graikija

Pirėjo „Olympiacos“ krepšininkai arti to, kuo nesidžiaugė 14 metų. Trečiose Graikijos krepšinio lygos finalo serijos rungtynėse Martyno Gecevičiaus komanda namuose 84:72 užtikrintai įveikė Atėnų „Panathinaikos“ su Šarūnu Jasikevičiumi. Serijos iki trijų pergalių rezultatas - 2:1 „Olympiacos“ naudai. Jei Pirėjo klubas laimės dar bent vieną kartą, „raudonieji“ po ilgos pertraukos taps šalies čempionais.

Euro zonos krizės metu dažnai kartojama, kad jos negalima pataisyti greitai. Tačiau jau praėjo pakankamai laiko, kad galėtume išvysti, kaip Veikia ilgalaikės krizės sprendimo priemonės. BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders tikina, kad euro zonos pirmieji gijimo požiūriai jau išties matyti. Sprendžiant euro problemas, viena iš ilgalaikių ekonominių priemonių yra atstatyti krizės paveiktų ekonomikų konkurencingumą. Tai reiškia, kad Vokietija turi prarasti truputį savo konkurecingumo.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino graikus mokėti mokesčius ir pareiškė, kad labiau jaudinasi dėl sunkios vaikų padėties į pietus nuo Sacharos esančiame Afrikos regione nei dėl krizės prislėgtos Europos valstybės gyventojų, informuoja BBC. Interviu dienraščiui „The Guardian“ C. Lagarde pažymėjo, kad Graikijai atėjo skolų grąžinimo metas. „Kalbant apie Graikiją, aš taip pat galvoju apie visus tuos žmones, kurie nuolat vengia mokėti mokesčius.

Dauguma Vokietijos gyventojų nepritaria prieštaringai vertinamų euro obligacijų įvedimui ir nenori, kad Graikija liktų euro zonoje, informuoja AFP. Televizijos ZDF užsakytos apklausos duomenimis, 79 proc. apklaustųjų teigė, kad palaiko kanclerės Angelos Merkel poziciją dėl euro obligacijų ir nepritaria jų įvedimui. 14 proc. apklaustųjų pasisakė už euro obligacijas, kurias įvesti ragina naujasis Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as.

Gali praeiti daug laiko, kol paaiškės, kas formuos naująją Graikijos vyriausybę, ir kokia bus šalies pozicija Europos Sąjungos (ES) ir tarptautiniams skolininkams prisiimtų įsipareigojimų atžvilgiu. Tačiau jau dabar aišku, kad neapibrėžtumas dėl Graikijos politinės padėties kelia sumaištį finansų rinkose, o netikrumo jausmas išliks ir po rinkimų. Papildomos sumaišties priešrinkiminiu laikotarpiu įneša patys graikai.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Pirmąją pergalę Graikijos krepšinio lygos finalo serijoje pasiekė Šarūno Jasikevičiaus Atėnų „Panathinaikos“ ekipa, namuose atsirevanšavusi Martyno Gecevičiaus Pirėjo „Olympiacos“ komandai - 81:79. Serijos iki trijų pergalių rezultatas - 1:1. Lemiamu mačo lūžiu trečiojo ketvirčio pradžioje turėjo tapti „Panathinaikos“ spurtas 16:0 (56:45), kurį inicijavo Š.Jasikevičius.

Praėjusią savaitę euro kursą smukdė žinios apie naujas aplinkybes, susijusias su politiniu nestabilumu Graikijoje, bei naujienos apie Ispanijos bankų krizę. Europos centrinis bankas (ECB) pranešė nutraukiantis piniginę veiklą kai kuriuose graikiškuose bankuose, Ispanijos obligacijų aukciono metu pajamingumai pakilo dar aukščiau, Europos akcijos pigo, o kredito reitingų agentūra „Moody‘s“ sumažino 16 Ispanijos bankų reitingus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria euroobligacijų išleidimui, kuriomis būti kompensuojamas fiskalinės drausmės nesilaikančių šalių elgesys, tačiau palaiko Europos investicijų banko garantinių popierių išleidimą. Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Fransua Olando (Francois Hollande), euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.

