gyventojai

Kauno rajone, Domeikavoje, gyvenamųjų namų kvartale planuojama įkurti Pusiaukelės namus, skirtus nuteistiesiems, kurie stengiasi grįžti į visuomenę. Vietos bendruomenė kaip reikiant sunerimusi – žmonės baiminasi dėl vaikų, turto saugumo, teigiama, kad su gyventojais tokios įstaigos įkūrimas nebuvo aptartas, skelbia kasvykstakaune.

Kauniečiai beda pirštu į problemą – 9-ojo Forto gatvėje nėra šaligatvio, o tai tėvams su mažais vaikais sukelia rūpesčių. Savivaldybės atstovas skėsčioja rankomis, kad šioje vietoje įrengti šaligatvį nėra galimybės. Naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ kreipėsi skaitytojas, pasidalijęs vaizdais iš 9-ojo Forto gatvės. Kaip teigia, šaligatvio nebuvimas čia sukelia nemenkų iššūkių tėvams su mažais vaikais. „Turiu mažametį ir su juo negalime niekur eiti.

Kauno miesto Sargėnų gyvenvietės gyventojams tenka susidurti su netikėtumu – paaiškėjo, jog adresu Stumbrų g. 3, vos kelių šimtų metrų atstumu nuo šalia esančių darželio ir mokyklos, bus įrengti Pusiaukelės pataisos namai. Gyventojai piktinasi kalėjimų tarnybos sprendimu, mat teigia, jog jiems pranešta apie tai nebuvo, o dabar gyvenvietė taps pavojingesnė, NT vertė kris. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į kalėjimų tarnybą, kol kas nekomentuoja.

Lapkričio 1 d. įsigalioja atnaujinta apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka, kuri leis nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, patiems užsakyti individualiai išgaunamo ir maistui naudojamo vandens ištyrimą be šeimos gydytojo paskyrimo. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje.

Vyriausybės siūlomas NT mokestis audrina visuomenę. Ketvirtadienį prie Seimo planuojamas didžiulis mitingas, kuriame planuoja rinktis gyventojai iš visos Lietuvos. Žmones ketinama vežti autobusais iš visos Lietuvos. „Pasakyk NE mokesčiui už gyvenamąjį būstą“, – tokiu šūkiu socialiniame tinkle „Facebook“ kviečiami gyventojai jungtis į ketvirtadienio mitingą prieš NT mokestį. Vienas iš pagrindinių organizatorių nurodomas Raimondas Šimaitis.

Savaitgalį Izraelį sukrėtė teroristinės grupuotės „Hamas“ išpuoliai. „Vakarų ekspresui“ pavyko pakalbinti Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininką Feliksą Puzemskį, kuris sutiko pasidalinti šalyje tvyrančiomis nuotaikomis. Šiuo metu Izraelyje esantis Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis teigia, jog situacija labai įtempta. Nors į šalį jis atvyko kiek anksčiau, kruviniems įvykiams dar neprasidėjus, regione vėl atsinaujinę išpuoliai sukrėtė iki sielos gelmių.

Velso pakrante vaikščioję ir šunis vedžioję žmonės aptiko neįprastą gyvį – į krantą buvo išmesti į medūzas panašūs duobagyviai. Paskelbtas skubus įspėjimas besilankantiems Velso paplūdimiuose, nes tai yra „gražūs, bet mirtinai pavojingi jūros padarai“. Paplūdimiu besinaudojančių žmonių paprašyta laikytis atokiau nuo rasto „bauginančio plėšrūno“, rašo mirror.co.uk. Šiaurės Velso pakrantėje išplautas gyvis, kaip vėliau paaiškėjo, yra mirtinai pavojingas portugališkasis laivelis.

„Sodra“ išsiuntė pranešimus ir automatiniais skambučiais informavo per tūkstantį būsimų pensininkų, kurie turi stažo, įgyto iki 1994 metų, bet dar nepateikė tai įrodančių dokumentų. Tai padaryti jie gali bet kada, nelaukdami, kol sulauks senatvės pensijos amžiaus.

