gintautas paluckas

Pernai dvejuose rinkimuose pralaimėjimą patyrusiam socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui šiemet Seimo rinkimuose tenka užduotis vesti partijos sąrašą. Nors šiuo metu parlamento opozicijoje darbuojasi tik devyni socialdemokratai, partijos lyderis, nors juokais, šiųmečiams rinkimams kelia ambicingą tikslą – kad Seimo valdančiąją daugumą sudarytų vien tik socialdemokratai. Galbūt dėl šios priežasties partija savo rinkiminį sąrašą papildė įžymiomis pavardėmis.

Į Seimo rinkimus kartu su Lietuvos socialdemokratų partija žengia ir tokie žinomi veidai kaip ekonomistas Romas Lazutka, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas, pasaulio dviračių treko čempionė Simona Krupeckaitė ar žurnalistas Giedrius Drukteinis.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas į Seimą ketina kandidatuoti Utenos vienmandatėje apygardoje. Partijos pirmininkas BNS sakė, kad LSDP Utenos skyrius iškėlė jo kandidatūrą, nes tikisi nacionalinio dėmesio regionui. „Jau gerą laikmetį šis regionas yra ypatingai ignoruojamas. Lietuva formuojasi į du su pusę miesto – Vilniaus regionas, Kaunas su apylinkėmis ir uostamiestis.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius atrodo nepajudinamas kaip uola, bet koks skandalas jam - tarsi vanduo nuo žąsies. O valstiečių lyderiai nieko nepaisydami mūru stoja už ministrą, nesvarbu kas benutiktų. Tad kodėl premjeras Saulius Skvernelis taip gina savo ministrą? Ekspertai tvirtina, kad šaknys slypi kur kas giliau nei asfaltuojamas keliukas, vedantis į premjero namus.

Tų profesijų atstovams, kurie darbe patiria daug įtampos, pavyzdžiui, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams, Vyriausybė turėtų įteisinti keturių darbo dienų savaitę, teigia socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. „Darbo krūvis socialiniams darbuotojams ir slaugytojams yra milžiniškas, o jų algos ir skaičius nepakankami nei keliamoms užduotims, nei visuomenės poreikiams.

Socialdemokratams nutraukus Seimo opozicinių frakcijų bendradarbiavimo susitarimą, šios partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pažėrė kritikos buvusiems opozicijos bendražygiams – konservatoriams ir liberalams. Kodėl buvo sukritikuoti iki tol galiojiusio susitarimo partneriai, kalbėjome su socialdemokratų partijos vedliu Gintautu Palucku. Sveiki, nutraukėte bendradarbiavimą su Tėvynės sąjunga ir liberalais.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė nutraukti susitarimą dėl opozicinių frakcijų bendradarbiavimo parlamente. Tokį sprendimą priėmė LSDP valdyba, BNS informavo partijos atstovai. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas teigia, kad šiuo metu reikia konstruktyvaus oponavimo, o ne politinių rietenų. Pokalbis apie tai, kodėl socialdemokratai atsitraukia iš opozicijos su konservatoriais – su socialdemokratų partijos pirmininku Gintautu Palucku.

Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas naujienų portalui tv3.lt pripažino sulaukęs ne vieno valstiečių atstovo prašymo prisijungti prie socialdemokratų prieš artėjančius Seimo rinkimus. Valstietė Agnė Širinskienė įsitikinusi, kad jei frakcijos kolegos nusprendė bėgti iš dabartinių valdančiųjų gretų, tai turėtų padaryti kuo greičiau. Sausį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) turi 11,3 proc.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Visgi, galimas ir visiškai kitoks scenarijus, kai naująją koaliciją su partneriais formuos konservatoriai.

Seimo rinkimams nenumaldomai artėjant, ir premjeras Saulius Skvernelis, ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Gintautas Paluckas vis garsiau kalba apie galimybę po rinkimų formuoti bendrą koaliciją su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau pats G. Paluckas akcentuoja, kad bendradarbiavimas bus neįmanomas, jei valstiečiai nepripažins savo klaidų ir toliau dirbs kaip iki šiol.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius „kaip kelmas, už kurio visi kliūna“, teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą ministro atžvilgiu kritikuojantis opozicinių socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas. „Suprantu, kad dabar yra bendras nepasitikėjimo kontekstas ir šiandien ministras yra kaip kelmas, už kurio visi kliūna. Eina premjeras – kliūna, eina prezidentas – kliūna, eina patarėjai – kliūna“, – penktadienį Žinių radijui sakė G. Paluckas.

Susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus klausimas sukūrė naują įtampos foną tarp prezidento ir premjero. Nausėdos patarėjas premjero atžvilgiu leido sau net tokius epitetus, kaip: „nesąmonė, nusišnekėjimas, žemas lygis”. Kaip tai vertinti, kalbėjome su socialdemokratų lyderiu Gintautu Palucku. Prezidento ir Vyriausybės aštrus apsikeitimas nuomonėmis pastaruoju metu perėjo į diskusiją apie tautinę diskriminaciją nacionaliniu pagrindu.

Baigiantis metams, BNS pateikia šimtą svarbių Lietuvos politikos, visuomenės ir kultūros gyvenimo įvykių 2019-aisiais. Sausis  Sausio 4 dieną Panevėžio apygardos teismas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba pripažino Utenos rajono merą Alvydą Katiną. Sausio 7 dieną mirė buvęs žemės ūkio ministras ir buvęs Seimo narys Vytautas Einoris. Sausio 8 dieną apie negeroves kalėjimų sistemoje paskelbusiai Rasai Kazėnienei pirmajai suteiktas pranešėjo statusas.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kaišiadorių skyrius siūlo kelti iš pareigų atleisto buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko Dainoro Bradausko kandidatūrą 2020 metų Seimo rinkimuose. Skyrius siūlo, kad jis būtų partijos kandidatas Kaišiadorių-Elektrėnų vienmandatėje apygardoje. Partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sprendimo kol kas nekomentuoja ir sako, kad visus vienmandatininkus galutinai tvirtins LSDP suvažiavimas kitų metų pavasarį.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatus kitų metų Seimo rinkimuose reitinguos visi partijos nariai, nusprendė šeštadienį posėdžiavusi partijos taryba. Kandidatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje sąrašo reitingavimas tris dienas 2020-ųjų balandį slaptu balsavimu bus vykdomas visuose partijos skyriuose. Kiekvienas partijos narys turės teisę balsalapyje pažymėti nuo dešimties iki 15 kandidatų. „Pagaliau kiekvienas partijos narys turės galimybę pasakyti savo nuomonę dėl kandidatų.

Opozicinių socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas šeštadienį pareiškė, kad valdantieji politikai neteko įtakingų visuomenės grupių pasitikėjimo. „Jiems pavyko suplėšyti į skutelius pasitikėjimo saitus su įtakingomis visuomenės grupėmis“, – partijos tarybos posėdyje Vilniuje sakė G. Paluckas. „Situacija yra tikrai dramatiška ir jau seniai taip nebuvo, kad visos įtakingiausios visuomenės grupės planuotų streikus ir protestus“, – pridūrė jis.

Stiprėjant nesutarimams tarp valdančiųjų valstiečių, žiniasklaida skelbia apie galimą Sauliaus Skvernelio suartėjimą su socialdemokratais ir net jų bendrą sąrašą per Seimo rinkimus. Svarstoma ir apie vadinamosios „vaivorykštės” koaliciją, kurią po Seimo rinkimų sudarytų Tėvynės sąjunga ir socialdemokratai. Kiek šiose kalbose tiesos ir kokie tikrieji socialdemokratų planai, apie tai TV3 studijoje kalbėjo partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtina, kad nors pralaimėjimas Žirmūnuose yra apmaudus, mato šviesią savo partijos ateitį prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus. Tačiau naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad nors socialdemokratai juda tinkama linkme, abejoja G. Palucko galimybėmis. Pakartotinius rinkimus Žirmūnų apygardoje laimėjo konservatorė Paulė Kuzmickienė, surinkusi 52,46 proc. rinkėjų balsų. Ji nugalėjo 47,54 proc.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 15 valandos balsavo 14,09 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 9,57 proc. balsavo apylinkėse iki 15 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Daugiausia žmonių balsavo Žiemgalos apygardoje, čia balsavo 20,2 proc. visų rinkėjų. Gargžduose savo valią buvo pareiškę 12,01 proc.

Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki 10 valandos ryto balsavo 6,64 proc. rinkėjų. Iš anksto balsavo 4,52 proc. rinkimo teisę turinčių žmonių, dar 2,12 proc. balsavo apylinkėse iki 10 valandos, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Pasak VRK pirmininkės Lauros Matijošaitytės, rinkimai vyksta sklandžiai, pažeidimų nefiksuojama. „Rinkimai vyksta ramiai, sklandžiai.

