada neturėtų būti įvaikinama ekstremalių situacijų metu ir iškart po jų“, – reporteriams sakė Jungtinių Tautų vaikų agentūros UNICEF direktorė Europai ir Centrinei Azijai Afshan Khan.

Netikėtas svečias Kyjive – ten antrą kartą nuo karo pradžios apsilankė Europos Komisijos pirmininkė. Ji pažadėjo Zelenskiui, kad Ukraina jau kitą savaitę sužinos dėl kandidatės į Europos Sąjungą statuso. Savo ruožtu Ukrainos rytuose verdant intensyviems mūšiams, šalies pareigūnai skelbia, kad Ukrainos gynėjams jau ima trūkti amunicijos ir ragina Vakarus skubinti ginkluotės tiekimą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Kyjive.

Ukraina paviešino skaičius, kurie atskleidžia, kokius nuostolius pradėtos invazijos metu jau patyrė rusų Kariuomenė. Kaip skelbia  „The Kyiv Independent“, nuo karinės invazijos pradžios Ukrainos teritorijoje, kurią pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, iš viso žuvo 32,050 rusų karių, taip pat Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino 1 tūkst. 419 okupantų tankų. Be to, invazijos metu rusų kariuomenė prarado 178 sraigtasparnius, 712 artilerijos sistemų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paragino tarptautinę bendriją spausti Rusiją nutraukti Juodosios jūros uostų blokadą, neleidžiančią Kyjivui eksportuoti grūdų ir keliančiai pasaulinės maisto krizės grėsmę. Prieš įsiveržiant Rusijos pajėgoms Ukraina buvo svarbiausia saulėgrąžų aliejaus eksportuotoja pasaulyje ir itin svarbi kviečių eksportuotoja, bet milijonai tonų eksportui skirtų grūdų dėl blokados yra įstrigę.

Vienas Čekijos pilietis žuvo per kautynes Ukrainos rytiniame Donbaso regione, šeštadienį pranešė čekų užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky. „Ambasada Kyjive aiškinasi padėtį. Mėginame susisiekti su [žuvusiojo] šeima“, – žurnalistams sakė J. Lipavsky. „Vyro kūnas turėtų būti rytoj atvežtas į Charkivo sritį“, – pridūrė ministras po susitikimo Prahoje su Turkijos diplomatijos vadovu Mevlutu Cavusoglu.

Lietuva iš turimų medicininių rezervų karo draskomos Ukrainos Mohylivo-Podolės ligoninei siunčia vaistų, kitų priemonių už beveik 380 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, į Ukrainos gydymo įstaiga iš valstybės rezervo iškeliauja „antibiotikai, preparatai kraujotakos sutrikimams, prieširdžių virpėjimams gydyti“. Maždaug 16,6 tūkst. eurų vertės siunta perduodama iš valstybės rezervo, tam šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Rusijos pajėgų okupuoto Ukrainos pietinio Chersono miesto valdžia šeštadienį išdavė vietos gyventojams pirmuosius  rusiškus pasus, pranešė naujienų agentūros. Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS nurodė, kad per iškilmingą ceremoniją 23 Chersono gyventojams buvo įteikti Rusijos pasai, išduoti pagal „supaprastintą procedūrą“, kurią savo įsaku gegužę patvirtino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis „nenorėjo girdėti“ amerikiečių perspėjimų, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į jo šalį. „Žinau, daug žmonių galvojo, kad perdedu“, – J. Bidenas sakė per vieną lėšų rinkimo renginį Los Andžele, turėdamas galvoje savo išankstinius perspėjimus, kad Rusija ruošiasi užpulti Ukrainą. „Tačiau žinojau, kad turime duomenų [šiam vertinimui] pagrįsti“, – prezidentas sakė girdint žurnalistams.

