infarktas

Jautresnės sveikatos žmonių, vos spėjusių atsigauti po praėjusio savaitgalio magnetinės audros, laukia naujas smūgis. Magnetinio lauko suaktyvėjimas prognozuojamas jau šį penktadienį. Specialistai įspėja, kad kai kuriems šiuo metu ypač svarbu labiau patausoti savo sveikatą. Gydytojai dar po praėjusio savaitgalio magnetinės audros pranešė apie išaugusius pacientų, ypač sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis, srautus.

Prireikus kviesti skubiąją medicininę pagalbą, retai būna akivaizdžių ženklų, tačiau mokslininkai stengiasi išplėsti naujus įspėjamuosius ženklus, kad padėtų išgelbėti gyvybes. Remiantis naujais tyrimų rezultatais, pokyčiai akyse gali atsirasti likus penkeriems metams iki susirgimo. Šie pokyčiai gali identifikuoti asmenis, kuriems gresia didžiausia širdies smūgio rizika, taip išgelbstint jų gyvybes, rašo express.co.uk.

Tragiškai jauname amžiuje mirusį tėtį artimieji prisimena visada „laimingą“ ir „besišypsantį“ žmogų, kuris „dėl savo šeimos stengėsi sugrįžti į doros kelią“. Mirusiojo Bradley Watsono artimieji dalijosi prisiminimais apie tėtį, kuris nuo infarkto mirė būdamas vos 22-iejų. Dėl jo mirties pradėtas tyrimas. B. Watsonas susmuko ant vonios grindų savo tetos namuose Grimsbyje. Tyrimo metu paskelbta, kad būdamas vos 22–ejų metų amžiaus jis mirė nuo infarkto.

Skausmas krūtinėje – tai kone visiems geriausiai atpažįstamas infarkto simptomas. Tačiau kartais infarktas užklumpa tyliai ir iš lėto. Jo simptomai gali būti jaučiami ne vieną dieną, o vietoje skausmo krūtinėje pasireiškia skrandžio sutrikimai, pykinimas ir viduriavimas. „Eurovaistinės“ farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad laiku nesutapatinus šių simptomų su infarktu, pasekmės gali būti itin liūdnos.

Nors Arminui tik 27-eri, jis jau patyrė du infarktus. Vyro gyvybė kabo ant plauko, bet jis visiškai nekreipia dėmesio į mamos ir antros pusės maldavimus atsiduoti į medikų rankas ir išbristi iš alkoholio liūno. Pasikalbėti su į gyvenimą spjovusiu Arminu nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtoja Rūta Filejeva. Armino mamos iškviestą „TV Pagalbos“ komandą jaunas vyras pasitiko užrakintomis kambario durimis.

Statistika byloja, kad mirtingumas nuo išeminės širdies ligos Lietuvoje net 4 kartus viršija ES šalių vidurkį. Praėjusiais metais Europos kardiologų draugijos (EKD) parengtose širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairėse Lietuva yra pažymėta raudona spalva. Tai reiškia, kad lietuviams būdinga ypač didelė kardiovaskulinių ligų rizika.

Net trečdalis pasaulio žmonių turi padidintą kraujo spaudimą ir tas skaičius vis auga. Dėl to ypač vertinamas operatyvumas nustatant galimus širdies ir kitų su kraujagyslių veikla susijusių sveikatos sistemų sutrikimus.  Deja, ne kiekvienas turi įprotį sekti savo kraujospūdį, o kodėl svarbu tai daryti reguliariai domėjosi TV8 laida „Sveikas rytojus“. Kraujospūdį matuoti taisyklingai sugeba retas, todėl, pasak mokslų daktaro, kardiologo Mykolo Biliuko, galima nepastebėti rimtos ligos.

62 metų Leonidas Nevzlinas, ištremtas garsus Rusijos verslininkas, tvirtina, kad Sergejus Šoigu „gali likti neįgalus“, nes šiuo metu yra intensyvios terapijos skyriuje. Rusijos gynybos ministras patyrė infarktą, kuris, kaip manoma, įvyko ne dėl natūralių priežasčių, teigė garsus Rusijos verslininkas.

