gazprom

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos koncerno „Gazprom“ tiekiamų dujų.  „Galėtų. Čia yra tam tikrų techninių dalykų, dėl kurių tas pirkimas (iš „Gazprom“ – BNS) vyksta, bet Lietuva neturėtų problemų atsisakyti „Gazprom“ tiekiamų dujų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė I. Šimonytė, paklausta, ar Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas galėtų visiškai aprūpinti Lietuvą dujomis ir kiek ilgai iš „Gazprom“ bus perkamos dujos.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos operatorė „Nord Stream AG“, kurios vienintelis faktinis akcininkas – Rusijos „Gazprom“, svarsto galimybes skelbtis bankrotą, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi savais šaltiniais. Agentūros žiniomis, Šveicarijoje registruota bendrovė tariasi su finansiniu konsultantu, kad galėtų padengti dalį savo savo įsipareigojimų ir jau šią savaitę galėtų oficialiai pradėti nemokumo procedūrą Šveicarijos teisme.

Vokietijos futbolo klubas Gelzenkircheno „Schalke 04“ pranešė, kad nuo savo marškinėlių šalina Rusijos dujų kompanijos „Gazprom“ reklamą. Toks sprendimas priimtas po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Taip pat pranešama, kad iš klubo valdybos skubiai traukiasi Mathiasas Warnigas, kuris atstovavo „Gazprom“ kompaniją. 66-erių vyras apie tai pats informavo klubo valdybą.

Vokietijos dienraštis „Bild“, reaguodamas į įvykius prie Ukrainos ir Rusijos sienos, nusprendė solidarizuotis su Ukraina ir savo straipsnyje uždengė šalies klubo Gelzenkircheno „Schalke 04“ marškinėlių reklamą, kurioje puikuojasi „Gazprom“ logotipas. „Bild“ vietoj „Gazprom“ reklamos ant „Schalke 04“ marškinėlių parašė žodžius – „Laisvė Ukrainai“. „Tankai jau važiuoja, o mes esame priversti stebėti „Gazprom“ reklamą skambant UEFA Čempionų lygos himnui.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjungos energetinis saugumas likusią šio žiemos sezono dalį būtų užtikrintas, net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos. „Net jeigu visiškai nutrūktų energijos išteklių tiekimas iš Rusijos, esame tiksi, kad šią žiemą energijos tiekimą užtikrinsime“, – kalbėdama Miuncheno saugumo konferencijoje sakė ji.

Europos šalys ir toliau didina suskystintų dujų pirkimų apimtis. Nepaisant tuštėjančių atsargų ir didelių kainų, šalys nepasiduoda Kremliaus šantažui paleisti „Nord Stream 2“ ir tuo pačiu gali nulemti ilgalaikes problemas pačiai Rusijai – sugrįžti į Europos rinką gali būti sunkiau negu bandyti ją bausti siekiu „sušaldyti“. Rusijos dujų monopolininkė „Gazprom“ jau pusmetį neparduoda dujų Vakarams daugiau negu buvo sutarta pagal ilgalaikius kontraktus, nepaisant itin palankių pardavimo kainų ir d...

Maskva mėgsta prisistatyti kaip nuspėjama energijos tiekėja, tačiau kantrybė dėl „Gazprom“ elgesio senka. Kremlius visada mėgsta apsimesti, kad dujas ir politiką galima atskirti. Tačiau europiečiai tuo nebetiki, rašo politico.eu. Už konkurenciją atsakinga Europos Komisijos narė Margrethe Vestager teigė, kad Maskvos dujų eksporto monopolis „Gazprom“ rizikuoja imtis dar vieno Briuselio antimonopolinių veiksmų.

Rusijos gamtinių dujų eksporto monopolininkas „Gazprom“ Stokholmo tarptautiniame arbitraže sausio 14-ąją inicijavo teisminį ginčą dėl dujų kainos Lenkijai padidinimo pagal galiojančią dvišalę sutartį atgaline data – nuo 2017-ųjų lapkričio mėnesio.

