infarktas

Kraujo krešumas yra svarbi fiziologinė funkcija, kuri apsaugo nuo nukraujavimo susižeidus. Tačiau kai kurie susiduria su kraujo krešėjimo sutrikimais – padidėjusiu krešumu.  Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidarantys krešuliai, kurie pavojingi gyvybei. Apie veiksnius, kurie didina trombų susidarymo riziką bei jų prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo medicinos klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Karolina Zybartienė.

COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.

Jeigu žmogus nerodo gyvybės požymių, tai dar nereiškia, jog jis miręs. Svarbiausia – žinoti kaip tokiais atvejais elgtis, rodo įvykis Londone. Technologijų srityje dirbančio verslininko Nicholo De Santis širdis sustojo kai jis buvo savo namuose – vyras dar spėjo ištarti savo dukros vardą, bet kai ji atskubėjo pažiūrėti, kas atsitiko, tėvas jau gulėjo ant grindų be gyvybės ženklų.

Jei mintyse pagalvojate apie širdies smūgį, pirmiausia įsivaizduojate tokią sceną – vyras aikteli, griebiasi už krūtinės ir krenta ant žemės.  Tačiau  širdies smūgio auka gali tapti ir moteris. Nors kai kurie simptomai yra bendri tiek vyrams, tiek moterims, tačiau  Dr Joseph Fritz iš Alabamos universiteto aiškina, kad jie gali būti nepaprastai skirtingi. Vyrai ir moterys gali justi skausmą ir spaudimą krūtinėje bei skausmą kakle, žandikaulyje, rankose ar nugaroje.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Higienos instituto statistika rodo, kad nuo jų ar jų komplikacijų miršta net iki 54 proc. šalies gyventojų. Medikai savo ruožtu įspėja, kad svarbi ne tik šių ligų prevencija, bet ir gyvenimo būdo taisykles, kurios padės išvengti ligos atkryčio.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Milijonai moterų pasaulyje gyvena su širdies ir kraujagyslių ligomis. Ekspertai sako, kad jos turėtų pasitikėti savo instinktais, kai kalba pasisuka apie miokardo infarkto ženklus.  Tyrėjai išsiaiškino, kad moterims, apsilankančios pas gydytojus dėl potencialių infarkto simptomų, tokių kaip krūtinės skausmai, ši diagnozė nustatoma ne taip skubiai. Naujas tyrimas atskleidė, kad moterys negauna tokio pat gydymo ir priežiūros kaip vyrai.

Markas Gonzalezas būdamas Čilėje patyrė infarktą – šiuo metu jis gydosi ligoninėje ir kartu su žmona Maura Rivera dalijasi sunkiais išgyvenimais. Buvusi „Liverpool“ futbolo klubo žvaigždė šiuo metu ligoninėje sveiksta po patirto infarkto. 36 metų futbolininkas, 2006–2007 metų sezone padėjęs klubui iškovoti „UEFA Čempionų lygos“ taurę, buvo ne juokais išsigandęs dėl savo sveikatos. Jo žmona Maura Rivera naujienas papasakojo emocingame instagramo įraše, rašoma mirror.co.uk.

Baimė, kad miršti, gali išprotėti arba netekti sąmonės – tokius jausmus gali išgyventi panikos ataką patiriantis žmogus. Psichologų teigimu, svarbu žinoti, kaip atpažinti panikos ataką, nes neretai šią būseną galima supainioti ir su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, infarktu, kurio simptomai itin panašūs. Tiek panikos ataką, tiek infarktą patiriantis žmogus gali jausti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, smarkus širdies plakimas, galvos svaigimas.

Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.

Eidamas 64-uosius metus antradienį mirė buvęs Alytaus miesto meras, dabartinis savivaldybės administracijos vadovas socialdemokratas Jurgis Krasnickas. Tai BNS patvirtino Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Jo teigimu, J. Krasnickui praėjusią savaitę buvo nustatytas koronavirusas, tačiau jis mirė nuo širdies infarkto. J. Krasnickas vadovavo miestui nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų, pastaruoju metu nuo lapkričio pradžios buvo paskirtas vadovauti savivaldybės administracijai.

