infarktas

Buvęs Seimo narys ir Kauno meras Vytautas Šustauskas patyrė infarktą.  Apie tai pranešęs portalas lrytas.lt rašo, kad 76-erių V. Šustauskas buvo išgabentas į ligoninę, kurioje buvo atlikta skubi operacija. Pasak portalo, buvęs Kauno meras sunegalavo antradienį. „Ryte viskas buvo gerai, vėliau pajutau skausmą širdies plote, ir jis greitai stiprėjo. Vienu metu skausmas buvo nepakeliamas, jau liepiau uždegti žvakę“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V. Šustauskas.

Ketvirtadalis mirusiųjų JK Anapilin iškeliavo dėl širdies ir kraujotakos ligų ‒ tai daugiau nei 160 000 mirčių kasmet. Žinant ankstyvus požymius, galima išgelbėti gyvybę. Kokios šešios kūno dalys gali būti paveiktos? Širdies priepuolis įvyksta, kai kraujo tekėjimas į širdį yra stipriai apribojamas arba visiškai sustabdomas ‒ dažniausiai dėl kraujo krešulio. Simptomai vyrams ir moterims gali būti skirtingi ir dažnai pasireiškia skausmu, jaučiamu tam tikrose kūno dalyse.

Širdies priepuolio arba infarkto simptomai yra skausmas krūtinėje, dusulys ir pykinimas. Šie simptomai dažnai gali atsirasti iš niekur ir, deja, gali būti pavojingi gyvybei. Kad širdis būtų sveika ir sumažėtų su ja susijusi rizika, įsitikinkite, kad į savo kasdienį gyvenimą įtraukiate bent vieną  šių gėrimų, rašo express.co.uk. Jungtinėje Karalystėje kasmet dėl širdies priepuolių hospitalizuojama daugiau nei 100 000 žmonių, todėl širdies ir kraujagyslių ligos tapo vienu didžiausių žudikų.

Saugojosi koronaviruso, bet neapsigynė nuo infarkto.  Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje miršta žmonės. Pandemija dar kartą įrodė, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą ir vengti rizikos veiksnių, nes širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.

Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių. Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Šiandien, rugsėjo 29 dieną, minime Pasaulinę širdies dieną. Deja, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika Lietuvoje yra šokiruojanti. Ši ligų grupė praeitais metais nusinešė apie 23 tūkstančius gyvybių, o tai yra kone 10 kartų daugiau nei koronavirusas. Gydytojai vilniečius trečiadienį kviečia nemokamai išsitirti svarbius širdies sveikatai rodiklius.

Infarktas vis dar yra viena dažniausių mirties priežasčių, o jo simptomai gali būti krūtinės skausmas, galvos svaigimas, prakaitavimas, dusulys ir vėmimas. Nors krūtinės skausmas dažnai būna stiprus, kai kuriems jis gali būti visai nežymus, primenantis skrandžio skausmą per daug prisivalgius, rašoma express.co.uk. Kai kuriais atvejais krūtinės skausmo galima nejusti visai, ypač tai pasitaiko moterims, vyresniems žmonėms ir diabeto pacientams.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Ingai teko patirti daug skaudžių išgyvenimų. Moteris tv3.lt portalui papasakojo apie grubų įstaigos gydytojų elgesį su artimaisiais. Pasak jos, negana to, kad gydytojai elgėsi grubiai bei arogantiškai, bet ir stengėsi nuslėpti infarktą, kuris ištiko Ingos mamą. Moteris pasakoja, kad mama visada turėjo širdies problemų ir todėl gydėsi Santaros klinikose. Santariškių klinikose buvo sutarta, kad galbūt Ingos mamai bus pakeistas aortos vožtuvas.

Vienu iš dviejų atvejų infarktą pacientas palaiko daug lengvesne problema – taip žmonės miršta laiku negavę pagalbos. Tylūs infarktai sudaro 45% visų atvejų, jie dažniau ištinka vyrus nei moteris. Kodėl kartais simptomai visai nebūna akivaizdūs? Vietoj įprastinių simptomų – stipraus skausmo ir spaudimo krūtinėje, rankos, kaklo ar žandikaulio skausmo, galvos svaigimo ir prakaitavimo – tylaus infarkto simptomai būna daug lengvesni.

