genocidas

Lietuva mini Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimenamos ir pagerbiamos masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukos. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Ateinančią savaitę Lietuva minės Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną – prisimins ir pagerbs masinio nekaltų civilių gyventojų trėmimo į netinkamas gyventi Sibiro ir Tolimosios Šiaurės Sovietų Sąjungos teritorijas aukas. Karštą 1941 metų birželio 14-ąją gyvuliniuose vagonuose iš Lietuvos buvo išvežta per 30 tūkst. žmonių. Sovietinės okupacijos metais Lietuva neteko apie 800 tūkst. savo gyventojų. Apie 300 tūkst.

Pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto 6-ąjį straipsnį genocidas – tai baudžiamoji veika, padaryta siekiant sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių kokiai nors nacionalinei, etninei, rasinei ar religinei grupei. Osmanų imperijos vykdytas armėnų genocidas, ko gero, atitinka klasikinį šio masinio nusikaltimo apibrėžimą. Neseniai, balandžio 24-ąją, sukako 97-eri metai nuo tos dienos, kuri laikoma armėnų genocido pradžia.Juos vijo į dykumą.

Holokausto 70-osioms metinėms Jurbarko krašto muziejaus užsakymu sukurtas dokumentinis filmas apie šio krašto žydus „Kai apie Jurbarką skambėjo jidiš“ sukėlė didžiules aistras. Kaip papasakojo Jurbarko krašto muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė, parengę projektą, muziejaus darbuotojai dalyvavo konkurse, jį laimėjo, o Kultūros ministerija skyrė projektui dalį lėšų. Kitą dalį lėšų – 1800 litų – pridėjo Jurbarko savivaldybė.

Apie žydų naikinimą Antrojo pasaulinio karo metais yra susukta šimtai meninių ir dokumentinių filmų. Vienas iš jų – Didžiosios Britanijos žiniasklaidos bendrovės BBC dokumentinis filmas „Nacistai. Istorija perspėja“. Pusėje šio filmo pasakojama apie masinius žydų šaudymus Lietuvoje. Vadovavo juristas Filmo kūrėjai nesiekė užsipulti Lietuvos.

Armėnijoje antradienį minima genocido aukų atminimo diena, skirta 1,5 mln. žuvusių armėnų per Osmanų imperijos valdymą 1915-1923 metais pagerbti, skelbia „RIA Novosti“. Dešimtys tūkstančių žmonių renkasi prie sostinėje Jerevane esančio Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti, informavo portalas „ArmeniaNow“. Armėnijos politinių jėgų atstovai trumpam nutraukė parlamento rinkimų kampaniją ir prisijungė prie 97-osios kasmet minimos nacionalinės gedulo dienos.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras savo tinklalapyje greitai paskelbs didžiąją dalį Valstybės saugumo departamento (VSD) Lietuvos ypatingajam archyvui perduotos medžiagos. VSD archyvui iki sausio 27 d perdavė 75 KGB bylas ir beveik 400 atskirų KGB dokumentų. Tarp perduotų dokumentų buvo ir KGB agentų registracijos žurnalas, kuriame - apie 1700 KGB agentų pavardžių ir visi juos identifikuojantys duomenys bei 62 agentų kortelės, dar išsamiau juos apibūdinančios.

Apie būtinumą komunistinius nusikaltimus prilyginti nacistiniams. Teisių lygybės idėja ir Romos Statutas Pirmoje straipsnio dalyje jau aptariau, kad 1948-aisiais apibrėžta genocido sąvoka yra pernelyg siaura. Dabar pasvarstykime, ar yra juridinis pagrindas ją atmesti. Dalykas tas, kad Romos Statutas nėra atskiras dokumentas, jis priklauso Jungtinių Tautų chartijos dokumentų visumai.

Penktadienį Signatarų namuose Vilniuje pristatyta Arvydo Anušausko knyga „Teroras 1940-1958 m.“ Joje autorius, remdamasis Lietuvos ir Rusijos archyvų dokumentais, kitais archyviniais šaltiniais, istorijos tyrimais bei liudytojų prisiminimais, pasakoja apie 1940–1958 metais sovietų  vykdytus nusikaltimus. Pasakodamas apie naująją knygą, Seimo narys A. Anušauskas atkreipė dėmesį į nuotraukas, kuriose užfiksuoti vaikai. „Tokių ištremtų vaikų buvo apie 40 tūkst.