Kviečių kainoms staigiai kylant į viršų dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbiai šios prekės eksportuotojai – Argentinai – gresia „blogiausias per 12 metų šios kultūros sėjos scenarijus“, ketvirtadienį buvo pareikšta dideliame prekybos forume. Rosarijaus prekybos valdyba pareiškė, kad Argentinoje 2022–2023 metų sezonu kviečiais apsėtas plotas šalyje bus mažesnis nei tikėtasi – 6,2 mln. hektarų. Tai yra 700 tūkst.

Turkijos prezidentas ketvirtadienį pareiškė, jog tikisi, kad Ankaros sąjungininkai „supras ir gerbs“ jos sprendimą surengti operaciją prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje, Vašingtonui pasmerkus planuojamą puolimą.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario gale visoje Europoje užregistruota beveik 5 mln. ukrainiečių pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės pasauliui stiprėja ir veikia jau 1,6 mlrd. žmonių. „Karo poveikis aprūpinimui maistu, energetikai ir finansams yra sisteminis, rimtas ir vis spartėjantis“, – sakė generalinis sekretorius, pristatydamas antrąją JT ataskaitą apie karo padarinius.

Slovakijos vyriausybė trečiadienį patvirtino ilgalaikį Gynybos ministerijos planą, skirtą modernizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas ir gerokai padidinti jose tarnaujančių karių skaičių, reaguodama į Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą. Remiantis planu, 5,5 mln. gyventojų turinti NATO narė iki 2035 metų turės 22 tūkst. karių. Šiemet Slovakijos kariuomenėje tarnauja 14,1 tūkst. žmonių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija nuo karo pradžios neteko daugiau nei 31 tūkst. karių. Tai, jo skaičiavimais, reiškia, kad kas dieną Ukrainoje žūsta apie 300 karių. Apie tai Ukrainos prezidentas antradienį vakare kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius. „Ukrainoje jau žuvo daugiau nei 31 tūkst. Rusijos tarnautojų. Nuo vasario 24 dienos Rusija sumoka beveik 300 gyvybių per dieną už visiškai beprasmį karą prieš Ukrainą.

Jungtinės Karalystė pirmadienį pranešė seksianti Jungtinių Valstijų pavyzdžiu ir perduosianti Ukrainai ilgo nuotolio salvinių raketų ugnies sistemų, nepaisydama Rusijos prezidento Vladimiro Putino perspėjimų nesiųsti Kyjivui pažangios ginkluotės. JK Gynybos ministerija nurodė, kad Londonas glaudžiai koordinavo veiksmus su Vašingtonu ir priėmė sprendimą perduoti sistemų M270 MLRS, turinčių padėti Ukrainai apsiginti nuo Rusijos agresijos.

Socialiniuose tinkluose plinta naujas ukrainiečių vaizdo įrašas, kuriame – smūgiai okupantų infrastruktūrai Ukrainos teritorijoje. Naujausiame vaizdo įraše, kuriuo pasidalinta socialiniame tinkle „Telegram“. Jame matomi vaizdai iš paukščio skrydžio. Interaktyviai pristatoma žvalgybinė medžiaga. Paaiškėja, kad ukrainiečių taikiniu tapo moderni mobili Rusijos ryšio technika. Smūgiai iš oro ir Rusijos infrastruktūra liepsnoja. Ataka įvykdyta Charkivo srityje.

Ukrainoje tęsiasi karas. Šeštadienis – jau 101-oji diena, kuomet Ukrainos kariai bando atlaikyti Rusijos okupantų puolimą. Apie Rusijos kariuomenę, kuri iki karo vadinta „antrąją pasaulio kariuomene“ pašaipiai pasisakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, raginęs atkreipti dėmesį į tai, kas iš jos liko. Tuo tarpu šeštadienį V. Zelenskis pasidalijo dar vienu vaizdo įrašu, kuriame – jau daugiau nei 100 dienų Ukrainoje tebesitęsiantis karo siaubas.

Rusijos pajėgos ruošiasi atnaujinti puolimą Slovjansko kryptimi ir čia sutelkė iki 20 batalionų taktinių grupių, penktadienį sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Rusai taip pat toliau šturmuoja Severodonecką, ukrainiečiai skelbia atrėmę puolimą Bachmuto, Solidaro ir Lisičansko kryptimis.