Tarptautinė energetikos agentūra oficialiai pripažino – aukštas dujų kainas ir mažas atsargas Europoje lėmė Kremliaus dujų milžinės „Gazprom“ elgesys. Sumažinusi dujų tiekimą Europai, Rusija net atsisakė didelio pelno – pabrangus dujoms galėjo iš jų tiekimo užsidirbti, bet pasirinko energetinį spaudimą Europai.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ antroji gija baigta pildyti dujomis – vamzdynas parengtas naudojimui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui trečiadienį vakare pranešė koncerno „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Gerbiamas Vladimirai Vladimirovičiau! Dujotiekis „Nord Stream 2“ paruoštas eksploatavimui!“ – sakė A. Mileris. Pirmosios gijos pildymas dujomis baigtas spalio pradžioje.

Nepaisant Rusijos dujų monopolistės „Gazprom“ veiksmų, per savaitę dujų kaina Europoje krito perpus. Vos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas užsiminė apie galimai dar augsiančias dujų kainas dėl situacijos rinkoje, pasikeitusi situacija su vėjo generatorių išgaunama energija sumažino jas perpus. „Gazprom“ ir toliau laikosi savo taktikos nepardavinėti (net ir labai naudinga bendrovei kaina) papildomų dujų apimčių.

Europos Sąjunga planuoja atsisakyti gamtinių dujų, siekiant iki 2050-ųjų ją didžiąja dalimi pakeisti „švariais energijos šaltiniais“. Šis planas leistų ne tik sumažinti klimato taršą ir kaitą, bet ir Rusijos „Gazprom“, kuri yra pagrindinė iškastinio kuro žaliavų tiekėja, įtaką. Europos Komisija, nepaisant siaučiančios energetinės krizės ir rekordines aukštumas pasiekusių dujų kainų, nedelsia ir praėjusią savaitę pristatė dujų rinkos reformos projektą, rašoma BBC.

Rusijos valstybės kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“ pirmadienį pareiškė Moldovai, kad nutrauks dujų tiekimą šiai šaliai, jei ji nesumokės už tiekimą pagal praėjusį mėnesį sudarytą kontraktą, rusų transliuotojui NTV sakė koncerno atstovas Sergejus Kuprijanovas. „Dabartinio atsiskaitymo terminas yra lapkričio 22-oji... Šiandien „Gazprom“ informavo Moldovą, kad po 48 valandų dujų tiekimas Moldovai pagal kontraktą bus sustabdytas“, – sakė jis.

Rusija ištęsės savo pažadą po lapkričio 8 dienos padidinti Europai tiekiamų gamtinių dujų apimtį, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Rusija vykdo visus įsipareigojimus, vykdo juos aiškiai, netgi viršydama šiuos įsipareigojimus. Ir Rusijos prezidento [Vladimiro Putino] suorientavimas šiuo klausimu, žinoma, lieka galioti“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, paklaustas, ar Maskva tebeketina padidinti tiekimą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį nurodė energetikos milžinei „Gazprom“ ateinantį mėnesį padidinti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai ir Austrijai, kai tik bus sukauptas pačiai Rusijai reikalingas atsargų kiekis. Švelninant dėl COVID-19 pandemijos įvestus suvaržymus Europos ekonomikos vėl pradėjo didinti apsukas, o išaugus paklausai dujų kainos pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas.

Europoje vyraujant gamtinių dujų trūkumui Rusija galėtų padidinti gavybą ir parduoti jų daugiau, tačiau kol kas neskuba to daryti, teisinantis formaliomis priežastimis. Energetikos ekspertas Michailas Krutichinas teigia, kad „Gazprom“ užsiima šantažu, siekiant priversti Europą atsisakyti nepalankių įstatymų. Eksperto teigimu, iš pradžių dabartinis dujų kainų augimas iš tiesų buvo natūralus dėl susiklosčiusių aplinkybių.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ pirmoji gija užpildyta techninėmis dujomis ir paruošta veikimui, pranešė vamzdyno operatorė, kurios vienintelis akcininkas – „Gazprom“. „Dujotiekio „Nord Stream 2“ pirmoji gija baigta pildyti spalio 18-ąją. Pagal planą ir projektavimo reikalavimus gija buvo užpildyta vadinamosiomis techninėmis dujomis – apytiksliai 177 mln. kubinių metrų, o tai užtikrina 103 barų slėgį vamzdyne.

