human rights watch

Tarptautinės teroristinės organizacijos kūrimu kaltinta ir dėl to išteisinta klaipėdietė Eglė Kusaitė (jai dabar 24 metai) dar nežino, ką veiks toliau. Ar skųs šį sprendimą ir toliau kovos už savo visiško nekaltumo įrodymą, ji dar nežino. – Esate pripažinta kalta, kad norėjote sprogdintis kažkur Rusijoje ir nužudyti bei įbauginti kuo daugiau žmonių. Priimta nutartis, kad kalėti nebereikės.

(papildyta 15.17) Taip nutarė Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje E. Kusaitė kaltinta pasikėsinusi surengti teroro aktą Rusijos karinėje bazėje. Nuosprendžio atėjo pasiklausyti Semo narys Naglis Puteikis, kunigas Alfonsas Svarinskas, disidentė Nijolė Sadūnaitė, kiti palaikymo grupės nariai. Išgirdusi nuosprendį, E. Kusaitė atsikvepė lengviau ir atsipalaidavusi atsirėmė į kėdės atlošą.

Tarptautinė žmogaus teisių grupė teigia, kad Libanas nepradėjo vykdyti politinių reformų, skirtų kovoti su žmogaus teisių pažeidimais, moterų teisių, migrantų ir pabėgėlių apsaugai šaliai bandant susidoroti su pilietinio karo kaimyninėje Sirijoje padariniais, praneša AP. „Human Rights Watch“ pagyrė Libano vyriausybę, kad ši atvėrė sieną dešimtims tūkstančių sirų, pabėgusių iš šalies dėl sukilėlių ir saugumo pajėgų kovų.

George'o W. Busho prezidentavimo laikotarpiu Centrinė žvalgybos valdyba (CŽV) kankino Muammaro Gaddafio priešininkus ir perdavė juos Libijos diktatoriui. Apie tai Niujorke paskelbė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Anot jos, kaip kankinimo metodas buvo naudojamas ir liūdnai pagarsėjęs skandinimo imitavimas. Tai esą užfiksuota britų ir amerikiečių žvalgybos dokumentuose. G. W. Bushas vadovavo JAV nuo 2001 iki 2009 metų.

Saulėtą šeštadienio popietę, gegužės 26 dieną, Anglijos lietuviai aktyviai rinkosi prie UNICEF UK būstinės Londone. UNICEF – nešališka ir nediskriminuojanti organizacija. UNICEF vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija – universaliu dokumentu, nustatančiu kiekvieno vaiko teisę augti ir vystytis.  UNICEF dirba su daugybe partnerių, kad panaikintų skurdą, prievartą ir ligas. Mūsų tikslas – sukurti vaikams tinkantį pasaulį.

Pasak pusiau uigūro, pusiau ruso, gyvenusio Kirgizijos Respublikoje, tautinių mažumų gyvenimas šalyje primena tikrą pragarą. Kirgizijos pilietis B. M. sutiko atvykti į naujienų portalo Balsas.lt redakciją ir papasakoti apie tai, kas vyksta jo šalyje, – smurtą, pogromus, skerdynes ir etninę nesantaiką. Pasak B. M., kuris Lietuvoje paprašė prieglobsčio, jis yra nusivylęs mūsų šalies nenoru suprasti jo problemas ir suteikti prieglobstį – B. M. labiau už viską nenorėtų sugrįžti atgal į Kirgiziją.

Dauguma Niujorko gyventojų pritaria veiksmams, kurių imasi vietos policija, masiškai sekanti musulmonus, kad būtų užbėgta už akių galimiems teroro aktams. Tai rodo čia antradienį paskelbti viešosios nuomonės apklausos rezultatai. Praėjusių metų vasarą naujienų agentūros AP atliktas žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad, siekdama užkirsti kelią terorizmui, Niujorko policija kelerius metus plačiu mastu seka miesto musulmonų bendruomenę.

Naujai išrinktas Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schultzas pradėjo savo kadenciją žinia, kuri privertė visus kolegas nemaloniai sukrusti. Pasak naujojo Pirmininko, pirmą kartą nuo įkūrimo visai tikėtina, jog Europos Sąjunga (ES) sužlugs“. Deja, tačiau M. Schultzas yra visiškai teisus.