Nors dabar beveik kiekviename Žemės kampelyje gali rasti ir „McDonald's“, ir sušių barą, ir kinų ar prancūzų restoraną, šiandien atsiranda vis daugiau žmonių, besidominčių gastronominiu turizmu.

Iš visų košmariškų Europos scenarijų šis gali pasirodyti pats baisiausias: Graikija palieka eurą, o tuo pačiu metu Ispanijos bankų sistema sugriūna, rašo „New York Times“. Rinkos konvulsijos pastarosiomis savaitėmis buvo lyg šių krizių bandomasis testas. Susidūrė politinė aklavietė Graikijoje bei kylanti baimė dėl vieno didžiausių Ispanijos bankų – „Bankia“. Kredito reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ praėjusią savaitę sumažino viso Ispanijos bankų sektoriaus reitingus.

Nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Jokios sąlygos nebuvo patvirtintos. Tačiau Graikijos bankų sistemą remia apie 100 mlrd. eurų vertės šalies centrinio banko teikiama likvidumo avarinė parama, kurią slapta patvirtino Europos centrinis bankas (ECB), rašo „Financial Times“. Jei Graikija paliks euro zoną, to staigi priežastis gali būti ECB sprendimas nutraukti finansavimą. Platus „avarinės likvidumo paramos“ (angl.

Didžiosios Britanijos dienraščio „The Guardian“ ir bendrovės ICM atliktos apklausos duomenimis, 72 proc. britų mano, kad Graikija paliks Europos bendros valiutos sąjungą, praneša „guardian.co.uk“. Britanijos gyventojai yra įsitikinę, kad euras artėja prie prarajos, tačiau jų nuomonės dėl to, ką jie kaltins, jei dviguba recesija pagilės, išsiskiria. Apklausos duomenimis, tik 20 proc. britų mano, kad Graikija liks euro zonoje, o 52 proc.

Graikai dabar uždirba beveik ketvirtadaliu mažiau nei pernai. Graikijos gyventojų grynasis uždarbis, atskaičius mokesčius, dabar sudaro 13,1  tūkst. eurų per metus, rodo „New Foundation“ skaičiavimai. Palyginti su praėjusiais metais, graikų alga sumažėjo beveik 23 proc. Tačiau krizės krečiamos šalies gyventojai pagal uždarbį ir toliau gerokai lenkia ES autsaideres šioje srityje Bulgariją ir Rumuniją, ten žmonės per metus uždirba atitinkamai 2 772 ir 3 594 eurus.

Pergalingai Graikijos krepšinio lygos finalą pradėjo Martyno Gecevičiaus Pirėjo „Olympiacos“ klubas, namuose 84:78 įveikęs Atėnų „Panathinaikos“ ekipą su Šarūnu Jasikevičiumi. M.Gecevičius aikštėje praleido 17 minučių, pelnė 11 taškų (3/5 trit., 2/2 baud.), atkovojo kamuolį, po kartą suklydo ir prasižengė. Giorgos Printezis prie pergalės pridėjo 18, Kostas Papanikolaou (8 atk. kam.) - 16, Kyle'as Hinesas - 13 taškų.

Naują radikalią idėją pateikė buvęs „Deutche Bank“ vyriausiasis ekonomistas ir dabartinis vyriausias patarėjas Thomas Mayeris. Jis rėmėsi faktais, kad visų pirma, graikai nenori palikti euro, bei antra, kad jie taip pat nenori tęsti Troikos (Europos centrinio banko, Tarptautinio valiutos fondo ir Europos Komisijos) vykdomos gelbėjimo programos, rašo "Business Insider". Visos kalbos iki šios dienos sukosi tik tarp dviejų scenarijų: tarp bendradarbiaujančios Graikijos vyriausybės, kuri liks euro...

Graikijos valstybės skola pirmąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo beveik ketvirtadaliu. Tai tapo įmanoma dėl sėkmingos restruktūrizacijos programos, pirmadienį praneša Graikijos finansų ministerija. Valstybės skola kovo pabaigoje siekė 280,3 mlrd. eurų ir buvo 23,8 proc. mažesnė nei 2011 m. pabaigoje. Graikija vykdė PSI programą (numatančią privataus sektoriaus dalyvavimą mažinant Graikijos skolą), kurios dėka buvo nurašyta apie 106 mlrd. eurų skolos. Investuotojai sutiko gauti lėšas su 53,5 proc.

