gydytojai

Jurbarko ligoninėje – vienintelis sergantis vaikas, o gydytojo jam apžiūrėti nėra. Su tokia realybe susidūrė keturmečio berniuko mama. Matydama, kad naktį sūnaus būklė prastėja, mama tikėjosi budinčio gydytojo pagalbos, tačiau šis taip ir nepasirodė. Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlikus patikrinimą, paaiškėjo, kad tiek gydytojas, tiek kitas personalas padarė pažeidimų. Ligoninei taip pat rekomenduota tobulinti darbo tvarką.

Dar neprasidėjus Kėdainių ligoninės metinės veiklos ataskaitos svarstymui komitetuose, ji buvo nagrinėjama kartu su Gydytojų sąjungos nariais bei Sveikatos ir socialinių reikalų komitete. Tiesa, jų metu paaiškėjo, kad nemažai problemų yra ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje, tačiau dėl to ligoninės vadovai nesibodėdami kaltę suvertė skyriaus vedėjui ir žiniasklaidai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad e. sveikatos portale gyventojai gali ne tik patys užsiregistruoti pas gydytoją, bet ir užregistruoti kitą atstovaujamą asmenį. Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinė sistema leidžia greitai ir patogiai užsiregistruoti bei paslaugas gauti greičiau.

Siekiant mažinti eiles gydymo įstaigose, jos bus skatinamos suteikti daugiau išplėstinių konsultacijų, kai pacientui atliekamos dvi ar daugiau diagnostinių ar gydomųjų medicininių intervencijų – tam skirti papildomi 17 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa peržiūrėjo ir padidino išplėstinių konsultacijų įkainius, kad aktualiausios konsultacijos pacientams visa apimtimi būtų suteiktos vieno apsilankymo metu.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto atsakingų institucijų atstovai pastebi, kad patys pacientai ne visada išnaudoja visas galimybes pas gydytojus patekti greičiau. Plačiau apie tai, kai užsiregistruoti ten, kur paslaugos reikia laukti trumpiau, aiškina Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, kad galima pasirinkti ir kreiptis į gydytoją bei gydymo įstaigą, kurioje eilė yra trumpesnė.

„Meškiukų ligoninė“ – į ją mažylius sukvietė Belgijos medicinos studentai.  Čia mažieji galėjo gydyti ir net operuoti savo mylimiausius žaislus.  Taip būsimi medikai sumąstė padėti vaikams, kad šie nebijotų gydytojų. Tad vaikai galėjo susipažinti su medicinos procedūromis, įvairiais aparatais ir įrankiais. Belgijos medicinos studentas kantriai mergytei aiškina, kaip reikia išgydyti jos pacientą – žaislinį šunelį. Ir nors jis pliušinis, jį operuoti reikia ne mažiau atsakingai.

Jungtinės Karalystės ligoninių gydytojai pirmadienį pradėjo trijų dienų streiką dėl darbo užmokesčio tą pačią savaitę, per kurią taip pat streikuos mokytojai, geležinkelių darbuotojai ir valstybės tarnautojai. Gydytojai teigia, kad nuo 2008 metų, kai jų darbo užmokestis kelerius metus buvo didinamas žemiau infliacijos lygio, jų atlyginimas faktiškai sumažėjo 26 procentais.

Sutartis dėl nemokamų gydymo paslaugų yra, bet turi susimokėti pats – su tokia situacija susidūręs šilutiškis Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) sako nesuprantantis, kodėl už valstybės apmokamą paslaugą turi mokėti du kartus. Jei ir gali gauti nemokamą reikiamo gydytojo konsultaciją, tai tik toliau nuo namų, o ir laukti tenka ne vieną mėnesį. 49-erių šilutiškis į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs sveikatos paslaugų prieinamumu.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su VšĮ „Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija“ tęsia nemokamų mokymų ciklą „Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas“. Jo metu gydytojams, vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) pristatomi racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principai. Visi specialistai, siekiantys atnaujinti bei pagilinti žinias apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą, pranešimu spaudai kviečiami į nuotolinius susitikimus su savo srities ekspertais.

Siekdama užtikrinti sveiką senėjimą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki rugsėjo šalies gydymo įstaigose planuoja atidaryti apie 30 geriatrijos skyrių. Tam planuojama skirti 26,5 mln. valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų, pirmadienį pranešė ministerija. Pirmasis toks skyrius atidarytas Švenčionyse, jis skirtas senatvės ligų gydymui ir profilaktikai.

