gediminas žiemelis

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Giedriaus Krušnausko straipsnis „Agonija politikos užribyje“. Užmarštin grimztančios politinės partijos ir jų lyderiai nepraranda vilties prisikelti.

„Avia Solutions Group“ įsitvirtina Rusijos rinkoje. Grupės bendrovę „FL Technics“ vienas įtakingiausių Rusijos aviacijos portalų aviaport.ru įvertino už veiklą orlaivių techninio aptarnavimo srityje. „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis pripažintas šio sektoriaus 2010 metų asmenybe. Jis papasakojo apie bendrovės veiklą Rusijos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse.

Valdančioji Permainų koalicija atitinka savo pavadinimą, nes lengvai keičia nuomonę ir prioritetus. Susisiekimo ministras liberalas Eligijus Masiulis – ne išimtis. Permainų koalicijos lyderis premjeras Andrius Kubilius anksčiau Darbo partiją laikė Lietuvos valstybingumo duobkase. Dabar ministras pirmininkas mano, kad ši politinė jėga yra tinkamiausia koalicijai praplėsti. Sukinėtis šimtu aštuoniasdešimčia laipsnių moka ir jo partneriai. Vienas jų – Liberalų sąjūdžio (LS) lyderis E. Masiulis.

Latvijos bendrovė „airBaltic“, nepaneigusi žinių apie patirtą šimtamilijoninį nuostolį 2008 m., tikėtina, paramos savo veiklai stengiasi gauti Lietuvoje. Tokią išvadą daro Lietuvos skrydžių bendrovės „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis. „Smarkiai kritus keleivių srautui iš Latvijos, „airBaltic“ be Lietuvos keleivių neišgyvens – tai rodo ir kompanijos patiriami finansiniai rezultatai.

Lietuvos oro linijų bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis reiškia susirūpinimą dėl to, kad neseniai paaiškėjusi katastrofiškai prasta Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ finansinė padėtis kelia labai rimtą grėsmę viso Baltijos šalių regiono aviacijos likimui. Paaiškėjo, kad Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, kurią dėl galimo dempingo „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra padavusi į teismą, praėjusiais metais patyrė šimtamilijoninius nuostolius.

Lietuvos Vyriausybei atmetus finansines Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir Rygos oro uosto pretenzijas kaip nepagrįstas, oro linijų „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkai priėmė sprendimą atnaujinti šiuo metu sustabdytą nacionalinės skrydžių bendrovės veiklą po to, kai bus laimėta byla prieš „airBaltic“ ir Rygos oro uostą. Iš prisiteistos 200 mln. litų sumos akcininkai nutarė atsisakyti ne tik 48,5 mln.

Lietuvos turtingiausiųjų piniginės tuštėja ne lėčiau nei paprastų mirtingųjų. Skirtumas tas, kad finansų krizė jiems atsiėjo ne šimtą ar tūkstantį, o milijonus litų. Kaip rašo "Vilniaus diena", ilgą laiką turtingiausių šalies žmonių trejetuke buvęs koncerno "MG Baltic" vadovas Darius Mockus šiemet tikriausiai atsidurs daug žemesnėje sąrašo vietoje. Bent toks įspūdis susidaro iš jam priklausančių įmonių akcijų kurso, nuo kurio didžiąja dalimi priklauso ir bendrovių vertė.

Investicinė bendrovė „ŽIA valda“ nusprendė atšaukti savo atstovą Gediminą Žiemelį iš AB „Agrowill Group“ valdybos pirmininko pareigų, rašoma bendrovės pranešime. Tokį sprendimą  „ŽIA valda“ priėmė po to, kai investicinei bendrovei nepavyko pasididinti savo turimo paketo iki 40 proc., šiuo metu ji valdo 31 proc. „Agrowill Group“ akcijų. Šiandien G.Žiemelis „Agrowill Group“ stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo pareiškimą.

Bankrutavusios skrydžių bendrovės „flyLAL Lithuanian Airlines“ („flyLAL“) lėktuvai, kuriuos įmonė buvo išsinuomojusi iš skirtingų kompanijų, surado naujus šeimininkus. Dalį lėktuvų skrydžių bendrovei „flyLAL“ nuomojo bendrovė „Avia Asset Management“, priklausanti įmonių grupei „flyLAL Group Services“. Veiklos pradžioje ši kompanija bendrovei „flyLAL“ nuomojo 8, paskui 6, dar vėliau - 3 lėktuvus. Prieš skrydžių bendrovei sustabdant veiklą buvo nuomojami jau tik 2 lėktuvai.

