inovacijos

„Google Maps“ komanda atliko didžiulį darbą, apvažiuodama savo automobiliais visą pasaulį ir padarydama įvairių miestų 360 laipsnių nuotraukas. Tačiau kelyje neretai nutikdavo įvairių netikėtumų ar nemalonumų, kurių kaltininkais dažnai tapdavo patys „Google“ vairuotojai su kameromis ant savo automobilio stogo. Nors vartotojai vertina tai, ką dėl jų daro „Google“, gana įdomu pažiūrėti į jos vairuotojų kazusus. 10 vieta.

Prieš jūsų akis „Le Nouvel Observateur“ paskelbti skaičiai, kurie padės įvertinti „Facebook“ reikšmę pasauliui. 1. „Facebook“ – tai didžiausias socialinis tinklas praktiškai visose pasaulio šalyse, išskyrus Rusiją, kur jį lenkia „Odnoklassniki“ ir „Vkontakte“, ir Kiniją, kur jis yra uždraustas. Be to, interneto rinkodaros tyrimų kompanijos „comScore“ duomenimis, spalio mėnesį jį taip pat aplenkė konkurentai Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vietname ir Lenkijoje.

Antradienį Vilniuje Nacionaliniuose atsakingo verslo apdovanojimuose apdovanota 12 Lietuvos ir užsienio įmonių, prisidedančių prie socialinės gerovės kūrimo ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.

Vakar iškilmingoje ceremonijoje Oslo miesto Rotušėje verslininkui iš Lietuvos Vladui Lašui įteikta Verslo taikos premija. Iš Nobelio taikos premijos laureatų sudaryta komisija verslininkams iš viso pasaulio šį apdovanojimą skiria už pasauliui svarbių problemų sprendimo paieškas, inovacijų sklaidą, už ne tik sėkmingą, bet ir socialiai atsakingą verslą. Šis apdovanojimas laikomas aukščiausiu įvertinimu, kurį už savo veiklą gali pelnyti verslo atstovas.

Gyventojų apklausa atskleidė, kad lietuviai verslininkus laiko darbo vietų kūrėjais, tačiau kartu pasigenda etiškos ir skaidrios jų veiklos. Tokie rezultatai paaiškėjo pirmą kartą Lietuvoje atlikus „Verslumo stebėsenos tyrimą“. Kone kas antras apklausoje dalyvavęs gyventojas tvirtino, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų nei trukumų. Beveik 70 proc.

Kai kurios verslo nišos atrodo atsparios bet kokioms inovacijoms. Viena jų – namų dažymas. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, rašo „Inc“. Vankuveryje įsikūrusi bendrovė sugebėjo pritraukti klientų dėmesį siūlydama perdažyti visą namą per vieną dieną. Bendrovė „1-888-wow-1day“ ketina tapti didžiausia dažymo paslaugų įmone visoje Šiaurės Amerikoje. Įmonės vadovas Brianas Scudamore'as dažymo verslo griebėsi 2010, kuomet jam pačiam prireikė dažymo paslaugų bendrovės paslaugų.

„Apple“ finansinė raida – viena neįtikinamiausių Amerikos korporacijų istorijoje, rašo „TIME“. Įmonė per paskutinius penkis metus pardavė 365 mln. skaitmeninių prietaisų, o per praėjusį ketvirtį – 50 milijonų. Kas mėnesį jos pelnas siekia 4 mlrd. JAV dolerių. Ji turi sukaupusi 110 mlrd. JAV dolerių grynųjų. Dar sunkiau patikėti, kad tai gali būti tik pradžia. „Apple“ yra užėmusi poziciją, kuri jai suteikia privalumą keliose pagrindinėse naujose skaitmeninės ekonomikos srityse.

Lietuvos lazerių kūrėjai sako, kad Lietuva jiems – per maža, o mokslo įstaigos naujiems prietaisams pirkti dažniausiai neturi pinigų. Todėl įmonės daugiau dirba užsienio, o ne vidaus rinkai. Dalios Grybauskaitės teigimu, vietinio mokslo išnaudojimas ekonomikos vystymui kol kas gąsdinamai prastas.

