inovacijos

Pietų Korėjoje, Suwon mieste, vadinamojoje „Digital City“ (skaitmeninis miestas) dalyje, atidarytas „Samsung“ Inovacijų muziejus, kuris ne tik atskleidžia elektronikos industrijos istoriją ir leidžia iš arčiau pažvelgti į naujausius šių dienų atradimus, bet ir prognozuoja elektronikos inovacijų ateitį. Muziejaus kompleksas yra 5 aukštų, užima 10,950 kv. m ir yra suskirstytas į tris ekspozicijų sales, kuriose atskirai pristatoma elektronikos industrijos praeitis, dabartis ir ateitis.

Per pastaruosius metus inovacijų kūrimo srityje įvyko neįprastų pokyčių - Lietuva prisijungė prie augančio tarptautinio atvirų inovacijų tinklo „DEMOLA Network”, kuris plečiasi ir kitose Europos šalyse.

Jungtinių Amerikos Valstijų Ambasada kartu su Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra pirmą kartą kviečia į tarptautinę Lietuvos–JAV partnerystės inovacijų konferenciją „U.S. Approaches to Innovation“, kuri vyks š.m. gegužės 8 d., ketvirtadienį, LITEXPO parodų centre. Konferencijoje savo patarimais ir patirtimi inovacijų srityje dalinsis aukščiausio lygio ekspertai. Pagrindinis renginio pranešėjas – JAV nepriklausomo tyrimų instituto „SRI International“ prezidentas dr.

Lietuvoje veikia net 36 verslumą įgyvendinti skatinančios organizacijos. Kaip paruošti tyrėjų ir išradėjų „stalčiuose“ laikomų inovacijų idėjų startą į aukštąją verslo orbitą?   Užs. Nr.

Žaliųjų technologijų inovacijos suteikia įvairiopos naudos ir leidžia didinti verslo konkurencingumą. Jos padeda sumažinti žaliavų naudojimą, energijos kiekį, optimizuoti gamybos procesus bei mažinti aplinkos taršą. Žaliosios inovacijos yra pagrindinis Europos ateities konkurencingumo variklis. Kokios žaliosios technologijos plėtojamos Lietuvoje? Kodėl taip svarbu kurti technologijas, kurios yra draugiškos aplinkai? Užs. Nr.

ISM Vadybos ir ekonomikos universitete viešėjęs kūrybingumo guru, „Idėjų knygos“ („The idea book“) autorius Fredrikas Harenas būsimuosius Lietuvos verslininkus patikino, kad šiuo metu susiklostė palankiausios aplinkybės kurti verslą ir įgyvendinti drąsiausias verslo idėjas.

Paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos konkurencingumas pasaulyje krinta – šiemet konkurencingumo reitinge nukritome per tris vietas. Kaimynai latviai ir estai pakilo. Ramina tik tai, kad Lietuva pagal inovacijų diegimą lenkia Europos vidurkį ir atsilieka tik nuo Estijos.

Lietuvoje valstybė išradėjams kompensuoja 95 proc. šalyje padarytų išradimų patentavimo užsienyje išlaidų. Pasak specialistų, užsienio šalyse patentuoti lietuviški išradimai tampa konkurencingesni, atveria daugiau galimybių jų pritaikymui ir verslo plėtrai. Šitaip valstybė skatina mūsų išradėjus energingiau veikti tarptautinėse rinkose.

Pasaulyje daugėjant gyventojų ir plečiantis miestams, sparčiai keičiasi transporto naudojimo įpročiai – vis didesnio automobilių pramonės dėmesio sulaukia technologijos, leidžiančios automobiliams judėti autonomiškai, taip pat auga dėmesys alternatyviam kurui. Šias tendencijas atskleidė pasaulinio audito, mokesčių ir konsultacijų įmonių tinklo KPMG atliktas kasmetinis tyrimas „Global Automotive Executive Survey 2014“, kuriame apklausti stambiausi viso pasaulio automobilių rinkos dalyviai.