„flyLAL“ akcininkų vardu Gediminas Žiemelis išplatino pranešimą spaudai – atsaką į vasario 14-osios susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio interviu „Lietuvos žinioms“. G. Žiemelis piktinasi ministro išsakytais teiginiais apie „flyLAL“ nesąžiningumą, Vilniaus oro uosto teritorijos privatizaciją ir teigia, kad oro uosto rinkliavos „neigiamai paveikė finansinę įmonės būklę“, bei grasina teismais, jei dabar oro uosto mokesčiai būtų sumažinti.

Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai, laiminami aukščiausios savo vadovybės, tarnauja jau ne valstybės, o privačių bendrovių interesams. Todėl ir dygsta VSD vadovų kotedžai iš valdiškų algų.

Ginčai dėl „flyLAL Airlines“ bankroto aplinkybių nesiliauja. Europarlamentaras Arūnas Degutis, kurį paskandintos kompanijos galva Gediminas Žiemelis kaltina galimai prisidėjus prie bendrovės žlugdymo, vadina jam metamus teiginius vaikiškais. Politiką kalbino „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas. - Pasak G. Žiemelio,  dar gerokai iki „Lietuvos avialinijų“ privatizavimo su Susisiekimo ministerijos valdininkų palaiminimu buvo sudaromi abejotini sandoriai, kaupiamos skolos.

Gediminas Žiemelis „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie galimus „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nesėkmių kaltininkus. Dabartinei Lietuvos valdžiai mažiausiai rūpi keblumai, kurių piliečiams ir verslui sukėlė staigus nacionalinės oro bendrovės „flyLAL – Lithuanian Airlines“ licencijos sustabdymas. Taip mano dešimtis milijonų litų į „flyLAL – Lithuanian Airlines“ su partneriais  investavęs  verslininkas G. Žiemelis.

Šią savaitę pasirodžiusiame numeryje - karštojoje temoje Gediminas Žiemelis „Balsas.lt savaitei“ pasakoja apie galimus „flyLAL – Lithuanian Airlines“ nesėkmių kaltininkus. Naujausiame savaitraštyje ir apie panašią situaciją Susisiekimo ministerijos kontroliuojamame Lietuvos radijo ir televizijos centre, kuris taip pat seka bankrutuojančios oro bendrovės „flyLAL“ pėdsakais.

E. Masiulis atmeta bankroto procedūros prašančios skrydžių bendrovės „flyLAL“ siūlymą spręsti bendrovės problemą valstybės sąskaita. Penktadienį „flyLAL“ pateikė pareiškimą Vilniaus apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. „flyLAL“ akcininkas Gediminas Žiemelis pasiūlė valstybei dalyvauti kapitalizuojant bendrovės skolas. Bendrovės niekuo nepadengtos skolos, įvairių šaltinių duomenimis, siekia nuo 90 mln. iki 120 mln. litų.

Investuotoja, su kuria „flyLAL“ derasi dėl akcijų pardavimo yra Šveicarijos įmonė „Swiss Capital group“. Tokias žinias dienraštis „Verslo žinios“ teigia gavęs iš kelių nepriklausomų šaltinių Šveicarijoje. Gediminas Žiemelis, „flyLAL“ akcininkės „ŽIA Valdos“ Plėtros departamento vadovas, šios informacijos kol kas nei patvirtino, nei paneigė. „Nekomentuoju“, – teigė jis. Kaip skelbiama „Swiss Capital group“ kompanijos tinklalapyje, ją 1998 m. įkūrė buvę Šveicarijos banko UBS vadovai.

AB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, siūlydama valstybei už simbolinę 1 lito kainą perimti kontrolinį - 51 proc. - bendrovės akcijų paketą ir kartu įgyvendinti restruktūrizacijos veiksmų planą, kuris leistų nacionalinei aviakompanijai jau 2010 metais pradėti veikti pelningai. Atitinkamas „flyLAL“ siūlymas šiandien, penktadienį, perduotas susisiekimo viceministro Arūno Štaro vadovaujamai darbo grupei civilinės aviacijos plėtros klausimams spręsti.

Prieš pat Kalėdas skrydžių bendrovės „airBaltic“ ir „flyLAL-Lithuanian Airlines“ pranešė ne itin šventišką naujieną. Jos abi atšaukia tiesioginius skrydžius net į keletą Europos sostinių. Tarp jų - ir į Europos Sąjungos (ES) „širdį“ Briuselį.

Lietuvos valdininkai ir kiti gyventojai lieka be tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Briuselio. Latvijos skrydžių bendrovė „airBaltic“ dėl sumažėjusių keleivių srautų tiesiogiai į Briuselį nebeskraidys nuo kitų metų nuo sausio 9-osios, o didžiausia Lietuvoje vietos kapitalo skrydžių bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ tiesioginių skrydžių atsisakė nuo žiemos sezono pradžios.