Infarktas pasireiškia tada, kai viena iš į širdį vedančių arterijų užsikemša ir kraujo tiekimas į širdį staiga nutrūksta. Tai paprastai sukelia staigų spaudimą ar skausmą krūtinėje, kuris gali plėstis į kaklą, žandikaulį ar nugarą. Infarktai kiekvienais metais ištinka šimtus tūkstančių žmonių – nuo jų miršta maždaug 12 procentų, rašoma express.co.uk.

Infarktai baimę kelia todėl, kad jie dažnai užklumpa netikėtai – pagalbai lieka labai nedaug laiko. Pagrindiniai infarkto rizikos faktoriai – aukštas cholesterolis ir kraujospūdis. Tačiau infarkto rizika taip pat padidėja ir tam tikru metų laiku. Infarktas – tai skubios medicininės pagalbos reikalaujant būklė, kai širdis staiga netenka deguonies. Taip dažnai nutinka tuomet, kai užsikemša į širdį vedanti arterija ir kraujotaka į širdį staiga sustoja.

Širdies ir kraujagyslių ligos tūkstančiams žmonių sukelia komplikacijas ar net mirtį, tačiau užkirsti tam kelią galėtų reguliariai atliekami tyrimai. Sprendimo kaip tą padaryti ėmėsi ieškoti Lietuvos mokslininkai – ir jiems pavyko. Kauniečio dr. Gedimino Mikulėno iniciatyva buvo sukurti išmanūs marškinėliai, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informaciją apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų elektrokardiografijos (EKG) duomenis ištisą parą.

Kokybiškas miegas žmogui bene toks pat svarbus kaip oras ar vanduo. Miegant nepakankamai arba nekokybiškai, ilgainiui nukenčia visas organizmas – medžiagų apykaitos, imuninė, endokrininė sistemos. Vienas iš dažnai pasitaikančių sutrikimų yra miego apnėja, ne tik pabloginanti gyvenimo kokybę, bet ir didinanti riziką susirgti kitomis ligomis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas neurologas dr.

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prisireiks, mūsų neužklups. Visgi su metais pirmosios pagalbos gali prisireikti bet kuriam, ypač jei sustreikuoja širdis. Kokią pagalbą reikėtų suteikti, domėjosi TV3 laidą „Sveikas rytojus“. Staigus širdies sustojimas yra pagrindinė mirties priežastis Europoje, todėl pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę. Deja, ne kiekvienas žino, kaip ją suteikti.

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai nesąmoningai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prireikia, mūsų neužklups. Visgi, pirmosios pagalbos gali prireikti bet kuriam iš mūsų, ypač, jei sustreikuoja širdis. Laidoje „Sveikas rytojus“ etiketo ekspertas ir žurnalistas Giedrius Drukteinis pasakojo, kaip atsitiktinai netoliese buvusio praeivio drąsa suteikė jam, ištiktam infarkto, antrą šansą gyventi.

Žmogaus sveikatą nulemia gyvenimo būdas, įskaitant ir mitybą. Iš dalies sveikata priklauso nuo genetikos – kai kurios ligos yra paveldimos, bet daug ką taip pat nulemia tai, ką valgome ir geriame. Jei kokio nors produkto vartojame per daug ar per mažai, tai gali stipriai paveikti sveikatą. Įvairiausių dietų, kurios padeda mažinti rimtų sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, infarkto, riziką, pasirinkimas – tikrai platus.

Infarktams kelią užkirsti galima atidžiai prižiūrint savo mitybą. Įrodyta, kad vienas gardus gėrimas iš sveikų ingredientų gali teigiamai paveikti širdies sveikatą. Infarktas, dar vadinamas širdies smūgiu, ištinka tuomet, kai dalis širdies raumens negauna pakankamai kraujo. Kuo daugiau laiko praeina be gydymo, kuris atstatytų kraujotaką, tuo stipriau pažeidžiamas širdies raumuo. Koronarinė širdies liga (KŠL) yra viena pagrindinių infarkto priežasčių.

