grynieji pinigai

Pernai mokėjimo kortelėmis už pirkinius dažniau atsiskaitė gyventojai visose Baltijos šalyse. SEB banko duomenys rodo, kad dažniausiai korteles naudoja 25-34 metų gyventojai.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai.   Numatoma, jog balandžio 23, 24 ir 25 dienomis tarp 2:00 ir 7:00 val.

Norėdami atnaujinti būstą, atsiskaityti už medicinines paslaugas ar įsigyti stambesnių pirkinių lietuviai renkasi kreditą grynaisiais – tą rodo vartojimo kreditus ir pirkimo išsimokėtinai paslaugas teikiančios finansų bendrovės „General Financing“ atlikta klientų apklausa. Apklausos metu bendrovė teiravosi į jos klientų aptarnavimo skyrius ateinančių žmonių, kokiems poreikiams jie ima kreditą grynaisiais.

Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas - banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai galės nemokamai smulkinti arba stambinti eurų banknotus bei atlikti kitas operacijas, pranešė Lietuvos radijas. Anot centrinio banko, nemokamai keisti eurų banknotus į monetas ir atvirkščiai nuspręsta atsižvelgus į gyventojų prašymus. Tačiau paslaugos bus ribotos - smulkinant arba stambinant banknotus dienos operacijos limitas yra 500 eurų asmeniui.

Maisto tiekimo gigantas „Kretingos maistas“ sulaukė netikėtų svečių – įmonę krėtė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnai. Viešoji įstaiga įtariama finansinėmis machinacijomis ir neskaidriais viešaisiais pirkimais. „Tyrimas tik pradėtas, vakar atlikos kratos. Mes kol kas šio tyrimo nekomentuojame. [...] Tai yra susiję su viešojo maitinimo paslaugų teikimo“, – portalui tv3.lt sakė FNTT direktorius Kęstutis Jucevičius.

Siekiant paskatinti bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugų įkainius mažėjimą ir elektroninių mokėjimo priemonių patrauklumą, ketinama reguliuoti su pagrindine mokėjimo sąskaita susijusių būtiniausių paslaugų, įskaitant pervedimus ir grynųjų pinigų išėmimą iš bankomatų, kainas. Tai numatyta Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku parengtoje ir Vyriausybei pateiktoje naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje, teigiama ministerijos pranešime spaudai.

Atliktos apklausos duomenimis, pirmą kartą mūsų šalyje gyventojai už kasdieninius pirkinius dažniau atsiskaito kortele nei grynaisiais. Už tokius pirkinius, kaip maistas ir paslaugos, tik kortele arba apylygiai ir kortele, ir grynaisiais atsiskaito daugiau nei pusė – 56 proc. Lietuvos gyventojų. Likusi dalis dažniau susimoka grynaisiais arba vien tik grynaisiais. Palyginimui, prieš dvejus metus pirmenybę gryniesiems teikiančių žmonių Lietuvoje buvo dauguma – 60 proc. gyventojų.

 Gyventojai už pirkinius ir paslaugas rečiau atsiskaito grynaisiais pinigais, taip pat sumenko ir grynaisiais išleidžiama suma. Kartu augo gyventojų, turinčių mokėjimo kortelę, skaičius, tačiau didelė jų dalis dar nesinaudoja mokėjimo kortele kasdieniams atsiskaitymams, rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta gyventojų apklausa.

Draudimo bendrovės BTA ir „Spinter tyrimai“ duomenimis, lietuviai vis dar įpratę grynuosius pinigus laikyti namuose. Trečdalis apklaustųjų prisipažino, kad namuose kaupia iki 500 eurų, 16 proc. respondentų nurodė, kad laiko ir iki 1000 eurų, na, o 1000-5000 eurų gyvenamajame būste saugo dešimtadalis šalies gyventojų. „Matome, kad daliai gyventojų patikimiausia vieta saugoti pinigus – namai. Vieni grynuosius laiko kojinėse, kiti – po čiužiniu, treti – specialiuose seifuose.

 Komerciniams bankams didinant mokesčius už operacijas grynaisiais pinigais, Seimo nariams nerimą kelia ir kitas bankininkų itin remiamas užmojis – uždrausti 5000 € pirkimus grynaisiais pinigais. Didieji šalies bankai, paskelbę apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, įrodinėja, esą net brangstant šioms paslaugoms, lietuviai už jas moka mažiausiai Europos Sąjungoje ar bent jau Baltijos šalyse.