Investicinė bendrovė „ŽIA Valda“ antradienį paskelbė, kad nelistinguos išleidžiamų 367 dienų trukmės diskontuotų vardinių obligacijų emisijos. Taip nuspręsta atsižvelgiant į pasaulinės finansų rinkos krizės padarinius. Obligacijos bus platinamos neviešu būdu.

Investicinė bendrovė „ŽIA Valda“ nekeičia planų išleisti 367 dienų trukmės diskontuotų vardinių obligacijų emisiją. „ŽIA Valda“ obligacijos būtų įtrauktos į OMX NASDAQ Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą.  Šią savaitę Vertybinių popierių komisija atidėjo investicinės bendrovės „ŽIA Valda“ skolos vertybinių popierių prospekto tvirtinimą kitam posėdžiui, paprašydama pateikti papildomos informacijos.

Pasibaigus rinkimų vajui, Lietuvos verslo atstovai laukia ryžtingų naujos valdžios veiksmų, tačiau prognozuoja, kad jie bus nepopuliarūs. Išrinktai naujai valdžiai, verslininkų nuomone, sprendimus reikia priimti nedelsiant, tačiau labiausiai tikimasi susikalbėjimo ir bendradarbiavimo.

Buvęs Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis, pasibaigus kadencijai postą užleidęs Audriui Siaurusevičiui, užsiims nauja veikla. Pusmetį turėjęs tėvystės atostogas ir dvi mažametes dukteris prižiūrėjęs 46 metų K.Petrauskis nuo pirmadienio pradės dirbti investicinei bendrovei „ŽIA valda“ priklausančiame žiniasklaidos holdinge plėtros direktoriaus pavaduotoju.

Dėl netenkinančios Rygos valstybinio oro uosto politikos Lietuvos aviakompanija „FlyLAL“ nuo spalio 26 dienos nutrauks reisus iš Rygos oro uosto. „Prasidėjus žiemos sezonui, mes iš Rygos oro uosto nebeskraidysim. Dėl dabartinės oro uosto nuolaidų politikos mes nematome ekonominio pagrindo grįžti į Latviją, iki šis klausimas nebus išspręstas“, - Latvijos laikraščiui „Dienas biznes“ sakė „FlyLAL" vadovas Gediminas Žiemelis.

Lietuvos oro bendrovė „flyLAL“ teigia, jog dėl iškreiptos oro transporto rinkos patyrė nuostolių, tad žalos atlyginimo siekia per teismą. Vilniaus apygardos teismo nutarimas areštuoti Latvijos kompanijos „airBaltic“ ir Rygos oro uosto turtą vakar sukėlė ant kojų ir abiejų šalių susisiekimo ministrus. Ieškinys gali siekti 500 mln. litų. Bendrovė „flyLAL“ tvirtina nuo 2004-ųjų patyrusi beveik 200 mln.

Lietuviško kapitalo investicijų bendrovė „ŽIA valda“ iš uždarosios akcinės bendrovės pertvarkoma į akcinę bendrovę. Juridinis įmonės statusas keičiamas siekiant vykdyti suplanuotus plėtros projektus. „ŽIA valdos“ tapimas akcine bendrove – kryptingas žingsnis, – teigė Gediminas Žiemelis, „ŽIA valda“ Plėtros departamento direktorius ir partneris.

„flyLAL“ artimiausiu metu ketina paskelbti teisinių veiksmų planą dėl galbūt nesąžiningos „airBaltic“ veiklos. Pastaroji konkurentų kaltinimus dėl kainų dempingavimo neigia, aiškindama, kad nuolaidos Rygoje neturi nieko bendra su kainomis Vilniuje. Oro bendrovė „flyLAL“ savaitės pradžioje išplatino pranešimą, kuriame pareiškė rimtų abejonių dėl Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ sąžiningo dalyvavimo rinkoje.

Po kelerius metus trukusių ginčų privataus kapitalo aviacijos verslo grupė „flyLAL Group“ gavo preliminarų valdžios sutikimą tarptautiniame Vilniaus oro uoste statyti keleivių terminalą. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas trečiadienį pritarė naujo keleivių terminalo Vilniaus oro uoste statybai. Tam dar reikės pakeisti šiuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, pagal kuriuos dabar į strateginius objektus neįleidžiamas privatus kapitalas. „Jie („flyLAL“ - BNS) turi savo žemę.

Vyriausybės strateginio planavimo komitetas trečiadienį svarstys klausimą dėl privataus keleivių terminalo Vilniaus oro uoste ekonominės naudos. Tokį terminalą nori statyti oro bendrovė „flyLAL“. Vilniaus oro uosto administracija pagaliau pasirašė sutartį su viena „flyLAL Group“ bendrovių dėl dviejų hektarų žemės nuomos po jos valdomais pastatais oro uosto teritorijoje. Ši sutartis - pirmasis žingsnis, atveriantis kelią privataus oro keleivių terminalo statyboms.

