grūdai

Baltieji rūmai trečiadienį pasveikino dviem mėnesiais pratęstą paktą, leidžiantį eksportuoti Ukrainos grūdus, tačiau teigė, kad pasauliui reikia daugiau tikrumo iš Rusijos dėl itin svarbios maisto tiekimo grandinės. „Gerai, kad ji buvo pratęsta“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Rusija antradienį sakė, kad vis dar neapsisprendė, ar atnaujins savo dalyvavimą svarbiame susitarime, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos. Susitarimas, kuriam tarpininkavo Jungtinės Tautos ir Turkija, turi baigti galioti gegužės 18 dieną. „Yra daug neatsakytų klausimų dėl mūsų susitarimo dalies.

Turkija penktadienį pareiškė, kad derybos pratęsti susitarimui, kuriuo leidžiama eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos, artėja prie pabaigos. „Artėjame prie susitarimo dėl grūdų sandorio pratęsimo“, – pareiškė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. H. Akaras kalbėjo apie šią savaitę Stambule vykstančias Turkijos, Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybas. Susitarimo galiojimas baigiasi kitą trečiadienį.

Rusija faktiškai sustabdė grūdų iniciatyvą, leidžiančią Ukrainai eksportuoti grūdus per Juodąją jūrą, atsisakydama registruoti laivus, kad jie galėtų įplaukti, ir juos patikrinti, pirmadienį pareiškė Ukrainos bendruomenių, teritorijų ir infrastruktūros plėtros ministerija.

Nuo gegužės 2-osios 18 val. įsigaliojo Europos Komisijos patvirtintas draudimas iki birželio 5-osios importuoti kviečius, kukurūzus, rapsų ir saulėgrąžų sėklas iš Ukrainos į penkias kaimynines jai Europos Sąjungos valstybes nares, neskaitant tranzito per jų teritorijas, skelbia Lenkijos radijas. Anot transliuotojo, šis sprendimas keičia Lenkijos, Bulgarijos, Slovakijos ir Vengrijos įvestus vienašalius importo iš Ukrainos blokavimus, yra kompromisinis po beveik savaitę trukusių derybų.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas per pirmadienį Niujorke įvykusį susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pasiūlė kelią į priekį dėl Ukrainos grūdų eksporto pratęsimo. A. Guterresas įteikė S. Lavrovui laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame išdėstė siūlomą kelią į priekį siekiant šio susitarimo patobulinimo, pratęsimo ir išplėtimo, sakoma generalinio sekretoriaus atstovo pareiškime.

Lietuvoje per metus nepadaryta nieko, kad į Klaipėdos uostą būtų galima pervežti daugiau ukrainietiškų grūdų, sako verslo atstovai, Anot jų, dabar šis maršrutas yra neefektyvus ir per brangus.  Buvęs Ukrainos premjero patarėjas Adomas Audickas, šiuo metu dirbantis vienoje didžiausių Ukrainos maisto pramonės įmonių MHP, sako, kad grūdų eksporto maršrutas per Klaipėdos uostą išlieka ekonomiškai nepagrįstas.

Lietuva turėtų pasinaudoti galimybe ir papildomai investavus eksportuoti per Klaipėdą daugiau ukrainietiškų grūdų, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lenkija ir Ukraina antradienį pasiekė susitarimą, pagal kurį bus leista tranzitu gabenti ukrainietiškus grūdus per Lenkijos teritoriją. „Mums pavyko sukurti mechanizmus, kuriuos taikant Lenkijoje neliks nė tonos grūdų. Prekės bus tranzitu gabenamos per Lenkijos teritoriją“, – po Varšuvoje įvykusių derybų su ukrainiečių pareigūnais pareiškė lenkų žemės ūkio ministras Robertas Telusas.

Lenkijai laikinai uždraudus grūdų importą iš Ukrainos, Lietuva gali padėti Ukrainai geležinkeliu išvežti iki milijono tonų grūdų, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Taip ji teigė po antradienį Varšuvoje įvykusio susitikimo su Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministru Waldemaru Buda, pranešė ministerija.

Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas pareiškė, jog jo šaliai reikia garantijų, kad ukrainietiška žemės ūkio produkcija per jos teritoriją bus gabenama tranzitu, o tam būtini teisiniai pakeitimai, skelbia visuomeninis radijas. „Pirmadienį įvyko Ukrainos ir Lenkijos atstovų susitikimas. Mes nesame prieš [Ukrainos žemės ūkio produkcijos] tranzitą, tačiau mums reikia šimtaprocentinių garantijų, kad mūsų rinką destabilizuojantys produktai neliks Lenkijoje“, – teigė R. Telusas.

