hibridinis karas

Lenkijos ir Baltarusijos sieną rugpjūčio 22-ąją nelegaliai bandė kirsti 60 užsieniečių, skelbia lenkų sienos apsaugos tarnyba. Pažymima, kad buvo atskira, itin agresyviai nusiteikusi grupė, kuri puolė pasieniečius ir taikėsi į juos iš ginklo. „Patrulius netoli Dubičės-Cerkevnės gyvenvietės užpuolė agresyvi 20 asmenų grupė iš Baltarusijos, kai kurie iš jų buvo su kaukėmis.

Latvijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba antradienį paskelbė telkianti savo darbuotojus pasienio ruožo su Baltarusija apsaugai stiprinti. Tarnyba priėmė sprendimą mobilizuoti pasieniečius „pastarąją parą smarkiai išaugus hibridinei grėsmei Latvijos ir Baltarusijos pasienyje, kai buvo užfiksuoti 96 bandymai neteisėtai kirsti Latvijos ir Baltarusijos sieną“, skelbiama tarnybos pranešime.

Po savaitės vyks NATO viršūnių susitikimas, tiek mūsų, tiek NATO pareigūnai ruošia įvairias saugumo priemones, tačiau mūsų pašonėje, galimai, yra „Wagner“ samdiniai, kiek esame saugūs? Su „Wagner“ samdiniais ir galimybe, kad jie užpuls Lietuvą, yra panašiai kaip su ufonautais. Teoriškai mes visatoje nesame vieni, bet praktiškai nė vieno ufonauto nesutikome. Prieš pradedant kalbėti, ar „Wagner“ grupuotė užpuls Lietuvą, pirmiau pagalvokime, kaip ir kodėl.

Rusija su Ukraina kariauja jau beveik penkis mėnesius, tačiau, kaip praeitą savaitę rusų kariams užėmus paskutinį ukrainiečių valdytą miestą Luhansko srityje – Lysyčianską – Vladimiras Putinas pasakė: „Mes dar nieko rimtai nepradėjome.“ Miesto užėmimas buvo svarbus laimėjimas V. Putino kampanijai, kurios tikslas – visas Ukrainos Donbaso regionas, rašo „The Financial Times“. Tai buvo Rusijai labai reikalinga ir karių nusiteikimą pagerinusi pergalė.

Europos Sąjunga jau pirmadienį priims sankcijas Minskui dėl toliau nuosekliai vykdomo hibridinio karo. Apie tai, kokios sankcijos laukia Lietuvos kaimynės, TV3 žinių „Dienos komentare“ papasakojo laikinasis Lietuvos ambasadorius Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas. Kokios sankcijos laukia Baltarusijos ir kas šiuo metu svarstoma? Briuselyje tarp valstybių narių ir ES institucijų yra labai gerai suvokiama, kas vyksta rytiniame ES pasienyje ir ties mūsų siena.

Tūkstančiai žmonių yra naudojami kaip ginklai Lukašenkos hibridiniame kare prieš Europą. Nuo liepos išaugus nelegaliai migracijai iš Baltarusijos į Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, tūkstančiai migrantų įstrigo prie ES sienų. Apie tai komentare rašo Latvijos vidaus reikalų ministrė Marija Golubeva. Pateikiame visą komentarą, pasirašytą ministrės vardu.

Darbą Lietuvoje antradienį pradeda NATO kovos su hibridinėmis grėsmėmis paramos komanda, ji teiks paramą šalies institucijoms dorojantis su migrantų krize ir kitu kaimynų spaudimu.

Šią savaitę siūlydamas Lietuvai dialogą autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka tik nori laimėti laiko, sako Lietuvos prezidentas. „Matau, kad tiesiog mėginama laimėti laiko, mėginama dezorientuoti tarptautinę bendruomenę ir mėtyti pėdas“, – ketvirtadienį „Delfi TV“ sakė Gitanas Nausėda.

Karai, kaip žinia, ne tik pavojingas, bet ir brangiai kainuojantis bei daug rūpesčių keliantis dalykas. Rezultatas gali pasirodyti visiškai ne toks, kaip buvo iš pat pradžių sumanyta. Tai ką daryti kurios nors iš šalių vadovybei, kuriems labai jau trukdo ramiai naktimis miegoti kažkuri kita valstybė, tačiau tuo pačiu nesinori prisiimti milžiniškos rizikos? Štai čia ir susiduriame su hibridiniu karui. Jūsų kariai ramiai sau tūno barakuose, laivynas – uostuose.

