gaz

Kol Vakarų gamintojai modelius keičia kas septynerius metus, Rusijos Uljanovsko automobilių gamykla (UAZ) primena automobilių pramonės muziejų. Nuo jos konvejerių vis dar rieda „Buchanka“ ir „Hunter“ – modeliai, kurių šaknys siekia 6-ąjį dešimtmetį. Tačiau šis gyvas muziejus išsilaiko vedamas ne dėl pirkėjų nostalgijos. Civilinių automobilių pardavimai sminga žemyn, o gamyklą nuo bankroto, panašu, gelbsti tik vienintelis klientas – Rusijos armija ir kitos valstybinės struktūros.

Protestuoti šiuolaikinėje Rusijoje – tai rizikuoti viskuo. Tačiau, panašu, kad dalies rusų kantrybė jau trūko. Praėjusią savaitę Vladivostoke ir Novosibirske įvyko protestai prieš drastiškai didinamus importuojamų automobilių mokesčius.

Praėjus trejiems metams po invazijos į Ukrainą, Rusijos automobilių pramonė atsidūrė giliausioje krizėje nuo pat 1990-ųjų pradžios. Vakarų gamintojams pasitraukus, rinką užplūdo Kinijos prekių ženklai, nustūmę vietinę produkciją į paraštes. Dabar Rusijos automobilių gamintojų asociacija (AAR) desperatiškai prašo valdžios griebtis protekcionizmo ir drastiškai padidinti vadinamąjį „utilizavimo mokestį“ importuojamiems automobiliams.

Rusijos Valstybės Dūmoje pateiktas siūlymas įvesti naują mokestį vairuotojams – už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą. Analitikų teigimu, toks desperatiškas pasiūlymas, kurį pateikė partijos „Teisinga Rusija – už tiesą“ lyderis Sergejus Mironovas, yra ženklas, kad dėl Vakarų sankcijų ir milžiniškų išlaidų karui Ukrainoje, Kremlius ieško naujų būdų surinkti lėšų iš savo piliečių. Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.

Dar visai neseniai Rusijos vyriausybė tikėjosi, kad Kinijos automobilių gamintojai ir atgaivinti „Moskvič“ ir „Volga“ prekių ženklai padės išgelbėti vidaus rinką. Tačiau realybė pasirodė esanti kitokia. Skaičiuojama, kad iki šių metų pabaigos gali bankrutuoti iki 20 % visų automobilių pardavėjų šalyje. Agentūros „Avtostat“ duomenimis, per pirmąjį 2025 metų pusmetį Rusijoje parduota 530 tūkstančių naujų automobilių – tai yra 28 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

Nors Rusija ir Kinija tarptautinėje arenoje demonstruoja artimą partnerystę, pastaroji Maskvos priimta priemonė rodo, kad ekonominiai interesai dažnai viršija politinį lojalumą. Be išankstinio įspėjimo Rusija iš esmės uždraudė šešias populiariausias Kinijos sunkvežimių markes, kurios per pastaruosius metus užėmė du trečdalius šalies rinkos. Kaip teigia valdžia, šis sprendimas susijęs su saugumu, tačiau ekspertai mato aiškius ekonominius motyvus.

Karas, sankcijos ir auganti infliacija pavertė Rusiją šalimi, kurioje naujas automobilis jau seniai nebėra prieinama prekė. Oficialūs duomenys rodo, kad vidutinis automobilio amžius šalyje viršijo 16 metų, o daugiau nei 71 proc. visų keliuose važinėjančių transporto priemonių yra senesnės nei dešimt metų. Ekspertų vertinimu, iki 2030 m. beveik visas Rusijos automobilių parkas gali būti priskirtas avarinės būklės kategorijai.

Automobilių ir kitų transporto priemonių industrija buvusioje Sovietų Sąjungoje prisimenama įvairiapusiškai. Dažnas prisimintų atsainią kokybės kontrolę, nuolatinį reikalingų medžiagų trūkumą ar komunistų valdžios niekingus bandymus kopijuoti vakarietišką techniką, tačiau ne visos Sovietų Sąjungoje sukurtos transporto priemonės buvo gėdingos.

Savaitgalį Kaune automobilių sporto veteranų ir svečių kalėdinio slalomo varžybos, kurias rengia Tarptautinė automobilių sporto veteranų asociacija (TASVA), susilaukė net 106 dalyvių iš trijų šalių – Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. Tai šių lenktynių, gyvuojančių jau pusę amžiaus, masiškumo rekordas.