Pastarosiomis dienomis Pilaitės gyventojams nerimą kelia besikartojantys smurtinio pobūdžio nusikaltimai – nuo praėjusio ketvirtadienio tokių užfiksuota mažiausiai trys. Savo istoriją portalui tv3.lt pasakojo ir nuo smurto nukentėję gyventojai – vieną iš gyventojų naktį sekė vyras, vėliau ją užpuolęs ir smaugęs, kita gyventoja buvo apvogta netoli paštomato. Policija apie problemas žino – sulaikytas vienas įtariamasis, vietinė policija stiprina patrulių pajėgas.

Lietuvą sudrebino žiaurus mokinio elgesys Šiaulių Simono Daukanto inžinerinėje gimnazijoje – jis užpuolė ir kumščiais talžė mokytoją, prašiusį mokinio nesinaudoti telefonu pamokos metu. Vėliau paaiškėjo, jog tiek mokyklos administracijai, tiek policijai, šis mokinys buvo žinomas dėl agresyvaus, netinkamo elgesio, tačiau veiksmų imtasi nebuvo.

Savaitgalį šiaurinėje uostamiesčio dalyje gyvenantys klaipėdiečiai socialiniuose tinkluose piktinosi agresyviu kaimyno augintiniu, įkandusiu moteriai. Tačiau į policiją dėl neprižiūrimo šuns nesikreipta. Pyktis dėl Tauro 7-ojoje gatvėje lankstančio agresyvaus šuns liejosi „Facebook“ grupėje „Tauralaukio Bendruomenė“. Joje pranešta, kad pinčerių veislės šuo šeštadienį užpuolė pasivaikščioti išėjusią moterį ir jai įkando. Paviešinta ir nuotrauka, kurioje aiškiai matosi įkandimo žymės.

Po vadinamojo „čekiukų“ skandalo maždaug pusė gyventojų nurodo, kad jų pasitikėjimas savivalda sumenko, skelbiama LRT užsakymu atliktoje „Baltijos tyrimų“ apklausoje. Tyrimo duomenimis, klausiami, kaip pavasarį kilęs skandalas paveikė jų pasitikėjimą savivalda, 47 proc. respondentų nurodė, kad požiūris į vietos valdžią pasikeitė neigiamai. Taip dažniausiai pasisakė vyresni nei 50 metų gyventojai, miestiečiai. Be to, daugiau savivalda tvirtino nusivylę moterys nei vyrai.

Internete pasklidus informacijai, kad vienoje iš Panevėžio parduotuvių dirba viena iš šiurpiųjų Šiaulių „kanibalėmis“ pramintų merginų, 2011-ųjų vasarą žiauriai nužudžiusių 17-metę moksleivę, panevėžiečiai pakraupo.

Prailgintuvų yra kiekvienuose namuose ir dažnai net dideliais kiekiais. Tačiau ne visi žino, kokius buitinius prietaisus prie jų galima prijungti. Kokių prietaisų negalima jungti prie prailgintuvo Pirmiausia supraskime, kokią apkrovą gali atlaikyti prailgintuvas. Jie skirstomi į mažos galios (iki 1 000 W), vidutinės galios (iki 2 200 W) ir galingus - (nuo 2 200 W). Verta pasiteirauti gamintojo.

Pirmadienio rytą Gervėnupio, Vaišvydavos, Rokų ir net Jonučių apylinkėse buvo girdimas galingas sprogimas. Aiškėja, kad garsas skrido iš Rokų poligono. „Šiandien ryte, prieš 8 val. Vaišvydavoje/Rokuose įvyko kažkoks sprogimas. Garsas buvo siaubingas. Gal Rokų poligonas kažką išbandė. Tik neadekvačiai anksti“, – naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ pranešė skaitytoja. „Šiandien Panemunė, Rokai skendėja baisioje smarvėje degėsių? Kažkas sprogo labai smarkiai prieš 1 val.