Sopoto centre rusai išprovokavo muštynes su lenkais. Kas išprovokavo muštynes, iš esmės nėra aišku: trys Lenkijos piliečiai nuo 21-ių iki 34-ių metų sėdėjo ant suolelio vienoje iš miesto centrinių gatvių. Prie jų priėjo grupė bendraamžių rusų, kurie paprašė prisidegti. Žodis po žodžio – iš pradžių prasidėjo kivirčas, o vėliau ir muštynės: du vyrai į moteris pradėjo daužytis ir spardytis. Vienas iš rusų vėliau savo parodymuose nurodė, kad viską pradėjo lenkas, kuris smogė jam buteliu.

Baltijos šalių saugumas nėra tarp dešimties svarbiausių naujosios JAV prezidento administracijos darbotvarkės klausimų, teigia gynybos ekspertas iš JAV Samuelis Gardineris. „Baltijos šalys turi priežastį būti sunerimusios dėl to, kas vyksta Vašingtone“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė amerikietis.

Baltijos šalims gali pavykti atsilaikyti hibridinio karo su Rusija atveju, tačiau net ir su dabartine NATO pagalba pralaimėtų konvencinę kovą, paskelbė Jungtinėse Valstijose įsikūręs tarptautinis analitinis centras „RAND“. Tokį tyrimą jis paskelbė kai kuriems analitikams teigiant, jog Lietuva, Latvija ir Estija gali būti kitas Rusijos taikinys po jos veiksmų Ukrainoje.

Visas arsenalas hibridinių grėsmių yra besikeičiantis. Tie, kurie nori kurti nesaugumo aplinką, jie randa daugiau ir daugiau priemonių“, - diskusijoje „Vidurio ir Rytų Europos saugumas atsižvelgiant į hibridines grėsmes“ sakė Petras Auštrevičius. Anot P. Auštrevičiaus, Lietuva daro labai mažai dėl piliečių asmens duomenų apsaugos. „Lietuva labai dažnai pažeidinėja žmonių teisę į jų asmenų apsaugą“, - teigė jis.

Penktadienį Lietuvos šaulių sąjunga surengė tarptautinę konferenciją apie saugumo situaciją Baltijos regione. Apie grėsmes ir pasirengimą jas įveikti kalba Lietuvos ir užsienio diplomatai, politikai, karininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, politologai. Tarp svarbiausių temų – Rusijos propaganda, hibridinis karas ir jo grėsmė Lietuvos saugumui ir ko gali pasimokyti Europos Sąjunga ir Baltijos šalys iš Rusijos agresijos Ukrainoje.

Kodėl visi tie leftistų pagraudenimai dėl Vidurio ir Rytų Europos nenoro įsileisti iš Arabijos ir Šiaurės Afrikos plūstančią migrantų bangą skamba neįtikimai? Nes jie meluoja. Meluoja įžūliai, meluoja įsijautę, meluoja įsitikinę, kad per meinstryminę žiniasklaidą paskleistas melas nutildys kitaip manančius. Leftistai meluoja, nes neturi jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl Vidurio ir Rytų Europa privalėtų prisijungti kuopiant svetimą mėšlą.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos nuomone, Rusija mėgins „ardyti Ukrainos stabilumą iš vidaus“. „Hibridinio karo pobūdis artimiausiu metu keisis. Kai bendromis pastangomis mes gerokai sustiprinome valstybės gynybos pajėgumus, ginkluotųjų pajėgų galią ir efektyvumą, užuot ėjusį į ataką kaktomuša, Rusija ardys Ukrainos stabilumą iš vidaus“, – taip kalbėjo prezidentas penktadienį per Regionų plėtros tarybos posėdį Kijeve.

Žinių radijas Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius „ Žinių radijo“ laidoje „Opozicija” teigė, kad Rusijos taikomos įvairios sankcijos ir trukdžiai gali tęstis ilgai, todėl Lietuvos vežėjai ir kitų verslo šakų atstovai turi rimtai ieškoti kuo pakeisti Rusijos rinką. „Rusijos veiksmuose tikrai nėra nieko naujo. Galbūt stebina tik tai, kad Lietuvoje tokie Rusijos veiksmai sukelia karštas diskusijas.

 Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia pasirengusi auklėti vaikų globos namuose netinkamai besielgusius Biržų rajono savivaldybės tarybos narius. Pastarieji sako globos namuose išvydę negerų dalykų. Įvykio aplinkybes aiškinasi policija. „Buvau stipriai sujaudintas politikų veidmainiškumo ir cinizmo“, - sako Lietuvos evangelikų reformatų vicesupertintendentas kunigas Rimas Mikalauskas.