gyvūnai

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Nedideliame vieno kambario bute pareigūnai aptinka visur knibždėte knibždančius gyvūnus. Ištisą zoologijos sodą ar net nelegalų veislyną bute įsirengusi pora pareigūnams užsispyrusiai tvirtino, kad savo gyvūnėlių jiems neatiduos nė už ką. Visą situaciją nufilmavo ir laidos „Farai“ operatoriaus kamera. Pirmiausiai smalsiu žvilgsniu atvykėlius pasitiko du Sfinkso veislės katinai.

Suženklinti visus šunis ir kates žmonėms liko pusmetis. Vadinamojo „čipo“ kaina svyruoja nuo dešimties iki 30-ies eurų, ne visiems ji įkandama, tad valdžia kurpia planą, kokią kompensaciją už gyvūno ženklinimą galės gauti socialiai remtini žmonės. Tiesa, gyvūnų teisių apsaugos organizacijos abejoja, ar nepasiturintys žmonės išvis varginsis užsiimti „čipais“, o dalis veterinarų svarsto, kad prieglaudos taip sparčiai nesipildytų, jei valdžia kompensuotų ir augintinio kastracijos išlaidas.

Žiaurus elgesys su gyvūnais nesiliauja. Kėdainių rajone tarnybos konfiskavo 6 šunis, kuriuos šeimininkė ne tik laikė purvyne, bet ir mušė. Moteris grasino ir atvykusiems specialistams.  Keiksmais, o vėliau ir smūgiais pabėgusį šunį talžo Kėdainių rajono Bartkūniškių gyventoja Irena. Tempia už virvės, užvertos vietoj antkaklio ir pavadėlio, ir net kelis kartus spiria nelaimėliui.  O bartkūniškė smūgių šuniui ginasi.

Kviečiame nusikelti į Meksiką ir akis į akį susidurti su vienu pavojingiausių pasaulio plėšrūnų — bengaline tigre, akylai saugančia savo keturis mažylius, kuriuos tik ką atsivedė. Ši Meksikos zoologijos sode gyvenanti dviejų su puse metro ilgio ir porą šimtų kilogramų sverianti bengalinėtigrė – menki juokai. Ypač dėl šių keturių mažylių, kuriuos vos prieš mėnesį atsivedusi tigrė saugo it savo akį. Net patyrę prižiūrėtojai prie jų prisiartinti negali.

Vaikai visada atskleidžia visą tiesą. Į TV3 laidą „Gero vakaro šou“ vėl grįžo rubrika „Rimti pokalbiai“, kurios metu vaikai atsako į visus rūpimus klausimus. Šį kartą vaikai atskleidė, kokių gyvūnų jie turi ir kaip jiems sekasi juos auginti. Viena mergaitė iš Kauno teigė, kad namie ji su šeima augina dramblį, o kita teigė, kad jų augintinis nešioja apatines kelnaites. „Šuniukas Alūne yra su triusikėliais, nes mano mamytė juos nupirko. Ji kažkada prisisiojo namuose“, – pasakojo mergaitė.

Ispanijos laukinės gamtos rezervate gimė du itin reti baltieji liūtukai. Mažyliams dar tik kelios dienos, tačiau jie jau bando riaumoti. Kol kas šių dviejų liūtukų skleidžiamas kniaukimas į riaumojimą nepanašus, tačiau jiems tik kelios dienos. Patinėlis ir patelė didžiąją dienos dalį kol kas praleidžia snausdami Andalūzijos regione esančiame gyvūnų rezervate, jiems skirtoje vaikiškoje lovelėje. Liūtukų prižiūrėtojai negali atsidžiaugti. Baltieji liūtai gimsta itin reti.

Klaipėdoje vieno išgelbėto šuns istorija paskatino veterinarus ir gyvūnų mylėtojus prabilti apie į Lietuvą medžioti atvykstančius ispanus. Šie atsigabena ir medžioklinius šunis. Maža to, su keturkojais elgiasi kaip įpratę savo šalyje – marina badu, alina ir net naudoja Lietuvoje uždraustus elektrinius antkaklius. Tačiau mūsų šalies institucijos net iš tokių svečių išgelbėtus šunis grąžina jiems atgal ir teisinasi, jog tokie įstatymai. Šuo į Lietuvą atkeliavo iš Ispanijos.