Rusija padidino dujų tiekimą Europai tokia apimtimi, kiek tai leidžia šiuo metu galiojančios sutartys, pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Rusija bet kokiu atveju nepriekaištingai vykdo visus sutartinius įsipareigojimus laikydamasi viršutinės ribos – tai yra visas tiekimo apimtis padidino maksimaliai, atsižvelgiant į galiojančias sutartis ir susitarimus“, – teigė jis žurnalistams.

Elektros kainos visoje Europoje siekia rekordines aukštumas. Žmones stebina didesnės sąskaitos už elektrą ir politikai dėl to turi aiškintis, rašo politico.eu.  Skaičiai šokiruoja. Ispanijoje ir Portugalijoje vidutinės didmeninės elektros energijos kainos dabar yra maždaug trigubai didesnės nei prieš pusmetį – 175 eurai už megavatvalandę. Jungtinėje Karalystėje kainos pasiekė 183,84 eurus už megavatvalandę – dabar tai yra brangiausia norma Europoje.

Orams vėstant vis labiau ir prasidedant šildymo sezono pradžiai, dujomis besišildantys gyventojai sunerimę. Šilumininkams kalbant apie iki 60 proc. kilsiančias dujų kainas, viešojoje erdvėje kyla klausimų – dėl ko šiemet taip stipriai brangsta šiluma? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ žurnalistas Aurimas Perednis kalbino energetikos sektoriaus atstovus, specialistus ir ekonomistus.

Kremliaus kontroliuojamas Rusijos dujų gigantas „Gazprom“ yra esąs pasirengęs didinti dujų eksportą į Vakarų Europą. „Mūsų vartotojai Europoje yra pagrindiniai mūsų partneriai“, – pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Pasak Kremliaus atstovo, koncernas „jau atrinko visas papildomas paraiškas“ ir yra suinteresuotas didinti dujų eksportą. „Mūsų vartotojai Europoje yra pagrindiniai mūsų partneriai“, – pakartojo D. Peskovas.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pareiškė jas į Europą tiekiantis „visas pagal sutartis“ ir, maža to, siekia patenkinti papildomą paklausą. Tokį pareiškimą „Gazprom“ per savo spaudos tarnybą išplatino reaguodama į Europos parlamentarų tvirtinimus, jog Rusija riboja dujų tiekimą į Europos Sąjungą, taip siekdama suformuoti jų deficitą bei kainų augimą.

Dujų tiekimas praėjusią savaitę užbaigtu tiesti dujotiekiu „Nord Stream 2“ neprasidės nuo kito mėnesio pradžios, kaip anksčiau skelbė žiniasklaida, trečiadienį pareiškė rusų energetikos milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Spalio 1 dieną tiekimas dar neprasidės“, – žurnalistams sakė A. Mileris, komentuodamas naujienų agentūros „Bloomberg“ pranešimą. 55 mlrd.

Už strateginę infrastruktūrą atsakingas Lenkijos vyriausybės įgaliotinis Petras Naimskis pakartojo, jog Lenkija neketina pratęsti sutarties su Rusijos monopolininku „Gazprom“ dėl dujų tiekimo, kuri baigs galioti kartu su 2022 metais, praneša Lenkijos radijas.

Rusijos antrasis eksporto dujotiekis per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ baigtas tiesti, penktadienį pranešė Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“, kuris yra vienintelis faktinis šio vamzdyno operatorės akcininkas. Anot pranešimo, „Nord Stream 2“ antrosios gijos jūrinės dalies paskutinė siūlė buvo suvirinta rugsėjo 6-ąją, o po to buvo sujungtos nuo Danijos teritorinių vandenų ir iš Vokietijos sausumos ateinančios vamzdyno atkarpos.