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Eilės Lietuvos poliklinikose rodo įsisenėjusias senjorų sveikatos problemas bei socializacijos trūkumą – vyresniems žmonėms gydytojai mūsų šalyje atlieka ir psichologo funkciją, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.   Eilės poliklinikose rodo, kad senjorams tikrai reikia medikų pagalbos – vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje turi daug apleistų ligų, tačiau tai kartu yra ir socialinė problema, teigia sveikatos apsaugos ministras.

Nors eiles pas gydytojus iš dalies lemia sisteminės problemos, kiekviena įstaiga atsakinga už darbo organizavimą taip, kad jų nebūtų, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Jis taip trečiadienį kalbėjo kilus pasipiktinimui dėl nuotraukose prie Klaipėdos jūrininkų ligoninės įamžintų dešimčių gyvoje eilėje laukiančių žmonių, kaip teigiama, siekiančių užsiregistruoti pas kardiologą.

Klaipėdiečiai stebėjosi antradienio rytą prie Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) filialo išvydę nusidriekusią milžinišką gyvą žmonių eilę. Gyventojai susirinko tam, kad galėtų užsiregistruoti eilei patekti pas gydytoją kardiologą. Gydymo įstaiga aiškina daranti viską, kad palengvintų registracijos procesą, tačiau pripažįsta – tokios apgulties nebuvo seniai.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) purto Šiaulių apskrities medikus. STT įtarimus kyšininkavimu pareiškė trims medikams ir 12 pacientų. Radviliškyje ir Kuršėnuose gydytojus pacientai papirkinėjo nuo 10 iki 100 eurų sumomis. Dviem medikams tai jau dabar kainavo politinę karjerą, jie buvo priversti trauktis iš Radviliškio rajono tarybos, gresia ir baudžiamosios bylos. O štai penki pacientai bylų išvengs, nes prisipažino davę kyšį, tačiau vis tiek turės susimokėti po 500 eurų.

Ukrainos Bachmuto miesto, esančio fronto linijoje, viename sveikatos centre gydytoja Jelena Molčanova palydi pacientus į siaurą kabinetą, šildomą malkomis kūrenamos krosnelės, kur išduoda vaistus ir užpildo mirties liudijimus. Kartais jos lankytojai – paskutiniai kasdien apšaudomo miesto, kur nutrauktas pagrindinių paslaugų teikimas, gyventojai – tiesiog ieško prieglobsčio nuo stingdančio šalčio.

Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Klinikinės medicinos ir farmacijos draugija organizuoja nemokamų mokymų ciklą „Racionalus vaistų skyrimas ir vartojimas“. Mokymų metu gydytojams, vaistininkams ir vaistininkų padėjėjams (farmakotechnikams) bus pristatomi racionalaus vaistų skyrimo ir vartojimo principai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kitais mokslo metais į valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijas bus priimti 365 asmenys, į odontologijos rezidentūros studijas – 12. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pranešimo, tokį skaičių būsimųjų medikų kaip būtiną prašė paruošti Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas.

Šiemet bus didinamas šeimos gydytojo komandos vaidmuo teikiant paslaugas, perskirstomas jiems tenkantis darbo krūvis. Pacientų taip pat laukia pokyčiai – prisirašant prie šeimos gydytojo, įtakos turės dvi aplinkybės: šeimos gydytojo pacientų skaičius ir gyvenamoji vieta. Kaip antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, tai numatyta ministro pasirašytame įsakymo projekte, kuriuo patvirtinta nauja Šeimos medicinos plėtros iki 2025 metų veiksmų plano redakcija.

Išpuolis Kaune – pacientę gelbėjusius Kauno rajono greitosios medikus užpuolė ligonės sūnus. Jis išplūdo darbuotojus ir grasino nužudyti, o vienam netgi kibo į atlapus, sumušė petį. Medikai parašė pareiškimą policijai, ši pradėjo ikiteisminį tyrimą. Aiškėja, kad kumščius į darbą prieš savo profesijos brolius paleido Kaune žinomas gydytojas ir dėstytojas, pagarsėjęs savo ūmiu būdu ir veikla prieš skiepus.

Kauno klinikose jau veikia pirmasis Telemedicinos centras Lietuvoje. Artimiausiu dar du bus įsteigti Vilniuje. Tad nuo šiol kilus abejonėms, ar reikia ligonį vežti dešimtis kilometrų iš regiono į didmiestį, medikai pirmiausia tarsis tarpusavy. O modernių technologijų pagalba galės net apžiūrėti pacientą. Esą taip bus taupomas laikas, pinigai, o pacientai gaus kokybiškas paslaugas visoje Lietuvoje. Arūnui labai skauda inkstus, dėl to jis skubiai atvežtas į regiono ligoninę.

