gydytojai

Lėti vakcinacijos tempai šalyje – itin didelė problema, kurią gilina nemenkas sąrašas veiksnių. Pacientų nuogąstavimus ir skeptišką nusiteikimą vakcinoms kelia ne tik socialiniuose tinkluose skelbiamos mokslu nepagrįstos teorijos, bet ir artimųjų ar gydytojų atkalbinėjimai. Apie šias priežastis nutarę prabilti Seimo nariai ir medicinos įstaigų atstovai neslepia apmaudo – teisinio pagrindo, sprendžiančio šią problemą nėra.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojai įsiutę – užsiregistruoti pas gydytojus beveik neįmanoma. Talonų tenka laukti mėnesių mėnesius arba siūloma palaukti kitų metų.

Studentai piktinasi kai kurių Seimo narių siūlymu priversti už valstybės pinigus rezidentūrą atlikusius medikus kelerius metus privalomai atidirbti Lietuvoje. Parlamentarai sako, kad dabar šalyje ima katastrofiškai trūkti medikų, žmonės nesulaukia gydymo, o mediciną baigę jauni gydytojai važiuoja dirbti į užsienį. Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas ir keli kiti nariai siūlo, kad už valstybės pinigus rezidentūrą baigę medikai privaloma tvarka Lietuvoje dirbtų dar kelerius metus.

LSMU Kauno ligoninės Vaikų konsultacinėje poliklinikoje šį rudenį jaučiamas pacientų pagausėjimas. Gydytoja vaikų pulmonologė Vaida Kudirkienė pastebi, kad daugėja mažųjų pacientų, sergančių įvairiomis infekcinėmis ligomis, o didžiausią jų dalį sudaro kvėpavimo organų ligos. Pasak Vaidos Kudirkienės, nors poliklinikoje konsultuojami vaikai iki 18 metų, šiuo metu didesnę pas vaikų pulmonologus besilankančių pacientų dalį sudaro darželinio ir ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikai.

Pasklidus žiniai, kad sostinės poliklinikoje galimai klastoti įrašai apie vakcinaciją, manoma, kad panašių sukčiavimo atvejų gali būti ir daugiau. Žmonės žino kelių, kaip apeiti sistemą ir gauti galimybių pasą (GP), tvirtino Santaros klinikų gydytojas Darius Rauba. O štai profesorius Vytautas Usonis griežtai pasmerkė nesąžiningai besielgiančius tiek medikus, tiek gyventojus. Jo teigimu, geriau jau likti nepasiskiepijus nei apgaulės būdu kelti riziką aplinkiniams.

Šiaulių darbo ginčų komisija pripažino, kad anesteziologė-reanimatologė Laura Šilinskytė iš darbo Šiaulių ligoninėje buvo atleista neteisėtai ir nepagrįstai. Tyrimą komisija pradėjo po šeimos kreipimosi. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai sprendimas dėl atleidimo iš darbo priimtas po žmogaus mirties. Netrukus po atleidimo iš darbo, medikė buvo rasta namuose įvykdžiusi savižudybę. Pasak medikės brolio Artūro Šilinsko, šeima siekia bent po mirties atskleisti tiesą.

Gydytojai buvo šokiruoti sužinoję, kai po rentgeno tyrimo išsiaiškino, kad vyras prarijo visą mobilųjį telefoną. Pacientas prisipažino prarijęs mobilųjį telefoną prieš šešis mėnesius, tačiau tuo metu buvo per daug susigėdęs ieškoti pagalbos. Jis tikėjosi, kad prietaisas natūraliai paliks jo kūną, tačiau, deja, jis liko įstrigęs skrandyje. Pusmetį telefonas neleido maistui iš vyro skrandžio pasiekti žarnų, o tai sukėlė gyvybei pavojingus sužalojimus, kuriuos reikėjo nedelsiant operuoti.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2022 metais, kaip ir anksčiau, planuojamas subalansuotas – jo pajamos ir išlaidos turėtų siekti 2,79 mlrd. eurų. „Šiame biudžete, ko anksčiau nebūdavo padaroma, numatytos visiems medikams lėšos atlyginimų kėlimui, vidutiniškai kiekvienam medikui nuo sausio atlyginimas didės apie 6 proc.“, – sakė sveikatos ministras Arūnas Dulkys, parlamentarams pristatydamas kitų metų PSDF rodiklius.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Įsivyraujant šaltam ir lietingam metų sezonui bet kokia dvirate transporto priemone važinėti tampa vis pavojingiau. Vis dėlto kai kurių priemonių pasirinkimas neramina ir gydytojus, mat vis daugiau jomis besinaudojusių gyventojų patiria vienokių ar kitokių traumų. O dažnai lieka ir tiesiog be dantų.