Keturi varantieji ratai – šiandien itin svarbus atributas, ypač tiems, kas gyvena atokesnėse vietovėse ar kam norisi vairuoti automobilį, kuris bet kokiomis sąlygomis užtikrintų maksimalų sukibimą su kelio danga. Apie keturių varančiųjų pavaros privalumus galėtų papasakoti ne vienas gamintojas, ypač „Audi“, „Lancia“, „Subaru“ ar „Mitsubishi“ – bendrovės, kurios Pasaulio ralio čempionato arenoje, būtent dėl keturių varančiųjų ratų pavaros, vienu metu triuškindavo savo konkurentus.

„Russo-Balt S24/55“ tikriausiai yra pirmasis profesionaliai raliui paruoštas rusiškas automobilis. Mašina buvo skirta vieninteliam tikslui – puikiai pasirodyti Monte Karlo varžybose, o šio projekto iniciatoriumi laikomas Andrėjus Platonovičius Nagelis, kuris buvo pirmojo rusiško leidinio apie automobilius redaktorius. Andrėjus buvo ryški asmenybė Carinės Rusijos visuomenėje. Jis vienas pirmųjų įsigijo automobilį, taip tapdamas „Russo-Balt“ ambasadoriumi užsienio šalyse.

Šalyje turėtų būti sukurta dyzelinių variklių, automatinių pavarų dėžių, stabdžių antiblokavimo sistemų (ABS) ir stabilizavimo sistemų (ESP), taip pat oro pagalvių gamyba.

Rusijoje pagamintas, 2,5 tonos sveriantis milžinas, turintis žiupsnelį visureigio bruožų, džiaugiasi išskirtiniu dėmesiu Australijoje. „GAZ“ kompanijos atstovai atsižvelgdami į vis augančią šios mašinos paklausą, netgi sukūrė specialią jo versiją, skirtą būtent Australijos rinkai.  Modernūs rusiški automobiliai labai dažnai neturi galimybių konkuruoti su europietiškais, japoniškais, korėjietiškais ar net kiniškais analogai.

Čekijoje įsikūrusi bendrovė „MW Motors“, legendomis apipintą rusišką visureigį „UAZ Hunter“, transformavo į poliariniams šeškams nekenkiantį elektromobilį. Tai reiškia, jog nuo šiol dėl aplinkosaugos susirūpinę visureigių vairuotojai galės pasirinkti gamtai draugišką alternatyvą.  Pasak „MW Motors“ atstovų, šiuo metu elektromobilių rinkoje nėra nei vieno tikro visureigio, kuris pasižymėtų išskirtiniu pravažumu ir visiems suprantama automobilio priežiūra.

Dažnai kalbame apie serijinius automobilius, tačiau šį kartą norime jums parodyti ne visus, bet įdomiausius prototipus, kurie per nago juodymą nepateko į prekybos salonus. Šį kartą norime pakalbėti apie mūsų šalies automobilių mėgėjams puikiai pažįstamą „Lada“. Rusijoje pati populiariausia markė šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus, tačiau Sovietų Sąjungos laikais tryško kūrybiškumu ir neblogomis idėjomis, kurios nepateko į prekybos salonus ar net jūsų garažą.

Jau liepos 31-ą - rugpjūčio 1-ą dienomis Rokiškio ir Zarasų apylinkėse nugriaudės „Samsonas Rally Rokiškis“ varžybos. Ketvirtą kartą iš eilės organizuojamas ralis šiemet vėl sutraukė gausų būrį dalyvių. Startiniame sąraše jau dabar puikuojasi daugiau nei 80 ekipažų. Čia žiūrovai galės išvysti ne tik Lietuvos bei užsienio valstybių ralio čempionus, bet ir kur kas rečiau mūsų šalies trasose matomą techniką.

Ar esate matę miesto gatvėmis lėtai parpsinčias išblizgintas „Volgas“, „Cadillacus“, „Bentley‘ius“ ar kitokių markių retro automobilius, į dienos šviesą traukiamus tik vasarą, ypatingų švenčių ar fotosesijų progomis? O galbūt kažkada matėte storu dulkių sluoksniu apsiklojusį, kadais buvusį jauną „Moskvičių“ ar „Zaporožietį“, pamirštą nepažįstamųjų sodyboje ar tiesiog pakelėje? Vieniems tokie automobiliai yra seniena, kitiems – muziejaus verta technika.

