genocidas

Minėdami 60 milijonų gyvybių nusinešusio Antrojo pasaulinio karo pabaigą ir pagerbdami jo aukas, privalome galvoti apie karo konfliktų tebekrečiamus kraštus ir galimybes taikai užtikrinti, teigia prezidentė dalia Grybauskaitė. „Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos praėjo daugiau nei šeši dešimtmečiai, tačiau pasaulis taip ir netapo taikus. Ką tik grįžau iš Pietų Kaukazo, kur užsitęsę konfliktai atneša daug skausmo ir netekčių.

Krašto apsaugos ministerija ir policija paneigia viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad pirmadienį Vilniuje per antifašistinio filmo demonstravimą įvykusiame išpuolyje dalyvavę asmenys būtų susiję su Lietuvos kariuomene. „Policijos generalinis komisaras Saulius Skverelis mane patikino, kad nėra jokių duomenų apie žiniasklaidoje minimas gijas, vedančias į Lietuvos kariuomenę. Smerkiame antisemitizmą, bet kokią kitą diskriminaciją dėl rasės, tautybės, lyties ar pažiūrų.

1998 m. kovo 26 d. tuometinis Azerbaidžano prezidentas Heidaras Alijevas išleido dekretą dėl azerbaidžaniečių patirto genocido. Šiame dokumente pirmą kartą oficialiai paskelbta valstybės politinė pozicija apie įvairių kaimyninių valstybių vykdytą azerbaidžaniečių genocidą paskutiniųjų 200 metų laikotarpyje. Nuo 1998 metų kovo 31-oji oficialiai minima kaip azerbaidžaniečių genocido diena. Ši diena kasmet minima ne tik Azerbaidžane, tačiau ir daugelyje kitų valstybių.

Armėnijos ministras pirmininkas Tigranas Sargsianas sekmadienį pareiškė, kad Armėnija nori, jog tarptautinė visuomenė teisiškai, politiškai ir moraliai įvertintų 1915-ųjų Armėnijos genocidą, informuoja „RIA Novosti“. Sekmadienį armėnai visame pasaulyje mini 96-ąsias Armėnijos genocido metines. 1915 metų žudynių tuometėje Osmanų imperijoje aukomis tapo 1,5 mln. armėnų. „Šiandien yra 96-osios Armėnijos genocido metinės.

Nuo genocido nukentėję asmenys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nevaržomi jokių terminų. Tokią išvadą kasacinėje byloje dėl genocido nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, paskelbė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė septynių teisėjų kolegija.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto diena, nustatyta pagal 2005 metais lapkričio 1 dieną išleistą JTO Generalinės Asamblėjos rezoliuciją. Prieš 66 metus sovietų armija išlaisvino vienos baisiausių nacistinės Aušvico stovyklos belaisvius, kurie buvo pasmerkti mirčiai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų baudžiamąją bylą, kurioje iš Anykščių Niūronių kaimo kilęs ir Kaune gyvenantis 78 metų P.J. įtariamas bendrininkavęs siekiant fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacinei valdžiai dalyvius – vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis). Anykščių rajono ...

Įstatymas „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo" ta apimtimi, kuria jame nenustatyta, kad dėl genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą, neprieštarauja Konstitucijai.

Kai kuriems garbaus amžiaus Lietuvos žmonėms, užuot ramiai leidus užtarnauto poilsio dienas, tenka teismo salėje dar kartą prisiminti, išgyventi ir atsakyti už savo jaunystės klaidas bei prieš daugelį metų padarytus sunkius nusikaltimus – Tauragės rajono apylinkės prokuratūroje baigtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Kaltinamąjį aktą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 102 str.

  Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje nusikaltimų žmogiškumui – dešimties šeimų ištrėmimu iš okupuotos Lietuvos į SSRS teritoriją – kaltinamas 85 metų vilnietis M. K. Tyrimo duomenimis, M. K., būdamas sovietų okupacinės valdžios represinės struktūros pareigūnu, Lietuvos SSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) operatyviniu įgaliotiniu, 1947–1949 m. ir 1952 m. vykdė Šakių ir Raseinių rajono savivaldybių teritorijose gyvenusių civilių asmenų, tarp jų ir m...

Panevėžio apygardos prokuratūros Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokuroras Romualdas Valiulis perdavė nagrinėti apygardos teismui baudžiamąją bylą, kurioje 83 metų Anykščių rajono gyventojas B.B. įtariamas vykdęs Lietuvos gyventojų genocidą (Baudžiamojo kodekso 99 straipsnis) – kartu su bendrininku prieš 57 metus sunaikinęs pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvį, siekusį suburti partizanų grupę Kavarsko seniūnijoje.