Kauno marių dugne likusių užlietų kaimų istorijos kasmet atgyja vis naujai. Šiemet tam pasirinkta mitologinė misterija. Ją kuria ir profesionalūs atlikėjai, ir vietiniai gyventojai. Jie kviečia prisiminti lietuviškąją Atlantidą ir vandeniu užlietus tūkstančių žmonių gyvenimus. Ten, kur dabar tyvuliuoja Kauno marios, prieš 64 metus virė gyvenimas, ganėsi karvės, triūsė darbininkai, augo sodai ir stūksojo kaimo trobos.

„Rail Balticos“ vėžė, kuri eis pro Panevėžį, sukėlė didžiulį gyventojų pasipiktinimą. Mat dėl europinės geležinkelio vėžės dalis žmonių neteks savo namų – pagal planą juos tiesiog teks nušluoti nuo žemės paviršiaus. Gyventojai stebisi, kodėl projekto rengėjai ir vykdytojai bruka brangiausiai kainuosiančią ir žmonių gyvenimus griausiančią alternatyvą. Netoli Panevėžio, Bernatonių kaime įsikūrusioje sodų bendrijoje gyvenanti Irena patyrė šoką išvydusi „Rail Balticos“ vėžės planą.

Savaitės pradžioje Pašilaičių mikrorajone gyventojai stebėjo meilės romaną, kurio baigtis – išliko paslaptimi. Viešai romantinius jausmus Rasai demonstravęs vyras net pusantros valandos laukė savo damos, tačiau ar ji atvyko – niekas taip ir nesužinojo. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Pašilaičiai“ pasidalinęs nuotraukomis, kuriose matyti ant žemės patiestas užrašas „Rasa myliu“, Darius Radejevas rašė: „Kažkas arba prisidirbo... Arba pasipirš.

Kodėl stringa piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui planas? Tokį klausimą kėlė Seimo nariai ir ragino nieko nelaukiant, kuo greičiau valdžią priimti sprendimus ir ruošti gyventojus gynybai. Politikai beda pirštu į susidariusią pavojingą situaciją prie Lietuvos sienos – Rusijos bei Baltarusijos veiksmus. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas ragino Vyriausybę greičiau priimti pilietinio pasipriešinimo planą.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato pareigūnai vykdo Valdemaro Sinkevičiaus (g. 1955 m.) paiešką. Paskutinį kartą vyras pastebėtas rugpjūčio 4 d. apie 16.20 val. adresu Kaišiadorių r., Žiežmarių mstl., Žaslių g. Vyras iki šiol negrįžo į namus. Vyro požymiai: išeidamas dėvėjo juodą kepurę su snapeliu, tamsų sportinį švarkelį ir juodas kelnes, avėjo gumines šlepetes.

Per pirmąjį 2023-ųjų pusmetį daugiau kaip 6 tūkst. padaugėjo Lietuvoje gyvenančių įvairių užsienio valstybių piliečių, maždaug 10-čia tūkstančių sumažėjo ukrainiečių bendruomenė, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas. Naujausiais duomenimis, liepos 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 195 tūkst. 550 užsieniečių, o 2023 m. sausį tokių asmenų šalyje buvo 189 tūkst.

Gyventojų terminuotųjų indėlių portfelis nuo vasario, kai Lietuvos bankas (LB) pradėjo skelbti jų palūkanų normas, padidėjo 1,5 mlrd. eurų, arba 40 proc. Vien birželį, palyginti su geguže, jis išaugo 315 mln. eurų (6,4 proc.), pranešė LB. Birželio pabaigoje Lietuvos bankuose ir kredito įstaigose gyventojai iš viso laikė 21,5 mlrd. eurų indėlių: 16,1 mlrd. eurų einamųjų ir 5,2 mlrd. eurų terminuotųjų. Didžiausią pastarųjų dalį – beveik 3,9 mlrd. eurų – sudarė iki vienerių metų trukmės indėliai.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su žmona Olena vyksta į Lukiškių aikštę, kur vyks baigiamasis akcijos „Keliu vėliavą už Ukrainą NATO“ koncertas. Ukrainos pirmąją porą išlydi gausus būrys žmonių. Į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą antradienį atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Išlipęs iš lėktuvo V. Zelenskis skubėjo į Pilies g. Vilniuje, kur jis su delegacija ir apsistojęs.