Iranas pakeitė baudžiamąjį kodeksą ir uždraus mirties bausmę užmėtant akmenimis bei mirties bausmę nepilnamečiams, informuoja „telegraph.co.uk“. Irano žiniasklaida pranešė, kad baudžiamojo kodekso pakeitimus patvirtino priežiūros taryba, kuri stebi, kad šalies teismų įstatymai neprieštarautų islamo teisei. Pakeitimai įsigalios, kai juos pasirašys prezidentas. Prieš pakeičiant baudžiamąjį kodeksą Irane buvo įvykdoma daugiausia mirties bausmių nepilnamečiams pasaulyje.

Zainaba Shafia nusikalto todėl, kad ištekėjo už vyro, kurio jos tėvai nekentė. Vidurinioji jos sesuo Sahar nusikalto tuo, kad dėvėjo pernelyg kūną atidengiančius drabužius ir turėjo slaptą vaikiną, o jauniausioji – Geeti – nusikalto todėl, kad prastai mokėsi mokykloje ir kreipėsi į socialinius darbuotojus, kad šie padėtų spręsti namuose kylančias problemas. Bausmė visoms trims Kanadoje gyvenusioms merginoms buvo vienoda – mirtis.

JAV įsikūrusi žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad Irakui gresia grįžimas prie autoritarizmo. Pasak žmogaus teisių gynėjų, šiito ministro pirmininko Nurio al Malikio (Nuri al-Maliki) saugumo pajėgos malšina protestus, kankina sulaikytuosius. „Human Rights Watch“ tvirtina, kad Irako valdžia varžo išraiškos ir susirinkimų laisvę, sulaikė protestuotojus prieš vyriausybę ir atidarė slaptą kalėjimą, kuriame kankinami sulaikytieji.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ paragino Kazachstano valdžią ištirti pranešimus apie riaušes Žanaozeno mieste sukėlusių protestuotojų kankinimą. Tuo tarpu prokurorai pakvietė Jungtinių Tautų ekspertus padėti vykdyti tyrimus, praneša „RIA Novosti“. Gruodžio 16 dieną dėl atlyginimų mažinimo Žanaozeno mieste sukilo naftos kompanijos darbuotojai. Pasak Kazachstano pareigūnų, 15 žmonių žuvo per susirėmimus tarp naftininkų ir policijos pareigūnų.

Pietų Afrikoje  lesbietės žeminamos, prievartaujamos mokyklose ir darbe , kartais jas kaltina raganavimu, parodė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ tyrimas, informuoja guardian.co.uk. „Lesbietės ir transseksualai gyvena nuolatinėje baimėje, patiria fizinę ir seksualinę prievartą“, – rašoma  ataskaitoje. Homoseksualų teisių gynimo organizacija apklausė seksualinių mažumų atstovus, iš viso 121-ą žmogų, gyvenantį neturtinguose Pietų Afrikos miesteliuose.

Žmogaus teisių gynėjai apkaltino Rusijos valdžią bandymu prieš rinkimus užčiaupti pagrindinę šalies nevyriausybinę rinkimų stebėtojų organizaciją, praneša BBC. Maskvos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „Golos“ po to, kai organizacija savo tinklalapyje paskelbė tūkstančius skundų dėl rinkimų kampanijos. „Golos“ kaltinama pažeidusi prieš rinkimus galiojančius informacijos skelbimo apribojimus.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ teigia, kad Meksikos saugumo pajėgos kovodamos prieš narkotikų prekeivių gaujas pažeidinėja žmogaus teises ir yra nebaudžiamos, praneša BBC. Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad atliko tyrimą ir nustatė, jog kariuomenė ir policija dalyvavo 24 nužudymuose ir 39 žmonių dingimuose. „Human Rights Watch“ ragina Meksikos vyriausybę užtikrinti, kad civilių valdžia tirtų įtariamus pareigūnų padarytus nusikaltimus.

CŽV galėjo bendradarbiauti su Libijos diktatoriui artimais pareigūnais. Rasti dokumentai nekelia abejonių, kad JAV žvalgyba palaikė glaudžius abipusius ryšius su Libijos specialiosiomis tarnybomis. Taip pat teigiama, kad su Libijos valdžia palaikė ryšius ir D. Britanijos žvalgyba, rašo rt.com. Dokumentuose, datuojamuose nuo 2002 iki 2007 m., atsispindi Libijos žvalgybos vadovo M. Kuossa bendradarbiavimas su aukštais JAV žvalgybos pareigūnais, taip pat ir su St.