Prancūzijos įstatymas, numatantis baudas už genocido neigimą, prieštarauja konstitucijai, praneša agentūra AFP. Konstitucinė taryba antradienį Paryžiuje nusprendė, kad įstatymas pažeidžia nuomonės laisvės principą. Todėl prieštaringas įstatymas, prieš kurį griežtai protestavo Turkija, neįsigalios. Genocido įstatymui pritarė abeji Prancūzijos parlamento rūmai – Nacionalinis Susirinkimas ir Senatas. Jis už genocido neigimą numato vienerių metų kalinimo bausmę ir iki 45 000 eurų baudą.

Prancūzijos parlamento nariai antradienį kreipėsi į Aukščiausiąjį šalies teismą, kad šis panaikintų įstatymą, kuris draudžia neigti, kad masinės armėnų žudynės Osmanų imperijoje beveik prieš šimtmetį buvo genocidas. Atsirado tikimybė, kad įstatymas, į kurį Turkija reagavo piktai, bus atmestas kaip prieštaraujantis konstitucijai. Įstatymui buvo galutinai pritarta sausio 23 dieną. Dėl to Ankara atšaukė visus susitikimus Paryžiuje ekonomikos, politikos ir kariniais klausimais.

Prancūzijoje už genocido neigimą numatoma vienerių metų kalinimo bausmė ir iki 45 tūkst. eurų bauda. 1915 – 1917 m. jaunaturkių valdžia vykdė armėnų tautos genocidą. Turkija, kaip Osmanų imperijos teisių perėmėja, genocidą neigia iki šiol ir kalba apie karo sąlygotas priemones, pareikalavusias aukų abiejose pusėse. Prancūzijos Senatas pirmadienį pritarė prieštaringam genocido įstatymui, kuriame pripažįstamos ir masinės armėnų žudynės.

Milersvilio universiteto (JAV) profesorius Saulius Sužiedėlis ragina nemanipuliuoti istorija. Profesoriaus teigimu, lietuvių, kurie gelbėjo žydus, yra daugiau, nei manyta, bet ir žudant dalyvavo ne saujelė, o tūkstančiai lietuvių. „Sugebėkime į save pažiūrėti atvirai. Nuo to visiems pasidarytų tik lengviau“, – sako S. Sužiedėlis. Atmeta kraštutinumus – Kokie klausimai holokausto istorijoje skaudžiausi? – Skaudžiausias – lietuvių dalyvavimas holokauste.

Žydų genocido – holokausto – metu buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų: milijonas vaikų, 2 milijonai moterų ir 3 milijonai vyrų. Tai sudaro maždaug du trečdalius visos Europos žydų populiacijos. Taip pat, jeigu palaikytume daugybės mokslininkų nuomonę, į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir daugiau aukų, nukentėjusių nuo nacių – milijonus romų, karo belaisvių, homoseksualų, žmonių su negalia, politinių ir religinių oponentų. Tokiu atveju bendrą holokausto aukų skaičių sudarytų nuo 11 iki 17 milijonų.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią datą 2005 metų lapkričio 1 dieną nustatė JTO generalinė asamblėja, konsensusu priėmusi rezoliuciją 60/7 „Holokaustui atminti“. Priminsime, kad būtent 1945 metų sausio 27 dieną Sovietų kariuomenė užėmė Lenkijos miestą Osvencimą ir šalia esančią hitlerininkų mirties stovyklą Aušvicą-Birkenau. Šia proga Balsas.

Prancūzijoje priimtas įstatymas dėl armėnų genocido „kelia daug klausimų“. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Tomas Hamarbergas (Thomas Hammarberg), kurio įgaliojimai baigiasi balandžio 1-ąją. Vyriausias Europos žmogaus teisių gynėjas ketvirtadienį paskutinį kartą kalbėjo ETPA plenarinėje sesijoje. „Politiniai organai neturėtų priiminėti sprendimų, kokia istorijos versija yra teisinga, - pažymėjo T. Hamarbergas.