Inovacijos nėra kažkas mistiško ir nepasiekiamo. Inovacijas įmonėse kurti gali net patys darbuotojai, tik svarbu jiems sudaryti sąlygas išsakyti idėjas, bent pirminiame etape jų nekritikuoti ir turėti noro tas idėjas įgyvendinti. Kiekviena įmonė, norinti kurti ir diegti inovacijas, turi įsiklausyti į darbuotojus, investuoti į  vadybos technologijas, pašalinti vertės nekuriančias veiklos sritis, atrasti savo verslo konkurencines nišas, dalyvauti įvairiuose renginiuose ir plėsti akiratį.

Vienas iš „Startup Monthly“ įkūrėjų, „Lockeed Martin Space Systems Company“ tyrėjas Vadimas Slavinas mano, kad Lietuva gali tapti šios Europos dalies „startup’ų“ bendruomenių centru. Kaip žmogus, kaip jūs, dirbantis su kosminėmis technologijomis, atsidūrė „startup’ų“ pasaulyje? Technologijos visada buvo mano aistra, o vaikystėje visada norėjau kurti palydovus. Aš esu Sovietų Sąjungos kosmoso amžiaus vaikas, todėl tai visada buvo mano svajonė.

1995 metais Toomui Hendrikui Ilvesui į rankas pateko Jeremy Rifkino knyga „Darbų pabaiga“, kurioje tvirtinama, kad technologinių procesų kompiuterizacija sunaikins darbo vietas. Tuometinis diplomatas, o dabar šalies prezidentas, T. H. Ilvesas nesutiko su autoriaus nuomone. Jo manymu mažytėje, vos 1,4 mln.

„Google“ paieškos sistema padėjo susitikti kažkada dingusiam sūnui su mama. Kaip rašo bbc, berniukas, kuris prieš 25 m. pasimetė Indijoje, suaugęs rado savo buvusius namus per palydovinius vaizdus, matomus šioje paieškos sistemoje. Berniukui buvo vos keleri metai, kai jis su savo vyresniu broliuku keliavo traukiniu. Tačiau berniukas pavargęs užsnūdo, tuo tarpu brolis nuvyko kitu traukiniu. Taigi, broliai į Kalkutą vyko skirtingais traukiniais ir nesusitiko.

Aplikacijos sutinkamos kiekviename žingsnyje ir įgauna vis didesnę reikšmę ne tik smulkiųjų verslų, bet ir didžiųjų kompanijų veikloje. Sparčiai augant išmaniųjų telefonų populiarumui, mobiliosios aplikacijos tampa neatsiejama kiekvieno vartotojo kasdienio gyvenimo dalimi. Vienos aplikacijos leidžia mums greitai ir nesunkiai atlikti tam tikras užduotis, kitos palengvina komunikaciją, trečios tiesiog suteikia galimybę atsipalaiduoti.

Lietuva yra stipri gamyboje, inovacijų kūrime, tačiau mums trūksta vadybinių gebėjimų, Norvegijos prekybos rūmų surengtame seminare investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) tema sakė ūkio ministras Rimantas Žylius. Jo teigimu, dėl šios priežasties vienas iš svarbiausių ūkio ministerijos uždavinių išlieka užsienio investicijų į Lietuvą pritraukimas. „Vienas iš mūsų tikslų – Lietuvos prekinio ženklo garsinimas. Vienas iš būdų tai daryti – pritraukti investicijas į Lietuvą.

Ką tik baigėsi ketvirtosios mokinių mokomųjų bendrovių mugės renginiai Kaune, kuriuose dalyvavo net 35 Lietuvos ir 7 bendrovės iš užsienio – Italijos, Švedijos bei Danijos. Moksleivių idėjos stebino ne tik mugės lankytojus, bet ir patyrusius verslininkus, kurie prisipažino iš renginio išėję ne tuščiomis.

„Forbes“ atlikto tyrimą, kurio metu apklausė 1200 Europos bendrovių, ir nustatė, kad yra penki pagrindiniai žmonių tipai, nuo kurių priklauso bendrovės inovatyvumas. Vieni yra daugiau vadovaujantys, kiti labiau linkę gilintis į darbo procesą, tačiau visi jie yra vienodai svarbūs ir reikalingi komandose. Tiems, kurie yra kūrybiški ir pilni naujų idėjų, reikia žmonių, kurie jas realizuotų. O idealistams reikia galinčių juos grąžinti į realybę.