Jurbarko ligoninėje – vienintelis sergantis vaikas, o gydytojo jam apžiūrėti nėra. Su tokia realybe susidūrė keturmečio berniuko mama. Matydama, kad naktį sūnus jaučiasi itin prastai – karščiuoja, blaškosi, dėl gerklės skausmo nenuryja vaistų, moteris paprašė pakviesti gydytoją, tačiau šis taip ir nepasirodė.

Eilės sveikatos sistemoje – sena kaip žemė problema, po pandemijos tik dar labai išryškėjusi. Ministerija akcentuoja, kad vienos priežasties čia nėra, tad ir bėdai spręsti burtų lazdelės nepakaks. Vis tik konstatuojama, kad pasitempti turėtų net tik gydymo įstaigos, bet ir patys pacientai. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad bandant pažaboti eiles sveikatos sektoriuje ir patys gydytojai vieną po kito vardija pasiūlymus, kaip būtų galima efektyvinti jų darbą.

Medikai pripažįsta, kad terorizuojantys ir vienu ar kitu būdu smurtaujantys pacientai – jų darbo kasdienybė. Nukenčia ne tik skubią pagalbą teikiantys medikai, bet ir pacientą nuolatos prižiūrintys šeimos gydytojai. Politikai tokius pacientus užsimojo pažaboti baudomis, vis tik patys gydytojai neslepia, kad daliai gyventojų tai bus nė motais.

Lietuvos ligoninės, poliklinikos skęsta pacientų eilėse. Medikai sunkiai susitvarko su darbo krūviu, aiškina, kad trūksta specialistų, o jau dirbantiems tenka gaišti laiką: galynėtis su dokumentų kalnais, pažymomis, siuntimais bei nuolatos stringančia e-sveikatos sistema. Tiesa, gydytojai vardija ne tik problemas, bet ir jų sprendimų būdus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys aiškina, kad pašalinti įsisenėjusias bėdas ne taip paprasta ir prašo pagalbos.

Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, toks didelis rajonas kaip Kėdainių turi suktis su trimis greitosios medicinos pagalbos brigadomis (GMP). Iki šiol mūsų krašte dirbo penkios GMP brigados, o nuo lapkričio pirmos vienos iš jų jau buvo atsisakyta. Tačiau didžiausi pasikeitimai laukia jau kitąmet – greitosios brigadų PSPC sudėtyje apskritai nebeliks. Pagal audito išvadas Kėdainių PSPC turėjo per daug ir GMP automobilių, ir brigadų.

Gydytojai beveik kasdien darbe ar darbo aplinkoje patiria smurtą. Problemos mastas tylus, tačiau didelis. Kodėl gydytojai nesikreipia pagalbos, o institucijos tyli ir nepadeda? Psichologas, politikas Gediminas Navaitis pasiūlė tam išeitį. Į paviršių kyla vis daugiau istorijų apie gydytojus patyrusius smurtą darbo aplinkoje, vienos istorijos paviešinamos, kitos – nutylimos. Tačiau paaiškėjo, kad smurtą patiria visgi ir kitos medicinos grandys.

Pirmadienį viešojoje erdvėje pasipylė medikų skundai apie nuo pat ryto vėl neveikiančią e.sveikatą. Dėl to gydytojai negali išrašyti receptų ir visavertiškai konsultuoti pacientų. Tik baigiantis dienai pranešta, kad pagaliau sistema veikia visu pajėgumu. Medikai nuo ryto perpykę ir negaili karčių žodžių ir replikų Registrų centrui, kuris atsakingas už e.sveikatos sistemos koordinavimą.

Vienas žymiausių Rusijos politikų nacionalistų pareiškė, kad rusų kariuomenėje, be kitų problemų, trūksta gydytojų. Šią žinią jis išsakė šeštadienį vykusiame susitikime su į kovą Ukrainoje mobilizuotų karių motinomis. Populistinės Liberalų demokratų partijos (LDPR) lyderio ir žemųjų parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko Leonido Sluckio komentarai buvo neįprastai viešas problemų kariuomenėje pripažinimas, Rusijos pajėgoms patyrus nemažai nesėkmių mūšio lauke.