Džiūgaudama dėl Prancūzijoje priimto genocido įstatymo, viena pora Armėnijoje savo sūnui davė Sarkozy vardą, praneša agentūra AFP. „Iš tikrųjų kūdikis turėjo būti pavadintas pagal savo senelį. Tačiau kai Prancūzijos Senatas, nepaisydamas Turkijos grasinimų, priėmė šį įstatymą, mes nusprendėme jį pavadinti pagal Prancūzijos prezidentą“, – sakė mažylio močiutė Alvard Manukian. „Tegul mūsų berniukas, Sarkozy Avetisianas, būna toks pat drąsus, kaip ir N. Sarkozy“, – pridūrė moteris.

Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu prašė Prancūzijos Senato nepritarti įstatymo projektui, draudžiančiam armėnų genocido neigimą, praneša BBC. Pasak A. Davutoglu, jeigu bus priimtas šis įstatymas, „Prancūzijos istorijoje liks juoda žymė“. Turkija nutraukė politinius ir karinius ryšius su Prancūzija, kai praėjusį mėnesį Nacionalinė asamblėja patvirtino šį įstatymo projektą. Prancūzija genocidu laiko armėnų žudynes Osmanų imperijoje 1915–1917 metais.

Tūkstančiai žmonių pagerbia nužudyto armėnų žurnalisto atminimą. Apie 20 000 žmonių Stambule išėjo į gatves paminėti žurnalisto Hranto Drinko penktąsias žūties metines. Minėjimai vyko ir kituose miestuose. Žurnalistas buvo nušautas prie Turkijos armėnų laikraščio. Manoma, kad žurnalistą, rašiusį apie armenų tautos genocidą, nušovė ekstremistiškai nusiteikę nacionalistai. Armėnų genocidas yra viena didžiausių tautų tragedijų pasaulio istorijoje.

Turkijos ambasadorius Paryžiuje Tahsinas Burjuoglu penktadienį išvyko iš Prancūzijos. Tai pranešė diplomatinės misijos atstovas. Išvakarėse Turkija atšaukė Turkijos ambasadorių Paryžiuje konsultacijų dėl balsavimo Prancūzijos Nacionaliniame Susirinkime (parlamento žemuosiuose rūmuose). Deputatai be pakeitimų pritarė įstatymo, susijusio su draudimu neigti armėnų genocidą, projektui.

Prancūzijos Nacionalinis Susirinkimas ketvirtadienį pritarė prieštaringam įstatymo projektui dėl armėnų genocido. Pakeldami rankas, didelė dalis parlamentarų balsavo už tai, kad prieš armėnus vykdyto „genocido“ Pirmajame pasauliniame kare neigimas būtų baudžiamas, praneša agentūra AFP. Prancūzija „genocidu“ laiko armėnų žudynes Osmanų imperijoje 1915-1917 metais. Turkija praėjusiomis dienomis pagrasino santykių pablogėjimu, jei įstatymas bus priimtas.

Prancūzijos parlamentas, nepaisydamas Turkijos pasipiktinimo, svarstys įstatymo projektą, kuriuo draudžiama neigti 1915-aisiais žlungant Otomanų imperijai įvykusias masines armėnų žudynes, praneša BBC. Viešai neigiantiems genocidą grės metų laisvės atėmimo bausmė ir 45 tūkst. eurų bauda. Armėnai tvirtina, jog 1,5 mln. krikščionių armėnų buvo nužudyta dabartinėje Rytų Turkijoje 1915-aisiais per Pirmąjį pasaulinį karą Otomanų imperijos žlugimo metu.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė pakeisti 2010 m. vasario 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį ir atleisti už partizanų genocidą nuteistą Pranciškų Algirdą Povilaitį (gim. 1927 m.) nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose.

Turkija įspėjo Prancūziją, kad šių šalių politiniai ir ekonominiai santykiai patirs rimtas pasekmes, jeigu Prancūzijos parlamentas priims įstatymo projektą, draudžiantį neigti 1915-aisiais žlungant Otomanų imperijai įvykusias masines armėnų žudynes. Įstatymo projektas parlamente bus svarstomas ateinantį ketvirtadienį. Pagal jį siūloma laisvės atėmimo bausmė iki vienų metų ir 45 tūkst. eurų bauda už genocidui prilygstančių žudynių neigimą.