Technologijų milžinai pirmyn žengia septynmyliais žingsniais ir spėti paskui juos sunku ne tik paprastiems mirtingiesiems, bet ir ištisoms valstybėms. Lietuva – viena tokių, kuriai sunku pasivyti nuolat pasauliui naujoves siūlančius technologijų gamintojus. Nusipirkę ir atsivežę naujausių įrenginių iš JAV, o kartais – ir iš greta esančių Europos šalių lietuviai lieka nusivylę, kai nusipirktieji prietaisai nebetenka dalies funkcijų ir savitumo.

Panašu, praėjusią žiemą aplink automobilį su ledo gremžtuku teko ne kartą trypčioti kiekvienam vairuotojui. Tačiau vokiečių kompanija „Volkswagen“ tikisi jau greitai išgelbėti vairuotojus nuo tokių nemalonių darbų – Ingolštadto specialistai jau kelis metus dirba tobulindami dar neregėtas technologijas.

Nepaisant žemos Lietuvos pozicijos Europos Komisijos paskelbtoje Inovacijų sąjungos švieslentėje, Lietuvos valstybės institucijos ją pasitiko gana optimistiškai – esą dabar taikomos skatinimo priemonės pagerins Lietuvos poziciją ateityje. Pasak Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS), verta pripažinti, kad inovacijos nuo 2009 metų skatinamos pastebimai intensyviau, tačiau itin gerų rezultatų neleidžia tikėtis politikos priemones įgyvendinančių agentūrų darbo kokybė ir efektyvumas.

Kadaise automobilių gamintojai savo kūrinių svorį mažindavo dėl sportiškumo ir dinaminių savybių, o dabar vaikytis kiekvieno gramo automobilių konstruktorius verčia vis griežtėjančios taršos normos. Konstruktoriai tobulina vidaus degimo variklius, „pasikinko“ elektros energiją, gerina aerodinamikos parametrus, aprūpina automobilius padangomis su vis mažesniu pasipriešinimu riedėjimui, ir kuria vis lengvesnius kėbulus.

„Startup“ – pradedančiųjų verslų – bendruomenės grandas Jonathanas Bradfordas mažą Lietuvos rinką vadina pranašumu ir tikina, kad šalis eina tinkamu keliu. Daugiau nei dešimtmetį „startup“ bendruomenėse besisukiojantis, žymiausių akceleratorių Europoje įkūrėjas J. Bradfordas atvykęs į renginio „Startup Monthly Vilnius“ pristatymą sako, kad jo tikslas – padaryti žmones nebeįdarbinamus. Be to, jis giria Lietuvos progresą, o pagrindine naujųjų verslininkų klaida laiko nesidalijimą idėjomis.

Šimtmečius veikiančios bendrovės neatsilaiko prieš jaunesnius konkurentus ir daro tą pačią klaidą. Kokią? Pastaruoju metu stebime keistą tendenciją: nuo daugiau nei šimtą metų gyvuojančių bendrovių nusisuka sėkmė. Nusisuka taip toli, kad kai kurioms tenka eiti bankroto keliu, o kitos bando kapanotis iš duobės prisitaikydamos prie naujų rinkos realijų.

Europos Komisijos inovacijų tyrėjai Lietuvą nustūmė į pačią pabaigą, tačiau dažnas lietuvis savo šalį laiko pakankamai inovatyvia. Kuri pusė teisi? Apie inovacijas bene kasdien girdime iš politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų. Turime Lietuvos inovacijų strategiją iki 2020 metų. Ją įgyvendinę planuojame tapti Šiaurės Europos inovacijų centru.

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta. Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

Rusija toliau aktyviai siekia užsibrėžto tikslo – patekti į pasaulio technologijų ir inovacijų valstybių elitą. 4 mlrd. JAV dolerių (10,6 mlrd. litų) vertės Skolkovo projekto tikslas – Maskvos priemiestyje pastatyti naują technologijų miestą, kuris, kaip tikisi jo kūrėjai, padės pamatus naujos kartos inovacijų kūrimui. Nors projekto planavime galima jausti šiokį tokį sovietmečio dvelksmą, tačiau pagrindinis skirtumas tarp sovietinių technologijų miestų ir Skolkovo yra atvirumo laipsnis.