15-01: J. Freedmanas nėra pirmasis „Guardian“ rašytojas, besiskundžiantis Stalino ir Hitlerio sulyginimu. Darbo partijos narys D. MacShaneas rašo: „Čia veikia gilios dešiniosios jėgos. Tie, kurie nori subanalinti Holokaustą ir sumažinti jo istorinę reikšmę iki kitų karo metais įvykdytų masinių žudynių, Stalino nusikaltimus lygina su žydų naikinimu. Dėl Stalino badmečių 1930-taisiais ir trėmimų 1940-taisiai, kaip kad mano dešinieji, galima dėti lygybę tarp nacizmo ir komunizmo.

Keturi aukšti Raudonųjų khmerų pareigūnai ketvirtadienį iš Jungtinių Tautų remiamo Karo nusikaltimų tribunolo sulaukė kaltinimų  dėl genocido, 1970 m. vykdyto Kambodžoje, po kurio šalyje neliko ketvirtadalio gyventojų. Ketveriukė taip pat buvo apkaltinta nusikaltimais prieš žmoniją ir Kambodžos baudžiamojo kodekso pažeidimais, tokiais kaip žudymas, kankinimas ir religinis persekiojimas.

Niekas nenori gyventi apsuptas mirties. Suprantama, kad žmonės, dabar gyvenantys buvusioje Kauno geto teritorijoje, nenorėtų, kad jiems būtų primenamas faktas, kad čia kankinosi 35 000 žydų. Tad nenuostabu, kad judrioje Linkuvos gatvėje tėra vienas nedidelis obeliskas, žymintis vietą, kur stovėjo geto vartai.

Vakarų sąjungininkas P.Kagamė bando atrodyti paklusnus, bet JT ataskaita rodo, kad Ruandos prezidentas nebegali būti auka – laikas atsakyti už savo veiksmus. Praėjusią savaitę prancūzų spaudoje pasirodė JT pranešimas apie žmogaus teisių pažeidimus Kongo Demokratinėje Respublikoje. Jame skaitytojas galėjo rasti šios šalies žemėlapį su raudonomis strėlėmis, besitęsiančiomis iš rytų į vakarus.

Kroatija gali atsiimti kaltinimus genocidu prieš Serbiją, jei šalių santykiai pagerės, pareiškė Kroatijos prezidentas Ivas Josipovičius. Prezidentas tokią galimybę išsakė per savo pirmąjį vizitą Belgrade po pergalės rinkimuose šiais metais. Kroatijos vyriausybė vis dar nori, kad Serbija nubaustų asmenis, kaltinamus karo nusikaltimais 1990-ųjų kare. Abi šalys jau tvirtina, kad susitaikymas yra įmanomas, praėjus nemažai metų po buvusios Jugoslavijos žlugimo.

Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė jau antrąjį arešto orderį Sudano prezidentui Omarui al-Bashirui. Šįkart orderis išduotas dėl kaltinimų genocidu. Jau anksčiau minėtasis teismas siekė suimti O al-Bashirą dėl kaltinimų karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui. Visus šiuos kaltinimus Sudano lyderis neigia. Pirmą kartą kaltinimus O. al-Bashirui teismas pateikė dar 2009 metų kovą, tačiau Sudano lyderio sulaikyti taip ir nepavyksta.

Šį savaitgalį sueina lygiai 15 metų nuo to laiko, kai mažas Bosnijos Srebrenicos miestelis pasauliui tapo žinomas dėl jame įvykusių didžiausių nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos žudynių. Bosnijos serbų pajėgos tuomet nužudė daugiau kaip 8 tūkst. Srebrenicoje prisiglaudusių musulmonų vyrų bei berniukų. Almos Mustafič tėvas, kuris dirbo Bosnijoje dislokuotiems Jungtinių Tautų kariams, buvo vienas iš tų nužudytųjų.

Ugandoje sulaikytas kunigas, kuris įtariamas padėjęs 1994 metais Ruandoje surengti genocidą. Iš Ruandos kilęs Jeanas-Bosco Uwinkindis buvo sulaikytas, kai į pietvakarinę Ugandos dalį atvyko iš Kongo Demokratinės Respublikos. 2001 metais Tarptautinis baudžiamasis tribunolas Ruandai apkaltino dvasininką genocidu ir nusikaltimais žmogiškumui. Ruandoje per genocidą buvo nužudyta apie 800 tūkst. žmonių, daugiausiai etninių tutsių.

Suomijos teismas kalėjimu iki gyvos galvos nuteisė šalyje gyvenantį dvasiškį iš Ruandos. Jis buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo Ruandoje vykdant genocidą. 59 metų Francois Bazaramba dar 2003 metais persikėlė gyventi į Suomiją. Dabar teismas pripažino, kad F. Bazaramba "siekė išnaikinti Ruandos tutsius". Hutu maištininkai per žudynes 1994 metais nužudė maždaug 800 tūkst. tutsių ir hutų.

