gazprom

Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas buvo prisilietęs prie daugelio energetinių projektų, kurie padėjo arba galėjo padėti Lietuvai išsivaduoti iš rusiškosios energetinės priklausomybės. Leo.LT, siekis pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko uždarymą, elektros tilto su Švedija darbų pradžia. Ne viskas pavyko, ne viskas, ko ėmėsi G. Kirkilo Vyriausybė, buvo ar yra vertinama teigiamai, bet lengva, pasak politiko, nebuvo niekada.

Dujas Europai užsukusi Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ jau atvirai pripažįsta, kad Europai paskelbė energetinį karą ir užsiima šantažu. „Gazprom“ išplatino vaizdo klipą, kuriuo subtiliai gąsdina, kad be rusiškų dujų Europos laukia šalta ir ilga žiema. Beje, britų gynybos ministras skelbia, kad nuo karo pradžios Rusija prarado jau apie 80 tūkstančių karių, bet ruošiami nauji. Rytas Charkive šiandien ir vėl pragariškas.

Rusijai nutraukus dujų tiekimą į Europą dujotiekiu „Nord Stream 1“, Vokietija turės pakankamai energijos iki kitų metų, sekmadienį pareiškė kancleris Olafas Scholzas. Pasak O. Scholzo, vyriausybė priėmė „savalaikius sprendimus“, kad išvengtų žiemos krizės. Be kita ko, pripildytos dujų saugyklos ir atnaujintas anglimi kūrenamų elektrinių darbas. „Mes išgyvensime šią žiemą“, – pridūrė kancleris.

Dujotiekio „Nord Stream 1“ turbinos gamintoja „Siemens Energy“ penktadienį pareiškė, kad tepalo pratekėjimas, kuriuo Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ aiškino savo sprendimą visiškai sustabdyti tiekimą šiuo dujotiekiu, „nėra techninė priežastis“ nutraukti dujų pumpavimą. „Tokia išvada nėra techninė priežastis stabdyti darbą“, – sakoma „Siemens Energy“ pareiškime. „Tokie pratekėjimai paprastai nepaveikia turbinos darbo“, o užsandarinimo darbus galima atlikti vietoje, nurodė kompanija.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ visiškai nutraukia dujų tiekimą „Nord Stream“, rašo „Deutche Welle“. Bendrovė praneša, kad dujų tiekimas nutrauktas dėl įrangos problemų. Nepateikiama jokių terminų, kada dujotiekio darbas turėtų būti atnaujintas. Savo „Telegram“ kanale „Gazprom“ taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje, jos teigimu, yra matyti priežastis, kodėl dujų tiekimas neatnaujinamas. Nuotraukoje matyti skysčiu, (Rusijos teigimu, nafta), apipilta kompresorių stoties įranga.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pranešė nuo ketvirtadienio sustabdysianti tiekimą didžiausiai Prancūzijos energetikos įmonei „Engie“, nes pastaroji neatliko visų mokėjimų už liepos mėnesį. „Gazprom Export“ informavo „Engie“ apie visišką dujų tiekimo sustabdymą nuo 2022 metų rugsėjo 1 dienos, kol bus gautos visos už tiekimą mokėtinos sumos“, – sakoma „Gazprom“ antradienį socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį sustabdė dujų tiekimą Vokietijai vamzdynu „Nord Stream 1“, kad atliktų techninės priežiūros darbus, dar labiau padidindama įtampą sąmyšio apimtoje Europos elektros rinkoje.

Prancūzijos įmonė „Engie“ antradienį pranešė, kad rusų „Gazprom“ toliau mažina gamtinių dujų tiekimą „dėl abiejų pusių nesutarimo, susijusio su sutarčių vykdymu“.  „Engie“ savo pranešime pridūrė, jog dujų tiekimas iš Rusijos jau buvo smarkiai sumažintas, kai Maskva vasarį įsiveržė į Ukrainą. „Engie“ jau užsitikrino reikiamus kiekius, kad garantuotų tiekimą savo klientams ir patenkintų savo reikmes“, – sakoma pranešime.  Pasak grupės, rusiškos dujos liepos pabaigoje sudarė 4 proc.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo planuota, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“ cituodama ekonomikos ministrą Robertą Habecką. Pasak jo, nepaisant smarkiai sunykusio dujų tiekimo iš Rusijos, saugyklos šiuo metu užpildytos daugiau kaip 82 proc., o tikslas spaliui pasiekti užpildymą 85 proc. veikiausiai bus įgyvendintas jau rugsėjį. „Gamtinių dujų saugyklos pildosi sparčiau, nei buvo numatyta“, – sekmadienį leidiniui „Der Spiegel“ pabrėžė R. Habeckas.