Turintys ilgametį vairavimo stažą nesunkiai prisimins jaunystės automobilius – nevikrios, lėtos ir technologiškai primityvios mašinos buvo prabangos ir gerų ryšių ženklas. Šiame amžiuje kone kiekvienas iš mūsų sunkiai įsivaizduotų automobilį be stabdžių antiblokavimo sistemos ar vairo stiprintuvo. Ką jau kalbėti apie ką tik nuo konvejerio nuriedėjusius automobilius – tokios milžinės kaip „Toyota“ nemažą dalį saugumo sistemų įtraukia į bazinę komplektaciją.

Karas –  tikras blogis. Tačiau būtent karo tikslais sukuriami išradimai ir dabar puikiai praturtina mūsų kasdieninį gyvenimą. Na, o pasibaigus kariniams konfliktams, laimėtojai dažniausiai perima pralaimėjusiųjų sukurtas technologijas. Šiuo privalumu, be abejonės, pasinaudojo ir raudonoji armija. Kuomet Tarybų Sąjunga padėjo laimėti Antrąjį pasaulinį karą, jie be jokios sarmatos perėmė vokiečių kurtas automobilines technologijas.

Kiekvienas žinome – amerikiečiai yra pakvaišę dėl greičio. Ant išdžiūvusių druskos ežerų pasiekiami vis įspūdingesni greičio rekordai ir šie entuziastai nesiruošia sustoti. Jų troškimas važiuoti vis greičiau yra įsišaknijęs per keletą kartų, praktiškai nuo pirmojo automobilio išradimo. Tačiau šiandien kalbėsime apie visiškai skirtingą, tačiau galingą ir didelę tautą – rusus.

Rusiška technika kadaise karaliavo visoje Rytų Europoje. Tačiau sugriuvus Sovietų Sąjungai ir atsiradus galimybei įsigyti ne rusišką, o vakarietišką techniką, daugelį metų tarnavę „Lada“, „Moskvič“, „Volga“ ir kitų visiems puikiai pažįstamų markių automobiliai pradėjo prarasti populiarumą.  Vis dėlto, tarp gausybės vakarietiškų automobilių vis dar galima išvysti vieną, kitą rusišką modelį.

„Samsonas Rally Rokiškis“ dalyvių sąrašas sparčiai pildosi ne tik garsiais ralio svečiais iš užsienio, bet ir lietuviškomis pavardėmis. Prie savo vardo varžybų nusprendė prisijungti ir vienas garsiausių ralio lenktynininkų ir automobilių konstruktorių Lietuvoje Martynas Samsonas. Tiesa, šįkart sportininkas trasomis skries su visiškai kitokiu modeliu nei buvo įpratę matyti žiūrovai. „Samsonas Rally Rokiškis“ dalyvių sąraše jau galima rasti ir Martyną Samsoną.

Rusijos automobilių pramonė labai retai išgirsta bent menkiausią komplimentą. Taip yra dėl daugybės priežasčių, kurias visi ir taip žinote.  95% Rusijoje arba Tarybų Sąjungoje pagamintų automobilių buvo tik vakarietiškų analogų kopijos. O tiksliau – nelabai vykusios kopijos, bet ar dėl to reikėtų kaltinti skirtingose gamyklose dirbusius inžinierius? Žinoma, kad ne.

Lietuvos automobilių parkas dar visai neseniai buvo neįsivaizduojamas be LADA ar „Moskvich“ ženklus turinčių egzempliorių. Dabar didmiesčio gatvėje rusišką automobilį pamatyti yra sunkiau nei sportišką „Porsche“ ar prabangų „Jaguar“. Mažėjant tokių automobilių pasiūlai ir vyraujant nedidelėms kainoms, kai kurie entuziastai susivilioja investavimo galimybe.

„GAZ-24“ arba - tiesiog „Volga“. Vidutinės klasės automobilis, kuris buvo gaminamas nuo 1967 iki net 1992 metų. Žinoma, per daugelį metų „GAZ-24“ neišvengė įvairiausių patobulinimų, modernizacijos etapų, kuriais buvo siekiama pagerinti rusiško sedano ir universalo valdymo savybes, stabilumą, patikimumą ir ištvermingumą. „GAZ-24“ buvo vienas iš nedaugelio rusiškų automobilių, kurie buvo eksportuojami į Vakarų Europą.