Aukštas kraujo spaudimas arba hipertenzija gali kelti rimtą pavojų jūsų sveikatai. Pasak kardiologo Afzalas Sohaibas, yra 6 kūno siunčiami signalai, pranešantys apie itin aukštą kraujo spaudimą. Aukštas kraujospūdis apibūdina tai, kas atsitinka, kai kraujas kraujagyslėmis nuolat teka per didele jėga. Negydomas kraujo spaudimas gali sukelti ir  širdies smūgį ar insultą. Tačiau jei jūsų kraujospūdis patenka į hipertenzinės krizės teritoriją, jūsų kūnas gali smarkiai pasikeisti.

Dažniausi širdies smūgio simptomai – stiprus skausmas krūtinėje, sunkumas kvėpuojant ir net pykinimas. Tačiau yra ir tam tikrų ant odos pasireiškiančių simptomų, kurie gali reikšti, kad jums gresia miokardo infarktas. Štai penki netikėti širdies smūgio simptomai. Širdies smūgis – tai rimta ir skubios medikų pagalbos reikalaujanti situacija. Mirtinas širdies smūgis – miokardo infarktas – gresia tuomet, jei ant odos pastebite kai kuriuos neįprastus simptomus.

Aukštas kraujo spaudimas, pasiekęs 180/120mmHg yra ypač pavojingas ir kelia grėsmę gyvybei. Įprastai, ilgą laiką pakilęs spaudimas neturi jokių simptomų, todėl yra vadinamas tyliuoju žudiku.  Vis dėlto, ypač aukštas spaudimas gali sukelti nemalonius pojūčius, kurie praneša, jog metas kreiptis į medikus. Jei patiriate stiprų krūtinės skausmą, tai gali būti hipertenzijos padarinys ir turėtumėte nedelsiant skambinti pagalbos numeriu.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.

Širdies problemos dažnai nenuspėjamos ir gali ištikti bet kurią akimirką. Štai kaip atpažinti ūmų širdies nepakankamumą ir širdies smūgį bei kuo jie skiriasi. Ūmus širdies nepakankamumas, kitaip kardiogeninis šokas, ištinka tada, kai širdis staiga nustoja pumpavusi kraują. Ištikus ūmiam širdies nepakankamumui, žmogus susmunka be sąmonės. Jis netolygiai kvėpuoja arba nustoja kvėpavęs ir nereaguoja į aplinką.

Infarktas kelia pavojų žmogaus gyvybei, dėl to abejonių neturi niekas. Tačiau nemanykite, kad infarktą galima lengvai atpažinti – simptomais kartais būna labai nežymūs. Patyręs infarktą žmogus nepraranda sąmonės, ir toliau kvėpuoja, bet infarktas gali greitai virsti širdies sustojimu, kai širdis nustoja varinėti kūną po organizmą. Tokiu atveju žmogus jau praranda sąmonę ir nustoja kvėpuoti. Britų širdies asociacija primena pačius dažniausius infarkto simptomus.

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

Ibuprofenas yra kasdienis skausmą malšinantis vaistas, tokius kaip nugaros, menstruacijų, dantų skausmus. Jis priklauso vaistų, vadinamais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), grupei.

Paklausti, kaip atrodo infarktas, turbūt daugelis iškart įsivaizduojame vyrą, kuris staiga aikteli, susiima už krūtinės ir krenta ant žemės. Bet tiesa ta, kad tai dažnai gali būti ir moteris, o scena gali visai nebūti tokia dramatiška. Nors dalis tų pačių simptomų pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, dr. Josephas Fritzas iš Alabamos universiteto JAV paaiškino, kodėl simptomai gali būti ir labai skirtingi.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Išgyvenusiems miokardo infarktą psichologinis distresas gali dvigubai padidinti naujos širdies ir kraujagyslių ligos riziką. Svarbų vaidmenį čia vaidina sisteminis uždegimas.  Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie atsparesni stresui.