Nors dalis šalies gyventojų dėl euro įvedimo dar iki metų pradžios suskubo išleisti stambesnes grynųjų pinigų sumas litais ir namuose jų nebelaiko, ilgapirščių tai neatbaidė – vagysčių iš gyvenamojo būsto skaičius šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, išaugo 24 proc. Policijos duomenimis, pirmąjį metų mėnesį užregistruota 319 vagysčių, įsibraunant į gyvenamąsias patalpas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informuoja, kad nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo pakeitimo įstatymai.

Nuo kitų metų liepos siūloma leisti gyventojams tarpusavyje atsiskaityti grynaisiais iki 5 tūkst. eurų (17,3 tūkst. litų), o su įmonėmis arba smulkiais verslininkais - iki 3 tūkst. eurų (10,4 tūkst. litų). Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatantį Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą ir teiks jį svarstyti Seimui.

Tai, kad jau dabar keičiami litai į eurus, o grynaisiais pinigais laikytos santaupos nešamos į finansų institucijas, rodo, jog Lietuvos gyventojai jau nuo metų pradžios pradėjo ruoštis euro įvedimui. Visgi yra dar keletas dalykų, kurie gali užtikrinti sklandesnį naujos valiutos sutikimą atsiskaitant kavinėje ar taksi Naujųjų metų vakarą ar pirmomis 2015 metų dienomis lūkuriuojant prekybos centrų eilėse.

 Daiva Savickienė Šalyje klestinti šešėlinė ekonomika vis sulaukia valdžios dėmesio, tačiau kartais priemonės, kurių bandoma imtis, kelia abejonių jų veiksmingumu. Finansų ministerija vėl siūlo apriboti atsiskaitymą grynaisiais. Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką. Tačiau kyla klausimas, ar tai dar labiau neapsunkins legalaus verslo, be to, abejojama, ar dirbantiesiems šešėlyje padarys kokį nors poveikį.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, tačiau gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi, dėl euro įvedimo mes turime privilegiją nebeklysti. Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

Kol bankai, technologijų milžinai ir norintys tokiais būti rungiasi dėl ateities mokėjimų sistemos, Vokietijos vartotojai, panašu, visiškai patenkinti praeities mokėjimo sistema. Vokietija lieka viena iš labiausiai grynuosius pinigus naudojančių išsivysčiusių ekonomikų pasaulyje.

Į Anglija.lt kreipėsi pasipiktinusi skaitytoja, kuriai nepavyko už kelionę autobusu Londone atsiskaityti grynaisiais pinigais, nusiperkant bilietą iš vairuotojo. Nors nauja tvarka įsigaliojo liepos 6 d., pasirodo, nemažai žmonių vis dar nežino, kad bilietai Londono autobusuose nebeparduodami. Anglija.lt primena, kad nuo 2014 metų liepos 6 dienos Londono autobusuose negalima nusipirkti bilieto.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nors galutinio sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje dar nėra, bankai pradeda intensyvų pasirengimą perėjimui prie jo. Vienas didžiausių iššūkių, manoma, bus grynųjų pinigų srautų suvaldymas. Tam, anot bankininkų, turi pasistengti ir gyventojai, kitaip gresia stovėti eilėse. Įvairių tyrimų duomenimis, pagal prisirišimą prie grynųjų lietuviai Europos Sąjungoje – treti po rumunų ir bulgarų.

Laima AGANAUSKIENĖ Šiomis dienomis radviliškiečių namus pasieksiančios sąskaitos už centralizuotą šildymą sausio mėnesį vienus privers gerokai papurtyti pinigines, kitiems jos nebus baisios. Daugiausia pinigų teks atseikėti centralizuotai besišildantiems Pakalniškių seniūnijos Raudondvario gyvenvietės butų savininkams – net 800 ir daugiau litų. Sausį žiema parodė nagus Švelni šios žiemos pradžia sausį parodė savo nagus, gąsdindama ir šalčiu, ir speigu, ir žvarbiu vėju.

LRT.lt Vyriausybė pritarė teises aktų projektams, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10 tūkst. litų. Tą reglamentuojantys Civilinio kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai toliau bus svarstomi Seime. Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, verslininkus vienijančios organizacijos bei kitos suinteresuotos institucijos jiems iš esmės pritaria, bet siūlo neapsiriboti vien tik atsiskaitymų grynaisiais ribojimu.