Ne visiems automanams norisi turėti tokį patį modelį kurį turi Jūsų kaimynas, močiutė ar pusbrolis. Individualumui ir išskirtinumui didžiulį dėmesį skiriantys automanai mieliau pasirinks retesnį, galbūt prastesnį, bet mielesnį širdžiai egzempliorių.  Rusiški automobiliai daugeliui entuziastų sukelia dvejopus jausmus. Vieniems rusiški ratuočiai asocijuojasi su jaunyste, smagiausiomis gyvenimo dienomis. Kitiems netolimoje Rusijoje pagamintos mašinos labiau primena didžiulį ir riebų keiksmažodį.

Rusijos automobilių pramonė niekuomet nebuvo liaupsinama dėl kvapą gniaužiančių inovacijų, laiką pralenkiančių sprendimų. Rusijos automobilių pramonė labai dažnai būdavo peikiama ir kritikuojama dėl itin prastos surinkimo kokybės, nepatikimų komponentų ir polinkio kopijuoti vakarietiškus automobilius. Vis dėlto, kai kurie automobilių gamintojai iš Rusijos stengiasi atsikratyti praeities šleivo ir judėti į priekį kurdami šiuolaikiškus automobilius.

„ Automanų gatvės“ rubriką yra žavi tuo, jog joje galima pamatyti ne tik itin brangių ar pasakiškai retų automobilių nuotraukas. Ją prieš keletą metų sukūrėme tam, jog Jūs galėtumėte pasidalinti gatvėse užfiksuotų automobilių nuotraukas, ir nesvarbu ar tai naujutėlis „Ferrari“ ar juokingai atrodantis „Fiat Punto“ su „BMW“ radiatoriaus grotelėmis.

Ne vieną kartą įsitikinome, jog kiekvienas automobilis turi tam tikrą paskirtį, ypač jeigu jis patenka į valstybės automobilių parką. Tam tikri automobiliai perkami valstybės vadovams vežioti ar apsaugoti. Turtingesnės pasaulio valstybės sugeba savo automobilių parke turėti ir dar vieną mašinų tipą.  Trečiasis automobilių tipas dažniausiai dėvi - „reprezentacinėms reikmėms“ užrašą, kuris labai aiškiai ir taikliai pasako jų naudojimo paskirtį.

Šiaurės ir Pietų Amerikos, Europos ir Azijos regionai turi specialias organizacijas, kurios atlieka naujų automobilių saugumo bandymus. Net jeigu konkretus gamintojo modelis parduodamas visame pasaulyje, tai dar nėra įrodymas, jog jis niekuo nesiskiria nuo to, kuris yra pardavinėjamas Europoje arba, pavyzdžiui, Indijoje.

Ahh ta garsioji ir didžioji Sovietų Sąjunga, kurioje vyresnio amžiaus skaitytojai užaugo ir turi daugybę prisiminimų. Vienas iš jų, to laikmečio vienas įspūdingiausių automobilių "GAZ-13" arba dar kitaip Čaika. Sovietų Sąjunga be proto žvalgėsi per petį į Vakarų pasaulį ir kopijavo viską kas įmanoma, pradedant reklamą, madą ir baigiant technika arba dar kitaip automobilius.

Daugelis automanų puikiai žino termino - „variklio swapas“ reikšmę. Šis procesas leidžia atsikratyti standartinio, gamykloje sumontuoto variklio ir vietoj jo sumontuoti galingesnį, modernesnį, efektyviau veikiantį agregatą.  Modernūs automobiliai gali pasiūlyti labai plačią variklių gamą, kuri gali įtikti įvairiausių poreikių pirkėjams, tačiau senesnių automobilių savininkai tokios prabangos neturi.

Kas būtų, jeigu populiariame Transformerių filme vaidintų ne amerikietiški, o rusiški automobiliai? Kas būtų, jeigu Pašėlusio Makso automobilių parką taip pat sudarytų rusiškos transporto priemonės? Šiuos klausimus sau uždavė ir Daniyaras Kadyrovas, Rusijoje gyvenantis automobilių entuziastas, kuris norėdamas pakeisti dabartinę situaciją, iniciatyvos ėmėsi pats.