Nenuostabu, kad labiausiai Graikijos išėjimo iš euro zonos atvejui ruošiasi Vokietijos įmonė, rašo „The Telegraph“. 2010 metų gruodį „Siemens“ gruodį įsigijo banko licenciją. Ši bendrovei suteikė tiesioginį priėjimą prie Europos centrinio banko (ECB) fondų, tam kad „Siemens“ būtų mažiau priklausoma nuo pokyčių valiutų rinkoje. Ji taip pat nusprendė laikyti savo pinigus ECB. „Siemens“ įdėjo 500 mln. eurų indėlį, po to kai šiuos pinigus atsiėmė iš rizikingesnių Prancūzijos skolintojų.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble teigia, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali būti išvengiamas, tačiau tai priklauso nuo pačių Atėnų įsipareigojimų vykdymo. Vykstant diskusijoms Vokietijoje ir kitose valstybėse apie galimą Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, paklaustas, ar tai gali būti išvengiama, W. Schaeuble atsakė: „Žinoma! Tai ir buvo mūsų tikslas, kai mes nusprendėme padėti Graikijai.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Graikijos prezidentas Karolos Papoulias, kaip ir tikėtasi, paleido parlamentą ir paskyrė jo rinkimus birželio 17 dieną, praneša „Associated Press“. Nuo gegužės 6-osios rinkimų, per kuriuos nė viena partija nesurinko daugumos balsų, buvo bandoma nuspręsti, ar tęsti taupymo priemonių, kurių Europos Sąjunga (ES) reikalauja mainais už finansinę paramą, režimą.

Graikijos valdžia ir tauta turi apsispręsti dėl šalies narystės euro zonoje, apie tai Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas D. Cameronas kalbėjo penktadienį JAV sostinėje, kur atvyko dalyvauti G8 (Didžiojo aštuoneto) šalių viršūnių sustikime. Didžiosios Britanijos, neįeinančios į euro zoną, premjeras pareiškė, kad Europos valiutos sąjungos šalių lyderiai turi imtis skubių priemonių, kurios padėtų Atėnams ir išgelbėtų euro zoną nuo subyrėjimo.

Vokietijos vyriausybė paneigė pranešimus apie tai, kad kanclerė Angela Merkel siūlė Graikijai surengti referendumą dėl narystės euro zonoje. Apie tai praneša Vokietijos televizijos kanalas N24, remdamasis vyriausybės spaudos atstovu. „Toks pranešimas neatitinka tikrovės“, pareiškė ministrų kabineto atstovas. Kiek anksčiau penktadienį kelios naujienų agentūros pranešė, kad A. Merkel pasiūliusi Graikijai birželio 17 dieną surengti referendumą dėl šalies narystės euro zonoje.

Aistros po užpulto Atėnų „Panathinaikos“ autobuso Graikijoje tęsiasi. Šįkart viešai apie beviltišką situaciją kalbėjo vienas labiausiai patyrusių klubo žaidėjų Mike'as Batiste'as. Pasak amerikiečio, vis agresyvesni Graikijos aistruoliai artimiausioje ateityje gali peržengti kritinę ribą. „Viena dieną jie užmuš kurį nors sportininką“, - baiminosi M.Batiste'as. „Esu labai nusivylęs ir piktas. Kai kurie nesupranta, kad su “Olympiacos„ žaidėjais esame draugai.

Dėl euro zonos kilusi suirutė finansų rinkose gali tęstis dar 12–24 mėnesius, mano Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis yra įsitikinęs, kad Prancūzija ratifikuos naująją Europos Sąjungos (ES) fiskalinės drausmės sutartį, nes joje bus ir augimo skatinimo strategija. "Kiek tai susiję su pasitikėjimo euro zona krize, per 12–24 mėnesius padėtis finansų rinkose turėtų nurimti", – radijo stočiai "Europe 1" penktadienį sakė W. Schaeuble.

Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Karelas de Guchtas penktadienį sakė, kad Komisija ir Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo rengti atsarginį planą Graikijos bankroto atvejui, informuoja AFP. Jis nepatikslino, ar tai yra susiję ir su galimu Graikijos pasitraukimu iš euro zonos. „Šiandien tiek ECB, tiek Europos Komisijoje tarnybos nagrinėja nenumatytų atvejų scenarijus, jeigu Graikija nebepajėgtų susitvarkyti“, - Belgijos dienraščiui „De Standaard“ sakė K. de Guchtas.

Ekonomistai nuolatos šnairuoja į politikus, mat pastarieji sugeba atrasti trūkumų bet kokiame pasiūlyme. Puikiausias tokios priešpriešos pavyzdys – Graikijos skolų krizė. Viena vertus ekonomistai pateikė siūlymus, kaip būtų galima užbaigti šios šalies agoniją, kita vertus susidaro įspūdis, kad politikai patys to nenorėdami mėgaujasi valstybės konvulsijomis. Šiuo metu Graikijos politinės jėgos yra patekusios į visišką aklavietę.

Šiuo metu yra du galimi Graikijos pasitraukimo iš euro zonos keliai, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface Lietuva“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Mantvydas Štareika. Vienas iš jų –bendradarbiaujant, t.y. Graikijai sutinkant priimti Europos institucijų ir valstybių narių pagalbą. Šiuo atveju, galima abejoti, ar perėjimo procesas būtų kontroliuojamas.

Birželio 1 dieną įsigalioja Lietuvos ir Slovakijos užsienio reikalų ministerijų susitarimo dėl abipusio atstovavimo išduodant Šengeno vizas įgyvendinimo protokolas, pagal kurį Lietuva pradės atstovauti Slovakijai išduodant Šengeno vizas Tbilisyje (Gruzija), Slovakija Lietuvai – Šanchajuje (Kinija). Lietuvos ir Slovakijos užsienio reikalų ministerijų susitarimas dėl abipusio atstovavimo išduodant Šengeno vizas valstybių diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose buvo pasirašytas Lietuvo...

Netikėti apklausos rezultatai – birželio viduryje Graikijoje vyksiančius parlamento rinkimus gali laimėti griežtą taupymo kursą remiančios partijos. Remiantis pirmąja apklausa, atlikta po to, kai žlugo mėginimai suformuoti vyriausybę ir buvo paskelbti nauji rinkimai, konservatyvi Naujosios demokratijos partija ir socialistų „Pasok“ gali iškovoti pakankamai mandatų, kad sudarytų valdančiąją koaliciją.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neketina bendradarbiauti su laikinąja Graikijos vyriausybe. Organizacija pristabdė visus kontaktus su šalies valdžia iki naujų parlamento rinkimų. Apie tai, kaip skelbia AFP, pareiškė fondo spaudos atstovas Davidas Hawley. Fondo atstovas neįvardino tikslios datos, kada planuojama atnaujinti bendradarbiavimą su Atėnais. „Mes sureguliuosime kontaktus su naująja vyriausybe, kai tik ji bus suformuota“, – pridūrė D. Hawley.

Krepšinio karas Graikijoje nesibaigė. Dėl sirgalių išpuolio nukeltos pirmosios šalies čempionato finalo serijos rungtynės tarp Atėnų „Panathinaikos“ ir Pirėjo „Olympiacos“ komandų. „Olympiacos“ aistruoliai užpuolė į „raudonųjų“ areną vykstantį „Panathinaikos“ autobusą. Priešininkus Pirėjo klubo gerbėjai apmėtė akmenimis bei plytomis, gerokai nukentėjo transporto priemonės langai, kurie buvo išdaužti.

Smarkiai prasiskolinusios Graikijos laikinajai vyriausybei iki birželio 17 dienos vyksiančių naujų rinkimų vadovaus Administracinio teismo vyriausiasis teisėjas Panagiotis Pikrammenosas. Dėl to susitikime su prezidentu Karolosu Papouliasu susitarė partijų lyderiai, praneša agentūra AFP. „Yra aišku, kad mūsų tėvynei – sunkus metas. Mes turime užtikrinti jos autoritetą ir sklandų pereinamąjį laikotarpį“, – sakė trečiadienio vakarą vyriausybės vadovu prisaikdintas P. Pikrammenosas.