Zoologijos soduose per pandemiją karaliauja ramybė. Štai Kubos zoologijos sodas džiaugiasi per pandemiją sulaukęs gausybės retų gyvūnų rūšių mažylių. Linksmas bengalų tigrų ketvirtukas pliuškenasi Kubos nacionaliniame zoologijos sode. Čia pat ir leopardų mažylis… Kačių giminaičiai čia atsirado pastaraisiais metais. Kubos zoologijos sodas, kaip ir jų kolegos visame pasaulyje – pajuto, ką reiškia pandemija: nedarbas, finansavimo ir pašarų trūkumas.

Dar vienas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis Lietuvoje. Gargždiškiai rado nuošaliame tvenkinyje nuskandintą škotų terjero veislės kalytę. Liudininkus sukrėtė žudikų ciniškumas – rūbais aprengtas šuo nuskandintas akmenį pririšus prie jo paties pavadėlio.  Gargžduose palei nuošalų tvenkinį vaikščioję žmonės radėjo traukti vandenyje plaukiojantį pavadėlį. Jo gale, su prie pavadėlio pririštu akmeniu, aptiko nuskandintą šuniuką. Liudininkai iki šiol negali atsigauti nuo pamatyto vaizdo.

Pagailėjusi buvusio sutuoktinio laikytų šunų ir kačių panevėžietė atsidūrė aklavietėje. Iš geros širdies pradėjusi rūpintis alkstančiais gyvūnais dabar to neišgali, bet ir pagalbos neprisišaukia. Esą tiek savivaldybė, tiek maisto ir veterinarijos tarnyba siuntinėja vieni nuo kitų, o realiai keturkojai alksta ir murkdosi savo išmatose. Vos kieme su maistu rankoje pasirodo panevėžietė Vitalija, iš pakampių ima lįsti išalkusios katės, prie jų netrukus prisišlieja ir šuo.

Kolumbijoje išardžius platų gyvūnų kontrabandininkų tinklą, vietos pareigūnai iš nusikaltėlių konfiskavo dešimtis didžiulių jūrinių vėžlių. Kviečiame pamatyti šių gyvūnų kelionę į laisvę. Šiaurės Kolumbijos Gvachiros departamento papludimyje į Atlanto vandenyno bangas neria vienas iš daugiau nei 30-ties jūrinių vėžlių, kuriuos iš gyvūnų kontrabandininkų atėmė šalies kariuomenė. Nešioti juos tikrai nelengva. Šie didžčkiai dažnai sveria ir 200 kilogramų.

Ruduo vis labiau įsibėgėja, o spalvoti lapai ar kitos rudens gėrybės papuošė ne vienų žmonių namus. Visgi, jūsų į namus parsineštas rudeninis derlius gali būti pavojingesnis nei manėte. Laikyti savo kates ir šunis nuo kenksmingų maisto produktų yra viena, tačiau visai kas kita yra, kai savo kailėtus draugus. Rudens derlius gali būti labai nuodingas mūsų augintiniams. Sodininkystės ekspertas Calum Maddock nurodė 5 pavojingiausius augalus augintiniams.

Net ir po kelių šimtų milijonų metų dinozaurų pėdsakus galime aptikti ir šiandien. Brazilijoje, Palo Santo regione, Monte Alto tyrėjai aptiko fosilijas, kurios priklauso iki tol neidentifikuotam dinozaurui. Monte Altasas yra laikomas viena turtingiausių radinių vietų kai kalbame apie dinozaurų fosilijas.

Iš Lietuvos pajūrio namo išvažiavusius vilniečius, kauniečius ar kitų miestų bei miestelių poilsiautojus pliaže pakeitė kitokie svečiai. Tiesa, šiems pasilinksminimo vietų nereikia, užtenka saulės, vandens ir smėlio – Lietuvos pliažus pamėgo ruoniai. Vis tik specialistai įspėja – šiuos svečius geriau palikti ramybėje.  Baltijos jūra Palangos kranto link lyg niekur nieko plaukia ruonis. O tada jis lipa į krantą.

Specialistai skelbia, kad greitu metu šalies daržuose ir laukuose gali pradėti trūkti daržovių, vaisių ir uogų. Pasaulyje nykstant vabzdžiams apdulkintojams, Lietuvoje jiems taip pat gali grėsti pavojus. Entomologai ragina Aplinkos ministeriją pradėti stebėti, kiek pievose gyvena vabzdžių ir netgi pradėti vesti apdulkintojų registrą. Drugiai jau miega, tačiau specialistai planuoja pradėti drugių, bičių ir kitų vabzdžių apdulkintojų skaičiavimą dar šiemet.