Buvo pristatyti nauji moksliniai tyrimai apie perdirbto maisto vartojimo poveikį sveikatai. Žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, perdirbto maisto vartojimas padidino antrojo, mirtingesnio, širdies priepuolio riziką. Taip pat padidėjo mirtingumas dėl bet kokių priežasčių, susijusių su maisto valgymu. Tai reiškia, kad greta širdies ligos, jie turėjo didesnę tikimybę mirti nuo bet kokios kitos priežasties, rašo express.co.uk.

Milijonai gyventų amžinai, jei tik galėtų, bet kas, jei bent jau galėtumėte gyventi ilgiau? Kai kurie ekspertai tvirtina, kad vienas gėrimas gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir prailginti gyvenimo trukmę. „European Journal of Preventive Cardiology“ publikuoti tyrimai parodė, kad vienas įprastas namuose dažnai randamas gėrimas gali būti ilgesnio gyvenimo paslaptis.

Keturių vaikų tėtis mirė atostogų metu, likus vos kelioms dienoms iki vestuvių. Phil Boyd kartu su būsima žmona Lucy Garrett ir šeima atostogavo Kose, kai staiga susirgo. Spalio 19 dieną iš Butlio kilusį vyrą viešbučio kambaryje ištiko širdies smūgis, pranešė „Liverpool Echo“. Jis mirė vietoje – likus trims dienoms iki 52-ojo gimtadienio, per kurį turėjo susituokti.

Buvęs Seimo narys ir Kauno meras Vytautas Šustauskas patyrė infarktą.  Apie tai pranešęs portalas lrytas.lt rašo, kad 76-erių V. Šustauskas buvo išgabentas į ligoninę, kurioje buvo atlikta skubi operacija. Pasak portalo, buvęs Kauno meras sunegalavo antradienį. „Ryte viskas buvo gerai, vėliau pajutau skausmą širdies plote, ir jis greitai stiprėjo. Vienu metu skausmas buvo nepakeliamas, jau liepiau uždegti žvakę“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V. Šustauskas.

Ketvirtadalis mirusiųjų JK Anapilin iškeliavo dėl širdies ir kraujotakos ligų ‒ tai daugiau nei 160 000 mirčių kasmet. Žinant ankstyvus požymius, galima išgelbėti gyvybę. Kokios šešios kūno dalys gali būti paveiktos? Širdies priepuolis įvyksta, kai kraujo tekėjimas į širdį yra stipriai apribojamas arba visiškai sustabdomas ‒ dažniausiai dėl kraujo krešulio. Simptomai vyrams ir moterims gali būti skirtingi ir dažnai pasireiškia skausmu, jaučiamu tam tikrose kūno dalyse.

Širdies priepuolio arba infarkto simptomai yra skausmas krūtinėje, dusulys ir pykinimas. Šie simptomai dažnai gali atsirasti iš niekur ir, deja, gali būti pavojingi gyvybei. Kad širdis būtų sveika ir sumažėtų su ja susijusi rizika, įsitikinkite, kad į savo kasdienį gyvenimą įtraukiate bent vieną  šių gėrimų, rašo express.co.uk. Jungtinėje Karalystėje kasmet dėl širdies priepuolių hospitalizuojama daugiau nei 100 000 žmonių, todėl širdies ir kraujagyslių ligos tapo vienu didžiausių žudikų.

Saugojosi koronaviruso, bet neapsigynė nuo infarkto.  Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvoje miršta žmonės. Pandemija dar kartą įrodė, kaip svarbu laiku pasitikrinti sveikatą ir vengti rizikos veiksnių, nes širdies ir kraujagyslių ligų prevencija gali išgelbėti nuo ankstyvos mirties.

Rūkymas, sėdimas darbas, antsvoris, aukštas kraujospūdis, stresas, įtampa. Tai tik keletas veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, nuo kurių visame pasaulyje ir Lietuvoje miršta daugiausiai žmonių. Širdies kraujagyslių aterosklerozė, širdies nepakankamumas, miokardo infarktas dažniausiai pakerta darbingo amžiaus energingus žmones, o daugybė susirgusiųjų lieka invalidais.