2011 m. Lietuvoje inovacijų augimas buvo 1,5 proc., ir tai yra šiek tiek daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, rodo Inovacijų sąjungos švieslentės (Innovation Union Scoreboard) duomenys. Pagal Europos Komisijos paskelbtos 2011 m. Inovacijų sąjungos švieslentės vertinimą, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas siekia 0,255. Lietuva pagal rodiklius, kaip ir praėjusiais metais, priskiriama nuosaikiųjų inovatorių (angl. Modest innovators) šalių grupei.

JAV vakarų pakrantės naujų informacinių technologijų įmonių kūrimosi lopšyje San Franciske ir Silicio slėnyje oficialiai atidaryta Lietuvos verslo atstovybė. Atidarydamas Lietuvos atstovybę ūkio ministras Rimantas Žylius sakė, jog San Franciskas ir šalia jo įsikūręs Silicio slėnis yra unikali vieta, kurioje susijungia universitetai ir mokslo centrai, kur gimsta naujos idėjos, verslai ir įmonės labai inovatyviose srityse – informacinių technologijų, biomedicinos, biochemijos bei mechanikos.

Septintos kartos „Volkswagen Golf“ debiutuos jau šias metais, panašu, Paryžiaus automobilių parodoje. Jau dabar kalbama, kad tai bus automobilis šioje klasėje užduos naujus saugumo ir taupumo standartus. Be to, jau aišku ir tai, kad septintos kartos „Golf“ automobiliuose bus pilna technologijų, kurios dabar sutinkamos tik keliomis klasėmis aukštesniuose automobiliuose. Septintos kartos „Golf“ automobiliuose išsiplės ir taip neskurdi jėgainių gama.

Europa vis dar niekaip neišsivaduoja iš finansinės krizės gniaužtų, tačiau tai nesutrukdė kai kurioms valstybėms ir toliau investuoti į inovacijas, tyrimus bei plėtrą. Metinėje Europos Komisijos (EK) studijoje „Innovation Union Scoreboard“ (IUS) rašoma, kad 2011 metais, nepaisant to, kad kai kurios bendrijos valstybės atsilieka inovacijų srityje, tačiau 16 iš 34 tyrime dalyvavusių Europos valstybių pasirodė geriau nei ES vidurkis.

Europa vis dar niekaip neišsivaduoja iš finansinės krizės gniaužtų, tačiau tai nesutrukdė kai kurioms valstybėms ir toliau investuoti į inovacijas bei tyrimus bei plėtrą. Metinėje Europos Komisijos (EK) studijoje „Innovation Union Scoreboard“ (IUS) rašoma, kad 2011 metais, nepaisant to, kad kai kurios bendrijos valstybės atsilieka inovacijų srityje, tačiau 16 iš 34 tyrime dalyvavusių Europos valstybių pasirodė geriau nei ES vidurkis.

Kasmet JAV Patentų biuras ir Prekių ženklų biuras išduoda tūkstančius patentų bei užregistruoja begalę intelektinės nuosavybės, kurių savininkais tampa JAV ir viso pasaulio kompanijos, rašo „24/7 Wall St.“. Praėjusią savaitę JAV patentų duomenų bazę prižiūrinti institucija paskelbė 50 kompanijų, kurios 2011 metais užregistravo didžiausią patentų kiekį. „24/7 Wall St.

Kasmet JAV Patentų biuras ir Prekių ženklų biuras išduoda tūkstančius patentų bei užregistruoja begalę intelektinės nuosavybės, kurių savininkais tampa JAV ir viso pasaulio kompanijos, rašo „24/7 Wall St.“. Praėjusią savaitę JAV patentų duomenų bazę prižiūrinti institucija paskelbė 50 kompanijų, kurios 2011 metais užregistravo didžiausią patentų kiekį. „24/7 Wall St.

Sausio 16 d.  švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvauja Rygoje vykstančiame Baltijos šalių ministerijų aukšto lygio atstovų susitikime regioninių mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros ir inovacijų klausimais, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Viceministrė pristatys Lietuvos mokslo, studijų  ir technologijų slėnius, planuojamą jų plėtrą per artimiausius trejus metus, kitus mūsų šalies mokslinių tyrimų centrus, duomenų bazes.