Rusija gamtinių dujų eksportą naujojo vamzdyno per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ pirmąja gija planuoja pradėti spalio 1-ąją, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais. Jų teigimu, antroji „Nord Stream 2“ gija turėtų pradėti veikti po dviejų mėnesių.

Tiekimas antruoju Rusijos eksporto dujotiekiu per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ gali būti pradėtas per artėjantį šildymo sezoną, jau šiais metais pareiškė „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. „Jau iki šių metų pabaigos, per šį šildymo sezoną, mes galėsime tiekti Europos rinkai pirmąsias dujas „Nord Stream 2“ vamzdynu. Iš mūsų pusės sukurti visus būtini pajėgumai – gavybos pajėgumai Jamale ir dujų perdavimo pajėgumai šiauriniame dujų perdavimo koridoriuje“, – pridūrė A. Mileris.

Europos Sąjungoje (ES) manoma, kad dujotiekio „Nord Stream 2“ operatorei – Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ dukterinei įmonei „Nord Stream 2 AG“ – galbūt teks parduoti šį objektą, kad būtų užtikrinta jo atitiktis ES dujų direktyvos nuostatoms, rašo vokiečių laikraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“. Tarp svarbiausių direktyvos nuostatų yra dujas tiekiančių ir transportuojančių kompanijų atskyrimas.

Rusijos elgesys likus kelioms dienoms iki čempionato Europoje pradžios galėjo nustebinti sporto aktualijų nesekančius žmones. Šalis, kuriai ne tik taikomos sankcijos dėl užsienio ir vidaus politikos, bet ir daugybė ribojimų dėl antidopingo taisyklių pažeidimų, leidžia diktuoti sąlygas tarptautinio futbolo čempionato metu.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos „Nord Stream 2“ pirmoji iš dviejų gijų penktadienį pradedama pildyti gamtinėmis dujomis, pranešė šio projekto vystymo bendrovė, kurios vienintelis akcininkas yra visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“. „Nord Stream 2“ pirmosios gijos jūrinės dalies tiesimas techniškai baigtas birželio 4-ąją.

Lietuva per pirmus tris šių metų mėnesius iš Rusijos vamzdynais importavo 241 mln. kubinių metrų gamtinių dujų – 2,94 karto daugiau nei tuo pat metu pernai, rodo „Gazprom“ paskelbti eksporto pirmąjį metų ketvirtį duomenys. Rusiškų dujų pagrindinių importuotojų šiemet sausį-kovą pirmąjį penketą suformavo Vokietija (15,541 mlrd. kubų, 33,3 proc. daugiau nei prieš metus), Turkija (7,762 mlrd. kubų, 2,07 karto daugiau), Baltarusija (5,831 mlrd. kubų, 12,7 proc. daugiau), Italija (4,613 mlrd.

Energetikos srityje veikiančiam verslininkui Rimandui Stoniui bei dar keturiems asmenims pateikti įtarimai dėl stambaus masto PVM sukčiavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.  Apie tai šį trečiadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai. Plačiau apie tai specialiai surengtoje spaudos konferencijoje papasakojo Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius ir FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas.

Rusijos dujų koncernui „Gazprom“ laikinai sustabdžius dujų tranzitą per Lietuvą į Karaliaučių, motyvuojant pakankamomis jų atsargomis vietos saugykloje, kai kurie ekspertai ir politikai svarsto, kad tokiu būdu Rusija bando patikrinti anklavo galimybę savarankiškai apsirūpinti dujomis.

Visą Rusijos gamtinių dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ ateinantiems metams Europai prognozuoja daugiau nei trečdaliu didesnę nei tikisi šiemet jų kainą. „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Familas Sadygovas pranešė, jog koncerno 2021-ųjų biudžete numatyta 170 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų dujų eksporto į Europą vidutinė kaina – 44 doleriais, arba 35 proc., didesnė už šiemet tikėtiną. „Gazprom“ tikisi kitąmet į Europą vamzdynais perpumpuoti 183 mlrd.