Jei kada nors pajautėte staigų ir veriantį skausmą krūtinėje, tai galėjo būti būklė, vadinama prieširdžio griebimosi sindromu (angl. precordial catch syndrome arba PCS). Geros naujienos yra tai, kad skirtingai nei infarktas, jis nėra kenksmingas ar net pavojingas gyvybei. Skirtingai nuo širdies priepuolio, skausmas nekyla iš centro ir „neplinta“ kitose kūno vietose.

Kraujo krešumas yra svarbi fiziologinė funkcija, kuri apsaugo nuo nukraujavimo susižeidus. Tačiau kai kurie susiduria su kraujo krešėjimo sutrikimais – padidėjusiu krešumu.  Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidarantys krešuliai, kurie pavojingi gyvybei. Apie veiksnius, kurie didina trombų susidarymo riziką bei jų prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo medicinos klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Karolina Zybartienė.

COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.

Jeigu žmogus nerodo gyvybės požymių, tai dar nereiškia, jog jis miręs. Svarbiausia – žinoti kaip tokiais atvejais elgtis, rodo įvykis Londone. Technologijų srityje dirbančio verslininko Nicholo De Santis širdis sustojo kai jis buvo savo namuose – vyras dar spėjo ištarti savo dukros vardą, bet kai ji atskubėjo pažiūrėti, kas atsitiko, tėvas jau gulėjo ant grindų be gyvybės ženklų.

Jei mintyse pagalvojate apie širdies smūgį, pirmiausia įsivaizduojate tokią sceną – vyras aikteli, griebiasi už krūtinės ir krenta ant žemės.  Tačiau  širdies smūgio auka gali tapti ir moteris. Nors kai kurie simptomai yra bendri tiek vyrams, tiek moterims, tačiau  Dr Joseph Fritz iš Alabamos universiteto aiškina, kad jie gali būti nepaprastai skirtingi. Vyrai ir moterys gali justi skausmą ir spaudimą krūtinėje bei skausmą kakle, žandikaulyje, rankose ar nugaroje.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Higienos instituto statistika rodo, kad nuo jų ar jų komplikacijų miršta net iki 54 proc. šalies gyventojų. Medikai savo ruožtu įspėja, kad svarbi ne tik šių ligų prevencija, bet ir gyvenimo būdo taisykles, kurios padės išvengti ligos atkryčio.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Milijonai moterų pasaulyje gyvena su širdies ir kraujagyslių ligomis. Ekspertai sako, kad jos turėtų pasitikėti savo instinktais, kai kalba pasisuka apie miokardo infarkto ženklus.  Tyrėjai išsiaiškino, kad moterims, apsilankančios pas gydytojus dėl potencialių infarkto simptomų, tokių kaip krūtinės skausmai, ši diagnozė nustatoma ne taip skubiai. Naujas tyrimas atskleidė, kad moterys negauna tokio pat gydymo ir priežiūros kaip vyrai.

Markas Gonzalezas būdamas Čilėje patyrė infarktą – šiuo metu jis gydosi ligoninėje ir kartu su žmona Maura Rivera dalijasi sunkiais išgyvenimais. Buvusi „Liverpool“ futbolo klubo žvaigždė šiuo metu ligoninėje sveiksta po patirto infarkto. 36 metų futbolininkas, 2006–2007 metų sezone padėjęs klubui iškovoti „UEFA Čempionų lygos“ taurę, buvo ne juokais išsigandęs dėl savo sveikatos. Jo žmona Maura Rivera naujienas papasakojo emocingame instagramo įraše, rašoma mirror.co.uk.

Baimė, kad miršti, gali išprotėti arba netekti sąmonės – tokius jausmus gali išgyventi panikos ataką patiriantis žmogus. Psichologų teigimu, svarbu žinoti, kaip atpažinti panikos ataką, nes neretai šią būseną galima supainioti ir su tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, infarktu, kurio simptomai itin panašūs. Tiek panikos ataką, tiek infarktą patiriantis žmogus gali jausti tokius simptomus kaip krūtinės skausmas, dusulys, smarkus širdies plakimas, galvos svaigimas.