Siekiant didinti pacientų saugą ir išvengti klaidų medikų darbe reikia palankesnio teisinio reguliavimo, sako Kauno klinikų vadovas Renaldas Jurkevičius. „Svarbu ne smerkti, ne bausti tuos medikus – kas, beje, mums labai skaudu, bet pasitaiko, net ir baudžiamųjų bylų turime“, – penktadienį vykstančioje spaudos konferencijoje kalbėjo ligoninės generalinis direktorius.

Gydytojai, slaugytojai ir kiti sveikatos sistemos darbuotojai šeštadienį žygiavo Varšuvos centre, reikalaudami didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų, kurias dar labiau apsunkino koronaviruso pandemija. Dar prieš pandemiją Lenkijos sveikatos sistemai stigo lėšų, o maži atlyginimai paskatino daugelį medikų ieškoti darbo kitose Europos Sąjungos šalyse. Protestuotojai, tarp kurių buvo ir akušeriai, terapeutai, laboratorijų darbuotojai, eidami mušė būgnus ir pūtė dūdas.

Krauju apsipylusi pacientė Biržų ligoninės priimamajame iš aptarnaujančio personalo sulaukė ne pagalbos ir supratimo, bet įžeidinėjimų. Kraujas lašėjo pro pirštus Biržų ligoninėje reikalų turėjusi Širvėnos seniūnijos Kratiškių kaimo gyventoja (vardas ir pavardė redakcijai žinomi - aut. past.) sakė pasistengsianti, kad su šia įstaiga daugiau neturėtų nieko bendra.

Varpos lūžiai, laimei, nėra labai dažnas dalykas, bet vienas gydytojas papasakojo, kad paciento organas po „energingo“ sekso sąlygotos traumos priminė vieną daržovę. Vienas gydytojas iš Didžiosios Britanijos atvirai papasakojo apie „baisiausią traumą“, kokią jam yra tekę matyti – į jį kreipėsi siaubingo skausmo apimtas vyras su lūžusia varpa, rašoma dailystar.co.uk. Dr.

Ar pasitikite savo chiropraktiku? Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad vienas per stiprus kaklo suspaudimas gali sukelti regėjimo problemų ar net kraujavimą akyje. Būtent toks atvejis buvo aprašytas moksliniame žurnale „American Journal of Ophthalmology Case Reports“. Keliaudama namo po vizito pas chiropraktiką, 59-erių moteris pastebėjo, kad jos akyje atsirado judanti „buožgalvio“ formos dėmė. Kitą dieną jos regėjimas suprastėjo, atsirado dar dvi tokios dėmės.

Pirmą kartą istorijoje aptikta pagrindinėms priešgrybelinių vaistų grupėms visiškai atspari grybelinė infekcija, plintanti JAV tarp Teksaso ir Vašingtono ligoninių pacientų. Naujoje Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) ataskaitoje yra aprašomas 101 užsikrėtimas Candida auris grybeliu Vašingtono ligoninėse ir slaugos namuose nuo 2021 m. sausio iki balandžio mėnesio. Per tą patį laikotarpį 22 šios infekcijos atvejai buvo nustatyti ir Teksase.