Savaitraščio „Veidas“ sudaromame turtingiausių Lietuvos piliečių sąraše pirmasis trejetukas nesikeičia. Tuo tarpu trisdešimtuke atsirado kelios naujos pavardės. Sąrašo lyderiai išlieka vis tie patys, tik pirmieji du susikeitė vietomis: pernai antrasis buvęs pagrindinis „Achemos“ grupės savininkas Bronislovas Lubys, kurio turtas vertinamas 3 mlrd. litų, pakilo į pirmą vietą, iš jos išstumdamas vieną VP grupės savininkų Nerijų Numavičių (2,8 mlrd.

Lietuvos verslininkai linkę, kad šalies partijas remtų valstybė. „Verslo žinių“ kalbintų verslininkų nuomonės dėl partijų rėmimo skiriasi: vieni griežtai atsisako remti politikus, kiti tai daro visuomet, treti galutinio sprendimo tikina dar nepriėmę. „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis tvirtino negalintis pasakyti, ar koncernas rems politikus per šių metų Seimo rinkimus. „Negaliu pasakyti nei taip, nei ne, nes dar per anksti“, - sakė jis.

Keliose Lietuvos įmonėse su didesniu nei įprasta nerimu stebimas prasidėjęs Kosovo pripažinimo procesas ir Serbijos reakcija.Lietuvos verslininkai sako puikiai suprantantys investavę didesnės rizikos regione, tačiau viliasi, kad nugalės pačių serbų apsisprendimas sukti vieningos Europos keliu, ketvirtadienį rašo „Verslo žinios“.„Pokyčiai negrįžtami, bent jau pasirinkta kryptis, bet, be abejo, šiek tiek baugu, nes dar sunku įvertinti, kiek tie neramumai turės įtakos Serbijos vidaus gyvenimui, ver...

Valstybė gerokai pavėlavo pagaliau sudariusi tinkamo parduoti nekilnojamojo turto sąrašą, "Verslo žiniose" rašo Teresė Staniulytė. Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto rinką ištikusį sąstingį ar „kainų korekciją“, to turto įvertinimas gali būti gerokai perdėtas, vargu ar per kelerius artimiausius metus jis brangs. Tad gali atsitikti taip, kad brangiai investavusiai į savo poreikių atnaujinimą valstybei teks gana pigiai atsikratyti tų poreikių neatitinkančio turto.

Didžiausią Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklą valdančios bendrovės "Vilniaus prekyba" akcininkas Nerijus Numavičius yra turtingiausias žmogus Lietuvoje. Žurnalo "Veidas" sudarytame turtingiausių Lietuvos žmonių trisdešimtuke N.Numavičius vėl aplenkė kitus verslininkus. "Amžiaus paslaptis", pasak "Veido", lieka ir tai, kokiomis dalimis dešimt "Vilniaus prekybos" grupės akcininkų dalijasi šios Lietuvos verslo lyderės akcijas.

Metų pradžioje „flyLAL Group” įsteigta UAB „Aviation assets management“ užsiims  lėktuvų įsigijimu ir ilgalaike jų nuoma. Dar šiemet naujai įsteigta įmonė planuoja įsigyti 7 lėktuvus. Pirmųjų trijų lėktuvų pirkimui bankų paskolas jau patvirtino bankas „DnB NORD“. Iki 2008 m. orlaivių parką planuojama padidinti iki 12-15 lėktuvų. „Lėktuvas yra brangi prekė, reikalaujanti didelių pirminių investicijų – iš nuosavų lėšų iš karto reikia padengti 20-30 proc. visos kainos.

Pasirašiusi taikos sutartį su tarptautiniu Vilniaus oro uostu, aviakompanija „flyLAL – Lithuanian Airlines“ antrojo lėktuvų angaro statybas tikisi užbaigti iki rugpjūčio mėnesio, sakoma bendrovės išplatintame pranešime. Taikos sutartimi oro uostas įsipareigojo per mėnesį pasirašyti žemės nuomos sutartį ir vykdyti teismo įpareigojimus - netrukdyti angaro statyboms.

Prie aviakompanijos "flyLAL – Lithuanian Airlines" ("flyLAL") akcininkės "flyLAL Group" netrukus prisijungs dar kelios įmonės. Nuo aviakompanijos atskyrus visas tiesiogiai su skrydžiais nesusijusias veiklas bei pakeitus gaunamų pajamų struktūrą, prognozuojama, kad šiemet "flyLAL Group" konsoliduota veikla bus pelninga, rašoma pranešime spaudai.