Respublikinės Šiaulių ligoninės bendrosios praktikos slaugytojos pradeda dirbti trimis pamainomis vietoje dviejų. Ligoninės vadovai sako, kad tokiu eksperimentu siekiama, kad slaugytojos nepervargtų, skelbia Lietuvos ryto televizija. Pirmosios naująją tvarką išbandė gastroenterologijos, endokrinologijos ir neurologijos skyrių darbuotojos.  Tokia tvarka įvesta pasitarus su užsienio ligoninėmis.

Koronavirusinė infekcija, sudėliojusi kasdienę žmonių gyvenimo eigą nauja vaga ir taip pat atnešusi didelių netekčių ir skausmo, prislopo. Nors SARS-CoV-2 pakliuvo į endeminių virusų sąrašą, medikai ragina neužmiršti, kad tikimybė susirgti šia COVID-19 liga išlieka, todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į galimus infekcijos simptomus, kaip reikia gydytis namuose, bet ir įsidėmėti, kada būtina nedelsti ir kreiptis į gydytojus.  Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, gydytoja prof.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymų pokyčius, kuriais gerinamos gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų darbo sąlygos. Pakeitimai reikšmingai prisidės prie gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimo ir didesnio pasirinkimo praktikai. Taip pat sudaromos sąlygos jaunųjų specialistų pritraukimui į regionus. Ministerijos inicijuotiems pokyčiams pritarė Seimas, jie įsigalios 2023 m. sausio 1 d., rašoma SAM pranešime žiniasklaidai.

Klaipėdoje – antra per kelias dienas istorija, kai net į kelias ligonines pagalbos ieškoti atvykusį vyrą gydytojai išrašo namo, o grįžęs jis netrukus mirė. Sekmadienį mamos akivaizdoje mirė kitą savaitę 53 gimtadienį švęsti turėjęs vyras. Greitosios pagalbos medikai išduoda, kad tokie atvejai, kai jų į ligoninę atvežti pacientai tą pačią dieną išleidžiami namo, nėra tokie jau reti.

Pirmą kartą siaučiant karui Ukrainoje šios šalies medikai atvyko į Kauną semtis žinių. Kad į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokymus ištrūktų gydytojai vyrai, teko įsikišti net aukščiausio lygio vadovams, mat jiems draudžiama palikti kariaujančią šalį. O svarbiausias mokymų tikslas – kaip padėti traumas patyrusiems pacientams ir efektyviai dirbti komandoje. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto auditorijose verda intensyvus darbas.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojų komanda didėja. Nuo lapkričio čia dirbti pradėjo kardiologas Ali Aldujeli. Šia žinia įstaiga pasidalino socialiniame tinkle. „Jo šaknys Libane, tačiau pats Ali gimė ir augo Airijoje, kur ir baigė medicinos studijas, pagal Erasmus atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, baigė internatūrą, čia pasirinko ir rezidentūros studijas“, – skelbia ligoninė.

Milžiniškos eilės pas gydytojus toliau kaip reikiant erzina gyventojus. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys tikina, kad ruošiasi iš esmės pažiūrėti į šią problema – pirmieji pokyčiai laukia jau lapkričio mėnesį.  Seimo narė Orinta Leiputė Vyriausybės valandos metu atkreipė dėmesį į jau ilgą laiką besitęsiančią problemą – didžiules eiles patekti pas gydytojus specialistus ir klausė, ko ministras ketina imtis.

Į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) atvykę 20 Ukrainos gydytojų mokomi teikti pagalbą įvykus traumoms karinėmis sąlygomis. Kaip BNS sakė LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vedėjas Dinas Vaitkaitis, į Kauną atvyko medikai iš keturių Ukrainos universitetų – Odesos, Lvivo, Bukovinos ir Užgorodo.  Jie mokomi Amerikos chirurgų kolegijos kurso apie pažangią pagalbą traumos atveju.

Nors reaktyvinės kuprinės daugeliui asocijuojasi su veiksmo filmais, jomis jau skraido Jungtinės Karalystės paramedikai. Tiesa, kol kas tik treniruojasi. Nors Jungtinės Karalystės Kambrijos regione pila lietus, paramedikas Džeimis kyla į orą – jis tikrina, kokiu pajėgumu gali skristi ant jo pečių esanti reaktyvinė kuprinė. Šį regioną dažnai užklumpa lietūs ir stiprūs vėjai, tad patikrinti, ar su kuprine įmanoma užskristi į kalną – tiesiog būtina.

Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Visgi uždelsta ir laiku nenustatyta liga gali sujaukti gyvenimiškus planus. Vien pernai Lietuvoje mirė daugiau nei 47 tūkstančiai žmonių, o keturios pagrindinės mirties priežastys yra kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir COVID-19 liga. Gydytojai pastebi, kad laiku pasitikrinus ir pradėjus gydymą dažnu atveju ligą galima suvaldyti.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje drauge su 16 jaunų gydytojų, papildžiusių medikų gretas šį rudenį, ir libanietis kraujagyslių chirurgas Mohamadas Chamsinas. Jaunas gydytojas neslepia, kad kartais jaučia barjerą dėl kalbos, nes lietuviškai dar kalba su akcentu. Tačiau pacientų pasitikėjimas, dėkingumas bei kolegų palaikymas skatina toliau tobulėti toli nuo gimtojo miesto Tripolio esančiuose Šiauliuose ir čia įleisti šaknis ilgam.

Net ne dienomis ar savaitėmis, o mėnesiais pacientai skaičiuoja, kiek turės laukti vizito pas gydytoją-specialistą. Pacientų organizacijos sako: žmonės moka sveikatos draudimą, o gauti paslaugos laiku negali. Sveikatos apsaugos ministras įsitikinęs: viską išspręs išankstinio registravimo sistema, kai prie jos bus paskatintos prisijungti visos gydymo įstaigos. Respublikinės Šiaulių ligoninės koridoriuje kardiologo konsultacijos ir kardiogramos laukia iš Kuršėnų atvykęs Aloyzas.

Sutrikus riešo ar plaštakos judesiams, kiekvieno paciento gyvenimo kokybė ženkliai suprastėja: tampa sunku suimti smulkius daiktus, ima skaudėti pirštus, jie „stringa“ ar „spragsi“. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Ortopedijos-traumatologijos centro gydytojo ortopedo traumatologo Vytauto Tamaliūno teigimu, rankų sveikata yra labai svarbi kasdienėms užduotims atlikti, tačiau dauguma lietuvių delsia kreiptis į gydytojus.

Minint Pasaulinę aortos dieną, savaitgalį medikai skirtinguose šalies miestuose gyventojus kvietė pasitikrinti dėl itin klastingos ir dažnai mirtimi galinčios pasibaigti ligos – pilvo aortos aneurizmos. Pasak gydytojų, dalis žmonių nė nežino apie rizikingą savo sveikatos būklę. O jau plyšus aneurizmai dalis miršta nė nespėję pasiekti gydymo įstaigos. Pensininkė Virginija viena pirmųjų atskubėjo išsitirti dėl klastingos ligos – pilvo aortos aneurizmos.

Skandalas Širvintų ligoninėje – į naujienų portalą tv3.lt kreipusis moteris tikina, kad rugpjūčio 22-ąją, kartu su kojos trauma patyrusiu vyru atvykusi į Širvintų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, rado neblaivius medikus. Tai patvirtina ir policijos informacija. Pasak jų, tą dieną keliems ligoninėje budėjusiems medikams buvo nustatytas neblaivumas.

Baigiantis vasarai, sukako keturi mėnesiai, kai Rokiškio rajono ligoninei vadovauti sugrįžo buvęs ilgametis šios gydymo įstaigos direktorius Raimundas Martinėlis. Pirmas dalykas, kurį jis padarė, tai susitiko su skyrių kolektyvais, išanalizavo problemas ir jau turi konkrečių pasiūlymų Rokiškio rajono tarybai, kaip spręsti kai kuriuos ligoninei opius klausimus. Per 100 dienų Nuo 2001-ųjų iki 2016 metų buvote Rokiškio ligoninės direktorius.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa rodo, kad pusė – 50 proc., apklaustų šalies gyventojų nėra informuoti apie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomą asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą ir jos tikslus.

Teisėsauga pričiupo kyšius iš pacientų artimųjų ėmusį Rokiškio ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėją. Aiškėja, kad iš pacientų artimųjų skyriaus vedėjas ėmė kyšius, kurie siekė ne mažiau kaip 100 eurų. O rokiškėnai atviri, esą vieša paslaptis, kad teisėsaugai įkliuvęs ilgametis Rokiškio krašto gydytojas kyšius imdavo už ligonių gydymą. Prokuratūra praneša, kad įtarimai pateikti ir kyšius davusiems asmenims. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.