Šiandien, rugsėjo 29 dieną, minime Pasaulinę širdies dieną. Deja, mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų statistika Lietuvoje yra šokiruojanti. Ši ligų grupė praeitais metais nusinešė apie 23 tūkstančius gyvybių, o tai yra kone 10 kartų daugiau nei koronavirusas. Gydytojai vilniečius trečiadienį kviečia nemokamai išsitirti svarbius širdies sveikatai rodiklius.

Infarktas vis dar yra viena dažniausių mirties priežasčių, o jo simptomai gali būti krūtinės skausmas, galvos svaigimas, prakaitavimas, dusulys ir vėmimas. Nors krūtinės skausmas dažnai būna stiprus, kai kuriems jis gali būti visai nežymus, primenantis skrandžio skausmą per daug prisivalgius, rašoma express.co.uk. Kai kuriais atvejais krūtinės skausmo galima nejusti visai, ypač tai pasitaiko moterims, vyresniems žmonėms ir diabeto pacientams.

Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Ingai teko patirti daug skaudžių išgyvenimų. Moteris tv3.lt portalui papasakojo apie grubų įstaigos gydytojų elgesį su artimaisiais. Pasak jos, negana to, kad gydytojai elgėsi grubiai bei arogantiškai, bet ir stengėsi nuslėpti infarktą, kuris ištiko Ingos mamą. Moteris pasakoja, kad mama visada turėjo širdies problemų ir todėl gydėsi Santaros klinikose. Santariškių klinikose buvo sutarta, kad galbūt Ingos mamai bus pakeistas aortos vožtuvas.

Vienu iš dviejų atvejų infarktą pacientas palaiko daug lengvesne problema – taip žmonės miršta laiku negavę pagalbos. Tylūs infarktai sudaro 45% visų atvejų, jie dažniau ištinka vyrus nei moteris. Kodėl kartais simptomai visai nebūna akivaizdūs? Vietoj įprastinių simptomų – stipraus skausmo ir spaudimo krūtinėje, rankos, kaklo ar žandikaulio skausmo, galvos svaigimo ir prakaitavimo – tylaus infarkto simptomai būna daug lengvesni.

Aukštas kraujo spaudimas arba hipertenzija gali kelti rimtą pavojų jūsų sveikatai. Pasak kardiologo Afzalas Sohaibas, yra 6 kūno siunčiami signalai, pranešantys apie itin aukštą kraujo spaudimą. Aukštas kraujospūdis apibūdina tai, kas atsitinka, kai kraujas kraujagyslėmis nuolat teka per didele jėga. Negydomas kraujo spaudimas gali sukelti ir  širdies smūgį ar insultą. Tačiau jei jūsų kraujospūdis patenka į hipertenzinės krizės teritoriją, jūsų kūnas gali smarkiai pasikeisti.

Dažniausi širdies smūgio simptomai – stiprus skausmas krūtinėje, sunkumas kvėpuojant ir net pykinimas. Tačiau yra ir tam tikrų ant odos pasireiškiančių simptomų, kurie gali reikšti, kad jums gresia miokardo infarktas. Štai penki netikėti širdies smūgio simptomai. Širdies smūgis – tai rimta ir skubios medikų pagalbos reikalaujanti situacija. Mirtinas širdies smūgis – miokardo infarktas – gresia tuomet, jei ant odos pastebite kai kuriuos neįprastus simptomus.

Aukštas kraujo spaudimas, pasiekęs 180/120mmHg yra ypač pavojingas ir kelia grėsmę gyvybei. Įprastai, ilgą laiką pakilęs spaudimas neturi jokių simptomų, todėl yra vadinamas tyliuoju žudiku.  Vis dėlto, ypač aukštas spaudimas gali sukelti nemalonius pojūčius, kurie praneša, jog metas kreiptis į medikus. Jei patiriate stiprų krūtinės skausmą, tai gali būti hipertenzijos padarinys ir turėtumėte nedelsiant skambinti pagalbos numeriu.

Išankstiniais Higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais mirė 43 547 žmonės – 5 tūkst. daugiau nei užpernai. Nors COVID-19 liga figūruoja tarp keturių pagrindinių mirties priežasčių, kraujotakos sistemos ligos vis dar pirmauja. Pernai jos sudarė 52,7 proc. visų mirties atvejų, o mirtys nuo COVID-19 – 5,2 proc.

