gamta

Nuo sekmadienio iki antradienio (birželio 23-25 d.) danguje galime gėrėtis didžiausia ir ryškiausia mėnulio pilnatimi šiais metais, informuoja dailymail.co.uk. Reiškinio priežastis – labiau nei paprastai prie žemės priartėjęs jos palydovas. Supermėnulis atrodo 14 procentų didesnis ir 30 procentų ryškesnis nei mes įpratę matyti. Kai kurie stebėtojai mano, kad jį supa ir ryškesnė nei paprastai aureolė, bet tai tik iliuzija.

Besiraizgančias Kroatijos pakrantes nenuilsdama skalauja Adrijos jūra, o netoli jų kyla žaliuojantys kalnai. Rodos, ideali vieta atostogoms. Ir patys kroatai nė nemirkčiodami pasakoja legendą, jog kadaise Dievui sukūrus pasaulį angelai nešė maišą įvairių gėrybių, kurias norėjo išbarstyti po visą pasaulį. Tačiau pasirodęs velnias pabandė atimti maišą. Šis praplyšo ir visos jame buvusios grožybės išbyrėjo. Visa tai esą įvyko virš Kroatijos.

Optinė apgaulė ar iškrypusi fantazija? Spręsti jums, tačiau niekas negali paneigti, kad gamta, o kartais žmonės, mėgsta pajuokauti. Pristatome juokingas žmonių ir gamtos išdaigas, kurios gerokai įaudrina fantaziją. Pamačius tai, vieni išsigąsta, kiti nori nusifotografuoti, tačiau likti abejingais nepavyksta. Parengta remiantis užsienio spauda.

Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baimindamasi, kad krantus ardančios audros nenuplautų Karklės kapinaičių, bendruomenė kartu su mokslininkais siūlo krantus tvirtinti rieduliais. Jų paplūdimyje netrūksta. Tačiau Aplinkos ministerijos pareigūnai sako, kad tai pasenęs būdas, atnešiantis daugiau žalos negu naudos. Krantai ties Olandų kepure ir Karkle, netoli senųjų kapinaičių, kasmet nyksta skalaujami audringos jūros.

Atšilus orams dauguma skubame iškylauti į gamtą ir, žinoma, neįsivaizduojame laisvalaikio praleidimo be maisto – kepsnių, dešrelių, daržovių, užkandžių – ruošimo. Tačiau šiltuoju metų laiku padaugėja ir apsinuodijimų, kurių priežastimi dažniausiai būna per maistą plintančios ligos. Bakterijų yra visoje mus supančioje aplinkoje (dirvožemyje, ore, vandenyje, žmonių ir gyvūnų organizmuose). Būtent vasarą, kai karšti orai, šios bakterijos dauginasi greičiau.

Gintarė VALUCKYTĖ Šiemet sodybas, pievas, miškus užplūdo grambuoliai, liaudyje vadinami karkvabaliais. Ūždami vabalai būriais aplimpa medžius, graužia jų lapus ir sunkiai leidžiasi naikinami. Gamtininkai aiškina, kad kenkėjai – ne suaugę skraiduoliai, o jų lervos. Galima rinkti ir nugnybti galvą Gamtininkas, Šiaulių universiteto Gamtos muziejaus įkūrėjas Stasys Gliaudys aiškino, jog šiemet masiškai skraido karkvabaliai, nes iš lervų išsivystė vabzdžiai.

Profesorius Stasys Juknevičius visai nejuokaudamas siūlo Lietuvos floros enciklopedijos nebeskaityti. Daugelis aprašomų augalų jau išnykę iš mūsų šalies pievų. Tačiau retais medžiais, senelių kadaise rinktais žolynais ir populiarėjančiomis magnolijomis galima pasigrožėti visai netoli Panevėžio – S. Juknevičiaus sukurtame parke. Didžiausią Lietuvoje privačią augalų kolekciją apžiūrėjo Inga Kontrimavičiūtė.

Krekenavos regioniniame parke – didelė renginių ir lankytinų vietų pasirinkimo įvairovė, o poilsiauti galima pasirinkti poilsio zonas Nevėžio pakrantėse. Tokia galimybe naudojasi ne tik į parką atvykę svečiai, bet ir Krekenavos miestelio bendruomenė, su kuria parko administracija glaudžiai bendrauja.

Laukuose kruta juda net akmenys – iškelti pašalo ir renkami darbščių rankų. Žemdirbiai ramina: vėlyvas pavasaris neatims derliaus. „Valgyti turėsime“, – sako sėją pradėję žmonės. Ūkininkai pripažįsta: žemės ūkio verslą valdo pinigai ir Dievas, o žmogus yra tik įrankis. 14 valandų darbo diena Dulkių tumulai vejasi galingą traktorių. Sėja Bazilionų (Šiaulių rajonas) žemės ūkio bendrovės laukuose miežius.

Galimybė užsidirbti Vėluojantis pavasaris ir negausus lietus vėlina sraigių rinkimo sezono pradžią. Supirkėjai sako, kad kol kas žmonės atneša labai nedaug – nuo kilogramo iki kelių sraigių. Panevėžio rajono Senamiesčio kaime tuos moliuskus perkanti Šarūnė už jų kilogramą moka vieną litą. Druskininkų rajone esanti bendrovė „Hesona“ už kilogramą sraigių duoda du litus, bet kol kas rinkėjai šiais šliužais jos neužvertė. Bendrovės vadovas Viliumas Malinauskas tvirtino, kad dar yra laiko.