Šiandien – pasaulinė gyvūnų diena. Šia proga augintinių mylėtojai dieną buvo kviečiami į renginį „Auginu atsakingai“, kurio metu veterinarijos gydytojai nemokamai nuo pasiutligės skiepijo naminius gyvūnus – šunį, katę ar šešką. Šventėje taip pat buvo galimybė paženklinti savo augintinį. Apie tai – reportaže. Miauksintis škotų nulėpausis Pilkis ką tik buvo paženklintas ir įtrauktas į gyvūnų augintinių registrą.

Kol lietuviai prieglaudose ieško gražių ir sveikų, o dažnai ir į veislinius panašių augintinių, pas užsieniečius į kitas šalis iškeliauja mūsų prieglaudose ilgiausiai užsibuvę ir dažnai įvairių negalių kamuojami keturkojai. Jie viską ir apmoka. Mišrūnas Longailendas iš prieglaudos „Penkta koja“ ruošiasi kelionei į Suomiją, jam atliekamos medicininės ir grožio procedūros.

Australijoje vietinės televizijos operatoriui pavyko užfiksuoti neeilinį susidūrimą su krokodilu. Arba tiksliau jo nasrais. Didžiulis gyvūnas šoko iš vandens, pagriebė skriejantį droną dingo po vandenio. Atgauti aparatą ir įspūdingus kadrus pavyko tik per atsitiktinumą. Krokodilus dronu filmuojantis Australijos „ABC“ televizijos operatorius nė neįtaria, kad staiga jo brangi įrangą su visa dokumentinio filmo apie šiuos roplius medžiaga keliaus į lagūnos dugną.

Didžiosios Britanijos karališkoji pora — princas Viljamas ir Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton įrodinėja, kad jie ne karališkojo dvaro lepūnėliai. Kelionės į Šiaurės Airiją metu pora nepabijojo stoti į akistatą su pavojingomis gyvatėmis ir vorais bei su studentais gėrė alų ir viskį. Kembridžo kunigaikštienė Kate Middleton ir princas Viljamas demonstruoja šaltus nervus.

Rugsėjį prasidėjusi elnių, briedžių, stumbrų ruja džiaugsmas gamtos stebėtojams, tačiau galvos skausmas gyventojams ir pavojus vairuotojams – mat į rujos vietas keliaujantys gyvūnai keliuose dažnai iššoka tiesiai mašinom po ratais. Už susidūrimą su gyvūnais draudikai gyventojams išmoka milijonines sumas, o policijos atstovai kasmet suskaičiuoja vis daugiau gyvūnų sukeltų avarijų. 3-ejų metų jaunas briedis vietovėje šalia Lieponių kaimo, Trakų rajone, įstrigo melioracijos griovyje.

Gamtoje dabar ypatingas metas – pats elnių tuoktuvių įkarštis. Miškus drebina jų griausmingas baubimas ir įnirtingos kovos. Kasmet stebėti šių įspūdingų reginių plūsta žmonės.  Pavakarė ir lašnoja lietus, o girininko lydimas smalsuolių būrelis traukė Karalgirio pakraščiais. Jau iš tolo aidintis griausmingas baubimas įspėjo, kad žmonės įžengė į tauriųjų elnių valdas, kur dabar pats jų rujos įkarštis.

Marijampolėje aptikta dar viena galimai nelegali gyvūnų veisykla. 26 veislinius šunis ir 16 kačių veterinarijos inspektoriai rado laikomus pasibaisėtinomis sąlygomis. Gyvūnai buvo laikomi viename tankiai gyvenamame mikrorajone. Manoma, kad šunys ir katės nebuvo išleidžiami į lauką, todėl net kaimynai nežinojo, kad greta jų veikia veisykla. Iš galimai nelegalios veisyklos gyvūnai atvežti ir apgyvendinti prie Marijampolės esančiuose gyvūnų globos namuose.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai Marijampolėje aptiko keliasdešimt nelegaliai veistų ir blogomis sąlygomis laikytų augintinių, pranešė tarnyba. Pareigūnai, tikrindami informaciją apie gyvūnų augintinių gerovės pažeidimus, šią savaitę inicijavo patalpų patikrinimą Pietario gatvėje, Marijampolėje. Gyvenamajame name ir ūkinio pastato patalpose rasti 28 skirtingų veislių šunys ir 16 kačių.