Sunegalavus ar sveikatinimosi tikslais dažnas ateina į vaistinę ir tikisi gauti patarimų bei vaistų. Kiti jau turi gydytojo išrašytą receptą ir konkrečiai žino, kokio vaisto jiems reikia. Tačiau ne visi žino, kad vaistinėse galima įsigyti ne tik pramoniniu būdu pagamintų vaistų – čia gaminami ir individualūs vaistai pagal gydytojo pateiktą receptą.

Seimo sveikatos reikalų komitete šią savaitę pirmą kartą pristatytas ruošiamos sveikatos priežiūros paslaugų tinklo pertvarkos planas. Jam virsti realybe planuojama skirti net 800 mln. eurų. Nepaisant gerų norų Seimo nariams kilo daug klausimų dėl reformos įgyvendinimo.

Sveikatos priežiūros įstaigos kasmet sudaro sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, kuriose įvardijama, kiek ir kokių paslaugų pacientams bus galima teikti per ateinančius metus. Atsižvelgiant į tų paslaugų įkainius. Vienos didžiausių sostinės gydymo įstaigų Antakalnio poliklinikos direktorius tikina, jog augantis pacientų skaičius lėmė, kad poliklinika kiekvieną mėnesį viršija sutartą sumą.

Nuo skundų dėl sunkumų prisibeldžiant pas gydytojus ar baimės į juos kreiptis plintant virusui iki pasipiktinimą keliančių gandų, neva ligoninės šiuo metu tuščios ir medikai nieko neveikia. Tokiomis nuotaikomis jau kurį laiką gyvenančius pacientus gydytojai ragina atsimerkti ir paskubėti išnaudoti vasarą sveikatai pasitikrinti.  Medikai teigia esantys ne juokais sunerimę dėl pacientų nenoro „grįžti“ pas juos gyvoms konsultacijoms ir profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.

Nepaisant to, kad rezidentūrą valstybės finansuojamose vietose šiemet baigė daugiau nei 300 rezidentų, medicinos darbuotojų trūkumas – viena opiausių šiandieninės Lietuvos problemų. Problemą gilina faktas, kad kitose Europos šalyse taip pat trūksta gydytojų. Plačiau apie šią situaciją domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Suviliojo sąlygos ir požiūris į medikus Kitos Europos šalys medikų iš Lietuvos laukia išskėstomis rankomis.

Jau beveik metus Šiaulių rajone, Gruzdžiuose, gyvenantys Deimantas ir Inga gedi savo tėvelio. Iki šiol ašaras braukiantys vaikai įsitikinę – jei ne aplaidus medikų darbas, tėvas iki šiol būtų su jais. „Tragedija visam gyvenimui. Išgyvenam skaudžiai, nėra dienos, kad neprisimintum žmogaus“, – tikino Deimantas Jonaitis ir pridūrė, kad medikai nepadarė visko, kad būtų išgelbėta jo tėvo gyvybė. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Registruodami širdies ir kraujagyslių ligų aukščiausius mirtingumo rodiklius, kurie itin susiję su nekontroliuojamu aukštu kraujospūdžiu, pacientai kviečiami rūpintis savo sveikata – žinoti savo kraujospūdį ir jį tinkamai kontroliuoti. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad šią ligą turinčių sergančiųjų skaičiai smarkiai išaugs: nuo 972 milijonų 2000 metais iki 1,56 mlrd. 2025 metais.

Jaunos Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos savižudybė ir jau antrus metus trunkančios pandemijos grimasos vėl kelia jau dešimtmečiais vešančių sveikatos sistemos problemų pūlinį. Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė neslepia, kad vilkinami sprendimai medikų bendruomenę privedė prie pasyvumo, nusivylimo ir net netikėjimo, kad pokyčiai apskritai įmanomi.