Tėvams sutariant, kad vaikai, neturėdami grynųjų pinigų, bus saugesni, informacinių technologijų specialistai sukūrė sprendimą, leisiantį mokykloje atsiskaityti elektroniniu būdu. Saugesnę alternatyvą kišenpinigiams siūlo „TAMO“ ir „Mokipay“ sistemų pagrindu veikiantis elektroninis mokinio pažymėjimas, kuriuo vaikai galės ne tik susimokėti už pietus, bet ir patekti į mokyklą ir klasę, taip pat naudotis bibliotekos paslaugomis.

„Swedbank“ pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, teigiama Lietuvos banko Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Vyriausybė užsimojo jau nuo 2014 m. sausio 1 d. priversti šalies gyventojus ir įmones už stambesnius pirkinius ir paslaugas atsiskaityti tik per bankus. Jau rugsėjo 1-ąją Finansų ministerija Vyriausybei pateiks teisės aktų pataisas, kuriomis bus draudžiami atsiskaitymai grynaisiais pinigais, jei sandorio suma viršys 10 tūkst. Lt. Ekonomikos ekspertai teigia, kad tai nesumažins šešėlio, o atvirkščiai – valstybė praras bet kokią galimybę kontroliuoti nelegalių atsiskaitymų srautus.

 Nuo liepos mėnesio „Swedbank“ didina dalies grynųjų pinigų operacijų įkainius. Anot banko, tai siekis paskatinti žmones naudotis interneto banku ir bankomatais, kur pabrangusios paslaugos kainuoja pigiau ar nemokamai. Įsigaliojus pakeitimams „Swedbank“ mokėjimo kortelių savininkai galės nemokamai išsigryninti iki 2 tūkst. litų, o už didesnes sumas bus taikomas 0,4 proc. mokestis. Šiuo metu galioja 5 tūkst. litų riba.

Praėjusių metų pabaigoje fiksuotas didžiausias apyvartoje per devyniolika metų, kai cirkuliuoja litai, grynųjų pinigų kiekis: gruodžio 21-ąją apyvartoje buvo 11,64 mlrd. Lt grynųjų pinigų. 2012 m. gruodžio 31 d. grynųjų pinigų apyvartoje šiek tiek sumažėjo: buvo 11,42 mlrd. Lt - 589,50 mln. Lt, arba 5,44 proc. daugiau nei prieš metus.

Besiformuojanti valdžia surado genialų būdą įveikti kone 30 milijardų litų dydžio šešėlį. Ji siūlo uždrausti atsiskaitymus, viršijančius 5 tūkstančius litų, vykdyti grynaisiais pinigais. Kažkodėl valdžia mano, kad valstybinio Lietuvos banko spausdinami litai yra šešėlio įrankis ar net priežastis. Taip pat ir gryni eurai, ir doleriai – gerbiamų valstybinių centrinių bankų banknotai yra nusikaltimo bendrininkas. Keistai valdžia įsivaizduoja šešėlinius sandorius.

L.e.p. Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pozityviai vertina paskirtojo Premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 5 tūkst. litų, tačiau ragina tokius sprendimus atidžiau aptarti su koalicijos partneriais, nes esą prieš kurį laiką jiems nepritarė frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Valentinas Mazuronis.

Siekiant efektyviau kovoti su korupcija ir šešėlinė ekonomika paskirtasis Premjeras Algirdas Butkevičius siūlo riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais nuo 5 tūkst. litų sumos. "Tai yra viena iš priemonių, kaip mažinti korupciją ir kovoti su šešėline ekonomika.

Penktadienio naktį iš namo Vilniuje, esančio Č. Kudabos gatvėje, išlaužę terasos duris vagys pagrobė 40 tūkstančių litų. Maža to, ilgapirščiai dar prigriebė nešiojamąjį kompiuterį ir juvelyrinių dirbinių. Nuostolis siekia beveik penkiasdešimt tūkstančius litų. Dar viena vagystė registruota Šiauliuose. Ten į namus įsibrovę nusikaltėliai iš seifo paėmė 8000 eurų, 3000 JAV dolerių, 3000 litų bei dokumentus. Nuostolis siekia 38622 litus.