Nagrinėdamas už genocidą nuteisto Vytauto Vasiliausko baudžiamąją bylą Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso normos neprieštarauja Konstitucijai. Teismo abejonės kilo dėl Baudžiamojo kodekso normų, numatančių atsakomybę už genocidą.

Prieš 70 metų, 1941 m. lapkričio 25 d., vokiečių-lietuvių SS būrio nariai Kauno IX forte sušaudė daugiau kaip 1000 Berlyno žydų vaikų, moterų ir vyrų. Vieną savaitę prieš nužudymą aukos buvo atgabentos iš jų gimtojo miesto į Kauno IX fortą. Berlyno meras, Berlyno žydų bendruomenė bei Federalinis fondas „Memorialas nužudytiems Europos žydams“, bendradarbiaudami su Kauno IX forto muziejumi ir Vokietijos ambasada Vilniuje, parėmė memorialinės lentos, skirtos nužudytiems Berlyno žydams, įrengimą.

Kambodžoje prasidėjo trijų už genocidą atsakingų Raudonųjų khmerų režimo lyderių teismas, praneša BBC. Tarp atsakovų yra 1998–aisiais mirusio maoistų režimo vado Pol Poto dešinioji ranka Nuonas Chea, Raudonųjų khmerų laikų prezidentas Khieu Samphanas ir buvęs užsienio reikalų ministras Iengas Sary. Visi trys kaltinamieji neigia jiems pateiktus kaltinimus.

Buvęs Bosnijos serbų armijos vadas Ratkas Mladičius ketvirtadienį pirmą kartą dėl ligos nedalyvavo teismo posėdyje Hagos tribunole, praneša agentūra AFP. R. Mladičius raštu informavo tribunolą dėl ligos negalėsiąs dalyvauti bylos nagrinėjime. Pasak tribunolo atstovės, posėdyje kaltinamajam atstovaus jo advokatas Branko Lukičius. Prieš kurį laiką R. Mladičiaus advokatas pareiškė, kad jo ginamasis serga limfmazgių vėžiu ir vargu ar sulauks proceso pabaigos. Tribunolas tada tai paneigė.

Paskutinis Žagarės, nedidelio Lietuvos miestelio, garsėjančio vyšniomis, žydas mirė šių metų rugsėjį. Jis buvo vardu Aizikas Mendelsonas, gimęs 1922 metais. Kai A. Mendelsonas gimė, jis buvo vienas iš beveik 2000 Žagarėje gyvenusių žydų. Tada ten buvo septynios sinagogos, hebrajų mokykla ir Žydų liaudies bankas. Žydai sudarė apie 40 proc. miesto gyventojų.

Valstybinė Estijos prokuratūra nutraukė tyrimą šalies piliečio Michailo Gorškovo atžvilgiu. Jis buvo kaltinamas dalyvavimu nužudant 3 000 žydų Slucko mieste Antrojo pasaulinio karo metu, praneša RIA Novosti. Byla buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo iki galo įmanoma nustatyti tariamo nusikaltėlio asmenybės.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sukėlė tarptautinį skandalą, bandydamas įsiteikti Armėnijos valdžiai savo vizito Jerevane metu. Sarkozy paragino Turkijos valdžią pripažinti armėnų genocidą. „Armėnų genocidas – istorinis faktas. Kolektyvinis jo neigimas yra kur kas blogiau už vieno žmogaus neigimą.

Lietuvoje šiemet vykstantis Gyvybės žygis, kurio metu atsiprašoma žydų už karo metų nusikaltimus, atvyko ir į Panevėžį. Valdžios susidomėjimo jis nesulaukė, tačiau ne vienam įvairių tautybių žmogui renginys spaudė ašaras. Gyvybės žygius pradėta rengti 2007 metais Vokietijoje – grupė krikščionių pajuto, jog reikia atgailauti dėl nuodėmių, kurias holokausto metu padarė jų artimieji. Prašoma atleidimo ir krikščionių bei žydų bendruomenių susitaikymo.