Tai jie sėkmingai įrodė sekmadienį, tęsdami jau bemaž keturis dešimtmečius gyvuojančią gražią tradiciją - sportinį sezoną pradėti velykinio slalomo varžybomis.

Kai automobilių pasirinkimas toks didelis, kam gali būti įdomūs rusiški automobiliai? Juk jie be gedimų negali nuvažiuoti bent jau 50 kilometrų, reikalauja nuolatinės priežiūros, o apie išliekamąją vertę net nereikėtų kalbėti, ar ne?  Taip, apie rusiškus automobilius galima išgirsti įvairiausių stereotipų, tačiau net jeigu neesate nusiteikęs prieš rusišką techniką, ar jūs norėtumėte įsigyti seną „Lada“, „GAZ“, „Moskvič“ markės modelį ir jį patobulinti pagal šiuolaikines tendencijas? Dizaineris, ...

„Hummer H1“ greičiausiai yra pats žinomiausias amerikietiškas visureigis pasaulyje. Jis iki šiol yra naudojamas Jungtinių Valstijų kariuomenės, juo kiekvieną dieną važinėja Arnoldas Švarcenegeris. Šiam automobiliui tiesiog buvo lemta maudytis šlovės spinduliuose ir neduoti ramybės automanams, kurie svajoja būtent apie tokį visureigį.  Gyvenant Jungtinėse Valstijose ar Vakarų Europoje, norint turėti tokį automobilį, kiekvienas iš mūsų privalo jį įsigyti.

Kad ir kaip stipriai rusiški automobiliai atsilieka nuo vakarietiškų alternatyvų, tačiau Rusijos gyventojai iki šiol ieško įvairiausių būdų kaip pašalinti „Lada“, „UAZ“, „GAZ“ ir kitų vietinių gamintojų padarytas klaidas.  Jeigu „UAZ“ pasižymi apgailėtina surinkimo kokybe, didžiuosiuose Rusijos miestuose įsikūrusios dirbtuvės siekia naujutėlius „UAZ“ visureigius perrinkti iš naujo taip, jog įsėdus į šių mašinų vidų neatrodytų, jog vairuojate automobilį primenantį prastai suręsta pašiūrę.

Vieną niūrią bei lietingą 2015 metų lapkričio dieną (nors iš tiesų oldtimeristo širdį švietė saulė), konkrečiai 14 - draugiškai, kolektyviai vykdėme operaciją kodiniu pavadinimu „9 Volgos". Jau taip ir ne kitaip gavosi, jog arba viskas - arba nieko. Na štai mūsų klubietis Juozas ir pasirinko - VISKAS! Susirinko mūsų virš 10 narių tik tam, kad padėtumėme likimo draugui nešti, kuopti, ir vėl nešti. Koordinuotai vykdėme tiek Volgų pakrovimo, tiek dalių identifikavimo bei surinkimo darbus.

„Auksinė rožė“ - būtent tokiu vardu šį automobilį-projektą vadina vaikinas, į kurio rankas pateko šiek tiek apdaužyta, šiek tiek aplaužyta ir šiek tiek parūdijusi „Volga“, kurią jis savomis rankomis pavertė kiekvieno automanų susitikimo žvaigžde.  Kadangi projekto autorius nėra tik dar viena propagandos marionetė, jaunam vaikinui labai patiko amerikietiški žemagrindžiai automobiliai, kurie vieno mygtuko paspaudimu gali šokinėti kaip ką tik šeimininką išvydęs jaunas šunytis.

Turbūt daugelis vilniečių puikiai atsimena kiek daug apleistų automobilių stovėjo ir taip užkimštuose daugiabučių kiemuose. Nors jų dar netrūksta, tačiau neprižiūrimų, užmirštų automobilių skaičius sumažėjo drastiškai. Vis dėlto, nepaisant sumažėjusio apleistų automobilių skaičius, jų didžiausiame Lietuvos mieste netrūksta. Automobilių fotografas ir etatinis „gražiausių automobilių nuotraukų“ rubrikos dalyvis - „Papartis“, nusprendė penktadienį praleisti netradicinė aplinkoje.

Rugsėjo 26-ąją ne tik aludariais garsėjančio Biržų krašto keliais, džiugindama praeivių akį, vėl riedės automobilių klasika. Šio šiaurės Lietuvos miesto centre bus duotas startas tradiciniam istorinių automobilių ir motociklų raliui, kurio dalyviai – senovinės technikos mylėtojai ir puoselėtojai – įspūdingu automobilizmo klasikos paradu ir daug atrakcijų teikiančiomis varžybomis palydės dar vieną sezoną.