Praėjusių metų paskutiniais mėnesiais Lietuvoje fiksuojant dešimtmečiais neregėtas perteklinių mirčių aukštumas specialistų akys nukrypo į ne tik Covid-19, bet ir kitų ligų sąlygotą padidėjusį pacientų mirštamumą. Dėmesio centre – lietuvių gyvybes ir taip labiausiai šienaujančios kraujotakos ligos. Gydytojai su nerimu prognozuoja, jog jei bijodami viruso pacientai toliau nesikreips pagalbos, sulauksime dar didesnio mirčių šuolio.

Eidamas 64-uosius metus antradienį mirė buvęs Alytaus miesto meras, dabartinis savivaldybės administracijos vadovas socialdemokratas Jurgis Krasnickas. Tai BNS patvirtino Alytaus meras Nerijus Cesiulis. Jo teigimu, J. Krasnickui praėjusią savaitę buvo nustatytas koronavirusas, tačiau jis mirė nuo širdies infarkto. J. Krasnickas vadovavo miestui nuo 2012-ųjų iki 2015-ųjų, pastaruoju metu nuo lapkričio pradžios buvo paskirtas vadovauti savivaldybės administracijai.

Mirčių nuo širdies ligų statistika Lietuvoje liūdina. Infarktas ir insultas pasiglemžia kas antrą gyvybę. Vaistas, galintis pagelbėti yra gerai paslėptas po įvairių mitų puokšte, todėl Sveikata.lt skuba juos paneigti. Susipažinkime su statinais.  Aterosklerozė – mūsų amžiaus liga  Žmogaus organizme gausu kraujagyslių, o vienos pagrindinių – arterijos. Jomis kraujas keliauja iš širdies į vidaus organus.

Infarktas drastiškai mažina gyventojų skaičių. Ši liga yra būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, kaip esame įpratę manyti, tačiau ir jaunesniems. Nejaugi nėra vaisto, kuris pagelbėtų ir padėtų sveikti po infarkto ar insulto arba sumažintų šių ligų riziką? Gydytojai teigia, jog išeitis yra, tačiau vaistas apipintas blogais mitais atgraso žmones nuo vartojimo. Sveikata.lt komanda šį sekmadienį griaus nusistovėjusius mitus apie neigiamą šio vaisto poveikį organizmui.

Širdies raumens pažeidimai, sukelti tokių veiksnių kaip miokardo infarktas, lemia negrįžtamus pokyčius šiame mūsų kūno organe, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) ir JAV Temple universiteto profesorius Darius Balčiūnas. Tačiau kai kurių gyvų organizmų širdis net po pažeidimo sugeba regeneruotis. Pasak prof. D. Balčiūno, jei sugebėtume viename tokių organizmų – mažoje žuvelėje vykstančius procesus atkurti žmogaus kūne, atsirastų nauja viltis visai žmonijai.

Tyrėjai baigia sugriauti mitą, kad dietinė kola yra sveikesnė už cukringą gėrimo variantą. Sorbonos universiteto Paryžiuje ekspertai įspėja, kad širdies ligų rizika didina tiek vienas gėrimas, tiek kitas. Kolos su dirbtiniais saldikliais ir raudonose skardinėse parduodamos klasikinės versijos skirtumų tyrimo rezultatai – nuviliantys tiems, kurie ištroškę renkasi dietinę gėrimo versiją ir tikisi, kad tai nepakenks jų sveikatai.

Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo. Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema.

Širdies smūgis – rimtas pavojus sveikatai, kurį reikia šalinti tuoj pat. Jei taip yra nutikę jums arba kam nors iš jūsų artimųjų, neabejotinai žinote, kad tai – baisi ir sekinanti patirtis. Širdies smūgis, medikų vadinamas miokardo infarktu, pasireiškia tuomet, kai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį – tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir net būti mirtina, rašoma mirror.co.uk.

Daugybei žmonių, kurių cholesterolio kiekis laikomas optimaliu, gali grėsti širdies ligos. Todėl siekiant efektyvesnės jų kontrolės patariama įvertinti ne tik „blogųjų“ kraujo riebalų, bet ir kraujagyslių uždegimo rodiklius. Kraujagyslių uždegimas prasideda, kai jas pažeidžia toksinais užterštas, per tirštas kraujas, infekcinių ligų sukėlėjai. Pavyzdžiui, uždegimą gali sukelti COVID-19, gripas, dantų ligos ir kt. Kraujagyslių pažeidimus aktyvina ir lėtinis stresas.