Pinigai iš niekur, bet elektroninių pinigų įstaigos paslaugos pigesnės nei banko? Rudenį atsirado pirmoji bendrovė „EVP International“, gavusi Lietuvos banko (LB) palaiminimą leisti elektroninius pinigus, ji administruoja sistemą „Mokėjimai.lt“. Toliau eilėje – mobiliųjų atsiskaitymų paslauga „Mokipay“. „PayPal“ į Lietuvą visa pėda dar nežengs, tačiau rinkoje randasi vietos naujiems dalyviams, galimai bankų konkurentams.

Rugsėjo 3-ąją Lietuvos banke veiklą pradėjo Grynųjų pinigų tarnyba, kuri formuos šalies grynųjų pinigų administravimo politiką ir bus atsakinga už jos įgyvendinimą. Įsteigus šį padalinį ir iki metų pabaigos struktūriškai pertvarkius banko pinigų saugyklų tinklą, bus sukurtos prielaidos efektyviau vykdyti grynųjų pinigų tvarkymo funkciją, užtikrinti sklandų Lietuvos banko klientų kasinį aptarnavimą ir tuo pat metu – sutaupyti lėšų, kurios dabar išleidžiamos įgyvendinti šią funkciją.

Finansų valdymas – dažnam nemažas iššūkis. Kaip ir kitose gyvenimo srityse, čia nuolat darome klaidų. Vis dėlto skiriant truputį laiko ir pastangų galima išmokti keletą esminių taisyklių, kuriomis vadovaujantis tikimybė klysti ryškiai sumažėtų. Į klausimus, kaip valdyti finansus ir kokių dažniausiai pasitaikančių klaidų vengti, atsako Povilas Kaselis, „Danske“ banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento projektų vadovas.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

SEB nuo liepos 1 d. pradėjo taikyti litą per mėnesį sieksiantį sąskaitos tvarkymo mokestį, kurį jau taiko dauguma mūsų šalyje veikiančių bankų. Aktyviai banko paslaugomis besinaudojantys gyventojai įvairių smulkių skirtingų mokesčių per metus sumoka bent dešimt. Bankų įkainiai – daugelio šalių centrinius bankus dominantis klausimas. Lietuvos bankas (LB) taip pat jau yra pradėjęs tyrimą dėl bankų įkainių pagrįstumo.

Kalbėjimasis su vaiku apie pinigus – jo vaikystės „žalojimas“ ar būtinas pagrindas sėkmingai bei atsakingai jo finansinei elgsenai ateityje? Kada reikėtų pradėti ugdyti vaiko finansinį raštingumą, ir kada verta savo atžalai patikėti banko kortelę, pataria Gerimanta Stankutė, „Danske“ banko Socialinės veiklos ir aptarnavimo kokybės vadovė.

Kelių eismo taisyklių pažeidėjai sostinėje baudas nuo šiol gali iškart sumokėti banko kortele, praneša LTV „Panorama“. Policijos atstovai sako, kad tai turėtų atbaidyti pažeidėjus nuo galimybės pareigūnams siūlyti kyšius grynaisiais. Nuo šiol Vilniaus gatvėse patruliuojančiuose Kelių policijos tarnybos automobiliuose įrengti banko kortelių skaitytuvai. Pasak policijos atstovų, kortelėmis bus galima atsiskaityti už visas pareigūnų surašytas nuobaudas.

Varėnos rajone vagys įsibrovė į butą ir išnešė per 100 tūkst. litų vertės įvairia valiuta. Pasak Policijos departamento pranešimo, vagystė Naujųjų Valkininkų kaime įvykdyta kovo 31-osios naktį. Iš 46-erių R. D. buto, atstūmus pirmame aukšte esantį langą, pavogta 60 tūkst. litų, 11 tūkst. eurų ir 900 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Nuostolis – 101 tūkst. 650 litų.

Švedija buvo pirmoji šalis, 1661 m. pradėjusi naudoti popierinius banknotus. Dabar ji sparčiai artėja prie to, kad pirmoji ir visiškai atsisakys grynųjų pinigų. „Nematau priežasties, kodėl mes apskritai dar spausdiname banknotus“, – sako Bjoernas Ulvaeusas, buvęs populiarios grupės „ABBA“ narys ir aktyvus pasaulio be grynųjų pinigų idėjos šalininkas. Tokio pasaulio bruožai jau ryškėja švedų visuomenėje, aktyviai besinaudojančioje moderniausiomis technologijomis.