Jungtinių Tautų tribunolas įkalinimo iki gyvos galvos bausme nuteisė du Bosnijos serbus, darlyvausius Srebrenicos genocido įvykdyme. Vujadinas Popovičius ir Liubiša Beara buvo teisiami kartu su dar 5 buvusiais aukšto rango kariuomenės bei policijos pareigūnais. Likę genocido dalyviai susilaukė laisvės atėmimo nuo 5 iki 35 metų bausmės. 1995 metais Srebrenicoje Bosnijos serbų pajėgos nužudė maždaug 8 tūkst. Bosnijos musulmonų vyrų bei berniukų.

Labiausiai ieškomo Europos karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus šeima siekia, kad jis oficialiai būtų pripažintas mirusiu. Tačiau Serbijos teisėsauga to daryti neskuba ir teigia toliau medžiosianti itin sunkiais nusikaltimais kaltinamą Bosnijos serbų karo vadą.

  Niekas, jokie istoriniai, religiniai ar politiniai motyvai, negali pateisinti nekaltų žmonių žudynių. Tai pasakytina ir apie šimtus tūkstančių Turkijos armėnų, žuvusių rytiniuose Osmanų imperijos provincijose Pirmojo pasaulinio karo ir tuomet vykusių tarpbendruomeninių susirėmimų metu.

„Aš manau, kad galutinio taško padėti yra neįmanoma, bet tyrimas yra reikalingas“, - mano istorikas Arūnas Bubnys. „Balsas.lt“ studijoje šia tema diskutavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) Genocido ir rezistencijos departamento direktorius Arūnas BUBNYS bei vyriausiasis specialistas, programų koordinatorius Alfredas RUKŠĖNAS,  taip pat portalo vyriausiasis redaktorius Arūnas BRAZAUSKAS. Žr.

Pirmojo pasaulinio karo metais įvykdyto armėnų tautos genocido 95-sios metinės penktadienį bus minimos Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso konferencijų salėje. Minėjimą rengia Lietuvos armėnų sąjunga ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Armėnų genocidas - vienas tragiškiausių įvykių XX amžiaus istorijoje, nukreiptų į vienos tautos išnaikinimą. 1915-1916 metais turkų vykdytas genocidas atnešė nesuskaičiuojamus nuostolius visai armėnų tautai.

Europos Parlamento Prezidentui Jerzy Buzekui Europos Saugumo ir bendradarbiavimo Pirmininkei Dora Bakojanis Rusijos Federacijos Prezidentui Dmitrijui Medvedevui Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei Europos Parlamento nariams Čečėnų tautai PIKETO  REZOLIUCIJA          Piketas vyko 2010 04 21 šalia Rusijos ambasados Vilniuje          Paminint 1996 04 21 nužudytą Čečėnijos Respublikos &n...

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje padažnėjo publikacijų, skirtų netolimai Kaukazo tautų istorijai ir sudėtingiems jų tarpusavio santykiams, kas kartais yra nevienareikšmiškai vertinama pačių išeivių iš Užkaukazės, susiradusių savo antrąją tėvynę svetingoje lietuvių žemėje. Viena vertus, tai  verčia atsiminti skaudžius to meto išgyvenimus, kita vertus – suteikia vilties, kad ir Lietuvos visuomenei pagaliau parūpo tikros tiesos žinojimas.

Per Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunole vykusią akistatą su buvusiu Bosnijos serbų prezidentu Radovanu Karadžičiumi Bosnijos musulmonas papasakojo apie tai, kaip bosniakams buvo liepiama išsikasti sau patiems kapus, o po to serbų kovotojai šaltakraujiškai jiems perpjaudavo gerkles. Buvęs Bosnijos serbų lyderis R. Karadžičius yra kaltinamas genocidu, karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui.

Lietuvoje išleisti vokai, ant kurių greta Stalino ir Hitlerio pavaizduotas Lenkijos politinis ir karinis tarpukario lyderis J. Pilsudskis. Greta užrašas „Didieji lietuvių tautos genocido organizatoriai“. Šių vokų 2008 metais buvo galima įsigyti Vilniaus centrinio pašto pastate. Tiesa, jie nėra oficialiai platinami Lietuvos pašto. Jų pasirodymas sulaukė didelio Lenkijos žiniasklaidos dėmesio. Lietuvos ambasada Varšuvoje atsisakė duoti komentarą šia tema.