Slovakijos vyriausybė pirmadienį patvirtino draudimą importuoti ukrainietiškus grūdus ir kitus maisto produktus, po to, kai Lenkija ir Vengrija ėmėsi panašių veiksmų. Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą į kitas šalis gabenami nuo tada, kai invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija užblokavo tradicinius ukrainietiškų grūdų eksporto Juodąja jūra maršrutus. Tačiau dėl logistikos kliūčių tranzito šalyse susikaupė dideli ukrainietiškų grūdų kiekiai, o tai smukdo grūdų kainas vietos rinkose.

Lenkijos naujasis žemės ūkio ministras Robertas Telusas po susitikimo su šalies grūdų augintojais pažadėjo prašyti Europos Komisijos grąžinti importo muitus ukrainietiškiems grūdams. „Suprantame, kad Ukrainai reikia padėti, tačiau tai turėtų vykti tolygiai. Todėl kreipsiuos į kolegas iš kitų šalių kartu prašyti EK nuo birželio atkurti muitus“, – ministrą cituoja Lenkijos radijas.

Ukraina nuo šių žemės ūkio metų pradžios (nuo praėjusių kalendorinių metų vidurio) iki balandžio 10 dienos eksportavo 38,8 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 14,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį metais anksčiau, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija. Vien tik kukurūzų eksportas išaugo 9,5 proc. iki 22,86 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sumenko 23 proc. iki 13,34 mln. tonų, miežių – sunyko 58 proc. iki 2,3 mln. tonų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pagrasino nutraukti svarbų susitarimą su Ukraina dėl grūdų, jei ir toliau bus kliūčių Maskvos eksportui. Pagal liepos mėnesį Turkijos ir Jungtinių Tautų sudarytą susitarimą Ukraina – viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje – gali eksportuoti grūdus saugiu koridoriumi Juodojoje jūroje.

Jungtinės Tautos antradienį paskelbė, kad Rusijai sutikus tik 60, o ne įprastoms 120 dienų pratęsti susitarimą dėl itin svarbaus ukrainietiškų grūdų eksporto, konsultacijos šiuo klausimu tęsiasi. „Jungtinės Tautos padarys visa, kas įmanoma, kad išsaugotų susitarimo integralumą ir užtikrintų jo tęstinumą“, – reporteriams sakė JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) atstovas Jensas Laerke. Jis pridūrė, kad „konsultacijos.

Rusija sutiko atnaujinti Ukrainos grūdų eksporto susitarimą, bet tik dar 60 dienų, pirmadienį po derybų su Jungtinėmis Tautomis pranešė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Veršininas. „Rusijos pusė... neprieštarauja, kad „Juodosios jūros iniciatyvos“ galiojimas būtų pratęstas dar kartą po to, kai kovo 18-ąją baigsis antrasis jos galiojimo terminas, tačiau tik 60 dienų“, – sakoma Rusijos misijos Ženevoje pareiškime, paskelbtame po derybų JT „Palais des Nations“ rūmuose.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad pirmadienį Ženevoje delegatai planuoja aptarti susitarimo dėl Ukrainos grūdų atnaujinimą po to, kai Maskva suabejojo dėl jo pratęsimo. „Kitas konsultacijų etapas numatytas kovo 13 dieną Ženevoje. Rusijos tarpžinybinė delegacija dalyvaus... Susitarimas bus aptartas“, – sakė M. Zacharova žurnalistams per reguliariai rengiamą spaudos konferenciją.

 Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, trečiadienį viešintis Kyjive, pareiškė, jog yra labai svarbu pratęsti susitarimą, kuris leido atnaujinti grūdų eksportą iš karo nuniokotos Ukrainos. Pernai vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Maskvos karo laivai blokavo Juodosios jūros uostus, kol praėjusią vasarą buvo sudarytas susitarimas, leidžiantis saugiai eksportuoti itin svarbius grūdus.

Nepaisant JT tarpininkaujant pasiekto susitarimo, iš Ukrainos išgabenamų grūdų kiekis pastaruoju metu sumažėjo, o grūdus gabenančių laivų patikrinimų sumažėjo perpus, palyginti su prieš keturis mėnesius fiksuotais skaičiais. Ukrainos ir kai kurie JAV pareigūnai kaltina Rusiją sulėtinus patikrinimų procesus, nors pati Maskva tai neigia.