Lenkijos energetikos gigantas „PKN Orlen“, veikiantis ir Lietuvoje, pranešė apie vienos iš didžiausių žiniasklaidos grupių „Polska Press“ įsigijimą. Ekspertai nerimauja, kad šalies valdantieji žengia Vengrijos ir Rusijos pramintu taku. Nepaisant to, kad valstybei formaliai priklauso tik apie 30 proc. „Orlen“ akcijų, faktiškai būtent ji valdo bendrovę, kuri yra tarp penkių didžiausių mokesčių mokėtojų Lenkijoje.

Lenkijos antimonopolinė tarnyba (UOKiK) skyrė baudas Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ projekto dalyviams – 29 mlrd. zlotų (6,46 mlrd. eurų) Rusijos dujų gigantui „Gazprom“ ir 234 mln. zlotų (52 mln. eurų) penkioms jo partnerėms šiame projekte už jo įgyvendinimą negavus UOKiK pritarimo. Tyrimas dėl to buvo pradėtas 2018 metų balandį.

Darbo partija planuoja sugrįžti į Seimą su trenksmu. Partijos lyderis Viktoras Uspaskichas tikisi, kad jo vadovaujama partija sudarys valdančiąją daugumą, o jis užims premjero postą. Seime V. Uspaskichas tikisi iškovoti net 45 mandatų ir apie kitus variantus net negalvoja.  Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbintas Darbo partijos lyderis taip pat pasakojo, kodėl paliko partiją ir negailėjo kritikos dabartiniai valdančiajai daugumai.

Energetikos sektorius pastarąjį dešimtmetį buvo asmeniškai valdomas Prezidentės D. Grybauskaitės ir čia tik ji priminėdavo sprendimus, todėl natūralu kad jai tenka ne tik visa garbė bet ir atsakomybė. Premjerai ir ministrai buvo tik uolūs jos valios vykdytojai. Kas bandė netikėti tuo, kuo tikėjo D. Grybauskaitė, buvo negailestingai persekiojami.

Lenkijos antimonopolinė tarnyba UOKiK skyrė Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ 213 mln. zlotų (50 mln. eurų) baudą už nebendradarbiavimą „Nord Stream 2“ projekto antimonopoliniame tyrime. Tokio dydžio bauda – didžiausia galima sankcija tokiais atvejais, teigiama UOKiK pranešime. Anot jo, baudos skyrimas susijęs su konsorciumo suformavimu, negavus UOKiK pritarimo, Rusijos antrajam eksporto dujotiekiui per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiesti. Tyrimas dėl to buvo pradėtas 2018 metų balandį.

Rusija, Vokietija, Anglija, Serbija ir Italija. Penkios šalys, kuriose futbolas – pagrindinis visų kitų sportų variklis. Tai ir milžiniškos sirgalių armijos, ir, žinoma, milžiniški pinigai. Ar kada susimąstėte, kodėl stebint europietišką futbolą ekranuose labai dažnai šmėsteli tas pats ryškus ženklas? Tai vyksta tikrai ne šiaip sau. Visiškai futbolu nesidomintis žmogus bent kartą gyvenime turėjo girdėti Londono „Chelsea“ klubą.

Lietuva atmetė iš magistralinio dujotiekio į Lenkiją (GIPL) statybos rangovo konkurso pašalintos Baltarusijos dujotiekių tiesimo bendrovės „Beltruboprovodstroj“ pernai Vyriausybei pateiktą 10 mln. eurų vertės pretenziją.     Energetikos ministerija, Vyriausybės įgaliota atstovauti valstybei ginče su Baltarusijos įmone, BNS pranešė vasario pabaigoje pateikusi atsakymą „Beltruboprovodstroj“ dėl jos pareikštų pretenzijų.