Šiandien, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Kauno IX Forte susitiko žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žiauriomis žydų žudynėmis karo metais. Čia atvyko nacių stovykloje gimęs žydas Peteris Lothas ir Lietuvą okupavusio nacių kariškio anūkas Guido Kaschas. Vokietijoje inicijuotas „Gyvybės žygio“ renginys jau kurį laiką sutaiko ir atstato santykius tarp krikščionių ir žydų. Palikuonys atsakingi už senelių darbus „Šiandien yra ypatinga diena – Holokausto atminimo diena.

Genocidas yra apibrėžiamas kaip „tyčinis ir sistematiškas etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimas“. Nepaisant to, kad mokslininkai ir istorikai nuolatos ginčijasi, kurie atvejai gali būti pavadinti genocidu, vis dėlto, kai kurios žudynės paliko itin ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje savo žiaurumu, nežmoniškumu bei didžiuliu aukų skaičiumi. Siūlome pažvelgti į aštuonis didžiausius ir žiauriausius genocidus pasaulio istorijoje.

Sandoro Kepiro, įrašytas pirmuoju į Simono Wiesenthalio centro labiausiai ieškomų nacių karo nusikaltėlių naujausią sąrašą, mirė Budapešto ligoninėje, sulaukęs 97 metų, praneša AP. Liepą teismas vengrą, kaltinamą „bendrininkavus vykdant karo nusikaltimus“ per Vengrijos pajėgų reidą Serbijos šiauriniame Novi Sado mieste 1942 metų sausio 21-23 dienomis, pripažino nekaltu. Velionis buvo kaltinamas prisidėjęs prie 1,2 tūkst.

Su Pauliumi Normantu – keliautoju, orientalistu, fotografu, poetu – susitikome Viekšniuose (Akmenės rajonas), kur jis yra baigęs vidurinę mokyklą. Bemaž kiekvieną vasarą keliautojas užsuka į vaikystės, jaunystės vietas. „Lietuvoje situacija yra rūsti“, – pabuvęs čia sako P. Normantas ir prisimena „atsarginę Lietuvą“ Madakaskare, mato byrančios Europos Sąjungos ženklus.

Vienas interneto portalas skelbia, kad Lietuvos valdžia siekia dangstyti šalyje stiprėjantį antisemitizmą ir vandalizmo išpuolius prieš žydų bendruomenę. (Papildyta 16.05) Balsas.lt susisiekė su URM. Ministerijos teigimu, ji „nekomentuoja privačių asmenų nuomonės, išsakomos interneto puslapiuose“. URM atstovas pabrėžė, kad „Užsienio reikalų ministras jau anksčiau yra griežtai pasmerkęs bet kokius išpuolius, kuriais siekiama supriešinti Lietuvos visuomenę tautiniu, rasiniu ar kitu pagrindu.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Tarptautinis Hagos tribunolas teisia serbų generolą Ratko Mladičių, kuris kaltinamas musulmonų genocidu Bosnijoje ir Hercogovinoje, praneša Agence France-Presse. Posėdžio metu R. Mladičius kelis kartus bandė nutraukti teisėją Alphonsą Orie, taip pat atsisakė atsakyti į klausimą, ar pripažįsta savo kaltę. Associated Press praneša, kad teisėjas buvo priverstas pašalinti kaltinamąjį iš teismo salės. Sekmadienį generolas taip pat buvo pasirodęs tribunolo posėdžio metu.

Po istorinių tyrimų aiškėja antros pagal dydį Kaune masinės genocidų aukų kapavietės vieta, praneša LTV „Šiandien“. Manoma, kad 1941-ųjų liepą VII forto teritorijoje buvo nužudyta apie 5 tūkst. žmonių, daugiausia žydų kauniečių. Iki šiol niekur nepublikuota, masinėse žudynėse dalyvavusio kaltinamojo parodymais 1961-aisiais sudaryta Kauno VII-ojo forto schema patvirtina, kad tai buvo viena didžiausių masinių žudynių vietų Kaune.