 Iš anksto renkant tris Seimo narius antrajame ture balsavo 1,7 tūkst., arba 1,56 proc., rinkėjų. Sostinės Žirmūnų apygardoje per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią pareiškė 0,8 proc., Gargždų – 1,28 proc., Žiemgalos – 2,59 proc. rinkėjų. Pirmąjį turą per dvi išankstinio balsavimo dienas savo valią buvo pareiškęs analogiškas skaičius rinkėjų – 1,5 procento.

Rinkimuose į tris atsilaisvinusias Seimo nario vietas žinomi televizijos veidai Kristupas Krivickas, Rūta Janutienė ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas jau matuojasi parlamentarų regalijas. Nors jiems reikia laimėti antrajame ture, kandidatai portalui tv3.lt tvirtino esantys užtikrinti pergalę, o vienerių metų pakaks įgyvendinti pažadus rinkėjams. Sekmadienį rinkimai į Seimą vyko Žiemgalos, Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino rinkėjų sąrašus rinkimuose į tris laisvas parlamentarų vietas. „Likus mažiau nei septynioms dienoms iki rinkimų, turime 110 tūkst. 406 rinkėjus, kurie bus įrašyti į rugsėjo 8 dieną vyksiančius rinkimus“, – posėdžio metu sakė VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas. Papildomi ateinantį sekmadienį vyks trijose vienmandatėse apygardose – Žirmūnų, kur balsuos 35,1 tūkst. rinkėjų, Gargždų, kur balsuos 39,2 tūkst.

Lietuvoje praūžus savivaldos ir Europos Parlamento rinkimams, Seime atsilaisvino trys vietos, dėl kurių rugsėjį grumsis gausus būrys politikų bei kitų įdomių asmenybių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su politinės kampanijos dalyviais. Pirmadienis – paskutinė diena, kai Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) buvo galima registruotis politinės kampanijos dalyviu, norint dalyvauti Seimo nario rinkimuose trijose vienmandatėse apygardose.

Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė „pilnai išsėmė“ dešinįjį rinkėjų flangą, tad papildomų balsų jiems teks ieškoti kitur. Portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad antrojo rinkimų turo rezultatą gali lemti netikėti susitarimai ir prie balsadėžių atėjusių rinkėjų skaičius. Pirmajame prezidento rinkimų ture geriausiai pasirodė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) iškelta kandidatė I. Šimonytė, surinkusi 31,21 proc.

Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) reikia eškoti priemonių, kuriuos padėtų partijai stiprėti didžiuosiuose šalies miestuose, taip pat ir partnerių socialdemokratų programinėms nuostatoms įgyvendinti, tvirtina LSDP pirmininku perrinktas Gintautas Paluckas. „Padarę drąsius, reikalingus, o kai kada ir rizikingus sprendimus, šiandien stovime tvirtai (...) Kalbant apie ateinančius metus, šis laikotarpis turi būti tvirtėjimo ir augimo.

Šeštadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, rengiamas opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimas, bus formuojama nauja organizacijos vadovybė. Suvažiavimas rengiamas po tiesioginių visuotinių partijos pirmininko rinkimų. Per juos dar vienai dvejų metų kadencijai LSDP vadovu perrinktas Gintautas Paluckas.

 Po „valstiečių“ deleguoto premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimų apie galimą naują valdančiąją koaliciją po prezidento rinkimų, kitų Seime esančių partijų atstovai svarsto įvairius scenarijus, bet dalis politikų ministro pirmininko žodžiuose įžvelgia manipuliavimą rinkėjais. Taip jie reagavo į S. Skvernelio pareiškimą, kad nelaimėjęs prezidento rinkimų jis gali pasitraukti iš premjero pareigų, o parlamente gali susiformuoti nauja koalicija.

Didžiausios šalies politinės partijos – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) – pirmininku perrinktas Gintautas Paluckas. Pirminiais duomenimis, G. Palucką palaikė 90 proc. visų balsavusių, už Seimo LSDP frakcijos seniūno pavaduotoją Algirdą Sysą balsavo 10 proc. partiečių, BNS šeštadienį patvirtino partijos atstovas spaudai Justinas Argustas. Oficialius rinkimų rezultatus LSDP ketina paskelbti sekmadienį. Pasak J. Argusto, iš 17,3 tūkst.