Ukrainos sostinėje trečiadienį prasidės pirmasis nuo Rusijos invazijos pradžios teismo procesas dėl karo nusikaltimų, per kurį prieš teismą stos neginkluoto civilio nužudymu kaltinamas rusų karys.    Šis teismo procesas, po kurio, kaip tikimasi, vyks dar keli, taps išbandymu Ukrainos teisingumo sistemai tokiu metu, kai tarptautinės institucijos taip pat atlieka savo tyrimus dėl Rusijos pajėgų įvykdytų žiaurumų.

Rusijos karas prieš Ukrainą pastūmėjo Vokietijos lyderius į savistabą, paskatino nepasitikėjimą savimi ir tarpusavio kaltinimus. Po daugelio bandymų paaiškinti Vakarams, kad Rusijai suvaldyti tereikia šiek tiek Ostpolitik, Vokietijos politinis, žiniasklaidos ir akademinis elitas dabar kelia tik vieną klausimą – kaip mes galėjome taip klysti? Retai kada šalies pasitikėjimas savimi ir užimama vieta pasaulyje gali sugriūti per vieną naktį, rašo „Politico“. Vokietijos kancleris...

Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios jau prarado 30 proc. darbo vietų, o karui užsitęsus šie praradimai taps dar didesni, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos.

Situacija karo niokojamoje Ukrainoje yra stabili, o šios šalies karių veiksmuose matosi progresas, teigia Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Dabar įvertinčiau, kad situacija stabili, matosi progresas Ukrainos veiksmuose. Tas jų kontrpuolimas ar kontrataka, kuri buvo prie Donecko, turėjo didelę sėkmę“, – antradienį LRT sakė V. Rupšys. Jo teigimu, Rusijos kariams neišeina daryti spartaus ir plataus masto puolimo. Tai, pasak kariuomenės vado, yra tendencija.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse. Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.

Karas Ukrainoje stipriai atsiliepia kai kuriems pajėgiausiems Rusijos padaliniams, savo naujausioje žvalgybos ataskaitoje nurodė JK gynybos ministerija. Mažiausiai vienas pažangiausias Rusijos tankas T-90M buvo sunaikintas per mūšį, pridūrė ministerija. T-90M buvo pristatytas 2016 m., Jame yra patobulinti šarvai, patobulintas ginklas ir patobulintos palydovinės navigacijos sistemos.

Gegužės 9-osios, dienos, kai Rusijoje švenčiama Pergalės diena, laukiama su nerimu. Vakarai sako, kad Rusija šią dieną gali imtis provokacijų, taip pat gali būti, kad būtent gegužės 9-ąją Rusija paskelbs atvirą karą Ukrainai. Šeštadienį Ukrainos pareigūnė patvirtino, kad civilių evakuacija iš „Azovstal“ gamyklos baigta – sėkmingai evakuoti vaikai, moterys, seneliai. Vietomis sustiprėjo rusų puolimas: pranešama, kad Luhansko srityje okupantai atakavo mokyklą, kurioje slėpėsi 90 gyventojų.

Daug politikų ir visuomenės veikėjų pripažino klydę dėl Rusijos, gal po kurio laiko taip pasakys ir popiežius Pranciškus, pareiškęs, kad NATO galėjo palengvinti Kremliaus invaziją į Ukrainą, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

Kyjivo srityje rastas kapas su dviejų civilių kūnais. Pranešama, kad kūnai buvo surištomis rankomis ir stipriai sužaloti. Kapas su dviem kūnais buvo rastas Kyjivo srityje esančiame Kalynivkos kaime. Ukrainos prezidento patarėjas Michailas Podoliakas, pasak „Sky news“, paviešino kūnų nuotraukas, tačiau vaizdai tokie žiaurūs, kad toliau nuspręsta jais nesidalinti. Vienas iš kape rastų kūnų, panašu, buvo moters. „Išrauti nagai. Surištos rankos.

Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto specialistas Edas Arnoldas teigia, kad Rusijos invazija vyksta ne pagal planą, o pajėgos susiduria su sisteminėmis problemomis. E. Arnoldas apie tai komentavo „Sky News“. Interviu jis teigė, kad Rusijos invazija Ukrainoje vyksta ne pagal planą.

59-oji karo diena Ukrainoje. Skelbiama, kad į šalį įsiveržę okupantai grobia našlaičius vaikus ir veža į Rusiją. Į Ukrainą įsiveržę okupantai iš Rusijos  Tokią informaciją savo „Facebook“ paskyroje skelbia Ukrainos Aukščiausiosios Rados Žmogaus teisių komisarė Liudmila Denisova.

Penktadienį Ukraina paskelbė, kad prie Mariupolio buvo rasta dar viena masinė kapavietė. Remiantis pranešimais, joje gali būti palaidoti apie tūkstančio civilių kūnai. Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk ragino Jungtines Tautas (JT) imtis veiksmų dėl humanitarinių koridorių užtikrinimo iš Mariupolio, mat situacija ten itin sudėtinga.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį pasmerkė naują Rusijos puolimą Rytų Ukrainoje ir paragino per krikščionių ortodoksų Didžiąją savaitę keturioms dienoms paskelbti paliaubas. „Vietoje naujo gyvenimo šventimo šios Velykos sutampa su Rusijos puolimu Rytų Ukrainoje“, – sakė A. Guterresas reporteriams.

Ukrainai svarbi tiek karinė, tiek politinė parama suteikiant kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą, per pokalbį su Kroatijos premjeru Andrejumi Plenkovičiumi antradienį akcentavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Karinė parama Ukrainai yra tiek pat svarbi kaip ir politinė. Ukrainos žmonės, savo krauju ginantys europines vertybes, turi žinoti, kad durys į Europą jiems yra atviros.

Sekmadienį prasidėjo naujas rusų okupantų puolimas, kurio laukė ir kuriam ruošėsi, pranešė Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Apie tai praneša šalies prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius. Rusų karinės pajėgos ne tik pradėjo judėjimą šalies rytuose, bet ir atakavo Ukrainos miestus. Sekmadienis – 53-oji Rusijos karo Ukrainoje diena.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį. Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį padėkojo Slovakijai už sovietinės gamybos raketų „žemė–oras“ komplekso S-300 perdavimą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai ir pridūrė, kad Vašingtonas perkels oro erdvės gynybos raketų „Patriot“ bateriją, kad užpildytų spragą. „Noriu padėkoti Slovakijos vyriausybei už oro erdvės gynybos sistemos S-300 perdavimą Ukrainai, ko [ukrainiečių] prezidentas [Volodymyras] Zelenskis asmeniškai manęs prašė per mūsų pokalbius“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Visai neseniai socialiniuose tinkluose pasirodė jaunavedžių nuotraukos, kurios darytos karo draskomoje Ukrainoje. Ukrainiečių pora savo vestuves atšventė pozuodama rusų nuniokotame Charkive. Jaunavedžiai Nastia Gracheva ir Antonas Sokolovas buvo pavaizduoti netrukus po to, kai sekmadienį susituokė tarp prekybos ir biurų komplekso griuvėsių antrame pagal dydį Ukrainos mieste, skelbė dailymail.co.uk.

Jungtinė Karalystė, reaguodama į Rusijos invaziją į Ukrainą, paskelbė Maskvai dar vieną sankcijų paketą, paliesiantį du šalies bankus, taip pat iki šių metų pabaigos uždrausiantį visą rusiškos naftos ir anglių importą. „Mūsų naujausia priemonių banga nutrauks Rusijos energijos importą į Jungtinę Karalystę ir pritaikys sankcijas dar daugiau asmenų ir įmonių, naikindama [prezidento Vladimiro] Putino karo mašiną“, – pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.