Bulgarija nesiderės su Rusijos dujų monopolininku „Gazprom“ dėl naujos tiekimo sutarties, praėjusį šeštadienį per vaizdo konferenciją su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juel-Jorgensen pranešė Bulgarijos vicepremjeras, atsakingas už ekonominę politiką, Hristo Aleksijevas. Pasak Bulgarijos vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, ilgalaikiame plane numatyta skelbti tarptautinį konkursą dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo.

Vokietijos gamtinių dujų saugyklų tinklo („Trading Hub Europe“) vadovo teigimu, daugelį talpų iki lapkričio pavyks užpildyti 95 proc. Tačiau tam tikrų trūkumų kai kuriuose regionuose gali pasitaikyti, nes ne visos saugyklos bus pakankamai užpildytos, ypač jeigu Rusija ir toliau mažins dujų tiekimą. „Mes pajėgsime užpildyti daugelį saugyklų 95 proc. iki lapkričio, tačiau ne visas, – „Der Spiegel“ cituojamas THE vadovas Torstenas Frankas. – Aš nesitikiu dujų trūkumo nacionaliniu lygiu.

Bulgarijos vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad sieks derybų su Rusijos energetikos milžine „Gazprom“ dėl gamtinių dujų tiekimo atnaujinimo prieš žiemos sezoną. Balandžio pabaigoje „Gazprom“ nutraukė dujų tiekimą skurdžiausiai ES narei Bulgarijai, jai atmetus Rusijos reikalavimą pereiti prie atsiskaitymo rubliais. Dvišaliai santykiai pablogėjo vadovaujant ankstesnei bulgarų vyriausybei.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ penktadienį pranešė, kad nuo rugpjūčio 31-osios iki rugsėjo 2-osios dujų tiekimas į Europą dujotiekiu „Nord Stream“ bus sustabdytas dėl „techninės priežiūros“. „Techninę priežiūrą būtina atlikti kas 1000 eksploatavimo valandų“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Rusijos invazija į Ukrainą parodė Europos Sąjungai tikrąjį priklausomybės nuo Kremliaus gamtinių dujų pavojų. Bet atsitraukimas nuo rusiškų dujų, kurios pernai patenkino 40 proc.

Šimtai bulgarų trečiadienį išėjo į gatves sostinėje Sofijoje, reikšdami nuogąstavimus, kad šalies laikinoji vyriausybė gali nutraukti savo provakarietiškos pirmtakės politiką ir grįžti prie glaudžių energetinių ryšių su Rusija. Antrasis iš planuotų protestų su šūkiu #GAZwithme vyko prie prezidentūros Sofijoje. Organizatoriai teigė norintys didesnės laikinojo ministrų kabineto atskaitomybės.

Inčukalno požeminėje saugykloje jau sukaupta pakankamai gamtinių dujų Latvijos poreikiams kitą šildymo sezoną patenkinti, penktadienį spaudos konferencijoje pareiškė ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė. Pasak jos, iki šiol į Inčukalno saugyklą pripumpuota 11,6 teravatvalandės (TWh) dujų, iš kurių 5,6 TWh priklauso Latvijoje, o 6 TWh – kitose šalyse registruotoms įmonėms.

Rusijoje gamtinės dujos yra tiesiog deginamos, tikėtina, dėl to, kad jų nebėra kur dėti dėl nutraukto eksporto į Europą. Liepsna tokio dydžio, kad matosi iš Suomijos teritorijos, rašoma „Yle“. Suomių leidinyje pažymima, kad ugnies stulpas Rusijoje liepsnoja jau beveik mėnesį ir tai gali būti ženklas, kad dujų gavybos telkinyje susiduriama su rimtomis problemomis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pareiškė, kad dėl Maskvai taikomų sankcijų turbinos, reikalingos padidinti dujų tiekimo Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ apimtis, pristatymas yra „neįmanomas“. „Dėl Kanadoje, Europos Sąjungoje ir Britanijoje galiojančių sankcijų režimų, taip pat dėl dabartinės padėties, susijusios su „Siemens“ (turbinų gamintojos) sutartiniais įsipareigojimais, pristatymas yra neįmanomas“, – teigiama „Gazprom“ pareiškime.