Joanne Mills nuo spalio pradžios skundėsi krūtinės skausmais, bet į ligoninę važiuoti atsisakė, bijodama užsikrėsti koronavirusu. 44-erių moteris taip pat nenorėjo gydytojo kviesti į namus – ji sakė, kad „nėra prasmės“, nes gydytojas tiesiog ją pasikonsultuotų telefonu.  Spalio 14 dieną ji mirė nuo infarkto – medikai greitosios pagalbos automobilyje prie jos namų Reinheme, Esekse, Jungtinėje Karalystėje, ją gaivino 15 kartų, rašoma dailymail.co.uk.

Marijampolietė Ingrida Januškienė birželio mėnesį neteko vieno brangiausio savo žmogaus – tėvo. Moteris mano, kad dėl to kalti ir Marijampolės ligoninės medikai, nes į priėmimo skyrių nuvežtas vyras skundėsi jaučiantis infarkto simptomus, bet pusketvirtos valandos gydytojai nesugebėjo jo priimti ir apžiūrėti. Po kelių valandų vyro širdis neatlaikė ir jis mirė. Moteris mano, kad tėvą buvo galima išgelbėti, jei tik pagalba būtų suteikta laiku.

Vilkaviškio rajono Virbalio miestelio gyventoja Vilija Abraitienė negali sulaikyti ašarų – suirutė gydymo įstaigose visiems laikams iš jos atėmė mylimą vyrą Arūną. Vyras skundėsi, kad jaučia infarkto simptomus, tačiau gydytojai atsisakė vyrą priimti į ligoninę, kol jis nesužinojo koronaviruso testo atsakymo. Tačiau vos 51-erių Arūnas rezultato bei reikiamo gydymo taip ir nesulaukė. Tragedija pasibaigusia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Nevežė, nes karantinas.

Po Akreditavimo tarnybos atliktų tikrinimų ligoninėse paaiškėjo, kad ne visos tikrintos ligoninės užtikrina reikiamų tyrimų ištikus infarktui rezultatų gavimą per 1 valandą nuo paciento atvykimo į ligoninę ar kardiologinių simptomų atsiradimo buvimo ligoninėje metu.

Pasaulį sukaustęs koronavirusas sezoninių peršalimo ligų, deja, reikšmingai nesumažino. Orui vis labiau vėstant, šios, kaip ir kasmet, puola didelius ir mažus. Ir nors visuomenėje kartais vis dar pajuokaujama, kad sloga – dar ne liga ir praeina savaime. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė atkreipia dėmesį, kad į slogą numoti ranka nevalia. Negydoma sloga gali virsti kamuojančia lėtine problema, kurios pasekmės kartais būna itin skaudžios.

Tai, kad sveikata yra didžiausias žmogaus turtas, yra girdėjęs kiekvienas, tačiau kartais į rūpinimąsi savimi vis dar numojama ranka. Tada didėja įvairių ligų rizika, viena jų – miokardo infarktas. Medikai sako, kad kiekvienais metais vis daugėja žmonių, patiriančių miokardo infarktą, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo gyvenimo būdą.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos kasmet atima 17 mln. žmonių gyvybių – tai yra maždaug trečdalis visų pasaulio mirčių. Tuo tarpu Lietuva pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Europoje užima vieną pirmųjų vietų. Pagrindinė lietuvių mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir koreguoti rizikos veiksnius.

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir  koreguoti rizikos veiksnius.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ligos kasmet nusineša 17 mln. gyvybių ir tai sudaro trečdalį visų pasaulio žmonių mirčių. Pagal mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičių Lietuva užima vieną pirmųjų vietų Europoje. Pagrindinė mirties priežastis – miokardo infarktas. Jo atsiradimui įtakos turi ne tik bendra gyventojų būklė, bet ir gyvenimo įpročiai, stresas, nuovargis ir netinkama mityba.