Mirčių nuo širdies ligų statistika Lietuvoje liūdina. Infarktas ir insultas pasiglemžia kas antrą gyvybę. Vaistas, galintis pagelbėti yra gerai paslėptas po įvairių mitų puokšte, todėl Sveikata.lt skuba juos paneigti. Susipažinkime su statinais.  Aterosklerozė – mūsų amžiaus liga  Žmogaus organizme gausu kraujagyslių, o vienos pagrindinių – arterijos. Jomis kraujas keliauja iš širdies į vidaus organus.

Infarktas drastiškai mažina gyventojų skaičių. Ši liga yra būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kaip esame įpratę manyti, tačiau ir jaunesniems. Nejaugi nėra vaisto, kuris pagelbėtų ir padėtų sveikti po infarkto ar insulto arba sumažintų šių ligų riziką? Gydytojai teigia, jog išeitis yra, tačiau vaistas apipintas blogais mitais atgraso žmones nuo vartojimo. Sveikata.lt komanda šį sekmadienį griaus nusistovėjusius mitus apie neigiamą šio vaisto poveikį organizmui.

Širdies raumens pažeidimai, sukelti tokių veiksnių kaip miokardo infarktas, lemia negrįžtamus pokyčius šiame mūsų kūno organe, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir JAV Temple universiteto profesorius Darius Balčiūnas. Tačiau kai kurių gyvų organizmų širdis net po pažeidimo sugeba regeneruotis. Pasak prof. D. Balčiūno, jei sugebėtume viename tokių organizmų – mažoje žuvelėje vykstančius procesus atkurti žmogaus kūne, atsirastų nauja viltis visai žmonijai.

Tyrėjai baigia sugriauti mitą, kad dietinė kola yra sveikesnė už cukringą gėrimo variantą. Sorbonos universiteto Paryžiuje ekspertai įspėja, kad širdies ligų rizika didina tiek vienas gėrimas, tiek kitas. Kolos su dirbtiniais saldikliais ir raudonose skardinėse parduodamos klasikinės versijos skirtumų tyrimo rezultatai – nuviliantys tiems, kurie ištroškę renkasi dietinę gėrimo versiją ir tikisi, kad tai nepakenks jų sveikatai.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Širdies smūgis – rimtas pavojus sveikatai, kurį reikia šalinti tuoj pat. Jei taip yra nutikę jums arba kam nors iš jūsų artimųjų, neabejotinai žinote, kad tai – baisi ir sekinanti patirtis. Širdies smūgis, medikų vadinamas miokardo infarktu, pasireiškia tuomet, kai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį – tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir net būti mirtina, rašoma mirror.co.uk.

Daugybei žmonių, kurių cholesterolio kiekis laikomas optimaliu, gali grėsti širdies ligos. Todėl siekiant efektyvesnės jų kontrolės patariama įvertinti ne tik „blogųjų“ kraujo riebalų, bet ir kraujagyslių uždegimo rodiklius. Kraujagyslių uždegimas prasideda, kai jas pažeidžia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, uždegimą gali sukelti COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Kraujagyslių pažeidimus aktyvina ir lėtinis stresas.

Joanne Mills nuo spalio pradžios skundėsi krūtinės skausmais, bet į ligoninę važiuoti atsisakė, bijodama užsikrėsti koronavirusu. 44-erių moteris taip pat nenorėjo gydytojo kviesti į namus – ji sakė, kad „nėra prasmės“, nes gydytojas tiesiog ją pasikonsultuotų telefonu.  Spalio 14 dieną ji mirė nuo infarkto – medikai greitosios pagalbos automobilyje prie jos namų Reinheme, Esekse, Jungtinėje Karalystėje, ją gaivino 15 kartų, rašoma dailymail.co.uk.

Marijampolietė Ingrida Januškienė birželio mėnesį neteko vieno brangiausio savo žmogaus – tėvo. Moteris mano, kad dėl to kalti ir Marijampolės ligoninės medikai, nes į priėmimo skyrių nuvežtas vyras skundėsi jaučiantis infarkto simptomus, bet pusketvirtos valandos gydytojai nesugebėjo jo priimti ir apžiūrėti. Po kelių valandų vyro širdis neatlaikė ir jis mirė. Moteris mano, kad tėvą buvo galima išgelbėti, jei tik pagalba būtų suteikta laiku.