Irano žvalgybos ministerija paskelbė 60 JAV ir tarptautinių organizacijų bei žiniasklaidos priemonių, kaltinamų maišto kurstymu ir porinkiminių neramumų skatinimu Irane, sąrašą. Sąraše atsidūrė tokios žiniasklaidos priemonės kaip „Radio Farda“, BBC, VOA ir „Radio Zamaneh“, transliuojama iš Olandijos. Irano žiniasklaida teigia, kad Irano žvalgybos viceministras tarptautiniams reikalams apkaltino šias žiniasklaidos priemones veikiant prieš Irano režimą.

Brazilijos Rio de Žaneiro ir San Paulo miestų policija per paskutiniuosius 6 metus nužudė daugiau nei 11 tūkst. žmonių, skelbiama organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitoje. Tačiau dėl neteisėtų nužudymų buvo apkaltinti vos keli policijos pareigūnai. Dažniausiai įvykio ataskaitoje nurodoma, kad buvo šauta į įtariamąjį, kuris priešinosi teisėtiems policininkų veiksmams ir nesileido suimamas.

Kinijos valstybinis žurnalas atskleidė, jog Pekine egzistuoja tinklas slaptų įkalinimo centrų („juodųjų kalėjimų“), kur kaliniai dažnai mušami ir kankinami. Iki šiol Komunistų partija iš visų jėgų neigė egzistuojant tokius kalėjimus, nepaisant augančių buvusių kalinių liudijimų ir įrodymų, rašo telegraph.co.uk. Tačiau pranešimas žurnale „Liaowang“, kuris yra rašomas elitiniams valdžios parei gūnams ir leidžiamas valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, patvirtina, kad jie iš tiesų veikia.

Kinijoje ir toliau veikia taip vadinamų „juodųjų kalėjimų“ tinklas. Šiuose kalėjimuose yra laikomi vargingi žmonės, kurie, neapsikentę vietinių korumpuotų pareigūnų piktnaudžiavimo, mėgino vykti skųstis į Pekiną, skelbia „Human Rights Watch“. Šiuos neoficialius kalėjimus, kurie yra įrengiami viešbučių, ligoninių ar net vyriausybinių institucijų rūsiuose, saugo nusamdyti banditai, kuriems mokama už tai, kad šie pagrobtų pasiskųsti norintį asmenį dar iki to laiko, kai jis pasieks Pekiną.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ iš darbo laikinai nušalino vyresnįjį karinį analitiką Marcą Garlasco. Tokio žingsnio organizacija ėmėsi po to, kai viename proizraelietiškame tinklaraštyje buvo paskelbta, kad M. Garlasco savo kolekcijoje turi nacistinių suvenyrų. „Human Rights Watch“ skelbia, kad dėl darbuotojo kolekcijos dabar vykdomas tyrimas. Skelbiama, kad M. Garlasco kolekcionavo Antrojo pasaulinio karo laikų JAV ir Vokietijos kariuomenių suvenyrus.

Policija Indijoje yra kalta dėl plačiai išplitusių žmogaus teisių pažeidimų, tarp jų ir sumušimų, kankinimų bei nužudymų, teigiama naujoje studijoje. JAV įsikūrusi organizacija Human Rights Watch teigia, kad Indijos policijos sistema pritaria ir net skatina tokius pažeidimus. Teigiama, kad požiūriai, paruošimas bei ginkluotė nedaug pasikeitusi nuo tada, kai policija buvo įkurta kolonializmo laikais kontroliuoti populiaciją.

Žmogaus teisių aktyvistai reiškia nerimą dėl Nigerijos islamistų sektos lyderio mirties. 39 metų Mohammedas Yusufas buvo nušautas policininkų, kai esą bandė pabėgti. Tačiau žmogaus teisių gynėjai teigia, kad sektos, kuri buvo atsakinga už kelias dienas Nigerijoje vykusias įnirtingas kovas, lyderis buvo neteisėtai nužudytas. M. Yusufas buvo suimtas ir vėliau nušautas šiaurės rytuose esančiame Maidugurio mieste.