Jeigu miestas nori pasauliui parodyti savo galią, statusą ir gerovę – jame statomi dangoraižiai, rašo cnbc.com. Per pastaruosius kelis dešimtmečius galima matyti, kaip vis daugiau miestų varžosi dėl įspūdingiausio dangoraižio titulo.   Naujienų portalas pristato 10 pačių įspūdingiausių dangoraižių – tiek savo architektūriniais sprendimais, tiek išvaizda.   1. „St Mary Axe“, Londonas, Didžioji Britanija. Šis dangoraižis yra 179,8 metrų aukščio.

„Sveiki atvykę į ateitį!” mobiliojo telefono ekrane pasirodo frazė, kai įjungiamas „Pebble“ išmanusis laikrodis. Bet ar tikrai tokia yra ateitis? Pasak BBC žurnalisto Richardo Tayloro, vietoje spalvingo ir liečiamo ekrano „Pebble“ gali pasiūlyti tik 256 pilkus atspalvius ir 3 cm skersmens plastikinį ekraną. Tai yra prietaisas, be kurio lengva įsivaizduoti ateitį. Gamintojai pasirinko lengviausią kelią – kurti prietaisą taip, kad jis ilgai veiktų nekraunamas.

Išmaniųjų telefonų savininkai jau gali naudotis analogų Lietuvoje neturinčia mobiliąja pinigine Paysera. Ją sukūrė pirmoji Lietuvoje elektroninių pinigų įstaiga „EVP International“ ir profesionalia „Lemon Labs“ mobilių produktų kūrimo komanda. „Mobilieji mokėjimai jau yra mūsų kasdienybė. Mes dar labiau plečiame tokių mokėjimų galimybes, nes manome, kad ateityje odinių ar kitokių įprastų piniginių su grynaisiais nebeliks – pakaks išmaniojo įrenginio.

Vakar Ekonomikos komitetas nusprendė, kad Lietuvoje trūksta užsienio investicijų. Būtent dėl to reikia daugiau dėmesio skirti Lietuvos verslo skatinimui, bendradarbiavimui su Lietuvos verslo asociacijomis, mokymams ir konsultacijoms Lietuvos verslininkams.

Medicinos bankas įdiegs dar vieną naujovę – banko mobiliąją piniginę (aplikaciją) bus galima naudoti fizinėse prekybos vietose ir išmaniuoju telefonu atsiskaityti per keletą sekundžių už paslaugas ar prekes. Ši inovacija – Medicinos banko ir WoraPay bendras partnerystės projektas. Prieš pusmetį Medicinos bankas pirmasis Lietuvoje (ir vienas pirmųjų pasaulyje) pasiūlė savo vartotojams galimybę apmokėti sąskaitą už paslaugas ją nufotografuojant mobiliuoju telefonu.

„Bet kurios technologijų organizacijos vadovas turi gerai išmanyti inžinerijos mokslus“, – sako pasaulinės mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų ekspertas profesorius Maxas von Zedtwitzas. Neseniai paskaitų ciklą „Globalių mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) ir inovacijų valdymas“ Kauno technologijos universitete (KTU) skaitęs mokslininkas pateikė vertingų lyderystės įžvalgų.

„Lietuva turi siekti tapti antra Suomija“, - taip mano Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Moterų verslininkių tinklo komiteto pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė. Pasak pašnekovės, moterys nors ir prisibijo vystyti informacinių technologijų verslą, tačiau po truputį mėgina ir sėda už jo vairo.

Kokia pirma mintis kyla galvoje, išgirdus žodį „inovacijos“? Greičiausiai prisiminsite kelnių kišenėje gulintį naują išmanųjį telefoną ar svetainėje stovintį plačiaekranį televizorių. Tie, kurie mokslo reikalais domisi labiau, pasakys, kad inovacijos kuriamos ne tik garsiajame JAV Silicio slėnyje, bet ir Lietuvoje. Dažnai spaudoje nuaidi žinia apie biotechnologijų ar lazerių gamybos bendrovėms skirtą naują paramos injekciją iš Europos Sąjungos fondų.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pranešė teikianti Vyriausybei tvirtinti prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) kryptis 2014–2020 metams. Dokumento projektas svarstomas šiandien vyksiančiame Vyriausybės pasitarime.

JAV įsikūrusios konsultacinės grupės BSG sudarytame inovatyviausių 2013 metų įmonių dvidešimtuke pirmaujančių pozicijų ir toliau neužleidžia technologijų verslas, rašo wsj.com. Pirmoje vietoje tvirtai stovi jau devynerius metus pozicijos konkurentams neužleidžianti „Apple Inc.“, antroje vietoje puikuojasi Pietų Korėjos gamintojas „Samsung“, o trečioje – kartais su Dievybe lyginamos paieškos sistemos kūrėja „Google Inc.

Giedrė Sankauskaitė Technologijų pažanga, arba globalizacija, pradėjo keisti ilgai versle vyravusias normas. Pamažu pereiname prie verslo praktikos, kuri gali pateikti unikalų ir kartu vertingą produktą. Svarbūs tampa ir žmogiškieji ištekliai, kuriuos reikia paskirstyti taip, kad būtų pasiekiamas didžiausias našumo lygis. Taip mano Baltic Management Institute (BMI) vizituojantis profesorius, Harvardo verslo mokyklos dėstytojas Robertas Austinas. Jį kalbino savaitraštis „Ekonomika.

 Kinijoje vykusiame Pasaulio ekonomikos forume buvo pristatyta „PwC“ atlikta pasaulio įmonių vadovų apklausa „Inovacijos ir verslo augimas – galimybė uždirbti 500 mln. JAV dol.“ (angl. Breakthrough Innovation and Growth-your $500 million opportunity). Jos rezultatai atskleidė, kad didžioji dalis vadovų savo įmonių augimo perspektyvas sieja su inovacijomis. Net 93 proc. vadovų įsitikinę, kad labiausiai per ateinančius penkerius metus jų įmonių pajamas augins sėkmingos inovacijos.

Harmutas Esslingeris buvo kompanijos „Sony“ dizaino kūrėjas, kol nepasirašė milijono JAV dolerių kontrakto su „Apple“. Dizaineris nuo 1982 metų dirbo kartu su Steve‘u Jobsu ir sukūrė „Macintosh“ kompiuterio dizainą. Atmosfera kompanijoje buvo įtempta, o pats Steve‘as Jobsas buvo iš jos išmestas 1985 metais ir vėliau grįžo.

Pagrįsti faktui, kad žmonių požiūris į maistą ir skonis keičiasi, didelių tyrimų nereikia. Užtenka pačiam prisiminti šios dienos racioną ir pagalvoti, ką pusryčiams, pietums ir vakarienei valgydavote prieš dešimtmetį. Neabejotinai meniu bus gerokai pasikeitęs. Nieko keisto: pasauliui globalėjant, žmonės ragaudami naujus produktus ne tik plečia akiratį, bet ir lavina skonį. Inovacijų imasi ir maisto industrija.

Rugpjūčio 20 dieną Maskvoje vyko karinė paroda, kurios metu buvo pristatytos inovacijos Rusijos kariuomenėje. Tinklapis indrus.in pristato 5 pačias įdomiausias naujienas iš parodos. T-80 pripučiamas tankas Toks pripučiamas tankas skirtas priešų žvalgybos klaidinimui. Kadangi jis atrodo labai realistiškai, užsienio žvalgai gali jį palaikyti kaip tikrą ir susidaryti klaidingą įspūdį apie priešo pajėgų dydį. Nors panašūs tankai jau yra gaminami Kinijoje, rusų atitikmuo turi keletą pranušumų.



Estijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, tik mažiau nei pusė jos gyventojų naudojosi telefonais, rašo businessinsider.com. Praėjus dviems dešimtmečiams, Estija tapo technologijų lydere. Estai išrado pasaulyje populiarųjį „Skype“. „Hotmail“, „Kazzaa“, (dokumentų dalijimosi tinklas). Be to, 2007 metais Estija tapo pirma valstybė, kurioje piliečiai gali balsuoti internetu. 1,3 mln.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

Praėjusio amžiaus šeštasis dešimtmetis paprastai mums asocijuojasi su Elviu Presliu ir televizijos Aukso amžiumi, tačiau šis dešimtmetis garsėja daugybe naujybių, gerokai palengvinusių ir paįvairinusių mūsų gyvenimą. 1.Kredito kortelės (1950) 1950 metais kompanija „Diners Club“ išleido pirmąją kredito kortelę. 2. Dietinis vanduo su soda (1952) Pirmąjį dietinį mažai kalorijų turintį gazuotą vandenį „No-Cal“ pristatė kompanija „Kirsch Bottling“ 1952 metais.

Naujausiame pasaulio valstybių inovatyvumo sąraše „Global Innovation Index 2013“, kurį ruošia Kornelio universitetas (JAV), INSEAD verslo mokykla ir Tarptautinė intelektinės nuosavybės organizacija, Lietuvos pozicija per vienerius metus nusmuko iškart per 2 vietas. Šis globalinis indeksas sudaromas kasmet.

Nuo birželio 25 dienos visiems, turintiems idėjų dėl verslo kūrimo, kuris grindžiamas inovacijomis ir naujausiomis technologijomis, atveria duris „Idėjų bankas“. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) skelbia idėjų konkursą dėl naujų technologinių įmonių steigimo.

EKT (Ekonominės konsultacijos ir tyrimai) supažindina skaitytojus su neįprastais verslais bei gerosiomis praktikomis. Į tyrimų centro akiratį pateko visiškai unikalių produktų gamintojo ir platintojo interneto svetainė www.mediniai-atvirukai.lt. Malonaus pokalbio metu UAB “Kordis” direktorius Vygintas Zmejauskas sutiko pasidalinti medinių atvirukų atsiradimo istorija. Kortelių gamyba iš popieriaus nėra naujiena.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, siekiančios kurti ar tobulinti aplinkosaugos technologijas, žaliuosius produktus, kviečiamos teikti paraiškas gauti paramą. Iš viso žaliesiems projektams įgyvendinti planuojama paskirstyti 28,7 mln. Lt iš 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo lėšų. Parama Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių projektams bus teikiama pagal Partnerystės projektų ir Mažųjų projektų schemas.

Po daugybės gandų apie ekstremaliam laisvalaikiui skirtą „Samsung Galaxy S IV Active“ išmanųjį telefoną, Pietų Korėjos elektronikos gigantas įrenginį pristatė oficialiai. Ir nors kai kas manė, jog šis telefonas bus labai „apkarpyta“ versija pagal apartinę įrangą, taip nenutiks.  Visų pirmiausia reikėtų pasakyti, kad didžiausia šio išmaniojo telefono naujovė - „IP67” sertifikatas, kuris reiškia, jog įrenginys atsparus dulkėms, žemėms ir vandeniui.

 Vienoje iš „Google“ laboratorijų gimsta beprotiškos idėjos, kurios labiau žavi mokslinės fantastikos gerbėjus, o ne bendrovės akcininkus, trokšančius greito pelno. Laboratorijoje „Google X“ sąmoningai tyrinėjamos idėjos, sprendimai ir inovacijos, kurios turi mažai bendro su tradiciniu „Google“ verslu, rašo „Businessweek“. Laboratoriją bendrovė įkūrė 2010 metais ir gana akylai saugojo nuo pašalinių akių.

Per pastaruosius dešimtmečius pavyko sukurti ir pritaikyti daugybę išradimų, kurie iki tol egzistavo tik fantastikos knygose. Dar visai neseniai kosminiai skrydžiai, kompiuteriai, internetas ir organų trasnplantacija atrodė sunkiai pasiekiami. Technologinis progresas kasmet vystosi vis sparčiau, tad darosi itin sunku nuspėti koks bus kitas išradimas, lemsiantis naują technologinį šuolį. Bene didžiausia kliūtis technologiniam progresui, galimybės pritaikyti išradimus praktikoje.

Ketvirtadienį į Vilnių grįžta nemokamų renginių ciklas „Startup Nitro Academy“ – prie apskrito stalo vykstančios diskusijos su verslininkais, investuotojais ir kitų sričių profesionalais.

Lietuvos įstatymai asmens kodą išskiria kaip ypač svarbius asmens duomenis, kurių negali atskleisti ne tik trečioji šalis, bet ir pats asmuo. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija teigia, kad toks griežtas reglamentavimas saugo gyventojus nuo tapatybės vagysčių bei su tuo susijusių grėsmių. Tačiau verslo atstovai tvirtina, kad asmens kodo apsauga yra pernelyg sugriežtinta ir dažnai tampa kliūtimi inovatyvių verslų vystymui, o nuo to nukenčia ir patys vartotojai.

„Twitter“ ir „Square“ investuotojas Greggas Kiddas ragina Lietuvos pradedančiuosius verslininkus neįsivelti į karus teismuose, kurie siaučia JAV ir užkerta kelią drąsioms inovacijoms. „Tokios įmonės kaip „Apple“ ir „Google“ dabar daugiau pinigų skiria teismų procesams, o ne tyrimams ir plėtrai“, – pasakojo amerikiečių investuotojas G. Kiddas Vilniuje vykstančioje progreso konferencijoje „Login 2013“. Vadinamas atviras internetas nebėra toks atviras, koks buvo prieš 10–15 metų, teigia G. Kiddas.

Vienas iš „Apple“ įkūrėjų Steve’as Wozniakas teigia, kad visada verta imtis ir tų darbų ar projektų, kurie tuo metu nėra verti daug pinigų, mat taip vystome savo sugebėjimus. „Jei darai kažką, ko niekas dar nedarė ir niekas nemano, kad tai yra verta pinigų, šis darbas duos naudos jūsų pačių išsilavinimui, net ir tuo atveju, jei tai niekada nebus verta pinigų. Galiausiai jūs išugdysite gebėjimus, kurie leis jums sukurti tai kas yra verta itin daug pinigų“, – sakė jis.

Kanadietis Jimas Koras, 3D spausdintuvu sukūręs pirmąjį pasaulyje automobilį, teigia dar nesupratęs 3D spausdintuvų reikšmės, tačiau dabar jau kuria naują automobilį, kuriuo sieks padaryti revoliuciją pasaulyje. Gamindamas pirmąjį automobilį „Urbee1“ galvojote tik apie vieną jo prototipą.

Šiais metais didžiausioje Baltijos šalyse progreso konferencijoje LOGIN 2013, vyksiančioje balandžio 18-19 dienomis, „Litexpo“ konferencijų centre, dalyvaus daugiau nei 70 pranešėjų iš Lietuvos bei užsienio šalių.

Europos Komisija, kovo 26 dieną Briuselyje skelbdama 2013 metų vadinamąją „Inovacijų švieslentę“, Lietuvos, Latvijos ir Estijos metinę pažangą įvertino kaip didžiausią Europos Sąjungoje, pranešė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas. „Džiaugiamės matydami gerus Lietuvos rezultatus.

Lietuva pirmą kartą pateko į nuosaikių novatorių grupę; iki šiol ji būdavo priskiriama prie menkų novatorių. Europos Sąjungoje (ES) pirmąsias reitingo pozicijas toliau užima Švedija, nuo jos nedaug atsilieka Vokietija, Danija ir Suomija. Estija, Lietuva ir Latvija padarė didžiausią pažangą, palyginti su praėjusiais metais. Lietuva yra viena iš nuosaikių novatorių, kurių rezultatai nesiekia ES vidurkio. Santykinės stipriosios Lietuvos pusės yra žmogiškieji ištekliai ir finansavimas bei rėmimas.