Lietuvą praėjusią savaitę sukrėtus žiniai apie jaunos gydytojos savižudybę į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) skrieja kritikos strėlės, kad į situaciją visgi reaguota vangokai. Arūnas Dulkys aiškino, kad su nelaimės ištiktais artimaisiais ir pačiais medikais bendrauja ir be medijos įsikišimo. Be kita ko, kvietė visų gydymo įstaigų medikus netylėti ir burtis į sąjūdį siekiant spręsti mobingo problemas.

Po tragedijos iš gyvenimo pasitraukus Respublikinės Šiaulių ligoninėje dirbusiai jaunai gydytojai Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) išplatino kreipimąsi dėl įstaigoje vykdomo psichologinio smurto prieš įstaigos darbuotojus. Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Respublikinei Šiaulių ligoninei keipimąsi adresavusi medikų organizacija ragina imtis konkrečių veiksmų tokiems skaudiems atvejams ateityje išvengti. Dalinamės medikų išplatintu raštu.

Valdžios pažadas nuo praėjusio sausio didinti algas medikams taip ir liko tik svajonėse. Priedus iki šiol gauna tik Covido skyriuose dirbantys gydytojai ir slaugytojai. Premjerė rėžia, kad pinigų nesuplanavo ankstesnė Vyriausybė. Aurelijus Veryga atkerta, kad Šimonytė kalba nesąmones. Slaugytojas Mingaudas Basevičius, kai ateina jo pamaina, jau pora metų darbuojasi vienoje „karščiausių“ dabar ligoninių – Santaros klinikose. Tiesa, ne Covid pacientų skyriuje.

Nors daliai gyventojų gauti talonėliui buvusios įprastos platformos sergu.lt nebeliko ir SAM tikisi sėkmingo išankstinės pacientų registravimo informacinės sistemos (IPR IS) įsivažiavimo, realybėje – ne viskas kaip sviestu patepta. Gydymo įstaigos vis dar skundžiasi techniniais sistemos nesklandumais ir netylančiais skambučių centrais. Negana to, vyresnio amžiaus pacientams paprasčiau lieka stoti į gyvas eiles užsirašyti pas gydytojus.

Vilniaus savivaldybė į darbą sugrąžino teisėsaugos įtarimų sulaukusius gydymo įstaigų vadovus – Šeškinės poliklinikos direktorę Daivą Kanopienę ir Vilniaus klinikinės ligoninės (VMKL) vadovą Narimantą Markevičių. Kaip nurodoma lrytas.lt publikacijoje, Šeškinės poliklinikos direktorė į darbą grįžo balandžio pradžioje, o VMKL vadovas – praėjusią savaitę. Tokį sprendimą Vilniaus meras Remigijus Šimašius priėmė, nesulaukęs papildomo teisėsaugos institucijų prašymo nušalinti gydymo įstaigų vadovus.

Gydytojai pranešė apie atvejį, kai į skubios pagalbos skyrių atvyko 43 metų karščiuojantis vyras su aukštu kraujospūdžiu bei neįprastai dideliu kapšelio patinimu. Įspėjame, kad vyro užleista infekcija buvo labai pavojinga ir medikų yra gana detaliai išnagrinėta. Vyras pranešė, kad pastaruosius tris dešimtmečius jis vaikščiojo su patinusiu kapšeliu, tačiau nesikreipė į gydytojus.

Jungtinės Valstijos antradienį paragino Rusiją „tuojau pat“ įleisti nepriklausomų gydytojų komandą pas kalinamą disidentą Aleksejų Navalną. Pranešimas pasirodė augant susirūpinimui dėl bado streiką paskelbusio A. Navalno sveikatos. „Raginame juos tuojau pat leisti naudotis būtina ir nepriklausoma medicinine priežiūra“, – žurnalistams sakė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybę, kad ši savo programoje konkrečiai neįvardino, kaip ketina spręsti medikų atlygio klausimą. A. Verygos teigimu, Vyriausybė ketverius metus ketina užsiimti tik analizėmis. Ketvirtadienį posėdžiavusios šešėlinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrai analizavo ir kritikavo Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Rimtais nugaros ir kojų skausmu besiskundžiančio kalinamo Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno advokatė trečiadienį pareiškė, kad gydytojai nustatė jam dvigubą išvaržą. Teisininkė Olga Michailova trečiadienį nepriklausomam televizijos kanalui „Dožd“ sakė, kad A. Navalnas taip pat pradeda nebejausti savo rankų.