Jungtinės Tautos trečiadienį perspėjo, kad susitarimai, pagal kuriuos iš karo draskomos Ukrainos būtų galima eksportuoti grūdus, kurių itin reikia, norint išvengti bado skurdžiose šalyse, yra „sudėtingoje situacijoje“. JT ir Turkija praėjusių metų liepą tarpininkavo įgyvendinant nelengvai pasiektą Ukrainos grūdų eksporto iš Juodosios jūros uostų iniciatyvą.  Pirmą kartą jis buvo atnaujintas lapkritį, o kovo 18 dieną jis turi būti pratęstas dar vieną sykį.

Daugumos grūdų supirkimo kainos šiemet sausio antroje pusėje Lietuvoje sumažėjo. Kviečiai Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse sausio 16–22 dienomis buvo superkami vidutiniškai po 292,8 euro už toną – 0,5 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 6,6 proc. brangiau nei prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašariniai miežiai buvo superkami vidutiniškai po 233 eurus – 9,3 proc. mažesne kaina negu prieš savaitę ir 1,8 proc. mažesne negu prieš metus.

Lietuvoje grūdų, ankštinių augalų ir rapsų šiemet užauginta apie 7,3 mln. tonų, arba 7 proc. daugiau nei pernai, kai derlius siekė 6,8 mln. tonų, pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Anot asociacijos prezidento ir bendrovės „Agrokoncerno grūdai“ direktoriaus Karolio Šimo, šie metai buvo sunkūs, grūdų sektorius daug kartų reagavo į precedento neturinčius kainų svyravimus rinkose, dėl derliaus kokybės ir pakitusių geopolitinių aplinkybių ieškojo naujų rinkų.

Šiemet Lietuvoje grūdų derlius buvo 0,8 proc. didesnis nei pernai, o jų supirkimo kainos aukštesnės, teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Ūkininkai nuostolių nepatyrė. Metai buvo tikrai neblogi“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras. Jo teigimu, karas Ukrainoje ir nestabilumas žaliavų rinkose sukėlė nepagrįstų lūkesčių, kad šiemet grūdai bus itin brangūs, tačiau taip neatsitiko.

Kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms siūlant naujausiame sankcijų pakete Rusijai taikyti išimtis trąšų ir grūdų eksportui, prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, jog Lietuva su kai kuriomis partnerėmis tam nepritaria ir žada kelti šį klausimą Europos Vadovų Taryboje (EVT). „Sankcijų klausimas nėra įtrauktas į EVT darbotvarkę, tačiau Prezidentas kels šį klausimą vadovų diskusijos metu“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda šeštadienį spąstais pavadino Baltarusijos siūlymą vežti ukrainietiškus grūdus tranzitu per jos teritoriją. Baltarusiją šią savaitę Jungtinėms Tautoms pranešė, kad leistų tranzitu gabenti grūdus iš Ukrainos eksportui iš Lietuvos uostų be išankstinių sąlygų, tačiau vėl paprašė leidimo eksportuoti savas trąšas, kurioms šiuo metu taikomos sankcijos. „Mano nuomone, tai yra spąstai.

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams perduota byla dėl grūdų aruode žuvusios moters, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. 70 metų šiaulietis A. L. joje kaltinamas dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, nes ūkyje neužtikrino saugių darbo sąlygų ir tokiu būdu galimai prisidėjo prie moters žūties. Praėjusių metų liepos mėnesį Pakruojo rajono ūkyje esančiame grūdų aruode žuvo ten dirbusi moteris.

Lietuvos grūdų eksportuotojams ieškant naujų galimybių parduoti produkciją, šiemet atsivėrė trys naujos rinkos – Meksika, Irakas ir Indonezija, prieš pusantrų metų susitarta su Brazilija, tačiau perdirbėjų teigimu, galimybes išvežti lietuviškus grūdus į kai kurias šalis apsunkina pigesni rusiški grūdai.

Ukraina nuo šių metų pradžios (nuo šių kalendorinių metų vidurio) iki lapkričio 18-osios eksportavo 15,95 mln. tonų grūdų ir jų produktų – 31,3 proc. mažiau nei per atitinkamą laikotarpį prieš metus, skelbia Agrarinės politikos ir maisto ministerija. Kukurūzų eksporto apimtys išaugo dukart iki 8,44 mln. tonų, tuo tarpu kviečių – sunyko 2,2 karto iki 6,14 mln. tonų, miežių – 3,7 karto iki 1,31 mln. tonų, rugių – 6,8 karto iki 11,2 tūkst. tonų, miltų – 1,4 proc. iki 47,6 tūkst. tonų.

Rusija ketvirtadienį patvirtino, kad suteikė leidimą pratęsti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto. Tai įvyko po to, kai apie pratęsimą paskelbė Jungtinės Tautos, Ankara ir Kyjivas.