Nesuvokiamas žmonių žiaurumas Rokiškio rajone. Sesers kieme jaunas vyras kirviu užkapojo pririštą šunį. Egzekuciją matė ir mokyklinio amžiaus vaikas. Žiauraus elgesio su gyvūnais Lietuvoje nemažėjant, Seimui pateiktos Gyvūnų gerovės pataisos. Lietuvoje gali atsirasti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba. Buivėnų kaimo Rokiškio rajone gyventoja rodo vietą kur kaimynės brolis kirviu užkapojo šunį.

Prieš tris mėnesius įsigaliojęs reikalavimas ženklinti visus šunis, kates bei šeškus Lietuvoje kelią į gyvenimą skinasi vangiai. Ypač mažesniuose miesteliuose bei kaimuose. Žmonės nesupranta tokios procedūros tikslo, gąsdina ir kaina. Veterinarai sako, kad šalies valdžia įstatymą priėmė, tačiau jo įgyvendinimu visai nesirūpina. O gyvūnų prieglaudos jau ruošiasi išmestų keturkojų antplūdžiui.  78-erių Karolina jau trečius metus augina šunį vardu Kora.

Baltarusių sienos apsaugos tarnyba dalinasi vaizdais neva Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje į koncertiną įsipainioja ir dėl to gaišta briedžiai. Į tokius vaizdus reaguoja Lietuvos medžiotojai ir žvėrių teisių gynėjai. Esą gyvūnai žūsta siaubingose kančiose. Tačiau Lietuvos pasieniečiai tokią informaciją neigia, o politologai sako, kad Baltarusija tokius vaizdus tikslingai naudoja norėdama nuteikti šalies žmonės prieš koncertinos statymą ir komplikuoti Lietuvos sienos apsaugą.

Vokiečių mokslininkai išmokė karves eiti į tualetą. Skamba neįtikėtinai, bet tai tiesa. Šis mokslininkų išradimas padės kovoti su atmosferos užterštumu įvairiomis nuodingimis dujomis. Margoji ramiai sau atsidaro vartelius, apsižvalgo, įeina į kelių kvadratinių metrų ploto žalios spalvos patalpą ir… šlapinasi. Tai ne šiaip koks užkampis fermoje – o specialiai karvėms sukurtas tualetas.

Kraupūs vaizdai iš tradicinės grindų medžioklės Farerų salose. Tik panašu, kad Farerų žvejai šį kartą persistengė – vienu ypu išskerdė kone pusantro tūkstančio delfinų giminaičių. Net prie tradicijos pratusiems vietiniams šių metų medžioklė pasirodė per žiauri. Vaizdas neskirtas vaikams, gali šokiruoti jautresnius žiūrovus.  Mums neįprastus, kraupius grindų medžioklės vaizdus iš Danijai priklausančių Farerų salų platina gamtosaugos organizacija Sea Shepherd.

Žiauri, tačiau laimingai pasibaigusi šunyčių gelbėjimo istorija šalia Šiaulių. Vyras nusprendė ką tik gimusius šunelius užkasti. Juos gelbėti puolė cypimą išgirdę kaimynai. Vieno išgelbėti nebepavyko, tačiau du atkasti gyvi. Šuniukus pražudyti norėjęs vyras aiškina, kad neturėjo, kur jų dėti, o specialistai primena – už tokį Lietuvoje dar pasitaikantį žiaurų elgesį su gyvūnais gresia baudos.  „Jie gyvi!“ – dar vos gyvą šunytį iš po žemių iškasa veterinarijos tarnybos darbuotoja.

Savaitgalį ugniagesiai išgelbėjo į nelaimę patekusius gyvūnus – briedį, katiną ir šunį.   Penktadienį vakare buvo pranešta, kad Trakų rajone, Grendavės seniūnijoje, Spenglininkų kaime, į drenažo griovį įkrito briedis ir stovi dumble iki kaklo. Ugniagesiai kartu su Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojais briedį ištraukė naudodami virves, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tą pačią dieną Prienuose ugniagesiai išgelbėjo katiną.

Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, antradienį pranešė prokuratūra. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas kovą, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai informavus policijos pareigūnus apie Jurbarke pas vieną gyvūnų augintoją rastus šunis. Tikrintojai įtarė, kad gyvūnams buvo atliktos draudžiamos veterinarinės procedūros.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad jau nuo rugsėjo 1-osios visi veisimui naudojami gyvūnai augintiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie parduodami, ar ne, privalo būti suženklinti mikroschemomis bei registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ir toliau galioja įpareigojimas, jog parduodami ar perduodami gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis iki jų pardavimo ar perdavimo momento.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad jau nuo rugsėjo pirmosios visi veisimui naudojami gyvūnai augintiniai, nepriklausomai nuo to, ar jie parduodami, ar ne, privalo būti suženklinti mikroschemomis bei registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Ir toliau galioja įpareigojimas, jog parduodami ar perduodami gyvūnai turi būti paženklinti mikroschemomis iki jų pardavimo ar perdavimo momento.

Išvykdami į kelionę savo augintinius dalis šeimininkų pirmiausia mėgina patikėti artimųjų ar bent pažįstamų priežiūron. Tačiau, kai artimieji augintinio pasaugoti negali, reikia ieškoti alternatyvų – prieglaudos, augintinių viešbučio ar nepažįstamų žmonių pagalbos. Vis dėlto, dvi savo kates internete rastiems žmonėms prieš kelionę patikėjusi lietuvė pasakoja vos per plauką išgelbėjusi augintinius nuo naujų šeimininkų.

Kaip žino kiekvienas šunų mylėtojas, iš savo pūkuoto draugo bučinių sulaukti galima bet kada. Žinoma, iš tikrųjų, yra tokių, kurie mėgsta taip išreiškiamą šuns meilę. Pasak medicinos specialistų ir virusologų, tai gali būti ne pati geriausia idėja.  Kaip neseniai „The Hippocratic Post“ paaiškino Londono Karalienės Marijos universiteto virusologijos ir bakteriologijos profesorius emeritas Johnas Oxfordas: „Tai ne tik tai, kas yra seilėse.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuolat stebi internetinėje erdvėje ir spaudoje talpinamus skelbimus apie parduodamus ar dovanojamus gyvūnus augintinius. Vien per pastarąjį pusmetį įvertinta beveik 7 tūkst. tokių skelbimų, kuriuose buvo siūloma įsigyti populiarių veislių šunis ir kitus augintinius, rašoma pranešime spaudai. Užfiksuota, kad vienas iš penkių skelbimų buvo neatitinkantis nustatytų reikalavimų.

Šunys sukarpytomis balso stygomis, tačiau kaltų nėra. Vykdydami patikrinimą policininkai bei maisto ir veterinarijos specialistai aptiko 26 šunis, daliai kurių buvo nukarpytos balso stygos. Tačiau veisėjas pasiteisino, kad keturkojus tokius jau įsigijo iš kažkokios baltarusės moters, o tokios prokurorams rasti nepavyko. Prokuratūra nutraukė tyrimą.

Daugelis iš mūsų žino jau nuo seno, kad angis – nuodinga ir pavojinga gyvatė. Tačiau „Facebook“ puslapio „Džiunglių žmogus“ įkūrėjas, biologas, egzotinių gyvūnų specialistas Gerardas Paškevičius skuba šį mitą paneigti sakydamas, kad mūsų angys – fantastiški gyvūnai ir turėtume joms dėkoti bei bučiuoti uodegėles. Vyras patikina, kad Lietuvoje neturim tokių gyvačių, kurių reikėtų bijoti: „Mums labiau reikėtų saugotis erkių, uodų, žabalių.

Nidoje iš Rusijos atbėgę šunys užpuolė dzūkiškas avis. Tokia istorija nutiko Kuršių nerijoje. Ten jau trečius metus biologai atsiveža avis bei ožkas, kad šios nugriaužtų invazines augalų rūšis. Vilkų šioje teritorijoje nėra, tad specialistai manė, kad nesaugomoms avims nieko nenutiks. Tačiau avis užpuolė migrantai šunys, o vienai jų perkando gerklę. Jau trečius metus Kuršių nerijoje vyksta specialus projektas.

Singapūre pasaulį išvydo pandos jauniklis. Tai – didelis džiaugsmas visam zoologijos sodui, mat iki šiol ši panda su savo patinėliu nesėkmingai jauniklio susilaukti bandė net septynerius metus. Singapūre jau dešimtmetį gyvenanti dvylikos metų panda Jia Jia pagimdė jauniklį. Pandos prižiūrėtojai sulaikę kvapą laukė atomazgos, mat su savo patinėliu Jia Jia jauniklio susilaukti bandė net septynerius metus.