Praeitą savaitę plačiai nuskambėjusią istoriją apie Respublikinės Panevėžio ligoninės personalo elgesį išgirdusi Rasa (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) nusprendė pasidalinti ir savo patirtimi. Pasak jos, Rasos tėtis ne tik nesulaukė tinkamos pagalbos, bet ir buvo išvadintas „durniumi“. Rasa pasakojo, kad viskas prasidėjo dar prieš 3 metus. Moters tėtis turėjo sutrikimų su širdimi ir kraujagyslėmis, jam buvo atliktas šuntavimas, įdėtas stentas.

Ministerijos ilgai laukta įdiegti išankstinė pacientų registravimo informacinė sistema (IPR IS), panašu, kol kas palengvėjimo dėl mažesnių eilių neatnešė. Atvirkščiai – vyresnio amžiaus pacientams tik padidino naštą. Nors gydytojai vieną po kitos vardija naujosios sistemos spragas, prie jos iki balandžio turėtų prisijungti dauguma gydymo įstaigų, nes senosios sergu.lt svetainės nebeliks.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos traumatologijos centro medikams atėjusi tikra žiema su spengiančiais šalčiais, sniego pusnimis ir ledu, užklojusiu ne tik upes ir ežerus, bet ir gatves bei kiemus, retai asocijuojasi su žiemiškais džiaugsmais. Pastaruosius užtemdo į gydymo įstaigą besikreipiančių traumas patyrusių žmonių antplūdis.

Antakalnio poliklinikos gydytojai oftalmologai pastebi tendenciją, kad pacientai karantino laikotarpiu atidėlioja vizitus pas gydytojus. Gydytojai nurodo, kad ligos nelaukia karantino pabaigos, todėl kviečia atvykti pasitikrinti. Tai leis išvengti sunkesnių komplikacijų ir išsaugoti regėjimą. „Šiuo metu stebime tendenciją, kad pacientai vengia apsilankymų pas gydytojus.

Gydytoja anesteziologė, reanimatologė, kuri budėjo Sausio 13-osios naktį, Dalia Steiblienė Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjime prisiminė kraupius įvykius. Šiandien ji ragino visus žmones susikaupti ir pasirinkti gyvenimą, o ne beprasmę mirtį nuo „kovido“. „Prieš 30 metų žmonės apgynė laisvę, ant jos aukuro padėjo savo gyvybę ir sveikatą.

54-ios mirtys – tiek per vakar Lietuvių numirė nuo COVID-19. Tai didžiausias mirčių skaičius nuo pandemijos pradžios. Epidemiologai prognozuoja, kad artimiausiu metu mirštančių žmonių tolygiai daugės.  Be to, mokslininkai spėja, kad Didžiojoje Britanijoje rastas mutavęs koronavirusas jau atkeliavo iki Lietuvos. Tuo metu šalies Prezidentas Gitanas Nausėda kreipiasi į tautą – prašo Kalėdas švęsti namuose ir nesugalvoti vykti į svečius.

Panevėžio policija tiria galimą gydytojo sukčiavimą – 18 nepagrįstų diagnozių. Pasak policijos, Panevėžio teritorinė ligonių kasa praėjusią savaitę kreipėsi į teisėsaugą ir nurodė, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros centro gydytojas laikotarpiu nuo pernai spalio iki šių metų kovo nepagrįstai nustatė diagnozes 18-ai pacientų.  Ligonių kasos teigimu, dėl to „Sodra“ patyrė daugiau kaip 1 tūkst. eurų žalą.  Dėl sukčiavimo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Trūkstamų profesijų sąrašą papildys medicinos gydytojai, vaistininkai, farmakologai, trečiadienį nusprendė kadenciją baigianti Vyriausybė. Ministrų kabinetas papildė atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą šiomis trimis profesijomis.