Ramūno Karbauskio valdomos žemės ūkio ir didmeninės prekybos įmonių grupės „Agrokoncernas“ įmonė „Agrokoncerno grūdai“ eksportuos kviečius į Iraką.  Bendrovė pranešė, jog antradienį pradedamas krauti laivas, kuris į Um Kasro uostą išgabens 50 tūkst. tonų lietuviškų kviečių. „Agrokoncerno grūdų“ vadovas Karolis Šimas sako, kad Lietuvai atsivėrė dar viena rinka, kurioje iki šiol dominavo JAV, Australijos ir Kanados kviečiai.

Didysis septynetas (G-7) nori, kad Rusija pratęstų susitarimą, leidžiantį saugiai gabenti grūdų siuntas iš Ukrainos, penktadienį Vokietijoje vykusiose derybose sakė aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas. „Visi sutarė, kad reikia pratęsti Juodosios jūros grūdų iniciatyvą“, – teigė pareigūnas. Vakarų Vokietijos Miunsterio mieste dvi dienas vykstančiose G-7 diplomatijos vadovų derybose svarbiausias darbotvarkės klausimas – karas Ukrainoje.

Iš Ukrainos uostų ketvirtadienį išplaukė šeši grūdų pakrauti laivai, praėjus dienai po to, kai Rusija vėl prisijungė prie susitarimo dėl eksporto per Juodąją jūrą, pranešė Turkijos gynybos ministras. „Atnaujinus grūdų iniciatyvą, iš Ukrainos uostų išplaukė šeši laivai“, – gynybos ministrą Hulusi Akarą (Chulusį Akarą) citavo oficialioji Anatolijos naujienų agentūra.

Iš Ukrainos uostų antradienį išplaukė trys grūdų prikrauti laivai, pranešė tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms sudaryto susitarimo įgyvendinimą prižiūrintis centras. „Dėl šių laivų judėjimo susitarė Ukrainos, Turkijos ir JT delegacijos.

Jungtinių Tautų humanitarinės pagalbos vadovas pirmadienį atmetė Rusijos teiginį, neva rengiant dronų ataką prieš Rusiją galėjo būti pasinaudota civiliniu krovininiu laivu, kuriuo buvo gabenami ukrainietiški grūdai. Martinas Griffithsas Saugumo Tarybai Niujorke pareiškė, jog šeštadienį atakos metu grūdų koridoriaus „saugiojoje zonoje“ Juodojoje jūroje nebuvo nė vieno tokio laivo. „Savaitgalį nė vienas laivas nepranešė apie jokį incidentą“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį su savo Turkijos kolega Hulusi Akaru kalbėjosi apie Maskvos sprendimą sustabdyti dalyvavimą susitarime, kuris leido atnaujinti dėl invazijos nutrūkusį Ukrainos grūdų eksportą.  „Buvo aptarti klausimai dėl Rusijos sustabdyto „Juodosios jūros grūdų iniciatyvos“ susitarimo dėl žemės ūkio produktų eksporto iš ukrainietiškų uostų įgyvendinimo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Rusija pirmadienį pareiškė norinti Ukrainos „įsipareigojimų“ nenaudoti grūdų eksporto koridoriaus kariniais tikslais. Maskva tai paskelbė praėjus kelioms dienoms po dronų atakos prieš jos laivus okupuotame Kryme, dėl kurios ji apkaltino Ukrainą ir Jungtinėms Tautoms bei Turkijai pranešė stabdanti savo dalyvavimą susitarime dėl grūdų.

Krovininiai laivai, prikrauti grūdų ir kitų žemės ūkio produktų, pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, nepaisant Rusijos sprendimo pasitraukti iš reikšmingo susitarimo, skirto pasaulinei maisto krizei sušvelninti. Mažiausiai šeši laivai, įskaitant laivą „Ikaria Angel“, frachtuojami pagal Pasaulio maisto programą ir pakrauti 30 tūkst. tonų kviečių – reaguojant į ekstremalią situaciją Afrikos Kyšulyje – pirmadienį išplaukė iš Ukrainos uostų, rašoma tinklalapyje, sekančiame jūrų eismą.