Vilkaviškio rajono Virbalio miestelio gyventoja Vilija Abraitienė negali sulaikyti ašarų – suirutė gydymo įstaigose visiems laikams iš jos atėmė mylimą vyrą Arūną. Vyras skundėsi, kad jaučia infarkto simptomus, tačiau gydytojai atsisakė vyrą priimti į ligoninę, kol jis nesužinojo koronaviruso testo atsakymo. Tačiau vos 51-erių Arūnas rezultato bei reikiamo gydymo taip ir nesulaukė. Tragedija pasibaigusia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Nevežė, nes karantinas.

Po Akreditavimo tarnybos atliktų tikrinimų ligoninėse paaiškėjo, kad ne visos tikrintos ligoninės užtikrina reikiamų tyrimų ištikus infarktui rezultatų gavimą per 1 valandą nuo paciento atvykimo į ligoninę ar kardiologinių simptomų atsiradimo buvimo ligoninėje metu.

Pasaulį sukaustęs koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.

Tai, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau kartais į rūpinimąsi savimi vis dar numojama ranka. Tada didėja įvairių ligų rizika, viena jų – miokardo infarktas. Medikai sako, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, patiriančių miokardo infarktą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir koreguoti rizikos veiksnius.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir  koreguoti rizikos veiksnius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ligos kasmet nusineša 17 mln. gyvybių ir tai sudaro trečdalį visų pasaulio žmonių mirčių. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Pagrindinė mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) kinta vangiai. Tarp visų mirčių priežasčių kas antra įvyksta nuo ŠKL – pagal šią statistiką vis dar pirmaujame Europoje, ir sąjungos šalių vidurkį lenkiame net 4 kartus. Skaičiai, pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės profesorės Jelenos Čelutkienės būtų dar vaizdingesni, jei juos prilygintume aviakatastrofai: kas mėnesį netektume vieno „Boeing“ lėktuvo, pilno darbingo amžiaus vyrų ir moterų.

„Neabejoju, kad ateityje gali kilti naujas antplūdis, bet tai bus ne koronavirusu sergantys žmonės, manau, padaugės užleistų ligonių, kurie kentėjo, bet nevažiavo į ligoninę, kurie negalėjo patekti pas specialistą“, – įsitikinusi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Milda Kovaitė. Nemalonūs pojūčiai ir skausmas krūtinėje daugeliui kelia nerimą, nes tai, kas susiję su širdimi, yra rimta.

„Kodėl gyvybės ir mirties klausimo atveju, medikai negali priimti į ligoninę? Kodėl negalima suteikti pagalbos užsidėjus visas reikiamas apsaugos priemones nuo koronaviruso?“ – klausimus kelia su naujienų portalu tv3.lt susisiekusi Aistė Pelakauskaitė. Mergina pasakoja, kad gegužės pradžioje neteko savo mylimo tėčio, kurį ištiko infarktas. Aistė sako mananti, kad jos tėčiui galėjo būti nesuteikta būtina skubioji pagalba, o dėl to visa šeima dabar gedi netekusi artimojo.

Koronaviruso krizė į keblią, kartais ir labai sudėtingą padėtį įstūmė daugybę kitomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų turinčius žmones. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje.

Prie kūdrų, pagrioviuose, kirtavietėse, jaunuolynuose, nešienaujamose pievose želia nereiklus dirvožemiui krūmas – blindė, arba gluosnis, pavasarį apsipilantis dideliais geltonais „kačiukais“. Tai nuo seno žinomas vaistinis augalas, kurio žievėje gausu glikozido salicino, organizme virstančio salicilo rūgštimi. Ar žinojote, kad suskubę prisiskinti gluosnio„kačiukų“, galėsite mėgautis kvapnia ir skania arbata? Juk dabar – pats blindžių žydėjimas.

Pareigūnai gavo liudininkų pranešimą, kad kelyje „Via Baltica“ pastebėjo įtartinai vairuojantį asmenį. Pareigūnai ir laidos „Farai“ operatorius netrukus išskubėjo ieškoti minėtojo vairuotojo. Ilgai jie netruko – jiems priešais akis raudono „Seat“ su itališkais numeriais vairuotojas net du kartus vos per plauką išvengė dviejų avarijų. Vairuotojas norėjo sukti kairėn, tačiau nei iš šio, nei iš to metėsi į dešinę pusę ir vos nepakliuvo po vilkiko ratais.

Tėklės šeima džiaugiasi – po ilgo gydymo ir reabilitacijos jie galės sutikti gražiausias metų šventes kartu. Spalio pabaigoje garbaus amžiaus moterį ištiko infarktas, dėl kurio ji buvo atvežta į Kauno klinikas ir ten praleido beveik mėnesį laiko, rašoma pranešime spaudai. Pasak Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies nepakankamumo chirurgijos sektoriaus vadovo, gydytojo širdies chirurgo dr.

Moterys vidutiniškai verkia 3,5 karto per mėnesį, o vyrai lieja ašaras maždaug 1,9 karto. Kaip bebūtų, visuomenėje yra nusistovėjęs nusistatymas, kad ašaros yra silpnumo požymis. Bet jeigu jaučiate, kad reikia išsiverkti, nesivaržykite. Verkimas turi teigiamą reikšmę sveikatai, rašoma brightside.me. Padeda įveikti stresą 2014 metais buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo atrasta, kad verkimas padeda numalšinti stresą.

Kai Šilutės pašonėje valdžia ėmėsi remontuoti kelią, ir Stasė, ir šiandien jau palaidotas jos vyras Zenonas džiaugėsi, kad gyvenimas gerėja. Tačiau džiaugsmas truko neilgai. Šiandien dėl Stasės vyro mirties atsakomybės prisiimti nenori ne tik kelininkai, bet ir Šilutės meras. Į laidą „Prieš srovę“ kreipusis Stasė tikisi, kad šis reportažas padės tragedijai nesikartoti.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar pasiglemžia daugiausiai gyvybių šalyje. Tačiau Rugsėjo 29-ąją, minint Pasaulinę širdies dieną, medikai primena, kad nuosekli profilaktika ir viso labo tinkami kasdieniai įpročiai gali padėti išvengti šių ligų.

Tikriausiai  nėra kito žmogaus, kuris apie Lietuvos krepšinį būtų sukaupęs daugiau žinių nei Vidas Mačiulis. Todėl esame įpratę jį matyti rankose belaikantį mikrofoną, padabintą mažu krepšinio kamuoliuku, o pasąmonėje tuo metu pradeda skambėti frazė „Krepšinio pasaulyje“. Tokį Vidą pažįsta bene kiekvienas, tačiau ar žinote, kad garsiausio Lietuvos sporto žurnalisto gyvybę yra išgelbėjęs aiškiaregys? Iš tikrųjų Vido gyvenimas primena įtemptą dramą: nesulaukęs net penkerių jis susirgo t...

Kasmet tūkstančiai žmonių Lietuvoje, užklupti netikėtos nelaimės, laiku nesulaukę pagalbos miršta arba rimtai suserga. Mat aplinkiniai, pristigę žinių ir bijodami pakenkti, tiesiog neišdrįsta suteikti tuo metu gyvybiškai svarbios būtinosios pagalbos. Visai neseniai infarktą viešoje vietoje patyrė ir žymus etiketo specialistas Giedrius Drukteinis, kuriam gyvybę išgelbėjo praeiviai žmonės.

Gydytojai siunčia pavojaus signalą: kasmet tūkstančiai žmonių Lietuvoje, užklupti netikėtos ligos savo namuose ar viešoje vietoje, laiku nesulaukę pagalbos miršta arba rimtai suserga, nes aplinkiniai, pristigę žinių ir bijodami pakenkti, tiesiog neišdrįsta suteikti tuo metu gyvybiškai svarbios būtinosios pagalbos.