Būsimasis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius nusprendė nedalyvauti Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimuose, kuriuose dar vienos kadencijos sieks Gintautas Paluckas. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą ir nedalyvauti partijos pirmininko rinkimuose“, – rašoma M. Sinkevičiaus laiške partijos bendražygiams. Laiško kopiją penktadienį gavo BNS.

2015 metų rinkimų scenarijų kartojasi – kaip tada, taip ir dabar į kovą dėl sostinės mero posto stoja dabartinis Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ir eksmeras Artūras Zuokas. Ir nors atrodo, kad kova bus įnirtinga, ir politologai, ir viešųjų ryšių specialistai skuba prognozuoti pergalę dabartiniam sostinės merui. Pirmajame savivaldos rinkimų ture R. Šimašius surinko 37,33 proc., o A. Zuokas – 22,7 proc. rinkėjų balsų.

Nors politologai šiųmečius savivaldos rinkimus vadina rinkimais be nugalėtojo, laimėtojais save laiko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Nacionaliniuose reitinguose nežibanti partija pagal savivaldos rinkimų rezultatus pelnė trečią vietą. Tuo metu nuo LSDP atskilusių „socdarbiečių“ nežiba ne tik reitingai, bet ir pasiekimai rinkimuose.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai parodė, kad Lietuvos socialdemokratų partija vis dar turi didelį rinkėjų palaikymą, tačiau teks stipriau pasidarbuoti didmiesčiuose, pažymi partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. Be to, anot pirmininko, šie rinkimai parodo, kad socialdemokratai nei skilo, nei išsivaikščiojo, kaip teigė skeptikai. Už Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašus balsavo 13,26 proc. rinkėjų. Parama partijai krito, per 2015 m. rinkimus LSDP gavo 20 proc. balsų.

Vilniaus miesto vicemeras socialdemokratų vadovas Gintautas Paluckas sako puikiai vertinantis savo galimybes sostinės mero rinkimuose ir teigia nesijaučiantis esąs dabartinio sostinės vadovo Remigijaus Šimašiaus šešėlyje.

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei savaitei, dauguma kandidatų į Vilniaus merus stojo kartu debatuoti apie svarbiausias sostinės problemas: darželių trūkumą, viešąjį transportą, spūstis, miesto viziją ir kt. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su svarbiausiais kandidatų planais Vilniui.

Į sostinės mero kėdę šiemet pretenduoja daugiau nei 15 kandidatų iš didesnių ir mažesnių partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų – kai kurie jų žinomi kaip partijų vadovai, Seimo nariai ar buvę Vilniaus merai. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Vilniaus merus ir prisiminti kai kurių nuodėmes.  Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. „Feisbuko merui“ – premjero kritika Pratęsti vadovavimą Vilniui siekia dabartinis sostinės meras Remigijus Šimašius.

Ketvirtadienį nuskambėjęs premjero Sauliaus Skvernelio apsisprendimas dalyvauti prezidento rinkimuose jo politinių konkurentų nenustebino, jų teigimu – premjeras jau ilgai ir sistemingai elgėsi tarsi ruoštųsi kandidatuoti. Vienintelis konkurentams kylantis klausimas – kaip tai atsilieps Vyriausybės darbui. Ministras pirmininkas S. Skvernelis ketvirtadienį paskelbė, kad dalyvaus gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose.

Socialdemokratai šiuo metu neturi galimybės koreguoti kandidatų tiesioginiuose merų rinkimuose, todėl teisiamo į Utenos merus dar vienai kadencijai kandidatuojančio Alvydo Katino situaciją palieka vertinti rinkėjams. „Dabar jau esame rinkimų finišo tiesiojoje ir kandidatų sąrašų ar kandidatų į merus mes jau nekeisime, nes tokios galimybės neturime ir paliksime visą šią istoriją įvertinti rinkėjams.

Trečią savaitę besitęsiant pedagogų streikui dėl didesnių algų, Vyriausybė siūlo dėl mokytojų atlyginimo kėlimo pasirašyti politinių partijų susitarimą. Nors dauguma politinių partijų linkusios palaikyti tokią idėją, socialdemokratai abejoja, iš kur valstybės biudžete atsiras pinigų didesnėms algoms. Tuo metu viešųjų ryšių specialistai mano, kad pedagogų streikais puikiai pasinaudos opozicija.  Siūloma, kad naujus įsipareigojimus dėl atlyginimų Vyriausybė galėtų prisiimti 2020 metais.