Lietuva šią savaitę gavo oficialų leidimą eksportuoti kviečius į Meksiką, kurioje gyvena 128 milijonai žmonių, šeštadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. „Nuo šiol galime džiaugtis dar viena itin svarbia eksporto kryptimi – lietuviškiems kviečiams atverta Meksikos rinka. Tai yra įvairių institucijų, tarp jų ir Lietuvos diplomatinės tarnybos nuopelnas”, – pranešime spaudai pažymėjo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Rusija pareiškė esanti pasirengusi atsisakyti atnaujinti susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto koridoriaus jau kitą mėnesį, jei nebus atsižvelgta į jos reikalavimus Jungtinėms Tautoms. Rusijos nuolatinis atstovas prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas interviu agentūrai „Reuters“ sakė, kad Maskva JT vadovui Antonio Guterresui įteikė oficialų laišką, kuriame išdėstė nepasitenkinimų sąrašą.

Latvijos grūdų didmeninės prekybos bendrovė „Graudu sabiedriba“ turi teisę išieškoti beveik 300 tūkst. eurų netesybų iš Marijampolės grūdų supirkimo bendrovės „Agrobosas“. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 4 dieną pripažino ir leido Lietuvoje vykdyti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo šiemet liepą priimtą sprendimą.

 Lietuva gavo leidimą eksportuoti grūdus į Meksiką – šalis per metus yra pasiruošusi priimti iki 4 mln. tonų lietuviškų grūdų, teigia žemės ūkio ministras.  „Vakar gavome leidimus įvežti grūdus į Meksiką – tikrai didelius kiekius, daugiau negu galime išvis eksportuoti. Tai yra gera žinia sektoriui – atsiranda dar viena rinka“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė Kęstutis Navickas.  „Meksika gali priimti iki 4 mln.

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) pagerino šių metų kviečių derliaus pasaulyje prognozę, remdamasi rugsėjo mėnesio duomenimis – iki 787,2 mln. tonų, o tai reiškia, kad derlius būtų 1 proc. solidesnis nei 2021-ųjų. „Gali būti, kad [kviečių derliaus apimtys] pasieks dar aukštesnį, rekordinį lygį. Tai lėmė geresnis nei tikėtasi derlius Europos Sąjungoje ir Rusijoje“, – teigiama naujausioje FAO ataskaitoje. Kviečių derliaus prognozė gerinamas antrą mėnesį iš eilės.

Lietuvoje šių metų rugsėjo pabaigoje didėjo rapsų ir daugumos grūdų supirkimo kainos. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 26– spalio 2 dienomis rapsai buvo superkami vidutiniškai po 631,4 euro už toną – 9,6 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 14,4 proc. brangiau negu prieš metus, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Kvietrugių vidutinė supirkimo kaina per savaitę augo 6,1 proc. iki 295,3 euro bei buvo 41,1 proc. didesnė neguprieš metus.

Su užpuolike Rusija kariaujanti Ukraina padarys visa, kas jos jėgoms, kad nusiųstų daugiau grūdų Afrikai, pažadėjo ukrainiečių užsienio reikalų ministras. Dmytro Kuleba šią savaitę Senegale pradėjo savo kelionę po Afrikos žemyną. Pirmadienį jis susitiko su Senegalo prezidentu Macky Sallu, šiuo metu pirmininkaujančiu Afrikos Sąjungai (AS). Ukraina siųs „į Afriką grūdų pilnus laivus“, sakė D. Kuleba bendroje spaudos konferencijoje su kolege senegaliete Aissata Tall Sall.

Lietuvoje šių metų rugsėjo mėnesio viduryje grūdų vidutinės supirkimo kainos padidėjo, o rapsų – sumažėjo. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse rugsėjo 12–18 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 313,7 euro už toną – 2,8 proc. brangiau nei prieš savaitę ir 44,6 proc. brangiau nei prieš metus skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Pašariniai miežiai supirkti po 283,1 euro – atitinkamai 7,1 proc. ir 53 proc. brangiau, rugiai supirkti po 250,7 euro – atitinkamai 10,1 proc. bei 53 proc.

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ilgalaikės grūdų kainos gali padidėti 7 proc., rodo pirmadienį paskelbti atlikto tyrimo rezultatai, taip pat parodę, kad padidinus pasėlių plotus kitose šalyse siekiant kompensuoti grūdų trūkumą, padidėtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.  Rusijos ir Ukrainos, dar vadinamų „pasauliniais duonos krepšeliais“, bendras eksportas sudarydavo apie 28 proc. pasaulinės kviečių pasiūlos.

Rusijos naikinančią invaziją atremianti Ukraina suteiks humanitarinę pagalbą Etiopijai ir Somaliui – 50 tūkst. kviečių. Ukrainos ministrų kabineto atitinkamas nutarimas skelbia, kad šiuos grūdus skirs Valstybinė maisto ir grūdų korporacija, o siuntos vertė – 420 mln. grivinų (11,5 mln. eurų) – bus kompensuota iš valstybės iždo rezervo.