Amsterdamas, Barselona, Birmingemas, Dubajus, Helsinkis, Sandiegas, Stokholmas, Jokohama, Viena – visi šie miestai siekia tapti išmaniais. Kiekvienas miesto planuotojas savaip įsivaiduoja išmaniojo miesto viziją, tačiau visi jie sutinka, kad šios idėjos įgyvendinime vienaip ar kitaip turėtų būti išnaudoti jutikliai, kompiuteriai ir išmanieji telefonai.

 Mobilieji telefonai tampa išmanesni, greitesni ir universalesni, tačiau išsikrovus baterijoms visa jų nauda dingsta lyg į vandenį. Perkant naują telefoną, baterijos talpa tampa vienu iš svarbiausių aspektų, todėl gamintojai varžosi dėl ilgiausiai veikiančios baterijos ir taupiausiai energiją vartojančio telefono titulo, rašo CNN. Gera žinia ta, kad mokslininkai kuria baterijas, kurias įkrauti reikės labai retai, o galbūt ateities telefonams iš viso nebereikės jokių baterijų.

Kažkada daugelis buitinių prietaisų turėjo vieną vienintelį įjungimo ir išjungimo mygtuką. Šiandien mūsų namuose naudojami prietaisi ir aprėdyti papildomomis funkcijomis, kurių beveik niekas nenaudoja, tačiau už jas sumoka. Kodėl buitinė technika tapo tokia komlikuota, klausia „The Guardian“. Šiuolaikinėje skalbimo mašinoje įmontuota keliolika skalbimo režimų, kurių vidutinis vartototojas niekada nepanaudoja.

Socialinio tinklo „Facebook“ vienas iš įkurėjų Eduardo Saverin‘as netiki, kad pavyks atkartoti šio projekto sėkmę, bet mano, kad sparčiai besiplečianti Azijos vartotojų rinka siūlo ypač gerą terpę inovacijoms ir šviežioms investicijoms. „Sprendžiant pagal interneto ir mobiliojo ryšio plėtros spartą Azijoje, ten ateityje bus daugiausia būsimų klientų“, - sako E. Saverinas „The Wall Street Journal“. Jis priduria, kad ryški mobiliųjų technologijų plėtra žada investavimo galimybes.

Šiandien, išskyrus kelias išimtis, nebebūna naujų išradimų. Visų jų pagrindas – senų išradimų perdirbimas ir technologijų kryžminimas, teigia Paulas Martinas, technologijų direktorius iš „Plextek“. „Užuot laukę tikrų „lemputės įsižiebimo“ momentų, šiandien tikrieji inovatoriai žvelgia į kitus sektorius ir pritaiko egzistuojančias technologijas netikėtais būdais“, – BBC rašo P. Martinas. P. Martinas pateikai pavyzdį.

Kiekvieno verslo misija – spręsti vienokias ar kitokias žmonių problemas. Vieni verslininkai pasirūpina maisto tiekimu, kiti gamina elektros energiją, kuria automobilius bei stato būstus, tačiau nebūtina tapti verslo Napoleonu tam, kad susikurtum sau prasmingą ir sotų gyvenimą. Mažų kasdienių problemų sprendimai gali būti tokie pat kūrybiški ir pelningi, kaip ir drabužių parduotuvių tinklo valdymas.

Eurostato duomenimis, 2008–2010 m. visoje Europos Sąjungoje novatorišką veiklą vykdė 53 % pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių. Lietuvoje tokių įmonių buvo 34,5 %. Daugiausia novatoriškų įmonių – Vokietijoje (79 %), Liuksemburge (68 %) ir Belgijoje (61 %), mažiausia – Bulgarijoje (27 %), Lenkijoje (28 %), Latvijoje (30 %), Rumunijoje ir Vengrijoje (po 31 %). Šie duomenys gauti atlikus 2010 m. Bendrijos inovacijų tyrimą.