Latvijos valdančiosios koalicijos tarybos posėdyje kitos savaitės pradžioje numatyta svarstyti Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“, kaip didžiausio „Latvijas gaze“ ir „Gaso“ akcininko, įtakos mažinimo galimybes, pranešė gerovės ministras Gatis Eglitis. Pasak jo, kad yra keletas būdų tai pasiekti, o vienas iš radikaliausių – „Gazprom“ priklausančių „Latvijas gaze“ akcijų nacionalizavimas.

Gamtinės dujos iš Rusijos pirmadienį vis dar tekėjo į Latviją, nepaisant visą rusiškų eksportą vamzdynais kontroliuojančio „Gazprom“ pareiškimo liepos 30-ąją, jog jų tiekimas Latvijai sustabdomas. Latvijos dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės dujų saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ atstovai naujienų agentūrai BNS patvirtino, kad buvo gautas pranešimas iš „Gazprom“ apie gamtinių dujų tiekimo Latvijai nutraukimą.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Latvijai, tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių dėl karo Ukrainoje ir Rusijai paskelbtų griežtų Europos ir JAV sankcijų. „Šiandien „Gazprom“ sustabdė dujų tiekimą Latvijai... dėl [pirkimo] sąlygų pažeidimų“, – sakoma bendrovės pranešime, paskelbtame per platformą „Telegram“. Latvija yra priėmusi sprendimą nuo sausio 1-osios visiškai atsisakyti rusiškų dujų importo.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ Vokietijos koncerną „Siemens Energy“ kaltina nevykdant dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, tuo tarpu „Siemens“ tvirtina negavusi jokių pranešimų apie kokius nors gedimus. „Siemens Energy“ trečiadienio vakare atmetė „Gazprom“ kaltinimus nevykdant sugedusių dujotiekio „Nord Stream“ turbinų remonto, skelbia „Deutsche Welle“. „Šiuo metu neturime prieigos prie turbinų ir iki šiol negavome iš „Gazprom“ jokių pranešimų apie gedimus.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį smarkiai sumažino dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream“, kuriuo dabar tiekiamas dujų kiekis atitinka tik maždaug 20 proc. jo pajėgumo, pranešė Vokietijos institucijos. Rusijos valstybės valdoma bendrovė pirmadienį paskelbė, kad tiekimas bus sumažintas iki 33 mln.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad Europos Sąjunga nepasiduos Maskvos „šantažui“, kai Rusijos kompanija „Gazprom“ paskelbė dar labiau sumažinanti dujų tiekimą Rusiją ir Vokietiją jungiančius „Nord Stream 1“ dujotiekiu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Europą ir pasaulį išplėsti sankcijas Rusijos Federacijai, kuri ėmėsi „teroro“ dujų kainomis. „Šiandienos pranešimai apie dar vieną išprovokuotą dujų kainų kilimą Europos biržoje virš 2000 USD (1971 euro) už 1000 kubinių metrų yra pakankama priežastis išplėsti sankcijas Rusijai“, – naujausioje savo naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.

Tikėtina, kad karui Ukrainoje besitęsiant, Kremlius manipuliuos dujų tiekimu Europai ir jį toliau išlaikys minimalų, „Bloomberg“ cituoja UNIAN. „Rusija viešai teigia, kad pastarosiomis savaitėmis buvo priversta nutraukti tiekimą dėl techninių problemų, pavyzdžiui, dokumentų trūkumo ir turbinų techninės priežiūros.

Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ planas sumažinti dujų tiekimą į Europą rodo, kad Bendrijos šalys turi susitarti sumažinti rusiškų dujų vartojimą šią žiemą, antradienį pareiškė blokui pirmininkaujančios Čekijos pramonės ir prekybos ministras Jozefas Sikela. Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas ir toliau žais savo nešvarius žaidimus piktnaudžiaudamas dujų tiekimu ir šantažuodamas“, sakė J. Sikela, atvykęs į Briuselį aptarti bendro plano su Europos Sąjungos energetikos ministrais.

Rusų dujų milžinė „Gazprom“ be įspėjimo staigiai padidino spaudimą Ukrainos dujų vamzdynui, praneša Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorius. Operatoriaus įraše „Facebook“ teigiama, kad dispečeriai pirmadienį užfiksavo „staigų slėgio padidėjimą magistraliniame dujotiekyje „Urengojus–Pomari–Užgorodas“ Rusijos Federacijos ir Ukrainos valstybės sienos ruože“. Teigiama, kad slėgio pokytis įvyko be „Gazprom“ įspėjimo.