Lietuvos ir Lenkijos Respublikų pasienio ruože, bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) pareigūnai penktadienį sulaikė du Kauno apskrities gyventojus: S. S., gimusį 1963 m., ir V. B., gimusį 1964 m., kurie, kontrabandos būdu į Lietuvą įvežė 300 tūkst. eurų grynais pinigais.

Vilniaus oro uoste įkliuvo du Kirgizijos piliečiai, kurių kiekvienas tikėjosi nedeklaravęs į Lietuvą įvežti po daugiau nei 30 tūkst. eurų. Trečiadienio vakarą reisu iš Maskvos į Vilnių atskridę kirgizai, eidami prie muitinės ir pasienio tarnybų kontrolės, pasirinko žaliąjį koridorių ir žodžiu deklaravo įstatymų draudžiamų ar ribojamų daiktų negabenantys. Kilus įtarimams, kad du Kirgizijos piliečiai gali sakyti netiesą, muitininkai nusprendė jų bagažą patikrinti detaliai.

Intensyviai plėsdamas grynuosius pinigus priimančių bankomatų tinklą „Swedbank“ tokius bankomatus įrengė visuose klientų aptarnavimo padaliniuose. Iš viso yra įrengti 95 grynuosius pinigus priimantys bankomatai įvairiuose Lietuvos miestuose, tai sudaro 71 proc. visos rinkos. „Swedbank“ duomenimis, pinigų įnešimo bankomatai sparčiai populiarėja – jais naudojasi 35 proc. daugiau banko klientų nei prieš metus.

Lietuvos paštas išplėtė paštų, kuriuose platinami Vyriausybės taupymo lakštai, sąrašą. Dabar taupymo lakštus galima įsigyti 372-uose Lietuvos pašto skyriuose. Paštuose galima įsigyti vienerių arba dvejų metų trukmės taupymo lakštų. Mažiausia investavimo suma - 1000 litų. Taupymo lakštai paštuose parduodami atsiskaitant tik grynaisiais.

Pagarbą gryniesiems pinigams jaučiantys japonai laiko „kojinėse“, o tiksliau, kaip čia įprasta sakyti, „spintose“ apie 84 milijardus jenų (1,08 milijardo dolerių pagal dabartinį kursą). Tokius duomenis penktadienį paskelbė Japonijos nacionalinis bankas. Palyginti su praėjusiais metais ši suma išaugo 2 procentais.

Panevėžyje iš Molainių gatvėje esančio buto pavogta turto už 37 890 litų. Nusikaltimas pastebėtas gruodžio 26 d. apie 13 val. Iš buto pavogta 18 tūkst. litų, du fotoaparatai, kompiuteris bei auksiniai juvelyriniai dirbiniai. Įvykį tiria policija.

Vieno iš Lietuvos bankų nacionalizavimas įnešė sumaišties ne tik į verslo sektorių, bet ir į paprastų žmonių gyvenimą. Skelbiama, kad iš problemų kamuojamo banko atsiimtos sumos skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų. Akivaizdu, jog netikėti procesai sudavė smūgį pasitikėjimui bankais, ir dalis išgrynintų pinigų šiuo metu yra saugomi žmonių namuose. Didžiausios šalyje saugos bendrovės „G4S Lietuva“ specialistai įspėja, kad nusikaltėliai stebi situaciją ir žaibiškai reaguoja į pokyčius.

Trečiadienį laikinasis banko administratorius Simonas Freakly'is Lietuvos bankui pateikė savo išvadas apie banko turtą ir įsipareigojimus. Trečiadienį iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba žadėjo nuspręsti, kaip reikėtų pertvarkyti „Snoro“ banką, įvertinti padėtį banke, paskelbti, kurie apribojimai išliks banko klientams ir kurie bus panaikinti, taip pat pranešti, ar bus atidaryta daugiau banko skyrių bei tai, ar banko klientai galės laisvai naudotis nacionalizuotame banke sukauptomi...

Ketvirtadienį Lietuvos banko valdyba leido „Snoro“ klientams naudotis internetine bankininkyste ir bankomatuose išsiimti grynųjų, per dieną  iki 500 litų. „Sprendimas leidžia naudotis internetine bankininkyste, bet tai nėra įsipareigojimas. Tai yra atidaryti vartai, o kiek jie nori naudotis jais, čia jų reikalas („Snoro“ – aut. past.), - sakė Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška. Jis teigė pats skambinęs į „Snorą“ ir išgirdęs, kad el.