Vienas iš pralaimėjusių nuosaikiųjų pažiūrų kandidatų Irano prezidentiniuose rinkimuose Mehdi Karroubi apkaltino Irano saugumo pajėgas „naudojant žiauresnius metodus už Izraelį“, praneša „BBC“. „Irano saugumo agentų elgesys yra blogesnis nei zionistų, valdančių okupuotą Palestiną“, - pažymėjo reformistas savo tinklalapyje. „Protestuojančios moterys buvo daužomos lazdomis, o po to be skrupulų įmetamos į nuotėkų griovį.

Kremlius išreiškė apgailestavimą dėl žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos nužudymo ir pažadėjo kruopščiai ištirti bylą. Tačiau „Spiegel Online“ teigia, kad dauguma analitikų abejoja tokiais pažadais, kadangi, šaltinių Rusijos žvalgyboje teigimu, už nužudymą yra atsakingas Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas. Žudikai nebijojo milicijos.

„Human Rights Watch“ apkaltino Zimbabvės armiją deimantų kasybai naudojant priverstinai įdarbintus žmones, tarp jų ir vaikus, rašo BBC. Grupės teigimu, besipriešinantys kaimo gyventojai yra mušami ir kankinami. Pranešime taip pat pateikiamos smulkios detalės apie tariamas masines deimantų kalnakasių žudynes praėjusiais metais po įtarimų sukėlusių rinkimų. Pranešimas parengtas pagal vasario mėnesį atliktas apklausas Marange regione.

Ginčai dėl abortų JAV į pavirčių vėl iškilo šią savaitę, kai prie bažnyčios buvo nušautas vėlyvus abortus atlikdavęs daktaras George'as Tilleris. Tačiau JAV toli gražu nėra vienintelė pasaulio valstybė, kurioje abortų klausimas kelia daug nesutarimų, kartais virstančių net ir smurtiniais susidūrimais. Žurnalas „Foreign policy“ pristato 5 valstybes, kuriose ginčai dėl abortų legalizavimo ar uždraudimo kelia itin daug aistrų. Airija Teisinis statusas.

Naujuoju Rusijos oro desantinių pajėgų vadu paskirtas generolas-leitenantas Vladimiras Šamanovas yra kaltas dėl grubių žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje. Rusijai kariaujant prieš Čečėnijos sukilėlius, V. Šamanovas buvo žinomas kaip pats žiauriausias rusų generolas, teigia „Human Rights Watch“. 2005 metais Žmogaus teisių teismas apkaltino V. Šamanovą dėl artilerijos atakos prieš Katyr-Jurto kaimo civilius. Išpuolis buvo įvykdytas 2000 metais.

Prie Gruzijos antivyriausybinio televizijos kanalo būstinės sprogo rankinė granata, skelbia „Laisvosios Europos radijas“. Televizijos stotis, kuri transliuoja daugiausia tik sostinėje Tbilisyje, prisidėjo prie opozicijos kampanijos, kuria buvo siekiama priversti atsistatydinti prezidentą Mikheilą Saakašvilį. Televizijos „Maestro“ atstovai praneša, kad per sprogimą nė vienas žmogus nenukentėjo. Granata tik apgadino pastato duris.

Žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ savo 26 puslapių ataskaitoje apkaltino Gazos ruožą valdančią teroristinę grupuotę „Hamas“ tuo, kad ši, prisidengdama Izraelio karine operacija teritorijoje, bandė susidoroti su konkurentais. Net ir pasibaigus 22 dienas trukusiai Izraelio karinei operacijai, Gazos ruože „Hamas“ ir toliau vykdė savo konkurentų grobimus, kankinimus ir žudynes.

Tris savaites vykusio karo Gazos ruože metu Izraelio karinės pajėgos be jokių skrupulų naudojo fosforą, nusinešusį daugelio palestiniečių gyvybes. Taip šiandien pareiškė „Human Rights Watch“. Guardian.co.uk rašo, kad, anot žmogaus teises ginančios organizacijos, pakartotinis ore sprogstančių baltojo fosforo artilerijos sviedinių naudojimas tankiai apgyvendintose Gazos ruožo vietose buvo ne atsitiktinis, o suplanuotas.