Rusija prieš Europą pradėjo dujų karą, prilygstantį tam tikrai teroro formai, todėl būtina Rusijai į tai atsakyti, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi į ukrainiečius, rašo „Ukrinform“. „Šiandien pamatėme dar vieną dujų grėsmę Europai. Net nepaisant nuolaidos dėl „Nord Stream“ turbinos, Rusija nesiruošia atnaujinti dujų tiekimo į Europos šalis, kaip tai yra įsipareigojusi padaryti pagal sutartį“, – kalbėjo jis.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pirmadienį pranešė, kad dujų tiekimas Europai vamzdynu „Nord Stream 1“ nuo trečiadienio bus sumažintas iki 33 mln. kubinių metrų per parą - tai sudaro maždaug 20 proc. dujotiekio pajėgumų. Bendrovė nurodė, kad nuo trečiadienio 7 val.

Vokiečių bendrovė „Siemens Energy“ nusiuntė Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ Kanados išduotą eksporto licenciją, leidžiančią remontuoti, techniškai prižiūrėti ir transportuoti dujotiekio „Nord Stream“ kompresorių stoties „Portovaja“ turbinas, praneša „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos laikraščiu „Kommersant“. Pasak rusų leidinio, kuris savo pranešime remiasi informuotais šaltiniais, „Gazprom“ triskart prašė „Siemens“ pateikti šią licenciją, kuri patvirtina, jog Kanados sankcijos šiai bendrovės ...

Kitaip nei Vokietija, Italija ar kitos turtingos Europos Sąjungos šalys, Lietuva jau sumokėjo didelę kainą, kad atsisakytų rusiškų dujų. Minėtos šalys ilgai nuolaidžiavo ir flirtavo su Vladimiro Putino režimu. Tačiau jam užsukus dujų kranelį į Europą, solidariai viena kitą turės gelbėti visos ES šalys. Apie tai asmeninėje „Facebook“ paskyroje pareiškė už aplinką atsakingas Europos Komisijos narys iš Lietuvos Virginijus Sinkevičius.

Europa ruošiasi Rusijos akibrokštui dėl dujų. Nors „Gazprom“ žadėjo ketvirtadienį dujų tiekimą į Vokietiją per „Nord Stream 1“ dujotiekį atnaujinti, dujas Kremlius greičiausiai paliks užsuktas. Kad to galima tikėtis, įrodo ir pačios „Gazprom“ vokiečių įmonėms išsiųsti laiškai su pranešimu apie force majeure situaciją, dėl kurios „Gazprom“ esą nebegali vykdyti dujų tiekimo įsipareigojimų.

Rusijos valstybės valdoma dujų milžinė „Gazprom“ tvirtina, kad dujų tiekimas Europai sumažintas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių, antradienį pranešė du stambūs Rusijos dujų koncerno klientai Vokietijoje, dar padidinę nuogąstavimus dėl tolesnių tiekimo sutrikimų.

Rusijai mažinant gamtinių dujų tiekimą Europai, bet koks jų stygius žemyne veikia jų kainą ir Lietuvoje, nors šalis neperka rusiškų dujų, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Be jokios abejonės, turi įtaką, nors ir netiesioginę.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ trečiadienį pareiškė negalinti garantuoti eksporto dujotiekio „Nord Stream“ tinkamo veikimo, nes nežino, ar „kritiškai svarbi“ turbina bus grąžinta po remonto Kanadoje. „Gazprom“ neturi nė vieno dokumento, leidžiančio [Vokietijos bendrovei] „Siemens“ paimti iš Kanados dujų turbinos variklį, kuris šiuo metu ten remontuojamas“, – sakoma „Gazprom“ pranešime.

Antradienį „Brent“ naftos kaina pirmą kartą per tris mėnesius nusileido žemiau 100 JAV dolerių už barelį ribos, nerimui dėl ekonomikos nuosmukio temdant „juodojo aukso“ paklausos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina antradienį sumenko 7,1 proc. iki 99,49 JAV dolerio už barelį, rinkai reaguojant į COVID-19 protrūkius Kinijoje, galinčius lemti tolesnius apribojimus, bei ekonomikos sulėtėjimą Europoje ir JAV.