Lietuva galutinai pralaimėjo beveik aštuonerius metus trukusį ginčą su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl maždaug 1,4 mlrd. eurų kompensacijos už per brangiai 2004–2012 metais pirktas rusiškas gamtines dujas. Švedijos Aukščiausiasis Teismas 2019-ųjų gruodį atmetė Lietuvos prašymą peržiūrėti jai nepalankų šios šalies Apeliacinio teismo sprendimą – pastarasis nepakeitė 2016 metų Sokholmo arbitražo sprendimo.

Jungtinės Valstijos tikisi, kad Lietuva deramai rūpinsis penktosios kartos mobiliojo ryšio (5G) saugumu ir diegdama technologiją įvertins Kinijos keliamas grėsmes, sako naujasis JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchristas. „JAV tikslas yra, kad šalys, su kuriomis glaudžiai dirbame, imtųsi veiksmų, kurie padėtų apsaugoti jų ir mūsų, kaip sąjungininkės, saugumą“, – interviu BNS sakė ambasadorius.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka dar kartą pažėrė priekaištų Maskvai, esą ji neįvykdė pažado, duoto perimant Baltarusijos magistralinius dujotiekius, pradėti gamtines dujas tiekti Rusijos vidaus kainomis. „Baltarusija nori pačių geriausių, malonių ir draugiškų santykių su broliška tauta. Bet jei jūs, nusipirkdami mūsų „Beltransgaz“, pažadėjote per penkerius metus pasiekti pas mus Rusijos kainų lygį, padarykite tai.

2019 m. Rusijos energetikos sektoriaus kompanijos aktyviai siekė išlaikyti ir stiprinti savo pozicijas Baltijos šalių rinkoje, domėjosi strateginiais Lietuvos energetikos sektoriaus projektais, skelbiama antradienį išplatintame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ignitis grupės“ valdoma elektros ir dujų tiekimo bendrovė „Ignitis“ susitarė su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ dėl dujų importo 2020 metais, tačiau galutinai pasirašyti susitarimą numatoma sausį.  „Dėl dujų tiekimo 2020 metams susitarta (...) „Gazprom“ dujų tiekimas iš esmės vyksta pagal 2017 metais pasirašytą rėminę sutartį, kiekvieniems metams pasirašant atskirą susitarimą.

Bulgarija pirmadienį pranešė, kad nuo sausio mėnesio Rusijos dujos į šią šalį bus tiekiamos per po Juodąja jūra nutiestą dujotiekį „TurkStream“, aplenkiant Ukrainą. „Sudarėme susitarimą su „Gazprom“ dėl tiekiamų dujų skirstymo stoties pakeitimo“, o nuo šiol dujų skirstymo punktu taps stotis „Strnadža 2“, esanti Turkijos ir Bulgarijos pasienyje, pranešė Bulgarijos energetikos ministrė Temenuzhka Petkova. Šis žingsnis leis sutaupyti 70 milijonų levų (35 mln.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ sutiko sumokėti 2,9 mlrd. JAV dolerių (2,6 mlrd. eurų) Ukrainos dujų įmonei „Naftogaz“, kad užbaigtų seniai besitęsiantį ginčą dėl dujų tranzito į Europą įkainių, šeštadienį paskelbė Rusijos naujienų agentūros. Pranešimuose sakoma, kad „Gazprom“ vadovas sutiko su 2018 metų vasarį Stokholmo arbitražo teismo priimtu sprendimu, kai abi šalys „iš principo“ pasiekė susitarimą dėl rusiškų dujų tranzito į Europą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pasirašė JAV sankcijas bendrovėms, statančioms Rusijos dujų eksporto į Vokietiją vamzdyną „Nord Stream 2“, Amerikos Kongresui išreiškus nuogąstavimų, kad šis projektas suteikia Kremliui pavojingą svertą spausti Vašingtono sąjungininkes Europoje. Sankcijos, kurioms priešinosi Europos Sąjunga, buvo įtrauktos į didžiulės apimties gynybos išlaidų projektą.