Sydnei Finkelsteinas prieš aštuonerius metus išleido knygą „Kodėl žlunga gudrūs vadovai“ (angl., „Why Smart Executives Fail“). Joje aprašė kodėl visišką fiasko patyrė per 50 garsių bendrovių, kaip „Enron“, „Tyco“, „WorldCom“. Paaiškėjo, kad šių bendrovių aukščiausio lygio vadovus vienijo septyni įpročiai, kuriuos S. Finkelsteinas vadina „Septyniais itin nesėkmingų vadovų įpročiais“ (angl.

„Audi“ jau kitais metais kompanijos serijiniame automobilyje pristatys įdomią inovaciją – automobilį, kuris spūstyje galės judėti pats, t.y. vairuoti mašinos nereikės. Panašu, kad tokiomis galimybėmis savo vairuotojus lepins „Audi“ flagmanas „A8“. Šią savaitę prasidėjusioje Las Vegaso pramoninės elektronikos parodoje „Audi“ pristatė savo „Traffic Jam Assistant“ sistemą, kuri mokės kelyje atpažinti transporto spūstį ir perimti automobilio valdymą.

Keturi profesoriai iš IMD verslo mokyklos JAV atliko studiją, kurios rezultatai rodo, kad geriausiai kompanijoms vadovauja tie lyderiai, kurie turi polinkį į narcisizmą. Kaip portalui „forbes.com“ teigė IMD profesorius Albrechtas Endersas studijos metu buvo atrasti teigiami nacistinio elgesio aspektai. „Mes atskleidėme šviesiąją narcisizmo pusę“, - sakė jis. Anot profesoriaus, vadovo polinkis į narcisizmą pasitarnauja kaip katalizatorius prisiimant rizikas bei ieškant inovacijų.

Daugeliui kompanijų naujų produktų kūrimas pasaulio vartotojams yra geriausiai pastebimas, kuomet pradedama kalbėti apie inovacijas. Daugelis Indiją mato kaip šalį, kurioje yra įgyvendinamos kitų žmonių sukurtos idėjos, tačiau ne vieta, kur gimsta inovacijos, rašo „The Atlantic“. Tačiau jie klysta – Indijoje yra daugiau kaip 600 tyrimų ir plėtros (angl. research & developement, R&D) centrų, kuriuose kompanijos kuria ir gamina įvairiausius naujus gaminius.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas pradėjo trijų dienų darbo vizitą Izraelyje. Kartu atvyko ir verslo delegacija – „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Dalius Misiūnas, „Technologijų ir inovacijų“ (TIC) vadovė Daiva Urbanavičienė bei LESTO Strategijos ir vystymo tarnybos vadovas Dalius Aleksandravičius.

Teigiama, kad legendinis inovatorius ir „Apple“ kompanijos vadovas S. Jobas iš ties labai nemėgo „Flash“ Naujausioje biografinėje knygoje apie S. Jobsą teigiama, kad jis nekentė „Flash“ technologijos ir dėl jos gan prasto saugumo, rašo cnn. Prieš kiek laiko buvo paskelbta, kad „Apple“ nebeplanuoja tobulinti ir vystyti “Flash" priedo mobiliems įrenginiams ir savo resursus paskirs perėjimui prie HTML5 standarto.

Globalizacijos proceso paliesta ekonomika šiandien yra visai kitokia, nei prieš kelis dešimtmečius. Europos sąjungos, JAV, kitos didžiosios pasaulio šalys nebegali savarankiškai vykdyti ekonominės politikos, nes jų finansų sistema yra tarpusavyje susijusi, tad visos bėdos, skolos ir kitokios ydos iš vienos šalies iš karto persiduoda į kitą.

JAV vyko pirmasis skrydis orlaiviu, varomu vandens augalų kuro mišiniu. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinius, „Continental Airlines“ antrinė įmonė paskelbė apie pirmą skrydį tokių biodegalų pagrindu. „Boeing“ lėktuvas, kurios buvo varomas biodegalais, nemaža dalimi sudarytais iš vandens augalų, skrido iš Hiustono į Chicago. Teigiama, kad kasmet gali būti pagaminama apie 7,5 mln. tonų tokio kuro, kurio nemažą dalį sudaro vandens augalai.