Euro zonos bendroji valiuta antradienį pirmą kartą per praktiškai dvi dešimtis metų pasiekė paritetą su JAV doleriu, senkančiam rusiškų dujų tiekimui į Europą didinant baimę dėl ekonomikos nuosmukio. Pasiekęs paritetą su JAV doleriu, euras vėliau šiek tiek pasistiebė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dėl Otavos sprendimo Vokietijai grąžinti kanadiečių remontuotą eksporto dujotiekio „Nord Stream“ turbiną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Kanados ambasadorė Larisa Galadza.

Rusija pirmadienį sustabdė savo pagrindinį gamtinių dujų tiekimo į Europą kanalą – per Baltijos jūrą iki Vokietijos nutiestą vamzdyną „Nord Stream 1“ – planuotai techninei priežiūrai, patvirtino keli Europos dujų transportavimo operatoriai. Visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis koncernas „Gazprom“ anksčiau skelbė, jog paprastai kartą per metus atliekama dujotiekio techninė priežiūra šįkart numatyta nuo liepos 11 dienos iki liepos 21-osios ryto.

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pirmadienį pradeda 10 dienų truksiančius dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus. Vis dėlto Vokietija ir kitos Europos šalys su įtampa laukia, ar po to dujos vėl bus pradėtos tiekti, rašo „Reuters“. Šie darbai buvo suplanuoti iš anksto, tačiau Europa baiminasi, kad Rusijos ir Vakarų santykiams suprastėjus, „Gazprom“ gali pasinaudoti proga ir paprasčiausiai užsukti dujų sklendes.

Britų dienraštis „The Daily Mail“ informavo, kad pirmadienio popietę namuose rastas negyvas dar vienas rusų oligarchas, multimilijonierius verslininkas Jurijus Voronovas. Vyrui buvo 61-eri, jo mirties aplinkybės – neaiškios. Skelbiama, kad multimilijonierius verslininkas buvo nušautas savo rezidencijoje Sankt Peterburge. Vyras pirmadienį apie 14 val. rastas negyvas.

„Nord Stream AG“ pranešime spaudai skelbia, kad „planinio kasmetinio remonto metu liepos 11-21 dienomis bus stabdomos abi dujotiekio atšakos“. Anksčiau „Gazprom“ 60 proc. sumažino dujų tiekimą, teisindamiesi dėl sankcijų kylančiais sunkumais remontuojant įrangą. Bendrovės atstovų teigimu, šis sprendimas buvo iš anksto suderintas su visais partneriais.

Rusijos dujų gigantui „Gazprom“, kurio kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei, nusprendus dividendų už 2021 metus nemokėti, jo akcijų kursas Maskvos biržoje ketvirtadienį krito ketvirtadaliu, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. Popietinėje sesijoje už „Gazprom“ akcijas buvo mokama 24,4 proc. mažiau nei baigiantis trečiadienio prekybos sesijai, o per pirmąją ketvirtadienio prekybos sesijos dalį kritimas kelis kartus buvo viršijęs 30 procentų.

Europos Sąjungos energetikos komisarė Kadri Simson pranešė, jog rusiškų gamtinių dujų tiekimas šiuo metu yra nutrauktas arba apribotas 12 iš 27 Bendrijos narių. Ji pabrėžė, kad pirmadienį prasidėsiančios ES diskusijos šia tema yra labai svarbios, kad ES būtų vieninga ir kuo geriau pasirengusi artėjančiai žiemai.

Rusijos energijos milžinės „Gazprom“ sprendimas sumažinti gamtinių dujų tiekimą Europai yra Maskvos „ataka prieš mus“, antradienį sakė Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas. „Dujų tiekimo dujotiekiu „Nord Stream 1“ sumažinimas yra ataka prieš mus, ekonominė ataka prieš mus“, – sakydamas kalbą pabrėžė R. Habeckas.

Baltarusija pateko į savotiškus spąstus ir yra priversta atidėlioti mokėjimus už dujas Rusijai dėl šios dirbtinai formuojamo rublio kurso. Minskui dabartinis rublio kursas, kuriuo Rusija reikalauja mokėti kitų šalių pirkėjus, yra per brangus, pažymima „Naša niva“. Pagal galiojantį kontraktą su „Gazprom“ Baltarusija turėtų už tūkstantį kubinių metrų mokėti 128 JAV dolerius, kas yra laikoma itin naudinga kaina.