Kambodžoje prasidėjo didžiausias nuo Niurnbergo laikų tribunolas, bet neaišku, ar įtariamieji spės sulaukti teisingumo, o šalis – atsakymų į klausimą „kodėl?“. Kambodžoje tarptautinis tribunolas pradėjo teisti keturis raudonųjų khmerų vadus, kaltinamus aštuntojo dešimtmečio viduryje sumanius ir vykdžius vieną iš kraupiausių praėjusio amžiaus kampanijų, kai išžudyta ketvirtadalis gyventojų.

Penktadienį JT tarptautinis tribunolas Ruandai nuteisė kalėti iki gyvos galvos buvusią šalies šeimos ir moterų reikalų ministrę Pauline Nyiramasuhuko. Ji kaltinama prisidėjusi prie 1994 metų genocido, pareikalavusio maždaug 800 tūkstančių žmonių gyvybių. Pasak kaltinimo, P. Njiramasuhuko organizavo kovines hutų formuotes, kurstė naikinti tutsius, ragino žaginti šios tautybės moteris ir mergaites.

Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune. Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą. Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje. Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.

Europos Parlamente minint Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metus, Lietuvos nuolatinė atstovybė ES antradienį rengia vakarą „Dabarties akistata su praeitimi“, skirtą pirmųjų masinių sovietų vykdytų trėmimų iš Lietuvos 70-mečiui paminėti.

Praėjusį mėnesį specialusis JAV būrys nukovė Osamą bin Ladeną ir padėjo tašką ieškomiausio teroristo veiklai. Tačiau visame pasaulyje vis dar gyvena tūkstančiai nusikaltėlių, kurie taikių žmonių gyvenimą verčia pragaru. Forbes.com sudarė ieškomiausių bėglių dešimtuką. Guzmanas Rusijos Osama bin Ladenas yra „Kaukazo Emyrato“ galva. Organizacija siekia įkurti Islamo emyratą pietų Rusijoje. D.Umarovas buvo čečėnų separatistas, tačiau šiuo metu jo pagrindinė „veikla“ – terorizmas.

Karo nusikaltimais kaltinamas buvęs Bosnijos serbų armijos vadas Ratko Mladičius, jo advokato teigimu, serga limfmazgių vėžiu. Todėl jis gali neatlaikyti teismo proceso Hagos tribunole, Belgrado laikraštyje „Press“ rašo Milošas Saljičius. Advokatas ketvirtadienį laikraštyje paskelbė 2009 metais medikų pateiktą diagnozę. Anot duomenų, R. Mladičius nuo 2009 metų balandžio 20-osios iki liepos 18-osios buvo gydomas Belgrado klinikoje, kur jam atlikta operacija, o po to taikyta chemoterapija.

Buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas Ratko Mladičius antradienio vakarą atgabentas į Hagą, kur bus teisiamas dėl genocido.R. Mladičius atgabentas į Hagą po to, kai Serbijos teismas atmetė jo apeliacinį skundą dėl ekstradicijos, praneša BBC. Po jo atvykimo JT Tarptautinio nusikaltimų tribunolo buvususiai Jugoslavijai atstovė spaudai sakė, kad tribunolo darbuotojai supažindino R. Mladičių su kaltinimais ir paaiškino taisykles bei procedūras.

Lengva nekęsti Radtko Mladičiaus – jis ne tik elgiasi, bet ir atrodo kaip galvažudys. Tarp jo žiaurių nusikaltimų – 8 tūkst. beginklių musulmonų išžudymas miške Srebrenicoje. Daugelis šiandien liks patenkinti, sužinoję apie R. Mladičiaus sulaikymą Serbijos mieste Lazareve. Šis Serbijos poelgis yra visuotinai gerbtinas ir netgi gali paspartinti šalies įstojimą į Europos Sąjungą.

Serbijos prezidentas Borisas Tadičius pareiškė, kad bus tiriami visų asmenų, galimai padėjusių slapstytis buvusiam Bosnijos serbų armijos vadui Ratkui Mladichiui, veiksmai, praneša BBC. Naujienų agentūrai BBC Serbijos vadovas B. Tadičius sakė, kad visi Serbijos generolo saugotojai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. R. Mladiczius po 15 metų slapstymosi buvo suimtas Serbijoje ketvirtadienio rytą.