gyventojai

Kodėl stringa piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui planas? Tokį klausimą kėlė Seimo nariai ir ragino nieko nelaukiant, kuo greičiau valdžią priimti sprendimus ir ruošti gyventojus gynybai. Politikai beda pirštu į susidariusią pavojingą situaciją prie Lietuvos sienos – Rusijos bei Baltarusijos veiksmus. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ragino Vyriausybę greičiau priimti pilietinio pasipriešinimo planą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo Valdemaro Sinkevičiaus (g. 1955 m.) paiešką. Paskutinį kartą vyras pastebėtas rugpjūčio 4 d. apie 16.20 val. adresu Kaišiadorių r., Žiežmarių mstl., Žaslių g. Vyras iki šiol negrįžo į namus. Vyro požymiai: išeidamas dėvėjo juodą kepurę su snapeliu, tamsų sportinį švarkelį ir juodas kelnes, avėjo gumines šlepetes.

Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių, maždaug 10-čia tūkstančių sumažėjo ukrainiečių bendruomenė, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189 tūkst.

Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis nuo vasario, kai Lietuvos bankas (LB) pradėjo skelbti jų palūkanų normas, padidėjo 1,5 mlrd. eurų, arba 40 proc. Vien birželį, palyginti su geguže, jis išaugo 315 mln. eurų (6,4 proc.), pranešė LB. Birželio pabaigoje Lietuvos bankuose ir kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių: 16,1 mlrd. eurų einamųjų ir 5,2 mlrd. eurų terminuotųjų. Didžiausią pastarųjų dalį – beveik 3,9 mlrd. eurų – sudarė iki vienerių metų trukmės indėliai.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena vyksta į Lukiškių aikštę, kur vyks baigiamasis akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncertas. Ukrainos pirmąją porą išlydi gausus būrys žmonių. Į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą antradienį atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Išlipęs iš lėktuvo V. Zelenskis skubėjo į Pilies g. Vilniuje, kur jis su delegacija ir apsistojęs.

Lietuvoje – istorinis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno vizitas Lietuvoje. Antradienį J. Bidenas Prezidentūroje susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Vėliau J. Bidenas parašė ir socialiniame tinkle „Twitter“. „Ačiū, Lietuva, už malonų priėmimą“, – rašė J. Bidenas. „Mes esame Lietuvoje NATO viršūnių susitikime. Mūsų aljansas yra stipresnis, energingesnis ir vieningesnis nei bet kada“, – dalinosi J. Bidenas.

Neringos taryba ketvirtadienį posėdyje pritarė savivaldybės administracijos siūlymui panaikinti įvažiavimo į Neringą rinkliavos lengvatas autobusams, priklausantiems šios kurortinės teritorijos gyventojams.  Šiam sprendimui, kaip BNS informavo savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, tarybos nariai pritarė vieningai.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Seimas uždraudė daugiabučių šilumos punktus perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tačiau gyventojams bus paliekama galimybė šilumos punktus leisti prižiūrėti kitoms įmonėms ar asmenims.    Seimas ketvirtadienį už balsavus 118 parlamentarų priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Prieš tokias pataisas nebalsavo niekas, taip pat nebuvo ir susilaikiusiųjų.

Čekiukų skandalas nuo savivaldybių politikų gali nubėgti lyg vanduo nuo žąsies. Tokia išvada peršasi po pirmųjų visuomenės apklausų. Jos rodo, kad pasitikėjimas savivalda per mėnesį smuko devyniais procentais ir tiesiog sugrįžo į priešrinkiminį lygį. Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. O toks abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių.

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad reikalai i valstybėje juda į gerąją pusę, rodo LRT pirmadienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad taip manančiųjų yra 22 proc., tuo metu 76 proc. teigė, kad situacija prastėja. Palyginti su balandžio apklausa, palankiai situaciją šalyje vertinančiųjų dalis liko tokia pat, tačiau išaugo skaičius manančių, kad padėtis blogėja (balandį – 68 proc.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta skubus įspėjimas tėvams. Moteris rašo, kad Šeškinės mikrorajone, Vilniuje, gatvėje vaikšto vyras ir svetimiems vaikams siūlo saldainių. Skelbiama, kad tai įvyko birželio 6-ąją, apie 17 valandą, kai vaikas ėjo iš būrelio. Siūlė saldainių  Kaip rašo vilnietė, prie vaiko priėjo nepažįstamas vyras, ėmė aiškinti, kad pažįsta vaiko mamą ir pasiūlė saldainių. Visa laimė, kad vaikas nepatikėjo ir nesusigundė svetimo vyro žodžiais.