Nuo ateinančio pirmadienio Vilniaus Žemynos gimnazijos moksleiviai vieni pirmųjų Centrinėje ir Rytų Europoje pradeda testuoti naująjį mokymosi būdą. Iki mokslo metų pabaigos 10-11 klasių mokiniai fizikos pamokose naudosis planšetėmis, specialiai parengtomis interaktyviomis mokymo priemonėmis ir skaitmeniniais vadovėliais. Privačių kompanijų inicijuotu ir finansuotu projektu siekiama pademonstruoti, kaip informacinės technologijos gali padėti efektyviau mokyti vaikus.

Norėdamos konkuruoti globaliose rinkoje, Lietuvos įmonės naujų produktų kūrimą bei investicijas į šį procesą turi laikyti prioritetiniais, teigia  praėjusią savaitę Lietuvoje viešėjęs garsus inovacijų ekspertas Robertas Cooperis. „Lietuva jau turi stiprius pamatus inovacijų diegimui – šalyje gausu išsilavinusių, kvalifikuotų specialistų.  Lietuva yra įsikūrusi geografiškai patogioje padėtyje ir turi palankią ekonominę bei politinę aplinką.

Pasauliui reikia inovatorių, žmonių, kurie mąsto kitaip nei dauguma, sako pasaulinės kompanijos „Yahoo!Reseach“ tyrimų direktorė Janet George. Ji išskiria du kelius, kuriuos žmogus gali pasirinkti – būti avimi arba būti kūrėju: „Avys seka kitus, kūrėjai ieško naujų takų“. Pirmąkart viešėdama ne tik Lietuvoje, bet ir apskritai Europoje, Janet George ISM mokslinėje konferencijoje pasidalino savo įžvalgomis apie kūrybą, inovacijas ir naujų produktų kūrimą.

Jei prieš šimtmetį mobilus telefonas būtų atrodęs kaip keistas išradimas, tai šiuo metu praktiškai kiekvienas turi galimybę juo naudotis. Tačiau tuo pačiu galime paklausti, kokie gi išradimai mus stulbins šį šimtmetį. Dailymai.co.uk skelbia sąrašą įvairių prietaisų, kurie buvo pristatyti D. Britanijoje vykusioje išradėjų parodoje. Nuo švytinčio tamsoje maisto naminiams gyvūnams iki specialios piniginės - tai naujausi išradimai.

Internete pasirodė vaizdo įrašas, kuriame pristatoma nauja elektroninio pašto „Gmail“ išvaizda. Pagal vaizdo įrašo turinį galima teigti, kad keisis ne tik kompanijos el. pašto dizainas, bet ir valdymas. Įsijungus el. laiškų grandinę ji bus rodoma lyg tiesioginio susirašinėjimo langas, bus galima matyti laiško siuntėjų nuotraukas. Kompanija patvirtino, kad įrašas nėra klastotė.

Norvegija, aktyviai remianti kitų valstybių aplinkosaugines iniciatyvas,  kreipia savo žvilgsnį ir į Lietuvą. Vilniuje viešintys svečiai iš Norvegijos seminare ,,Žaliųjų pramonės inovacijų nauda verslui: norvegiškas požiūris" dalinosi savo patirtimi ir kvietė Lietuvos verslo bei valdžios atstovus bendradarbiauti žaliųjų technologijų ir verslo srityse.

Kiekvienam novatoriškam ir pažangiam produktui reikalinga tokia pati novatoriška reklama, ir, regis, „Apple“ buvo viena iš tų kompanijų, kurios reklaminiai klipai visuomet buvo sėkmingi, rašo Forbes.com. Ar jūsų asmeninio kompiuterio nuotrauka namų aplinkoje, pavyzdžiui, virtuvėje, atrodytų novatoriškai? Tikriausiai sutiksite, kad ne. Tačiau tik ne tada, kai kalbame apie „Apple II“ kompiuterį.

Šiandien nesunku įsivaizduoti įmonę, kurios didžioji dalis produkcijos iškeliauja į užsienį. Tačiau sunku rasti lietuvišką bendrovę, kuri būtų garsi pasaulyje, bet Lietuvoje nišos neturėtų. Tokiai apie 40 metų veikiančiai Lietuvoje įmonei vadovauja Juozas Martikaitis.