Prabėgo jau 5 metai, kai buvo surengtas išpuolis prieš Kosove gyvenusius serbus. Tai buvo didžiausias išpuolis prieš Kosove gyvenančią serbų mažumą nuo pat to laiko, kai 1999 metais Kosovo administravimą, siekdamos užkirsti kelią Slobodano Miloševičiaus režimo vykdomiems nusikaltimams prieš albanus, perėmė Jungtinės Tautos. Prieš 5 metus Kosovo albanai puolė serbų anklavus ir nužudė 19 bei sužeidė 950 žmonių. 2004 metų kovo 17 ir 18 dienomis iš savo namų buvo išvyti 4 tūkst. serbų.

Buvusio Irako diktatoriaus Saddamo Husseino pusbrolis ir bendras Ali Hassanas al-Majidas, Vakaruose geriau žinomas „Cheminio Ali“ pravarde, susilaukė jau trečio nuosprendžio dėl mirties bausmės. Šįkart mirties bausmė „Cheminiam Ali“ skirta už musulmonų šiitų žudynes ir išvarymą iš namų 1999 metais. A. H. Al-Majidas, kuris išgarsėjo dėl to, jog dujomis devintajame dešimtmetyje žudė kurdus, nuteistas dėl nusikaltimų žmogiškumui ir dalyvavimo išvarant civilius gyventojus iš namų.

Sirija buvo paraginta atsisakyti savo represyvaus valstybinio teismo mainais į geresnius santykius su JAV ir ES. Kaip rašo „guardian.co.uk“, „Human Rights Watch“ šiandien savo pranešime teigė, jog minėtoji institucija yra „kengūrų teismas, laiminantis teisinį aktyvistų ir net paprastų piliečių persekiojimą, kurį vykdo Sirijos saugumo agentūros“. Teismas pasirėmė „butaforiniais teismo procesais ir nuo 2007 metų sausio mėnesio, pateikęs neaiškius kaltinimus, nuteisė 153 kaltinamuosius“. Tarp j...

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Atsakymas į klausimą, ar pastarieji dešimt metų Venesuelai buvo sėkmingi ar pražūtingi, priklauso nuo respondento politinių įsitikinimų. Pagrindinė problema ta, kad Venesueloje, kitaip negu kitose Lotynų Amerikos valstybėse, nei valdžia, nei opozicija nėra linkusios įsiklausyti į kitos pusės argumentus. Negana to, abi tvirtina turinčios nenuginčijamų įrodymų, jog gyvenimas šioje šalyje yra būtent toks, kokį jos ir vaizduoja.

Prieš keletą savaičių, remdamasis žmogaus teisių gynimo organizacijos Human Rights Watch (HRW) metine atskaita, rašiau apie situaciją su žmogaus teisėmis Rusijoje. Tęsiant pradėtą temą vertėtų pažvelgti į šios srities situaciją kitose šalyse. Ukraina ir Gruzija pastaraisiais metais užima ypatingą vietą politiniame posovietinės erdvės diskurse. Jos deklaruoja siekį žengti Baltijos šalių keliu ir įstoti į Europos sąjungą ir NATO.

Žmogaus teisių politikos Lietuvoje nėra, o politinės partijos žmogaus teisėms ginti neskiria pakankamai dėmesio, teigia Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius. Organizacijos „Human Rights Watch“ paruoštoje kasmetinėje globalioje žmogaus teisių ataskaitoje teigiama, kad žmogaus teisių padėtis pasaulyje nuolat blogėja.

Vis daugiau Jungtinių Tautų atstovų ir žmogaus teises ginančių grupių aktyvistų reikalauja, kad būtų vykdomas tyrimas dėl galimų Izraelio karo nusikaltimų Gazos ruože. Raginama tirti Izraelio vykdomus neselektyvius civilių gyvenamų teritorijų apšaudymus, civilių kaip gyvojo skydo naudojimą. Per 17 dienų trunkančią Izraelio karinę operaciją žuvo jau daugiau kaip 900 civilių.

Žmogaus teisių aktyvistai Rusijoje teigia, kad naujame įstatymo projekte pasiūlytas išplėstas šnipinėjimo ir išdavystės apibrėžimas bloškia Rusiją atgal į tamsiausius stalinistinio režimo metus. Įstatymo projektas, kurį remia premjeras Vladimiras Putinas ir valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija, Dūmai buvo pateiktas praėjusią savaitę.