Lietuvoje – istorinis Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno vizitas Lietuvoje. Antradienį J. Bidenas Prezidentūroje susitiko su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Vėliau J. Bidenas parašė ir socialiniame tinkle „Twitter“. „Ačiū, Lietuva, už malonų priėmimą“, – rašė J. Bidenas. „Mes esame Lietuvoje NATO viršūnių susitikime. Mūsų aljansas yra stipresnis, energingesnis ir vieningesnis nei bet kada“, – dalinosi J. Bidenas.

Neringos taryba ketvirtadienį posėdyje pritarė savivaldybės administracijos siūlymui panaikinti įvažiavimo į Neringą rinkliavos lengvatas autobusams, priklausantiems šios kurortinės teritorijos gyventojams.  Šiam sprendimui, kaip BNS informavo savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, tarybos nariai pritarė vieningai.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Seimas uždraudė daugiabučių šilumos punktus perduoti trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tačiau gyventojams bus paliekama galimybė šilumos punktus leisti prižiūrėti kitoms įmonėms ar asmenims.    Seimas ketvirtadienį už balsavus 118 parlamentarų priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas. Prieš tokias pataisas nebalsavo niekas, taip pat nebuvo ir susilaikiusiųjų.

Čekiukų skandalas nuo savivaldybių politikų gali nubėgti lyg vanduo nuo žąsies. Tokia išvada peršasi po pirmųjų visuomenės apklausų. Jos rodo, kad pasitikėjimas savivalda per mėnesį smuko devyniais procentais ir tiesiog sugrįžo į priešrinkiminį lygį. Pasak politologų, tai rodo, kad didelei daliai mokesčių mokėtojų nelabai rūpi, kaip išrinkti politikai naudoja jų pačių pinigus. O toks abejingumas gali padėti įklimpusiems politikams išsisukti be didesnių pasekmių.

Tik kas penktas Lietuvos gyventojas mano, kad reikalai i valstybėje juda į gerąją pusę, rodo LRT pirmadienį paskelbta naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa.  Gegužės mėnesį atlikta apklausa parodė, kad taip manančiųjų yra 22 proc., tuo metu 76 proc. teigė, kad situacija prastėja. Palyginti su balandžio apklausa, palankiai situaciją šalyje vertinančiųjų dalis liko tokia pat, tačiau išaugo skaičius manančių, kad padėtis blogėja (balandį – 68 proc.

Socialiniame tinkle „Facebook“ plinta skubus įspėjimas tėvams. Moteris rašo, kad Šeškinės mikrorajone, Vilniuje, gatvėje vaikšto vyras ir svetimiems vaikams siūlo saldainių. Skelbiama, kad tai įvyko birželio 6-ąją, apie 17 valandą, kai vaikas ėjo iš būrelio. Siūlė saldainių  Kaip rašo vilnietė, prie vaiko priėjo nepažįstamas vyras, ėmė aiškinti, kad pažįsta vaiko mamą ir pasiūlė saldainių. Visa laimė, kad vaikas nepatikėjo ir nesusigundė svetimo vyro žodžiais.

Verslu šiemet pasitiki 52 proc. Lietuvos gyventojų – 4 procentiniais punktais daugiau nei praėjusiais metais, rodo Lietuvos verslo aplinkos tyrimo duomenys.  Anot jų, visuomenės pasitikėjimą verslu dažniausiais lemia skaidri įmonės veikla, pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu bei atsakingi sprendimai energetikos krizės. Vadovų konferencijos EBIT ir tyrimų bendrovės RAIT atliktas tyrimas taip pat rodo, kad apskritai verslo vertinimas Lietuvoje nėra aukštas: 29 proc.