Graikijoje nauji parlamento rinkimai vyks birželio 17 dieną, o laikinajai vyriausybei vadovaus teisėjas, skelbia BBC. Valstybės tarybos pirmininkas Panagiotis Pikramenosas vadovaus vyriausybei iki pakartotinių rinkimų. Rinkimų data buvo paskelbta trečiadienį po partijų lyderių susitikimo su prezidentu Karolosu Papouliasu. Galutinės diskusijos sudaryti vyriausybę žlugo antradienį, kas sukėlė susirūpinimą dėl Graikijos ateities euro zonoje.

Didžiosios Britanijos svaro sterlingo kursas jau kurį laiką kyla aukštyn. Balandžio pradžioje vienas svaras kainavo 4,12 lito, gegužės 16-ąją – 4,33. Kilimo tendenciją svaras išlaiko jau daugiau kaip mėnesį. „Svaras nėra išskirtinė valiuta, panašiai elgiasi ir JAV doleris. Abi šios valiutos paskutiniu metu yra linkusios labiau stiprėti.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde neatmeta Graikijos pasitraukimo iš euro zonos galimybės tuo atveju, jeigu šalies valdžia atsisakys vykdyti savo įsipareigojimus dėl biudžeto deficito mažinimo, praneša „France24“. „Žinoma, mes tikimės, kad to nebus, - sakė C. Lagarde, atsakydama į klausimą dėl galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos.

Sudėtinga politinė situacija Graikijoje, anot prezidento Karolosas Papouliasas, kelia didžiulį nerimą gyventojams. Pirmadienį graikai iš šalies bankų atsiėmė 700 mln. eurų, sakė prezidentas, remdamasis Centrinio banko vadovu Georgiosas Provopoulosas. Šis informavo K. Papouliasas, kad bankų padėtis yra „labai sudėtinga“ ir kad bankų sistema „šiuo metu yra labai silpna“, praneša agentūra AFP. Centrinio banko vadovas įspėjo prezidentą, kad situacija ateinančiomis dienomis dar labiau aštrės.

Ilgą laiką trukusios Graikijos partijų derybos dėl koalicinės vyriausybės žlugo. Situaciją teks spręsti naujuose rinkimuose, kurie turėtų vykti birželio 10 arba 17 dienomis. Manoma, kad juose gali triumfuoti kairieji radikalai, griežtai atmetantys taupymo kursą. Tai reiškia, kad vietoje vyriausybės sukūrimo Graikijos mokesčių mokėtojai turės pakloti dar daugiau pinigų naujų rinkimų organizavimui.

Europos laukia sudaužytų vilčių vasara, įsitikinęs pagrindinis „Saxo Bank“ ekonomistas Steenas Jacobsenas. Pasak jo, nepasitenkinimas dabartine griežtos ekonomikos politika ir nenoras vykdyti esmines reformas europiečius įvarė į aklavietę. „Visiškai akivaizdu, kad politikai yra persigandę, rinkėjai nori parodomųjų egzekucijų, visi bando kalbėti apie reformas ir realius pokyčius.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris pirmadienį baigiantis Europos Sąjungos (ES) šalių finansų ministrų susitikimui pranešė, kad jie nesvarstė galimo Graikijos pasitraukimo iš euro zonos temos. „Aš niekad nemaniau, kad Graikija gali palikti euro zoną. Tai nesąmonė, propaganda.

Pirmadienį derybos tarp centro dešiniųjų Naujosios demokratijos, „Pasok“ ir Demokratinės kairės partijų žlugo praėjus vos valandai nuo jų pradžios, skelbia BBC. Kairiųjų blokas „Syriza“, kuris yra antras pagal dydį parlamente, derybose nedalyvavo, nes, kaip patys teigia, negali pritarti griežtoms taupymo priemonėms. Blokas nesutinka su Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo Graikijai iškeltoms sąlygoms dėl naujo paramos paketo.

Graikijos prezidentas Karolos Papoulias sukvietė partijas paskutinį kartą pabandyti susitarti dėl vyriausybės sudarymo, skelbia BBC. Radikalesnė kairiųjų partija „Syriza“ pareiškė, kad koalicijoje nedalyvaus, nes negali paremti taupymo priemonių. Jeigu partijoms nepavyks iki gegužės 17 dienos – ketvirtadienio – susitarti, tada bus surengti nauji rinkimai. Į susitikimą apie 19.30 val.