Šiandien Zimbabvės teisininkai išėjo į gatves reikalaudami paleisti pagrobtą žmogaus teisių aktyvistę. Įtariama, kad Jestina Mukoko, Zimbabvės „Taikos projekto“ vadovė, buvo pagrobta iš savo namų prieš savaitę, kai šalyje vyko protestai dėl gilėjančios ekonominės bei sveikatos apsaugos krizės.

Gruzijos ir Rusijos konflikto metu kvapą gniaužė ne tik abiejų kovojančių pusių neapykanta viena kitai, bet ir naudojamos karinės priemonės. Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė radusi įrodymų, kad Rusijos lėktuvai Gruzijos civilių gyvenamuosiuose vietose mėtė kasetines bombas ir taip nužudė mažiausiai 11 žmonių, dešimtis sužeidė.

Šių metų gruodį Norvegijos sostinėje Osle daugiau kaip šimto pasaulio valstybių atstovai ketina pasirašyti galutinį tarptautinį susitarimą (Convention on Cluster Munitions) dėl kasetinių bombų uždraudimo.

Žmogaus teises ginanti grupė „Human Rights Watch“ pareiškė, kad kasetines bombas rugpjūčio karo metu naudojo tiek Gruzija, tiek Rusija, skelbia CNN. Nuo kasetinių bombų sukeltų sužalojimų žuvo mažiausiai 25 civiliai. Tiesa, tiek Maskva, tiek Tbilisis kategoriškai neigia naudoję kasetines bombas. Kasetinės bombos yra iššaunamos iš artilerijos pabūklų arba numetamos aviacijos. Vienoje bomboje yra daug mažų sprogstamųjų užtaisų, kurie pasklinda po plačią teritoriją.

Gruzijos parlamentas pradėjo tyrimą, kas pradėjo karą P. Osetijoje. Prezidento atstovai sako, kad įsakymas pradėti puolimą duotas jau po to, kai į teritoriją įriedėjo Rusijos tankai. Kas viską pradėjo – klausimą, kurį daugelis eilinių gruzinų klausė nuo pirmųjų karo valandų, dabar užduoda šalies parlamentarai.

Pirmadienį Gruzija kreipėsi pagalbos į Tarptautinį Teisingumo Teismą. Šalis teigia, jog separatistiniuose Pietų Osetijos ir Abchazijos regionuose etniniai gruzinai yra vejami iš kaimų ir šiose teritorijose vykdoma „sisteminga etninio valymo programa“. Tokiu staigiu Gruzijos kreipimusi siekiama parengti įstatymą, kuriuo būtų sustabdytas Rusijos vykdomas etninių gruzinų „terorizavimas“ ir jiems būtų leista grįžti į namus Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Indijoje žmogaus teises ginančios grupės reikalauja, kad šalies karinės pajėgos ir maoistų sukilėliai tučtuojau liautųsi į konfliktą įtraukinėti ir vaikus. „Human Rights Watch“ teigimu, visos centrinės Chhattisgarho valstijos partijos siunčia vaikus į ginkluotas operacijas. Šios organizacijos pranešime konstatuojama, jog jaunesnių nei 18 metų vaikų siuntimas į operacijas, kuriose gresia sužeidimai bei mirtis, pažeidžia tarptautinę teisę.

Naftos turtinga šalis pirmą kartą per 16 metų ruošiasi balsuoti Po neseniai įvykusių rinkimų fiasko Kenijoje ir Zimbabvėje visų dėmesys nukreiptas į Angolą. Rugsėjo 5 d. daugiau nei 8 mln. registruotų rinkėjų (iš maždaug 17 mln. gyventojų) turėtų balsuoti, kad išsirinktų naują parlamentą. Jie ilgai laukė šios privilegijos.

Tarptautinė žmogaus teises ginanti organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) pranešė, kad iš palydovo pagal Jungtinių Tautų UNOSAT programą padarytos nuotraukos patvirtino Pietų Osetijoje plačiai vykusį tyčinį gruzinų kaimų padeginėjimą. Iš nuotraukų penkiuose Pietų Osetijos gruzinų kaimuose - Tamarashenyje, Kekhvyje, Kvemo Achabetyje, Zemo Achabetyje ir Kurte - nustatyta, kad jie naikinti tyčia padeginėjant namus.