JAV specialusis pasiuntinys klimato kaitos klausimais Johnas Kerry naujienų agentūrai AFP sakė, kad 2050-aisiais, kai pasaulio gyventojų skaičius beveik pasieks 10 milijardų, planeta susidurs su dideliais sunkumais, tačiau susilaikė nuo raginimo amerikiečiams keisti gyvenimo būdą. Lapkritį pasaulio gyventojų skaičius oficialiai viršijo aštuonis milijardus. Tai daugiau kaip tris kartus viršija pasaulio gyventojų skaičių 1950 metais.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Bachmute žuvo 204 civiliai. Tarp jų – keturi vaikai, sako miesto meras Oleksijus Reva. „Mes, Bachmuto gyventojai, daug praradome. Tačiau didžiausi nuostoliai yra žmonių gyvybės. Nuo karo pradžios buvo sužeisti 505 mūsų žmonės, iš jų 17 vaikų. Deja, žuvo 204, tarp jų keturi vaikai“, – „Ukrinform“ sako jis. Pasak mero, prieš karą Bachmute gyveno apie 70 tūkst. žmonių. Šiuo metu Bachmute liko apie 500 žmonių.

Vilniaus miesto savivaldybė informuoja, jog vykstant grupės „Rammstein“ koncerto paruošiamiesiems darbams Vingio parke, bus ribojamas pėsčiųjų ir visų transporto priemonių eismas. Paruošiamieji darbai prasidės gegužės 9 d. 9 val. Pirmiausia bus aptveriama Vingio parko estrados teritorija, kurioje iki gegužės 24 d. bus draudžiamas pėsčiųjų eismas. Aptverta teritorija bus išplėsta gegužės 16–23 dienomis.

Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis siūlo suteikti gyventojams dar daugiau pasirinkimo galimybių renkantis šilumos punkto prižiūrėtoją.  Peticijų komisijos pirmininkas siūlo leisti daugiabučių šilumos punktus perduoti tretiesiems asmenims, kurie nebūtų namo butų ir patalpų savininkai.  E. Pupinis Seime registravo tokią Šilumos ūkio įstatymo pataisą. Dabar šilumos punktą draudžiama perduoti tretiesiems asmenims. Išimtys taikomos namo administratoriui ir šilumos tiekėjui.

Aiškiai matoma perėja su kalneliu, momentinio važiavimo greičio švieslentė, įspėjamasis kelio ženklas „Vaikai“ – visa tai nesustabdo vairuotojų prie pėsčiųjų perėjos Viršuliškių gatvėje. Naujienų portalui tv3.lt Kristina papasakojo bijanti ryte pirmoką vaiką išleisti į mokyklą. Ir prašo tik vieno – sustabdyti kelių erelius. „Veiksmas vyksta netoli Viršuliškių g. 103, Vilniuje.

Pernai, lyginant su metais anksčiau, 7 proc. punktais sumažėjo manančiųjų, kad Lietuva yra saugi šalis gyventi, rodo trečiadienį Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) pristatytas tyrimas. 2022-aisiais manančių, kad šalyje yra saugu gyventi buvo 69 proc., o 2021-aisiais – 76 procentai. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tai yra suprantama, nes „karas Ukrainoje ir kitos grėsmės padarė įtaką“. Beveik devyni iš dešimties gyventojų (87 proc.

40 proc. šalies gyventojų sako, kad yra visiškai arba iš dalies finansiškai priklausomi nuo kitų ir nesusidorotų be pagalbos iš antrosios pusės, tėvų ar valstybės, rodo naujausia apklausa. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos duomenimis, savarankiškai pasirūpinti savo finansiniais poreikiais gali 54 proc. gyventojų. Tuo metu 32 proc. tai gali padaryti tik iš dalies, o 8 proc. nurodo esantys visiškai priklausomi nuo antrosios pusės, tėvų ar valstybės pagalbos.

Šiandien Žemę pasieks pavojinga magnetinė audra, kuri truks vieną dieną. Po trijų dienų turėtų būti dar viena magnetinė audra, bet ji turėtų trukti ilgiau ir būti stipresnė. Pasak meteorologinės svetainės „Meteoagent“, magnetinė audra Žemę pasieks šiandien ir turėtų trukti vieną dieną. Audra bus vidutinio stiprumo – 4 balų. Paskutinė ir stipriausia mėnesio magnetinė audra prognozuojama balandžio 20 ir 21 d., jos stiprumas sieks 6 balus.