Širdies ir kraujagyslių ligoms būdingi tipiški simptomai, apie kuriuos sužinoma vis daugiau. Tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir tokių pojūčių, kurių su širdies ligomis įprastai nesietų.

Lietuvoje nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų miršta apie 54 proc. gyventojų. Jei anksčiau būdavo įprasta, kad miokardo infarktas ar išeminė širdies liga pakerta pagyvenusius žmones, tai šiais laikais mirtinas pavojus gresia ir 30-40 metų žmonėms. Gydytojai baksnoja pirštu į šių laikų žmogaus gyvenimo būdą, kur nuolat skubama ir pamirštama pasirūpinti bent trumpomis poilsio akimirkomis. Ir tai nėra vienintelė priežastis, kuri gali sukelti žmogui mirtinas komplikacijas.

Nors dažnai girdime grėsmingą statistiką apie tai, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje, vis daugiau žmonių išmoksta sėkmingai kontroliuoti padidėjusią šių ligų riziką net vyresniame amžiuje. Pasak medicinos centro „Northway“ ir Santaros klinikų gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, ši nauja teigiama tendencija suteikia optimizmo.

Infarktą patyręs etiketo specialistas ir laidų vedėjas Giedrius Drukteinis paleistas iš Santaros klinikų ir šiuo metu jaučiasi kur kas geriau. Pirmadienio vakarą naujienų portalo tv3.lt paklaustas, kaip jaučiasi, jis patikino, kad jau yra išleistas iš ligoninės. Vis tik tai dar nėra gydymo pabaiga. Dabar etiketo specialisto Druskininkuose laukia beveik tris savaites truksianti reabilitacija. „Labai didelės pagyros mūsų sveikatos apsaugos sistemai, profesionaliai ir rūpestingai.

Prasidėjus vasaros sezonui, naujienų portalas tv3.lt kviečia elgtis atsakingai ir, ištikus bėdai, padėti šalia esančiam žmogui. Žinia, vasarą padažnėja nelaimingų atsitikimų, o pramogos gamtoje, lauke arba miške neretai baigiasi traumomis arba nelaimingais atsitikimais. Kad atostogos bei laisvadieniai neapkarstų, o nuotaika nedingtų net ištikus bėdai, publikuojame konkrečius, išsamius bei profesionalius patarimus, kuriuos tv3.lt skaitytojams parengė geriausi šalies medikai ir specialistai.

Šią savaitę prie vairo susmukęs Giedrius Drukteinis sujaudino visą Lietuvą. Infarktą patyręs garsus vyras buvo gaivinamas reanimobilyje, o jau netrukus Santaros klinikose operuotas ir stebimas medikų. Praėjus porai dienų po nelaimės, naujienų portalui tv3.lt G.Drukteinio žmona papasakojo daugiau apie vyrą bei jo būklę po patirto infarkto.

Infarkto ištiktas 49-erių Giedrius Drukteinis vis dar medikų rankose. Apie tai, kaip jis jautėsi prieš infarktą ir kokiomis nuotaikomis gyveno, būdamas visiškai sveikas, naujienų portalui tv3.lt pasakoja garsi žurnalistė, laidų redaktorė, Giedriaus kolegė ir bendrakursė Ligita Juknevičiūtė. Ji atvira – kiekvienas pokalbis su Giedriumi jai buvo lyg atgaiva sielai. „Tai labai šmaikštus, įdomus, malonus žmogus, su kuriuo mes kiekvieno pokalbio metu juokdavomės iki ašarų.

Energingą, pakilios nuotaikos ir visada nepriekaištingai atrodantį etiketo specialistą, laidų vedėją Giedrių Drukteinį (49 m.) pakirto infarktas. Greitąją iškvietė praeiviai  Šią žinią naujienų portalui tv3.lt patvirtino jo kolega ir bičiulis žurnalistas Domas Burkauskas. „Viskas buvo labai keistai, aš ėjau pro šalį toje vietoje, kur jis važiavo automobiliu, rytoj turėjome kartu filmuoti. Ėjau pro šalį ir pamačiau panašią mašiną į jo ir tada Giedrių mašinoje.