Po vienuolika metų trukusio ikiteisminio tyrimo pradėti genocido bylą teisėjams vis nesiseka - vienas iš kaltinamųjų teisme nepasirodo jau antrą kartą. Apie tai pranešė LNK žinių tarnyba. Panevėžio apygardos teismas užsiminė, kad kaltinamajam dar neatvykus, jis bus atvesdintas. Procesą žadama pradėti po mėnesio.

Turkijos ministras pirmininkas R.T. Erdoganas pagrasino iš šalies išsiųsti tūkstančius nelegaliai joje gyvenančių armėnų. Toks pareiškimas nuskambėjo po to, kai Jungtinių Valstijų ir Švedijos pareigūnai patvirtino rezoliuciją, kurioje masinis armėnų žudymas Osmanų imperijoje vadinamas genocidu. Po šio JAV ir Švedijos žingsnio NATO narė ir kandidatė į Europos Sąjungos nares Turkija atšaukė savo ambasadorius iš Vašingtono ir Stokholmo.

Turkija itin piktai sureagavo į JAV Kongreso darbo grupės rezoliuciją, teigiančią, kad Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metu vykusios armėnų žudynės prilygsta genocidui. Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas jau pareiškė, kad jo šalis yra apkaltinta nusikaltimu, kurio ji nepadarė. Be to, jis pridūrė, kad tokia rezoliucija smarkiai pakenks JAV ir Turkijos santykiams. Ankara konsultacijoms jau atšaukė savo ambasadorių JAV. Be to, svarstomos galimybės imtis kitų priemonių.

Buvęs Bosnijos serbų lyderis Radovanas Karadžičius Hagos karo nusikaltimų tribunole pareiškė, kad visos kalbos apie Bosnijos serbų įvykdytus žiaurius nusikaltimus 1992-1995 metais vykusio karo metu yra tiesiog mitai. R. Karadžičius teigia, kad Bosnijos serbų pajėgos nebuvo apsupusios Sarajevo miesto ir nelaikė apgultyje. Tiesa, faktai rodo, kad Bosnijos serbų kovotojai 44 mėnesius laikė apsupę Sarajevą ir per tą laiką nužudė 12 tūkst. žmonių.

Serbijos policija, medžiojanti labiausiai ieškomą šalies karo nusikaltėlį Ratko Mladičių, atliko kratas šio buvusio Bosnijos serbų kariuomenės vado šeimai priklausančiame name Belgrade. Dešimtys kaukėtų policininkų apsupo R. Mladičiaus šeimos nariams priklausantį namą Belgrado priemiestyje. Name buvo atlikta nuodugni krata. Teigiama, kad kratos metu namuose buvo R. Mladičiaus sūnus Marko, pas kurį rasta 70 tūkst. eurų.

Tarptautinio baudžiamojo teismo teisėjai trečiadienį nusprendė, kad Sudano prezidentas Omaras al-Bashiras gali būti apkaltintas genocidu dėl 5 metus vykstančios smurto kampanijos Darfūro regione, skelbia CNN. Prezidento pareigas vis dar einantis O. al-Bashiras jau yra kaltinamas karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmogiškumui. Prokuroras Luisas Moreno-Ocampo buvo įtraukęs kaltinimus genocidu į pirminį arešto orderio variantą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu šis kaltinimas buvo išimtas.

Serbija artimiausiu metu kreipsis į Tarptautinį teisingumo teismą, kuriame pareikš kaltinimus dėl Kroatijos esą vykdyto serbų genocido. Serbijos atstovas Saša Obradovičius rengiasi pateikti dokumentus, kuriuose neva bus įrodyta, kad kroatai vykdė serbų genocidą Gospičiuje, Sisake, Pakračko Poljanoje, Karlovace, Osijeke, Paulino Dvore, Medački Džepe ir per taip vadinamą operaciją „Audra“. Šios operacijos metu 1995 metais kroatai iš serbų kontrolės išlaisvino Krajinos teritoriją ir iš jos išvijo...

2004 metų rudenį Serbijos sostinėje Belgrade esančioje Topciderio karinėje bazėje ant grindų buvo rasti dviejų karių kūnai. Tyrėjai skubiai pareiškė, kad Draganas Jakovljevičius ir Draženas Milavanovičius susikivirčijo budėjimo poste. Tuomet vienas iš vyrų pakėlė ginklą prieš savo kolegą, o po to nusišovė pats.

Prieš teismą antrą kartą stos kaltinamasis genocido vykdymu pokario metais. Lietuvos Respublikos pilietis V. V. anksčiau buvo teistas už šią veiką. Tai jau antroji šiais metais Marijampolės prokurorų Kauno apygardos teismui perduota byla dėl šių senaties termino neturinčių nusikaltimų žmoniškumui.