Prezidento Karoloso Papouliaso pokalbiai dėl vyriausybės sudarymo Graikijoje sekmadienio vakarą baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. „Rytoj mes pokalbius tęsime“, – po kelias valandas trukusių derybų su įvairių partijų atstovais Atėnuose sakė prezidentas. Persilaužimo kol kas nėra, pabrėžė Demokratinės kairės (Dimar) pirmininkas Fotis Kuvelis, kuris paskutinysis susitiko su prezidentu. Kitas pokalbių ratas su prezidentu numatytas pirmadienio vakarą 18.30 val. Vidurio Europos vasaros laiku.

Graikijos prezidentas Karolos Papoulias susitiko su trijų pagrindinių politinių partijų lyderiais, praneša BBC. (Papildyta 18.30) Graikijoje nedidelė Demokratinė kairioji partija sekmadienį paneigė, jog ji sutikusi dalyvauti laikinojoje vyriausybėje. (Papildyta 15.59) Skelbiama, kad susitarta dėl koalicijos sudarymo. Tai paskutinis bandymas suformuoti koaliciją po parlamento rinkimų ir išvengti dar vienų rinkimų birželį.

Graikijos prezidentas K. Papoulias ruošiasi surengti derybas su partijų lyderiais, kurių metu bus stengiamasi sutarti dėl nepaprastosios padėties vyriausybės sudarymo, praneša BBC. Toks sprendimas priimtas po to, kai šalies socialistai tapo jau trečiąja partija, kuriai nepavyksta sudaryti vyriausybės. Jei prezidento pastangos bus nevaisingos, kitą mėnesį greičiausiai įvyks nauji rinkimai. Tikimasi, jog prezidentas pabandys padaryti spaudimą, kad partijos sudarytų vyriausybę.

Prieš Graikiją kariaujamas informacinis karas ir sukurtas graikų, kaip tinginių bei išlaikytinių įvaizdis nėra teisingas, – tvirtino šios šalies profesinių sąjungų susivienijimo DEKA lyderis Nikolaos Kioutsoukis, kurį Balsas.lt kalbino Vilniuje surengtoje krikščioniškų Europos profsąjungų susivienijimo EZA ir Lietuvos darbo federacijos konferencijoje. –          Konferencijoje kalbama apie skurdo įveikimą.

Graikijos sostinėje Atėnuose vykstančio Teniso profesionalų asociacijos (ATP) „Challenger“ serijos turnyro „Status Athens Open 2012“, kurio prizų fondą sudaro 42,5 tūkst. eurų, vienetų varžybų ketvirtfinalyje penktadienį lietuvis Laurynas Grigelis 6:4, 3:6, 6:7 (4-7) nusileido 112-ajai pasaulio raketei 30-mečiui slovakui Karoliui Bekui (Karol Beck). Slovakijos tenisininkas 2005 metų rugpjūčio mėnesį pasaulio reitinge buvo pakilęs į 36-ąją vietą. Mačas truko 2 val. 35 min.

Rinkimai Graikijoje ir Prancūzijoje parodė, kad rinkėjai prieštarauja taupymo planams ir remia augimo politiką. Tačiau norint pradėti augti, kokią reikia vykdyti politiką? BBC pateikia ekonomistų nuomones apie tai, kokių reiktų pokyčių. Paola Subacchi, „Chatham House“ tarptautinės ekonomikos tyrimų vadovė Augimo plane turėtų būti skatinamas ne trumpalaikis, bet ilgalaikis augimas, kurį atnešti gali struktūrinės reformos, kurių ėmėsi kai kurios šalys.

Praėjusią savaitę daugybė politinių ir ekonominių įvykių visame pasaulyje stipriai paveikė pagrindines valiutas: vienų kursas nusirito žemyn, kitų šovė į viršų. Didžiausias dėmesys teko ir vis dar tenka politinėms peripetijoms Prancūzijoje ir Graikijoje, kur savaitgalį vykę rinkimai pradėjo daryti įtaką euro kursui dar prieš paskelbiant jų rezultatus.