Gyvūnų sugebėjimai pergudrauti žmones kartais gali būti stulbinantys, o tuo visiškai įsitikino vienos Teksaso gyvūnų prieglaudos darbuotojai. Į geležinį narvą uždaryta juodos spalvos murklė pramoko pati atsidaryti narvą. Pasinaudodama savo letenomis katė pravėrė durų skląstį ir pabėgo iš narvo. Sužinojęs apie tokį katės sugebėjimą Ataskosos miesto prieglaudoje dirbantis veterinaras nutarė viską nufilmuoti.

Aliaskos mokslininkai atkūrė prieš 17 tūkstančių metų gyvenusio mamuto Kiko portretą. Anot jų, mamutas per savo 28-erius metus trukusį gyvenimą nukeliavo tiek žingsnių, kad pasaulį būtų galėjęs apeiti beveik du kartus. Tai jie išsiaiškino išanalizavę mamuto ilties cheminių elementų atmainas, vadinamuosius izotopus. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad Kikas pirmuosius 15 metų gyveno mamutų bandoje, tačiau nuo jos atsiskyrė ir galiausiai nugaišo iš bado vienut vienutėlis.

Viena Vokietijos gyvūnų prieglauda sugalvojo itin originalų būdą, kaip savo globotiniams rasti antrus namus. Populiarioje internetinių pažinčių programėlėje „Tinder“ gyvūnams sukūrė paskyras su viltimi, kad tinkamos poros nerandantys vokiečiai vietoj pasimatymo su žmogumi pasirinks globoti gyvūną. Katino, vardu kapitonas Kirkas, fotosesija vyko vienoje iš Miuncheno gyvūnų prieglaudoje.

Sekmadienį Lietuvos zoologijos sode buvo paskutinė lankytojams atvira darbo diena, nuo kitos savaitės šioje istorinėje Kauno vietoje prasidės maždaug dvejus metus truksianti renovacija. „Nuo pirmadienio Zoologijos sodas užsidaro ir kitą kartą į gyvūnus žmonės galės ateiti pažiūrėti tik 2023 metų rudenį“, – BNS teigė vyriausiasis biologas Benas Arūnas Noreikis.

Nerūpestingai ant ledo čiuožinėjantiems Imperatoriškiems pingvinams – dabar tikras išbandymų metas. Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba paskelbė įtraukianti būtent šią pingvinų rūšį į nykstančių rūšių sąrašą. Mat dėl klimato kaitos ir tirpstančių ledynų šie pūkuotieji atsidūrė pavojuje ir net ant išnykimo ribos. Didžiausi pasaulyje pingvinai veisiasi ant ledo ir gyvena Antarktidoje – stingdančioje oro temperatūroje, kurioje paprastas mirtingasis sunkiai išgyventų.

Šalia Dotnuvos miestelio Kėdainių rajone veIslinių avių bandą laikantis ūkininkas patyrė žiaurią vilkų ataką. Jauniklių kruvinų pamokų rezultatas 20 papjautų ir suėstų avių. Ūkininkai įsibaiminę, mat kruvini vilkų išpuoliai dar tik prasideda, o medžiotojams rankos surištos iki spalio vidurio. Tik tada saugomus plėšrūnus bus galima medžioti. Šalia Dotnuvos miestelio prie kelio ganosi Augio Rimkevičiaus veislinių avių iš Prancūzijos bandos.

Pasirodo, kad Lietuvoje gydyti onkologines gyvūnėlių ligas – praktiškai neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas nusprendė atidaryti „Rumina vet“ veterinarijos kliniką, skirtą diagnozuoti, tirti ir gydyti gyvūnus, sergančius onkologinėmis ligomis.

54 milijonai dolerių – tiek vertos gyvūnų dalys, kurias aptiko Nigerijos pareigūnai. Tarp radinių – net 17 tūkst. kilogramų skujuočių žvynų ir letenų bei beveik 900 kg dramblių ilčių. Šio radinio vertė rekordinė – tokio masto gyvūnų dalių kontrabandą Nigerijos pareigūnai aptinka pirmą kartą istorijoje.  Muitinės atstovai teigia, kad areštuoti trys užsieniečiai, galimai prisidėję prie operacijos ir vis dar ieškomas ketvirtas – operacijos galva.