Penktadalis Lietuvos gyventojų nenorėtų, kad jų kaimynystėje gyventų žmonės su intelekto ar psichosocialine negalia, beveik pusė tam neprieštarautų, ketvirtadienį pranešė Centrinė projektų valdymo agentūra. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa rodo, kad 47 proc. gyventojų neprieštarautų, jei jų kaimynystėje gyventų žmonės, turintys intelekto ar psichosocialinę negalią.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį registravo opozicijos parlamentarų iniciatyvą rinkti gyventojų parašus, kad Seimui būtų teikiama pataisa dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos už būsto paskolas. „Norime pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą nustatant galimybę žmonėms, mokantiems būsto palūkanas, dalį pinigų atgauti pasinaudojant gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Lietuvos gyventojų skolų suma siekia 364,8 mln. eurų – beveik 6,8 mln. eurų daugiau nei šių metų pradžioje, rodo naujausia kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. „Creditinfo Lietuvos“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas teigė, kad žmonių įsiskolinimo padidėjimą galima sieti su išaugusiomis elektros, dujų bei šilumos kainomis.

Eurostatas prognozuoja, kad iki 2100-ųjų Lietuvoje gyventojų sumažės trečdaliu – iki 1,78 mln. žmonių. Naujausiais surašymo duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 2,81 mln. gyventojų. Remiantis prognozuojamais duomenimis, 2070 metais Lietuvoje gyvens 2 mln., o 2085 – 1,85 mln. žmonių. Eurostatas skaičiuoja, kad bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius 2100 metais bus 6 proc., arba 27,3 mln. gyventojų, mažesnis, palyginti su 2022-aisiais, ir sieks 420 milijonų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sugriežtino tvarką, kaip visuomenė turės būti informuojama apie planuojamą aplinką teršiančio verslo veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, pirmadienį pranešė ministerija.  Vienas reikalavimų – nurodyti, ar atsižvelgta ir kaip į gyventojų pastabas. Nesant šios informacijos strigtų veiklos leidimų išdavimo procedūros.  Teigiama, kad visuomenė galės geriau susipažinti su tokio vertinimo rengimo dokumentais.

Jauna mama, gyvenanti Vilniaus Šeškinės mikrorajone, neslepia baimės. Išėjus vieną vakarą pasivaikščioti su sūnumi, ją ištiko šokas pamačius, kas dedasi. Moteris naujienų portalui tv3.lt sako, kad pastaruoju metu ypač padaugėjo nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių jaunų vyrų, kurių elgesys – visiškai neprognozuojamas. Puolė link vaiko  Ji pasidalijo patirtimi ir skubiai perspėjo gyventojus, o ypač tuos, kurie turi vaikų, būti atsargiais. „Tą vakarą mane ištiko stabas.

Didžiojoje Britanijoje saugumo sumetimais iš prekybos atšaukiami kai kurie vaistai nuo kosulio, kurių sudėtyje yra folkodino (pholcodine). Sveikatos ekspertai teigia, kad egzistuoja labai reta tikimybė, jog kai kuriems žmonėms gali pasireikšti alerginė reakcija, susijusi su būtent su folkodinu. Gyventojai raginami patikrinti namuose turimų tablečių ar sirupų nuo kosulio pakuotes, ar tarp sudedamųjų dalių nėra įrašytas folkodinas.

Kėdainiuose sugriuvus Tilto gatvės tiltui problemos nesibaigia. Kol atliekamos ekspertizės, ne tik nejuda jokie tilto tvarkymo darbai ir jau kalbama, kad tiltas nebus suremontuotas greičiau nei per 2 ar 3 metus, bet ir lieka vos žingsnis iki didelės nelaimės – žmonės nepaiso to, kad tiltas uždarytas ir apjuostas užtvaromis. Pėstieji jas jau pralaužė.

Rinkėjų aktyvumas šiemet kiek didesnis nei ankstesniais metais per savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Rinkėjų nestabdė ir didelės eilės kai kuriuose savivaldybėse. Specialioje laidoje „TV3 žinios. Savivaldybių rinkimai“ kandidatas į Vilniaus merus Artūras Zuokas teigė, kad gyventojai eilėse turėjo laukti po 2 val., kad galėtų atiduoti savo balsą.