Klasikinio automobilio išvaizda, modernaus automobilio komforto įranga. Vargu ar būtų galima sugalvoti geresnį recepetą. Bandymų vadovautis šiuo receptu būta labai daug, tiek Europoje, tiek Amerikoje, tiek nelabai tolimoje Rusijoje. Rusijoje, kurioje automobilių industrija atsirado ik dėl, jog sugebėjo tinkamai kopijuoti vakarietiškus automobilius, karts nuo karto į dienos šviesą išlenda įdomūs, netradiciniai kūriniai, kuriems dėmesio turėtų skirti kiekvienas automanas.

Automanai, kurie domisi rusiška technika, turėtų puikiai žinoti „URAL“ vardą. Šiuo metu „GAZ“ koncernui priklausantis gamintojas nuo pat 1941 metų specializuojasi tik sunkiosios technikos gamyba. Kaip ir dauguma rusiškų automobilių, taip ir „URAL“ sunkvežimiai galėjo pasigirti pakankamai paprasta konstrukcija, pagirtinu pravažumu ir maža kaina.

Archajiškus dar rusiškus laikus menančius GAZ 51 ir GAZ 53 sunkvežimius pamatyti važinėjant mūsų šalies keliais šiandien jau beveik neįmanoma. Tačiau Estijos keliais keletas tokių automobilių vis dar važinėja. Jie ne tik važinėja, bet ir sugeba žavėti ralio fanus lenktynių trasose. Estijos ralyje yra rengiama atskira įskaita šiems archajiškiems ir gremėzdiškiems, tačiau keliantiems begales teigiamų emocijų sunkvežimiams.

Rusiška technika kadaise karaliavo visoje Rytų Europoje. Tačiau sugriuvus Sovietų Sąjungai ir atsiradus galimybei įsigyti ne rusišką, o vakarietišką techniką, daugelį metų tarnavę „Lada“, „Moskvič“, „Volga“ ir kitų visiems puikiai pažįstamų markių automobiliai pradėjo prarasti populiarumą.  Vis dėlto, tarp gausybės vakarietiškų automobilių vis dar galima išvysti vieną, kitą rusišką modelį.

„2JZ-GTE“ daugelį automanų veikia kaip koks nors burtažodis. „Toyota“ inžinierių sukurtas variklis labai mylimas automobilių sportu užsiimančių komandų ir tų automanų, kurie nepraleidžia progos įgyvendinti vieną ar kitą įdomų projektą. Kalbant apie įdomius projektus, štai ši „Volga“ galėtų laisvai pretenduoti į vieno įdomiausio projekto titulą, nes ryškia spalva nudažyta „Volga“ turi ne vieną, bet keletą išskirtinių detalių.

Net ir didžiausias rusiškos technikos gerbėjas turėtų pripažinti, jog beveik visa Rusijos automobilių industrija yra paremta kopijavimu. Nors rusai nėra prasti inžinieriai, tačiau kompanijų vadovai dažniausiai klausydavo tyliai šnibždančio balso, kuris atkeliaudavo iš Kremliaus.

Pasak netolimoje Rusijoje gyvenančių politikų, vakarų pasaulis yra pats didžiausias blogis. Nesvarbu, kad patys geidžiamiausi automobiliai yra vokiški, patys geidžiamiausi elektroniniai prietaisai amerikietiški, o patys geidžiamiausi drabužiai itališki. Tad būtų labai įdomu pamatyti propagandos aukų veidus, kai Rusijos sostinėje išvystų amerikietiškų automobilių gerbėjų vakarėlį. O jeigu jų tarpe būtų pagal amerikietiškas tradicijas pagražintas „GAZ-21“ - chaosas kiltų tą pačią minutę.

Jeigu domitės rusiška technika, šis automobilis jums turėtų būti pažįstamas. Pirmieji GAZ M20 prototipai buvo sukurti dar antrojo pasaulinio karo pabaigoje 1943 metais, tačiau dėl puikiai suprantamų priežasčių, serijinėje gamyboje jis pasirodė po trijų metų - 1946 metais. Nors automobilis nebuvo pats pigiausias, tačiau per dvylika metų GAZ pardavė daugiau kaip 220.000 vienetų.