Verslu šiemet pasitiki 52 proc. Lietuvos gyventojų – 4 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais, rodo Lietuvos verslo aplinkos tyrimo duomenys.  Anot jų, visuomenės pasitikėjimą verslu dažniausiais lemia skaidri įmonės veikla, pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu bei atsakingi sprendimai energetikos krizės. Vadovų konferencijos EBIT ir tyrimų bendrovės RAIT atliktas tyrimas taip pat rodo, kad apskritai verslo vertinimas Lietuvoje nėra aukštas: 29 proc.

JAV specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais Johnas Kerry naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2050-aisiais, kai pasaulio gyventojų skaičius beveik pasieks 10 milijardų, planeta susidurs su dideliais sunkumais, tačiau susilaikė nuo raginimo amerikiečiams keisti gyvenimo būdą. Lapkritį pasaulio gyventojų skaičius oficialiai viršijo aštuonis milijardus. Tai daugiau kaip tris kartus viršija pasaulio gyventojų skaičių 1950 metais.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Bachmute žuvo 204 civiliai. Tarp jų – keturi vaikai, sako miesto meras Oleksijus Reva. „Mes, Bachmuto gyventojai, daug praradome. Tačiau didžiausi nuostoliai yra žmonių gyvybės. Nuo karo pradžios buvo sužeisti 505 mūsų žmonės, iš jų 17 vaikų. Deja, žuvo 204, tarp jų keturi vaikai“, – „Ukrinform“ sako jis. Pasak mero, prieš karą Bachmute gyveno apie 70 tūkst. žmonių. Šiuo metu Bachmute liko apie 500 žmonių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, jog vykstant grupės „Rammstein“ koncerto paruošiamiesiems darbams Vingio parke, bus ribojamas pėsčiųjų ir visų transporto priemonių eismas. Paruošiamieji darbai prasidės gegužės 9 d. 9 val. Pirmiausia bus aptveriama Vingio parko estrados teritorija, kurioje iki gegužės 24 d. bus draudžiamas pėsčiųjų eismas. Aptverta teritorija bus išplėsta gegužės 16–23 dienomis.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis siūlo suteikti gyventojams dar daugiau pasirinkimo galimybių renkantis šilumos punkto prižiūrėtoją.  Peticijų komisijos pirmininkas siūlo leisti daugiabučių šilumos punktus perduoti tretiesiems asmenims, kurie nebūtų namo butų ir patalpų savininkai.  E. Pupinis Seime registravo tokią Šilumos ūkio įstatymo pataisą. Dabar šilumos punktą draudžiama perduoti tretiesiems asmenims. Išimtys taikomos namo administratoriui ir šilumos tiekėjui.

Aiškiai matoma perėja su kalneliu, momentinio važiavimo greičio švieslentė, įspėjamasis kelio ženklas „Vaikai“ – visa tai nesustabdo vairuotojų prie pėsčiųjų perėjos Viršuliškių gatvėje. Naujienų portalui tv3.lt Kristina papasakojo bijanti ryte pirmoką vaiką išleisti į mokyklą. Ir prašo tik vieno – sustabdyti kelių erelius. „Veiksmas vyksta netoli Viršuliškių g. 103, Vilniuje.

Pernai, lyginant su metais anksčiau, 7 proc. punktais sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis gyventi, rodo trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pristatytas tyrimas. 2022-aisiais manančių, kad šalyje yra saugu gyventi buvo 69 proc., o 2021-aisiais – 76 procentai. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai yra suprantama, nes „karas Ukrainoje ir kitos grėsmės padarė įtaką“. Beveik devyni iš dešimties gyventojų (87 proc.

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės, rodo naujausia apklausa. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais gali 54 proc. gyventojų. Tuo metu 32 proc. tai gali padaryti tik iš dalies, o 8 proc. nurodo esantys visiškai priklausomi nuo antrosios pusės, tėvų ar valstybės pagalbos.

Šiandien Žemę pasieks pavojinga magnetinė audra, kuri truks vieną dieną. Po trijų dienų turėtų būti dar viena magnetinė audra, bet ji turėtų trukti ilgiau ir būti stipresnė. Pasak meteorologinės svetainės „Meteoagent“, magnetinė audra Žemę pasieks šiandien ir turėtų trukti vieną dieną. Audra bus vidutinio stiprumo – 4 balų. Paskutinė ir stipriausia mėnesio magnetinė audra prognozuojama balandžio 20 ir 21 d., jos stiprumas sieks 6 balus.

Penktadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, beveik pusė tam neprieštarautų, ketvirtadienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 47 proc. gyventojų neprieštarautų, jei jų kaimynystėje gyventų žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį registravo opozicijos parlamentarų iniciatyvą rinkti gyventojų parašus, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas. „Norime pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nustatant galimybę žmonėms, mokantiems būsto palūkanas, dalį pinigų atgauti pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Lietuvos gyventojų skolų suma siekia 364,8 mln. eurų – beveik 6,8 mln. eurų daugiau nei šių metų pradžioje, rodo naujausia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. „Creditinfo Lietuvos“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas teigė, kad žmonių įsiskolinimo padidėjimą galima sieti su išaugusiomis elektros, dujų bei šilumos kainomis.