Širdies problemos dažnai nenuspėjamos ir gali ištikti bet kurią akimirką. Štai kaip atpažinti ūmų širdies nepakankamumą ir širdies smūgį bei kuo jie skiriasi. Ūmus širdies nepakankamumas, kitaip kardiogeninis šokas, ištinka tada, kai širdis staiga nustoja pumpavusi kraują. Ištikus ūmiam širdies nepakankamumui, žmogus susmunka be sąmonės. Jis netolygiai kvėpuoja arba nustoja kvėpavęs ir nereaguoja į aplinką.

Infarktas kelia pavojų žmogaus gyvybei, dėl to abejonių neturi niekas. Tačiau nemanykite, kad infarktą galima lengvai atpažinti – simptomais kartais būna labai nežymūs. Patyręs infarktą žmogus nepraranda sąmonės, ir toliau kvėpuoja, bet infarktas gali greitai virsti širdies sustojimu, kai širdis nustoja varinėti kūną po organizmą. Tokiu atveju žmogus jau praranda sąmonę ir nustoja kvėpuoti. Britų širdies asociacija primena pačius dažniausius infarkto simptomus.

Lietuvoje įsivyravus vasariškiems orams vis daugiau gyventojų skundžiasi širdies sutrikimais. Tačiau aukšta oro temperatūra tik išryškina problemas, kurios paūmėjo ir per ilgą karantiną sumažėjus galimybėms kreiptis į specialistus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų reguliariai jaučia įvairius širdies negalavimus ir nepaisant to, nemaža dalis žmonių į pavienius skausmus tiesiog numoja ranka.

Ibuprofenas yra kasdienis skausmą malšinantis vaistas, tokius kaip nugaros, menstruacijų, dantų skausmus. Jis priklauso vaistų, vadinamais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU), grupei.

Paklausti, kaip atrodo infarktas, turbūt daugelis iškart įsivaizduojame vyrą, kuris staiga aikteli, susiima už krūtinės ir krenta ant žemės. Bet tiesa ta, kad tai dažnai gali būti ir moteris, o scena gali visai nebūti tokia dramatiška. Nors dalis tų pačių simptomų pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, dr. Josephas Fritzas iš Alabamos universiteto JAV paaiškino, kodėl simptomai gali būti ir labai skirtingi.

Lietuvoje nuolat daugėja sergančiųjų kraujotakos sistemos ligomis. Lietuvos higienos instituto duomenimis, prieš dvidešimtmetį, 2001 m., užregistruota apie 703 tūkst. susirgimų šiomis ligomis, 2020 m. – jau daugiau kaip 1,16 mln. susirgimų. Nors diagnostikos ir gydymo metodai mūsų šalyje prilygsta geriausioms pasaulio praktikoms, gydytojai teigia, kad širdies ir kraujagyslių ligas sukeliantys rizikos veiksniai kontroliuojami dar nepakankamai.

Išgyvenusiems miokardo infarktą psichologinis distresas gali dvigubai padidinti naujos širdies ir kraujagyslių ligos riziką. Svarbų vaidmenį čia vaidina sisteminis uždegimas.  Jauni ir vidutinio amžiaus pacientai, kurie po miokardo infarkto susidūrė su sunkiomis psichologinio distreso pasekmėmis, per penkerius metus daugiau nei du kartus dažniau sirgo širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis palyginti su tais, kurie atsparesni stresui.

Jei kada nors pajautėte staigų ir veriantį skausmą krūtinėje, tai galėjo būti būklė, vadinama prieširdžio griebimosi sindromu (angl. precordial catch syndrome arba PCS). Geros naujienos yra tai, kad skirtingai nei infarktas, jis nėra kenksmingas ar net pavojingas gyvybei. Skirtingai nuo širdies priepuolio, skausmas nekyla iš centro ir „neplinta“ kitose kūno vietose.

Kraujo krešumas yra svarbi fiziologinė funkcija, kuri apsaugo nuo nukraujavimo susižeidus. Tačiau kai kurie susiduria su kraujo krešėjimo sutrikimais – padidėjusiu krešumu.  Dėl padidėjusio kraujo krešumo gali įvykti trombozės – kraujagyslėse susidarantys krešuliai, kurie pavojingi gyvybei. Apie veiksnius, kurie didina trombų susidarymo riziką bei jų prevenciją naujienų portalui tv3.lt pasakojo medicinos klinikos „InMedica“ šeimos gydytoja Karolina Zybartienė.

COVID-19 pandemija į ligos patalą paguldė ne tik tiesiogiai nuo viruso nukentėjusių žmonių – gydytojai vis garsiau įspėja dėl gresiančios užleistų lėtinių ligų ir pokovidinių reiškinių epidemijos. Ypač nerimą kelia kardiologiniai pacientai, mat tiek pats virusas, tiek jo baimė stipriai pablogino jų būklę. Negana to, vis daugiau su COVID-19 susidūrusių jaunų žmonių rizikuoja patirti net infarktą.

Jeigu žmogus nerodo gyvybės požymių, tai dar nereiškia, jog jis miręs. Svarbiausia – žinoti kaip tokiais atvejais elgtis, rodo įvykis Londone. Technologijų srityje dirbančio verslininko Nicholo De Santis širdis sustojo kai jis buvo savo namuose – vyras dar spėjo ištarti savo dukros vardą, bet kai ji atskubėjo pažiūrėti, kas atsitiko, tėvas jau gulėjo ant grindų be gyvybės ženklų.

Jei mintyse pagalvojate apie širdies smūgį, pirmiausia įsivaizduojate tokią sceną – vyras aikteli, griebiasi už krūtinės ir krenta ant žemės.  Tačiau  širdies smūgio auka gali tapti ir moteris. Nors kai kurie simptomai yra bendri tiek vyrams, tiek moterims, tačiau  Dr Joseph Fritz iš Alabamos universiteto aiškina, kad jie gali būti nepaprastai skirtingi. Vyrai ir moterys gali justi skausmą ir spaudimą krūtinėje bei skausmą kakle, žandikaulyje, rankose ar nugaroje.

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Higienos instituto statistika rodo, kad nuo jų ar jų komplikacijų miršta net iki 54 proc. šalies gyventojų. Medikai savo ruožtu įspėja, kad svarbi ne tik šių ligų prevencija, bet ir gyvenimo būdo taisykles, kurios padės išvengti ligos atkryčio.

Šiuolaikiškas gyvenimo būdas ir diktuojamas tempas neabejotinai prisideda prie to, kad širdies ir kraujotakos ligų skaičius pasaulyje ir Lietuvoje kasmet auga. Deja, spaudimas širdies plote, jaučiama įtampa, padažnėjęs pulsas ir širdies permušimai vis dažniau lydi ne tik pagyvenusius, tačiau ir jaunus žmones.

Milijonai moterų pasaulyje gyvena su širdies ir kraujagyslių ligomis. Ekspertai sako, kad jos turėtų pasitikėti savo instinktais, kai kalba pasisuka apie miokardo infarkto ženklus.  Tyrėjai išsiaiškino, kad moterims, apsilankančios pas gydytojus dėl potencialių infarkto simptomų, tokių kaip krūtinės skausmai, ši diagnozė nustatoma ne taip skubiai. Naujas tyrimas atskleidė, kad moterys negauna tokio pat gydymo ir priežiūros kaip vyrai.

Markas Gonzalezas būdamas Čilėje patyrė infarktą – šiuo metu jis gydosi ligoninėje ir kartu su žmona Maura Rivera dalijasi sunkiais išgyvenimais. Buvusi „Liverpool“ futbolo klubo žvaigždė šiuo metu ligoninėje sveiksta po patirto infarkto. 36 metų futbolininkas, 2006–2007 metų sezone padėjęs klubui iškovoti „UEFA Čempionų lygos“ taurę, buvo ne juokais išsigandęs dėl savo sveikatos. Jo žmona Maura Rivera naujienas papasakojo emocingame instagramo įraše, rašoma mirror.co.uk.