Iki prezidento rinkimų liko lygiai pusmetis. Apklausų lyderis Gitanas Nausėda jau žada sukurti gerovės valstybę ir dalina pažadus, kad mažomis pensijomis ir algomis nepatenkintiems lietuviams sudarys sąlygas patiems užsidirbti daugiau. Jis taip pat kalba apie progresinius mokesčius. Tuo metu Ingrida Šimonytė tyli ir į debatus su Nausėda nesileidžia. Premjeras Saulius Skvernelis toliau tempia gumą ir vengia prisipažinti, ar dalyvaus rinkimuose.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Miegamųjų rajonų prikėlimas, stoties rajono permainos, mokyklų remontas ir susisiekimo paslaugos – tai antros Vilniaus mero kadencijos sieksiančio Remigijaus Šimašiaus pažadai. Liberalas į rinkimus eina ne su savo partijos – Liberalų sąjūdžio – vėliava, o su visuomeniniu rinkimų komitetu. Apžvalgininkams ir politologams tai panašu į korupcijos skandale aplamdytos partijos skilimą. Vilniaus meras liberalas Remigijus Šimašius su kolegomis ir bendraminčiais žengia į apsuptą Lukiškių aikštę.

Opozicinė socialdemokratų partija teigia, kad Lietuva turi išlaikyti dabartinį krašto apsaugos finansavimo lygį gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir jo nedidinti. Partijos taryba šeštadienį priėmė tai numatančią rezoliuciją. „Valstybė, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, kasmet krašto apsaugai privalo skirti 2 procentus nuo BVP“, – rašoma dokumente.

Opozicinės parlamentinės partijos ragina Vyriausybę atverti žurnalistams Registrų centro duomenis, kad šie galėtų ir toliau netrukdomi atlikti savo darbą – informuoti visuomenę bei gauti sžvisą tam reikiamą informaciją.

Vilniaus miesto socialdemokratai būsimuose sostinės mero rinkimuose siūlo partijai rinktis iš jos vadovo Gintauto Palucko, parlamentarės Rasos Budbergytės ir Vilniaus tarybos nario Mariaus Skarupsko. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus miesto skyriaus taryba šiuos kandidatus trečiadienį apsisprendė teikti lapkritį vyksiančiai LSDP konferencijai. Tarp galimų kandidatų pasiūlyta ir Vilniaus socialdemokratų vadovė Auksė Kontrimienė, bet ji kandidatūrą atsiėmė.

Seimo opozicija sustabdė Socialdemokratų lyderiui Gintautui Paluckui kelią į savivaldos rinkimus užkertančių pataisų priėmimą – paprašyta ekspertinio vertinimo. Kaip BNS informavo socialdemokratas Julius Sabatauskas, opozicija surinko parašus, kad būtų užsakyta projekto ekspertizė.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl ribojimo kandidatuoti savivaldos ir Europos Parlamento (EP) rinkimuose turint teistumą už nusikaltimus valstybės tarnybai ar finansų sistemai. Pataisas teikiantys valstiečiai ir „socialdarbiečiai“ jas argumentuoja kova su politine korupcija, tuo tarpu Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad pataisos yra nukreiptos prieš jį tiesiogiai.

Pasirodo, Vaiko pinigus iki šiol gauna dar ne visi vaikai, nors pagal įstatymą jie priklauso visiems. Kad vaikas gautų vos 30 eurų, iškyla įvairiausių kliūčių. Dalis tėvų nepateikia prašymų, kiti nemoka jų parašyti. O valdininkai delsia mokėti pinigus, jei tėvai dirba užsienyje arba skiriasi. Vilnietė Karolina džiaugiasi vos prieš keturis mėnesius gimusiu sūneliu. O šalia ir dvimetė pirmagimė.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pranešė, kad parlamentinių partijų susitarimas dėl gynybos politikos bus pasirašytas kitą pirmadienį. Opoziciniai socialdemokratai susitarimo nepasirašys, nes jame numatytas gynybos finansavimo augimas ir artėjantis sprendimas dėl visuotinio šaukimo. „Kalbant apie gynybos politiką, partijos jau lyg tai įsipareigojo.