Gydytojas iš Misūrio, JAV, pasidalino sukrečiančiu vaizdo įrašu, kuriame parodo, kaip atrodo paskutinės akimirkos nuo koronaviruso mirštančiam pacientui.  Dr. Kennethas E. Remy, intensyvios terapijos skyriaus gydytojas iš Misūrio baptistų medicinos centro Sent Liuise, Tviteryje šeštadienį pasidalino 78 sekundžių trukmės vaizdo klipu, kuriame surežisavo, kaip pirmu asmeniu atrodytų tai, ką mato prieš sąmonę prarasdamas koronaviruso pacientas.

Vilnietė pasidalijo savo asmenine patirtimi, kaip ji susirgo koronavirusu. Moters būklė kelias dienas buvo bloga ir ji tokia laikėsi stabiliai, tačiau atrasta gydytoja ir jos paskirti vaistai iškart davė poveikį, o jau antrą dieną pakėlė ant kojų. Moteris pripažino, kad net ji pati to nesitikėjo, tačiau visus įspėja, kad nereikėtų užsiimti savigyda, nes šie vaistai kiekvieną žmogų gali veikti skirtingai.

Ūmus idiopatinis prikurtimas gali atsirasti staiga, skaičiuojama, jog jis pasireiškia kasmet dvidešimčiai žmonių iš 100 tūkst. gyventojų. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytojų surdologų, gydyti idiopatinį prikurtimą reikia per pirmąsias 14 dienų pajutus pirmuosius simptomus. Ūmus idiopatinis prikurtimas – tai klausos nervo arba vidinės ausies pažeidimas.

Šešiametės mergaitės, kuriai diagnozuotas retas kraujo vėžys, mama atskleidė, kad gydytojai iš pradžių manė, kad simptomus ji išsigalvoja, nes nori gauti saldumynų. Emma Osborne iš Byčdeilo, Notingemo, JK, savo dukrą Elizabeth į ligoninę vežė aštuonis kartus, vaikui skundžiantis dideliu skausmu kojoje.

Koronaviruso atvejų skaičius Lietuvoje ir toliau auga. Beveik kasdien fiksuojami nauji sergamumo rekordai. Šiandien jų – 311. Tuo tarpu Vyriausybė trečiadienį paskelbė lokalų karantiną net 12-oje šalies savivaldybių. Reaguodami į situaciją Lietuvos medikai kreipėsi į visuomenę. Išplatintame pranešime prašoma kurį laiką pagyventi šiek tiek ramiau. Medikai tikina, kad šiuo metu „virusas plinta tokiu greičiu, kokio pavasarį neregėjome.

Valstybinė ligonių kasa teigia, kad beveik pusės šimto kompensuojamųjų vaistų, kurių gydytojai nuo spalio nebegali išrašyti pacientams dėl įstatymuose nustatytus reikalavimus viršijančios paciento priemokos, kaina šiemet beveik nesikeitė. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, didžiosios dalies šių vaistų kainos reikalavimų neatitiko jau kelerius metus, tačiau juos kurį laiką dar buvo leidžiama naudoti tęstiniam gydymui.

Kūdikio susilaukusi veganinės mitybos besilaikanti pora nusprendė, kad vos metukų mažylė taip pat turi pratintis prie veganizmo. Deja, naudingų medžiagų pritrūkęs vaiko organizmas patyrė išsekimą, o medikai pripažino, kad laikinai netgi buvo pažeistos ir mergaitės smegenys, istoriją pasakoja portalas „Mirror“. Australijoje gyvenanti pora dėl legalių priežasčių negali būti įvardyta, kad ateityje nebūtų pakenkta jų dukrai.

Lietuvos gydymo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl mažiau įstaigų pusmetį baigė su neigiamais rezultatais, tačiau ženkliai augo įstaigų finansiniai įsipareigojimai. Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. „Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais.