igo2dakar

Prieš savaitę finišavusį Dakaro ralį Saudo Arabijoje galima vadinti mažu stebuklu. Nors praėjusių metų spalį ralyje užsiregistravę lenktynininkai gavo Saudo Arabijos princo Khalido Bin Sultano Al Faisalo oficialų pranešimą, kad ralis tikrai įvyks, nes COVID-19 situacija šalyje suvaldyta, vėliau ėmė dėtis keisti dalykai.

Hubertas Auriolis tai žmogus, kurio vardo daugelis Dakaro ralio gerbėjų galbūt ir negirdėjo, bet ši pavardė yra neatsiejama sunkiausių pasaulio lenktynių dalis. Šis vyras pirmą kartą Dakaro ralį laimėjo 1981 metais, važiuodamas motociklu. Vėliau jis tai pakartojo po dviejų metų, o 1992 metais pergalę šiame iššūkyje pasiekė vairuodamas automobilį. Vėliau tapo labai svarbia Dakaro ralio dalimi prisidėdamas prie jo organizavimo bei įkvėpęs ne vieną leistis į šį nuotykį.

Apie Dakaro ralį, kuris pirmą kartą įvyko prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, 1978 metais, jau galima pastatyti ne vieną filmą ir parašyti ne vieną knygą. Tiesa, tą jau darė ne vienas, bet šių varžybų istorija tokia gausi, kad negirdėtų ir nežinomų faktų galima rasti dar ir dar. „iGo2Dakar“ komanda pateikia dar devynis faktus, kurių, galbūt, nežinojote apie Dakaro ralį. Faktas Nr.

Šiandien didi diena. Visų pirma – vakar atliktų COVID testų atsakymai neigiami. Tai yra žalia šviesa pradėti darbus, o svarbiausia - galime atsiimti savo mielą, brangų Odisėją iš uosto. Šį kartą „iGo2Dakar“ kolektyvas kviečia pasižvalgyti po uostą, kuriame visų dalyvių laukė seniai matyta technika.

„Jei Carlosas Sainzas sugebės man pasipriešinti, man bus didelė garbė”. Tokiais ambicingais žodžiais komentavo artėjančias 2021 metų Dakaro lenktynes devynis kartus „WRC” čempionas Sebastienas Loebas. „Manau, kad šiandien jis yra vienas stipriausių Dakaro lenktynininkų. Jis išlaikęs tą agresyvų WRC vairavimo stilių, visada kovoja iki galo. Jei jo šturmanas nedarys klaidų, esu tikras, kad jis gali vėl nugalėti. Carlosas, be abejonės, yra vienas geriausių Dakaro pilotų.

Nors Dakaro ralis pagal pirminį planą 2021 metais turėjo vykti jau net trijose valstybėse, pasaulinė koronaviruso pandemija pakoregavo planus ir antrus metus iš eilės jis vyks tik Saudo Arabijoje. Tiesa, ralio vadovas Davidas Castera pasakojo, jog šalis yra tokia didelė, kad, nors trasos ir kerta tuos pačius miestus, kiekvienas greičio ruožo kilometras bus kitoks nei praėjusiame Dakare.

Dakaro ralis laikomas pačiomis sudėtingiausiomis varžybomis dalyviams. Tuo pačiu jis gali būti vadinamas bene vienu pavojingiausių auto ir moto sporto renginių Pasaulyje – dalyviai dideliu greičiu kiekvieną dieną turi įveikti šimtus kilometrų itin sudėtingomis sąlygomis, o nuovargis šiuos kilometrus padaro dar pavojingesniais.

Dvylika dienų lenktynių ir viena poilsio diena – taip atrodys 2021-ųjų Dakaro ralis Saudo Arabijoje. Organizatoriams pagaliau atskleidus, kokiu maršrutu teks važiuoti lenktynių dalyviams, aiškėja, kad lengvesnių lenktynių tikėtis neįmanoma. Galbūt tik sunkesnių. „Panašu, kad ir šiemet laukia nemažas iššūkis, mat dabar jau aišku, kad teks įveikti 7646 kilometrus, iš kurių daugiau nei 4767 km – greičio ruožais.

Šių metų Dakaro ralyje keliavusi ir naujienas ralio gerbėjams Lietuvoje pranešdavusi komanda „iGo2Dakar“ ruošiasi savo ketvirtajam Dakarui, kuris startuos 2021 metų sausio pradžioje. Į Saudo Arabijos smėlynus nepriklausomi žurnalistai iškeliauja su tuo pačiu „Nissan Navara“ automobiliu, dar vadinamu „Odisėju“, didesne komanda ir naujais tikslais. „Lietuva serga Dakaro liga. Tai antros pagal populiarumą varžybos Lietuvoje, žiūrovų dėmesiu nusileidžiančios tik jo didenybei krepšiniui.

2021 m. Dakaro ralyje, kuris turėtų prasidėti sausio 3 d. Saudo Arabijos mieste Jeddah, „Toyota Gazoo Racing“ dalyvaus su keturiais ekipažais. Komandą sudarys Nasser Al-Attiyah ir šturmanas Mathieu Baumel; Giniel de Villiers ir šturmanas Alexas Haro; naujokas Henk Lategan ir šturmanas Brett Cummings; Shameer Variawa ir šturmanas Dennisas Murphy. Komanda, kuri jau eilę metų varžosi Dakaro ralyje, o 2021 metų varžyboms ruošia aukštos kvalifikacijos specialistų būrį.

Lietuviai tautai jau pradėjo pristatinėti savo techniką, skirtą startuoti sausį Dakaro ralyje, bet iki jo likus mažiau nei dviems mėnesiams pasaulinė koronaviruso pandemija nenustoja demonstruoti kaip drastiškai per vieną dieną gali pasikeisti viso pasaulio ritmas. Nors šiais laikais kažką planuoti gali būti labai rizikinga, Dakaro ralio organizatoriai užtikrina, kad viską spėjo apgalvoti, ir ne tik jie, bet ir Saudo Arabijos vadovai entuziastingai laukia lenktynių.

2021 metais Dakare startuoti ketina „Prodrive“ komanda su naujai sukurtais automobiliais. Projektas tikrai sulauks didelio susidomėjimo, o Nani Roma yra vienas iš kandidatų vesti komandą kovoje dėl pergalės. „Prodrive“ komanda, vadovaujama Deivido Ričardso, ketina startuoti sunkiausiame pasaulyje bekelės maratone su dviem ekipažais ir kovoti dėl čempiono vardo. Dar nėra aišku ar bolidai turės 4x4 ar 4x2 komponuotę.

2020 metų sausį vykęs Dakaro ralis Saudo Arabijoje turėjo išspręsti dviejų milžinų santykius. Dar gruodžio mėnesį „iGo2Dakar” kalbintas „MAZ SPOTauto“ direktoriaus pavaduotojas Grigorijus Patskevičius prognozavo pergalę savo komandai.

Po ganėtina netrumpos kelionės, iš Saudo Arabijos į Europą parplaukė Dakaro ralio dalyvių technika. Tiesa, ne visi bolidai sugrįš į Lietuvą – kai kurie keliaus tiesiai į remonto dirbtuves arba į kitas varžybas.

Dakaro ralį organizuojanti ASO kompanija prisipažino, kad deda pastangas, jog išplėstų renginį ir už Saudo Arabijos sienų. Su pastarąja valstybe yra sudaryta penkerių metų trukmės sutartis, užtikrinanti, kad pradedant 2020-aisiais, būtent čia vyks Dakaras. Pirmasis Dakaro ralis, pasibaigęs vos prieš savaitę, buvo rengiamas tik Saudo Arabijoje – toks buvo kontraktas. Tačiau dabar ASO atstovų rankos atrištos ir organizacija gali į maršrutą įtraukti ir daugiau šalių.

Dvi savaites visos Lietuvos dėmesį kaustęs sunkiausias pasaulyje Dakaro ralio maratonas pasiekė finišą. Dalyviai, pasiekę finišo liniją, savo transporto priemonių skydelį papildė beveik 8000 kilometrų, iš kurių net 5000 driekėsi greičio ruožais. Sausio 5–ąją, Džedos mieste, prie Dakaro starto linijos stojo net 350 transporto priemonių, kuriose startavo 53 skirtingų tautybių sportininkai. Pirmąją savaitę Dakaro maršrutas driekėsi vaizdingais Raudonosios jūros pakrantės regionais.

Edvinas Juškauskas ir Aisvydas Paliukėnas, „Heston MRO team Pitlane“, nėra pirmieji lietuviai, kurie patyrė rimtą gedimą Dakaro ralyje ir dėl to kilo rizika, kad jie Dakaro nė nepabaigs. Gera žinia ta, kad vaikinų technika pataisyta, tad jie gali lenktyniauti toliau. Tiesa, išskirtinėmis sąlygomis. Lietuviai, vadinami perspektyviausiais Dakaro ralio naujokais, šeštojo greičio ruožo neužbaigė: užsiliepsnojo jų automobilio variklis ir į bivaką bolidas buvo partemptas.

Sulig kiekviena diena Dakaro maršrutas atskleidžia vis daugiau Saudo Arabijos kraštovaizdžio, kuris kartais gali pasirodyti labiau artimas Marsui, o ne žaliajai Žemės planetai. Trečiasis greičio ruožas prasidėjo ir baigėsi Neomo mieste, kuris, pagal Saudo Arabijos planus, turėtų tapti itin moderniu didžiausiu turistų traukos centru visoje šalyje. Į šį miestą planuojama investuoti per 500 mlrd.

Jau aštuoniolika Dakaro ralių iš eilės motociklų kategorijoje ant podiumo lipa sportininkai, važiavę „KTM“ motociklais, o 2020 metų ralyje šiuos motociklus į pergalę bandys nuvežti trys buvę Dakaro nugalėtojai: Tobis Price’as (2016 ir 2019 m. nugalėtojas), Matthias Walkneris (2018 m.) ir Samas Sunderlandas (2017 m.). Sportą dažnai galima suskirstyti į laikotarpius, kuriais viešpatavo viena ar kita komanda.

Dakaro ralio trasose užtikrintai viešpataujant rusų „Kamaz“ sunkvežimiams, jų konkurentai nesnaudžia. Baltarusijos „MAZ“ gamykla paruošė naują ginklą 2020 metų Dakarui – „MAZ-6440RR“. Labiausiai pastebimas atnaujinimas – automobilio kabina dabar yra tarp ašių, o jos priekyje kyšo variklio dangtis. „Mes bandėme sukurti vieną gražiausių sunkvežimių. Naujasis „MAZ-6440RR“ yra ne tik galingas ir manevringas, bet ir atrodo įspūdingai.

„Svajok, išdrįsk, patirk tai“ (angl. Dream… Dare… Live it) yra oficialus pasaulyje žinomiausio Dakaro ralio šūkis. Kiekvienais metais Lietuvoje atsiranda vis daugiau ne tik svajojančių, bet ir išdrįstančių įgyvendinti savo svajonę ir atsidurti Dakaro ralyje. Norintys Dakaro ralyje viską pamatyti ne „per tvorą“, turi du pasirinkimus: tapti vienos iš sportininkų komandos dalimi, arba važiuoti ten su žurnalistine misija.

Keturis kartus sunkvežimių įskaitos čempionas Eduardas Nikolajevas šiemet neabejotinai taikysis pasiglemžti penktąjį titulą. Jeigu taip nutiktų, tai bus ketvirta pergalė Dakaro ralyje iš eilės. Tačiau, ne viskas taip paprasta, kaip atrodo — laukia sunki kova su stipria čekijos „Tatra”, olandų „Iveco“ bei baltarusų MAZ komandomis.

Artėjantis Dakaro ralis jaudina vaizduotę vien savo geografija. Nuo 2009 metų vykęs Pietų Amerikoje, o iki to laiko driekęsis per Afrikos žemyną, 2020 metais jis pirmą kartą istorijoje įvyks Saudo Arabijoje. „Planuoti 2020 Dakaro ralį pradėjome nuo švaraus popieriaus lapo, kuris netrukus prisipildė naujomis spalvomis. Dykumos yra magiškas reiškinys.

Pirmas Dakaro vėjo gūsis visus dalyvius pasiekia dar mėnesį iki maratono starto, kur visi dalyviai, arba tiksliau kalbant, visa Dakaro technika susirenka vienoje vietoje. Ilgą laiką vykę iš Le Havro, o šiemet iš Marselio jūrų uosto visi sportiniai bolidai, sunkvežimiai ir kita technika laivu išvyksta į Dakaro ralio starto vietą - antrąjį pagal dydį Saudo Arabijos miestą - uostą Jeddah (liet. k. Džida). Paskutinį kartą Dakaro ralis iš Marselio startavo 2003 metų sausio pirmąją.

Automobilių sporte, skirtingai nei daugelyje kitų, savo istoriją kuria ne tik atletai, bet ir įrankiai, kuriais jie naudojasi. Dalis automobilių gamintojų kaip pridėtinę savo prekinio ženklo vertę pažymi ir turtingą istoriją sporte. Tai daroma ne veltui, mat dažnai įvairios naujos technologijos pirmiausiai išbandomos sportiniuose boliduose ir tokiu būdu ištobulintos jos pasiekia masinės gamybos automobilius.

2018-ųjų ir 2019-ųjų Dakaro raliuose keliavusi ir naujienas šio sporto gerbėjams Lietuvoje pranešdavusi komanda „iGo2Dakar“ ruošiasi kelionei į Saudo Arabiją.   „Šie metai ypatingi, todėl nematome priežasčių, kodėl turėtume praleisti 42-ąjį Dakaro ralį, kuris atveria naują puslapį ne tik ralio bet ir Lietuvos istorijoje.

Lietuviai jau įprato, kad šios šalies vėliavą vežantys automobilių ekipažai turi pakliūti į greičiausiųjų trisdešimtuką. Dvidešimtukas – jau neblogas rezultatas, o „Top 15“ irgi nieko nestebina. Tačiau motociklininkams iš Lietuvos su geriausiais pasaulio vairuotojais konkuruoti sekasi prasčiau. Tiksliau, prasčiau sekėsi iki šių metų Dakaro ralio, kai jame pirmą kartą dalyvavo daugkartinis šalies motokroso čempionas Arūnas Gelažninkas.

Pradėdamas keturiasdešimt pirmą maratoną savo istorijoje, Dakaro ralis gali pasigirti nesulyginama patirtimi: nuo teroristų atakų, minų laukų, netgi įkūrėjo žūties iki plėtros per žemynus, gražių pergalių ir neblėstančio populiarumo. Sudėtingiausių ir pavojingiausių pasaulyje varžybų titulą Dakaras pelnė ne veltui – iki šios dienos jo veikimas pareikalavo septynių dešimčių aukų, bei gerokai daugiau sužeistųjų.

Septintą kartą Dakaro ralyje dalyvaujantis Benediktas Vanagas išpopuliarino frazę „Kiekvienam savas Dakaras“, reiškiančią kiekvieno žmogaus užsibrėžtą tikslą ir siekį jį įgyvendinti. Sportininkai Dakaro ralyje stengiasi kuo greičiau įveikti organizatorių jiems parengtus tūkstančius kilometrų greičio ruožų, mechanikai – automobilį suremontuoti taip, kad šis būtų kuo patikimesnis, žurnalistai – surinkti maksimaliai gerą informaciją ir kuo greičiau ją perduoti į Lietuvą.

Pirmieji Dakaro ralio dešimtmečiai priminė entuziastų, kurie nusprendė pasivaržyti dykumoje, lenktynes. Nors ralyje daugėjo profesionalių dalyvių, turinčių dideles palaikymo komandas, kiekvienais metais varžydavosi kelios dešimtys romantikų – vienišų motociklininkų ar iš dviejų žmonių sudarytų automobilių ekipažų, kurie dvi savaites iš Paryžiaus iki kurio nors Afrikos miesto (dažniausiai – Senegalo sostinės Dakaro) keliaudavo vienui vieni. Be mechanikų, žurnalistų ir kitų komandos narių.

„Amaury Sport Organization“ organizuoja kelias dešimtis įvairiausių renginių kiekvienais metais, tarp jų ir tokius žinomus kaip „Tour de France“ dviračių lenktynės ar Dakaro ralis. Pastarajame dalyvauja šimtai sportininkų, žurnalistų ir tūkstančiai gerbėjų, o įvairiose platformose naujienas seka milijonai. Visus šiuos skaičius galima įvardyti tiksliai ir netgi palyginti su kitais renginiais. Lietuvių – tiek pat kiek australų 2019 m. Dakaro ralyje dalyvauja 534 sportininkai iš 61 valstybės.

Diskvalifikacija, finansinės baudos ar penkių metų tremtis iš varžybų – kokių priemonių imasi Dakaro ralio organizatoriai, norėdami užtikrinti tvarką ralio maratono metu? Kaip suvaldyti keleto tūkstančių žmonių minią kopose ar kituose, itin sudėtingai pasiekiamuose pasaulio kampeliuose? Kaip užtikrinti švarią konkurencinę kovą tarp galingiausių pasaulio komandų? Tokie klausimai galimai kyla daugeliui ir būtent Dakaro ralio organizatoriai žino didelę dalį atsakymų.

Dakaro senbuviai vienbalsiu teigia, kad nors maratoną perkėlus iš Afrikos į Pietų Ameriką trasos išliko tokios pat pragariškai sunkios, visgi kasdien sportininkus lydinti rizika akivaizdžiai kitokia. Didžioji dalis trasų driekiasi sąlyginai netoli nuo civilizacijos, todėl apkūlus automobilį ar padarius navigacijos klaidą sulaukti žiūrovų ar netgi savų mechanikų pagalbos yra ne kažką sudėtingiau, nei kelkraštyje Vilnius – Molėtai „susitranzuoti“ pakeleivingą mašiną.

Diana Gedeikytė-Jakutienė Dakare yra viena išskirtinė dalyvių klasė, kurios nariai šias lenktynes išbando maksimaliu pajėgumu. Ji yra skirta motociklininkams ir oficialiai Dakare vadinama „Original by Motul“, o žmonės jai yra suteikę vienišių klasės pavadinimą. Kodėl vienišių? Tuoj papasakosiu. “Original by Motul” klasėje lenktyniaujantys sportininkai negali gauti jokios pagalbos iš šalies. Jie negali turėti mechanikų ar kitų komandos narių. Jiems padėti gali tik kolegos lenktynininkai.

Peru vykstančiose 41-ose Dakaro ralio lenktynėse antrajame etape sportininkai įveikė 553 km distancija, iš kurių 342 km sudarė greičio ruožas. Tai buvo pirmas rimtas išbandymas šių metų Dakaro ralyje. Šiam greičio ruože buvo užfiksuotas epizodas, kai varžėsi „Maz“ ir „Kamaz“ sunkvežimiai. Visgi tai laimingai nesibaigė „Maz“ vairuotojui, kuris nesulėtino greičio ir sukėlė didžiulę smėlio audrą. Jai išsisklaidžius paaiškėjo, kad sunkvežimis guli ant šono.

Dakaro ralio pirmąjį etapą vilnietis Balys Bardauskas pradėjo susidūręs ne itin sėkmingai – išsikrovė navigacinės įrangos baterija. Tačiau po ilgų klajonių sportininkas finišą pasiekė, važiavęs pagal kitų sportininkų vėžes. Kol kas neaišku, kelintoje pozicijoje lenktynininkas liks bendroje įskaitoje, nes oficialiai jis nepasiekė abiejų kelio taškų (way point). Dėl išsikrovusios baterijos įranga nenusiuntė duomenų teisėjams. B. Bardauskas tikina, kad vieną kelio tašką jis pasiekė.

Dakaro ralį motociklininkas Balys Bardauskas pradėjo puikiai nusiteikęs. Prieš išvykdamas į pirmojo etapo startą vilnietis dar galvojo, kaip palengvinti motociklą, kad jis mažiau klimptų klastinguose Peru smėlynuose. Būtent šiame etape sportininkams teks susidurti su fesh-fesh reiškiniu. Tai itin smulkios frakcijos dykumų smėlis, neretai ilgam įklampinantis sportininkus. Motociklininkai pasakojo, jog kartais tenka net žiaukčioti nuo šių dulkių, patenkančių į smulkiausius tarpelius.

Visi Dakaro dalyviai iš Lietuvos jau pasiekė Peru sostinę Limą – miestą, kuriame po kelių dienų prasidės 41-asis Dakaro ralis. Kai kurie jų atvyko trečiadienį, o dalis buvo vietoje dar pirmadienį bei pasitiko Naujuosius metus. Transporto priemonių atsiėmimas vyksta ketvirtadienį bei penktadienį, tad atvykę anksčiau turėjo nemažai laisvo laiko.

„iGo2Dakar“ komanda į Dakarą keliaus smarkiai apsiginklavusi. Žinoma, ne tiesiogine prasme – visi jos nariai, Mindaugas Plukys, Andrius Laucius ir Mantas Vilimas, gali filmuoti bei fotografuoti, o savo kuprinėse vešis nemažai įrangos. Vien objektų, kurie gali fiksuoti vaizdus, bus bent penkių skirtingų tipų.

Projekto „iGo2Dakar“ dalyvių misija – pateikti kuo daugiau informacijos apie Dakaro ralį: iki sausio pabaigos gerbėjams žadama pateikti dešimtis tekstų, šimtus minučių vaizdo medžiagos ir tūkstančius nuotraukų apie Dakaro užkulisius. Įspūdingiems kadrams užfiksuoti komanda pasitelks šiuolaikines technologijas ir naujausią įrangą. „Sportas šiandien neįsivaizduojamas be veiksmo kamerų.

Jeigu automobilis yra naudojamas tik vienoje valstybėje, juo rūpintis nėra sudėtinga – reikia nepamiršti pagrindinių sezoninių darbų kaip padangų permontavimas, skysčių pakeitimas ir t. t. Projekto „iGo2Dakar“ automobilis „Nissan Navara“ jau iškeliavo į Pietų Ameriką, tačiau dar Lietuvoje jis buvo paruoštas visiems įmanomiems sezonams: čia oro temperatūra buvo neigiama, o Peru lauks 40 laipsnių karštis.

Lapkričio 22-23 dienomis Prancūzijos uostamiestis Havras taps Dakaro ralio sostine. Čia 2019 m. Dakaro ralio dalyvių iš Europos automobiliai, motociklai ir šimtai kitų transporto priemonių pradės savo kelionę Pietų Amerikos link. „Agrorodeo“ komandos vairuotojas Vaidotas Žala nusprendė atlikti eksperimentą ir į Havrą pats atvairuos visiškai naują „Rimo“ autovežį, ant kurio bus užkrautas sportinis „Toyota Hilux“ bei du žurnalistų automobiliai.

2018-ųjų Dakaro ralyje keliavusi ir naujienas šio sporto gerbėjams Lietuvoje pranešdavusi komanda „iGo2Dakar“ ruošiasi kelionei į maratonines 2019-ųjų lenktynes. Su tuo pačiu, tačiau gerokai pakitusiu „Nissan Navara“ automobiliu, didesne komanda ir naujais tikslais. „Dakaras yra kaip liga. Vos grįžę 2018-ųjų sausį į Lietuvą, pradėjome kurti planus, kaip ten apsilankyti 2019-aisiais.

Ilgiausiame Lietuvoje bekelės varžybų maratone „4x4 Perimetre“ yra atskira įskaita vairuotojams–mėgėjams. Arba – tiesiog turistams, nes būtent taip ši įskaita ir vadinama – „Tourism“. Per 7 metų „4x4 Perimetro“ istoriją šią įskaitą išbandė daugiau nei šimtas ekipažų. Visi jie važiavo standartiniais visureigiais, pritaikytais kasdienėms kelionėms, tačiau turėjo tam tikras modifikacijas.

Pirmieji Dakaro ralyje dalyvausiantys lietuviai naujuosius metus šventė dukart. Sėdėdami iš Madrido į Limą skrendančiame lėktuve jie paminėjo Naujus metus lietuvišku laiku, o jau nusileidę Peru sostinėje, vidurnaktį vietos laiku sudalyvavo ir vietos šventėje. Geltona spalva atneša sėkmę „Mūsų lėktuvas leidosi apie 19 valandą vietos laiku, tad laiko pasiruošti turėjome apsčiai. 9 milijonus žmonių turintis miestas labai įvairus.

Fotografo darbas atrodo romantiškas ir paprastas: nuspaudi vieną mygtuką ir turi honorarą. Tačiau kažkodėl šioje srityje yra labai daug mėgėjų ir tik nedidelė saujelė žmonių, turinčių panašiai atrodančią įrangą kaip ir mėgėjai, sugeba iš to uždirbti. Keli fotografai iš Lietuvos keliaus ir į Dakaro ralį, vienas jų - #iGo2Dakar projekto dalyvis Andrius Laucius. Pamačius jo kuprinės turinį, į akis krenta didelis panašiai atrodančios įrangos kiekis – pavyzdžiui, du fotoaparatai ir keturi objektyvai.

Automobilių sporto varžybose dirbantys žurnalistai paprastai turi specifinių reikalavimų naudojamoms transporto priemonėms. Jos turi būti patikimos, greitos, turėti didelę bagažinę ir... Kuo daugiau USB jungčių bei bent vieną 220V rozetę. Automobilį patobulino „Bet kurios srities specialistas svajoja apie tai, kad galėtų dirbti tik vienintelį darbą ir visiškai jam susikoncentruoti. Fotografai – taip pat.

Nuovargis yra vienas pagrindinių epitetų, apibūdinančių Dakaro ralio dalyvio būseną. Dviejų savaičių trukmės maratone poilsiui jo dalyviai laiko skiria gerokai mažiau nei įprastai. Kaip būsimam nemigos išbandymui ruošiasi projekto #iGo2Dakar dalyviai? „Jeigu kasdieniniu režimu naktimis miegame po 7-8 valandas, tai Dakare laukia dvi savaitės su 3-4 valandomis poilsio per parą.

Kalbėti apie permainingą orą Lietuvoje mėgsta visi, o sinoptikų bei kelininkų darbu piktintis yra kone madinga. Projekto #iGo2Dakar dalyviai Mindaugas Plukys ir Andrius Laucius nesijaudina dėl iki 3 laipsnių žemiau nulio nukritusios temperatūros, bet ruošiasi kur kas įdomesniam išbandymui: Dakaro ralio metu temperatūros pokyčiai per vieną dieną gali siekti ir 40 laipsnių.