Eurostatas prognozuoja, kad iki 2100-ųjų Lietuvoje gyventojų sumažės trečdaliu – iki 1,78 mln. žmonių. Naujausiais surašymo duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 2,81 mln. gyventojų. Remiantis prognozuojamais duomenimis, 2070 metais Lietuvoje gyvens 2 mln., o 2085 – 1,85 mln. žmonių. Eurostatas skaičiuoja, kad bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius 2100 metais bus 6 proc., arba 27,3 mln. gyventojų, mažesnis, palyginti su 2022-aisiais, ir sieks 420 milijonų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sugriežtino tvarką, kaip visuomenė turės būti informuojama apie planuojamą aplinką teršiančio verslo veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, pirmadienį pranešė ministerija.  Vienas reikalavimų – nurodyti, ar atsižvelgta ir kaip į gyventojų pastabas. Nesant šios informacijos strigtų veiklos leidimų išdavimo procedūros.  Teigiama, kad visuomenė galės geriau susipažinti su tokio vertinimo rengimo dokumentais.

Jauna mama, gyvenanti Vilniaus Šeškinės mikrorajone, neslepia baimės. Išėjus vieną vakarą pasivaikščioti su sūnumi, ją ištiko šokas pamačius, kas dedasi. Moteris naujienų portalui tv3.lt sako, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių jaunų vyrų, kurių elgesys – visiškai neprognozuojamas. Puolė link vaiko  Ji pasidalijo patirtimi ir skubiai perspėjo gyventojus, o ypač tuos, kurie turi vaikų, būti atsargiais. „Tą vakarą mane ištiko stabas.

Didžiojoje Britanijoje saugumo sumetimais iš prekybos atšaukiami kai kurie vaistai nuo kosulio, kurių sudėtyje yra folkodino (pholcodine). Sveikatos ekspertai teigia, kad egzistuoja labai reta tikimybė, jog kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija, susijusi su būtent su folkodinu. Gyventojai raginami patikrinti namuose turimų tablečių ar sirupų nuo kosulio pakuotes, ar tarp sudedamųjų dalių nėra įrašytas folkodinas.

Kėdainiuose sugriuvus Tilto gatvės tiltui problemos nesibaigia. Kol atliekamos ekspertizės, ne tik nejuda jokie tilto tvarkymo darbai ir jau kalbama, kad tiltas nebus suremontuotas greičiau nei per 2 ar 3 metus, bet ir lieka vos žingsnis iki didelės nelaimės – žmonės nepaiso to, kad tiltas uždarytas ir apjuostas užtvaromis. Pėstieji jas jau pralaužė.

Rinkėjų aktyvumas šiemet kiek didesnis nei ankstesniais metais per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Rinkėjų nestabdė ir didelės eilės kai kuriuose savivaldybėse. Specialioje laidoje „TV3 žinios. Savivaldybių rinkimai“ kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas teigė, kad gyventojai eilėse turėjo laukti po 2 val., kad galėtų atiduoti savo balsą.

Nuo praėjusios ir šios savaitės Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas uždraudė naudoti socialinio tinklo „TikTok“ programėlę darbiniuose įrenginiuose. Visuomenėje dėl šito kilo nemažai pasipiktinimo ir nerimo iš paprastų vartotojų. Kibernetinio saugumo specialistas Marius Pareščius perspėja, kad vartotojai programėlę turėtų ištrinti. Pasak M. Pareščiaus, darbo telefonuose neturėtų būti įdiegta tokio pobūdžio programėlė, mat ji tuomet būtų naudojama ne pagal paskirtį.

41 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad viena svarbiausių šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) iškilusių problemų yra tarptautinė padėtis, 31 proc. – energijos tiekimas, 24 proc. – kylančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos, rodo ketvirtadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Tuo metu Bendrijos vidurkis vertinant šias problemas siekė atitinkamai 28, 26 ir 32 proc.  Apklausos duomenimis, Europos ekonominę padėtį gerai vertina 64 proc. Lietuvos gyventojų (40 proc.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pasitikėjimo telefonu 2022 metais sulaukė beveik 2,8 tūkst. pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus ir išaiškino 684 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių. 2021 metais pagal gyventojų pranešimus buvo nustatyta pažeidimų už 577 tūkst. eurų, pranešė VMI.

Vilniaus rajono gyventojų skaičiui ir toliau augant, 2022 m. pasiektas rekordinis gyventojų skaičiaus prieaugis per dešimtmetį – Vilniaus rajonas per metus „paaugo“ net 5 806 naujais gyventojais, o per visą dešimtmetį – daugiau kaip 15,5 tūkst.

Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą (MMA), rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys. Įstaigos direktorė Julita Varanauskienė sako, kad daugiausiai – beveik 60 proc. – iš jų buvo dirbantys pensininkai, jaunimas, vaikus auginantys tėvai, kuriems nereikia mokėti papildomų „Sodros“ įmokų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

Kinijos gyventojų skaičius pernai pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius sumažėjo ir daugiausiai gyventojų turinčiai pasaulio valstybei gresia demografinė krizė, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys. 1,4 mlrd. gyventojų turinčioje šalyje gimstamumas, senstant darbo jėgai, rekordiškai sumažėjo, o analitikai įspėja, kad šis spartus mažėjimas gali stabdyti ekonomikos augimą ir padidinti spaudimą valstybės iždui. „2022 metų pabaigoje šalyje gyveno 1 411,75 mln.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius yra didžiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, rodo Migracijos departamento turima statistika. Apibendrinus 2022 metų antrojo pusmečio duomenis, Lietuvoje iš viso registruota ir čia gyvena 189 411 užsieniečių. Praėjusių metų viduryje, liepos 1-ąją, tokių asmenų mūsų šalyje buvo 145 118. Fiksuojamas ir didžiausias Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičiaus šuolis per kalendorinius metus. 2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 89 proc.

Latvijoje 2022 metų lapkritį gimė 1 053 kūdikiai ir mėnesio gimstamumo rodiklis buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, parodė išankstiniai nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, kurie apibendrinami nuo 1995 metų sausio.

Lietuvos gyventojai senėja. Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurios duomenis skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, nuo 2011 m. iki 2021 m. Lietuvos gyventojų amžiaus mediana padidėjo 3 metais. Dabar medianinis amžius Lietuvoje yra 44,1 m., o prieš dešimtmetį buvo 41,1 m. Mediana yra skaičių aibės centrinis skaičius, kuris aibę dalija į dvi dalis – mažesnių už medianą ir didesnių už medianą. Taigi, jei tau yra 44,1 m., tai pusė Lietuvos yra už tave jaunesni, o kita pusė už tave vyresni.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

Dėl sienos griūties Vilniuje Užupyje ant kojų sukeltos specialiosios tarnybos: kilo pavojus, kad nuslinks terasa. Per įvykį žmonės nenukentėjo, tačiau teko evakuoti apie 20 žmonių, kai kuriems teko nakvoti ne savo namuose. Apie 19-ą valandą į Vilniaus Užupį atvažiavo gausios gelbėtojų pajėgos, policija užtvėrė Paupio gatvę. Iš pradžiŲ pranešta, kad nuvirto namo siena, atsiųsti ir medikai.

Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje. „Įsismarkavusias diskusijas dėl galimo išėjimo į pensiją 72 metų vertinu neigiamai. Kaip dar vieną žmonių gąsdinimą. Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Apie tai dabar negali būti jokių kalbų.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Anot Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, tai gali tapti ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo problema. Ir toliau sparčiai mažėjant gyventojų gali nutikti taip, kad šalis nebesugebės pati apsiginti.

Trys milijonai – ir šį kartą ne krepšinio himną turime galvoje. Kone trys milijonai vienetų vakcinų nuo koronaviruso jau buvo ir greitu metu dar bus utilizuota, mat baigėsi jų galiojimo laikas. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) slapukauja ir nesako, kiek Lietuvai kainavo šių dabar jau dūmais išeinančių vakcinų pirkimas ir utilizavimas. Turi paruošę visiems Statistikos duomenimis, Lietuvoje pernai buvo skaičiuojama 2,8 mln. nuolatinių šalies gyventojų.

Liūdna statistika. Lietuviai – viena labiausiai sergančių tautų Europoje. Žmonės Lietuvoje gyvena beveik trumpiausiai visoje Europoje ir nuo statistinio europiečio atsilieka 5-eriais metais, o ir sveiko gyvenimo trukmė taip pat 7-eriais metais trumpesnė nei kitų Europos Sąjungos gyventojų. Mat lietuviai prastai maitinasi, daug geria ir rūko.

Įdiegtos naujos paramos priemonės, paslaugos tampa lengviau pasiekiamos, toliau mažinama administravimo našta – 2023 metus Užimtumo tarnyba pradeda nuo pokyčių. Daugiausiai pasikeitimų numatyta buvusių socialinių įmonių remiamojo įdarbinimo priemonės organizavimui, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai.  „Pastaruosius mėnesius aktyviai bendravome su dabar jau buvusių socialinių įmonių atstovais: atsakėme į klausimus, įsiklausėme į pastabas.

63 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 34 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. Prekybos vietose atsiskaitant grynaisiais pinigais apvalinimui iki nulio arba penkių centų dažniau pritaria 55 metų ir vyresni žmonės – 70 proc., pranešė Lietuvos bankas.