Atradimų aukso era pasibaigė. Žmogus jau užkopė į aukščiausius kalnus, įėjo į didžiausius miškus, ištyrinėjo daug tamsių gelmių ir pamažu suprato, kad mitologinių pabaisų rasti greičiausiai nepavyks. Tačiau, mokslininkų džiaugsmui, nematytų gyvūnų vis dar aptinkama. Pastarasis dešimtmetis padovanojo ne vieną puikią akimirką ir ne vieną įrašą gyvūnų knygose. 10. „Siaubingoji“ vapsva Atrasta 2011 metais Ši vapsva buvo atrasta per ekspediciją į Sulawesi salą Indonezijoje.

Gintarė VALUCKYTĖ Šiaulius vakar gaivino lietus, nuplaudamas dulkes ir leisdamas lengviau kvėpuoti. Šią savaitę mieste buvo fiksuota jau 37-oji metų diena, kuomet kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Norma, kai per metus būna 35 tokios dienos. Miestas duso dėl užsitęsusio šildymo sezono, teršalus sukėlė pavasaris.

Vieni ilgiausiai besidriekiančių geologinių klodų stūkso Ispanijos šiaurinėje pakrantėje, baskų krašte ties Biskajos įlanka. Šioje vaizdingoje pakrantėje ties Urolos ir Narondo upių santaka įsikūręs Zumajos miestelis, rašo kelioniumanija.lt. Neįprasti geologiniai dariniai Zumajos pakrantėje susiformavo prieš 100 milijonų metų. Moksliniu požiūriu itin vertingi geologiniai klodai pakrante nusidriekę apie 8 km.

Vietinės turizmo verslo misijos dalyviams – pažintis su Aukštaitijos parkais ir gastronominėmis regiono tradicijomis Valstybinis turizmo departamentas (toliau - VTD) vykdo pažintinių turų į penkis Lietuvos regionus projektą „Vietinio turizmo verslo misijų ir pažintinių turų organizavimas". Pirmosios vietinio turizmo verslo misijos dalyviai artimiai susipažino su Mažosios Lietuvos turizmo galimybėmis, antrojo pažintinio turo dalyviai keliavo po Dzūkiją, trečiojo – susipažino su Suvalkijos turi...

Kalnų Altajus, aukščiausias bekraščio Sibiro kalnų masyvas , – sunkiai pasiekiama egzotiškas kraštas. Anksčiau lietuvius į tą pusę veždavo gyvuliniais vagonais, sovietmečiu trakiniai iš Lietuvos ten vilkdavosi keturias dienas, o dabar dėl biurokratinių Rusijos užkardų lietuviams į tą kraštą nukeliauti ne tik sudėtinga, bet ir brangu.

„Didžiausiu traukos objektu šveicarų turistams yra Lietuvos gamta, mažas gyventojų tankumas, UNESCO saugomi objektai, pajūris, lygumos. Žinoma, jiems smagų juoką sukelia aukščiausia Lietuvos viršukalnė, tačiau lygumų kraštovaizdis yra tai, ko jie neturi“, - tvirtina Valstybinio turizmo departamento Tikslinių rinkų skyriaus vyr.

Tyrimai rodo, kad buvimas gamtoje teigiamai veikia moterų savivertę: kuo ilgiau šios praleidžia gamtoje, tuo patrauklesnės jaučiasi, skelbia psychologytoday.com. Natūralus grožis „Ecopsychology“ moksliniame žurnale neseniai pasirodę tyrimo rezultatai atskleidė tiesioginį ryšį tarp laiko, praleisto gamtoje, ir savo išvaizdos vertinimo. Tyrėja Kari Hennigan iš Psichologijos instituto Kalifornijoje surengė 12 kokybinių interviu su 24–55 metų amžiaus moterimis.

Jau balandžio 1-ąją ant dirvos buvo galima pradėti skleisti mėšlą ir srutas, tačiau tai daryti draudžiama, jei ji įmirkusi, apsnigta. Pasak specialistų, mėšlą reikia paskleisti tada, kai augalai gali geriausiai pasisavinti jame esančias maisto medžiagas. Geriausias laikas mėšlui paskleisti – ankstyvas pavasaris.

Ironiški internautų juokeliai, kad birželio mėnesį snigs tikrai mažiau, ar atvirukai su gandrų lizduose apsigyvenusiais pingvinais verčia nusišypsoti, tačiau ši šypsena dingsta nuo veido, kai imame skaičiuoti, kiek iš tiesų kainuos užsigulėjęs sniegas ir termometro stulpelis ties minusine padala. Šildymo sezonas baigsis balandžio viduryje Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas, kalbėdamas apie šildymo sezono trukmę, sakė: „Sunku spėti, kada baigsis šildymo sezonas.

Smaragdinis vanduo ir vešli žaluma, vaizdingos uolėtos pakrantės ir balto smėlio paplūdimiai, romantiškos palmės, kokoso giraitės ir kaučiuko plantacijos, maudynės jūroje ištisus metus – tai Puketo salos kasdienybė. Ko tikėtis atvykus atostogų į šį atogrąžų rojų? – klausia tinklalapis kelioniumanija.lt. Ko Phuket sala, savo forma primenanti perlą, driekiasi netoli žemyninės Tailando dalies, o nuo sostinės Bankoko yra nutolusi apie 900 km į pietus.

Ypač žiemiškas ir atšiaurus kovas Lietuvoje kol kas nežada šiltesnių orų laukiantiesiems pavasario. Tolimojoje Japonijoje pavasario pranašai, sakurų žiedai, jau džiugina gyventojus ir šalies lankytojus. Šiemet pirmosios sakuros šioje šalyje pražydo 10 dienų anksčiau nei įprasta, rašo kelionių žurnalas kelioniumanija.lt. Japonija, ko gero, yra vienintelė šalis, kurioje pavasario pradžia laikoma pražydus sakuroms, arba kitaip – japoninėms vyšnioms.

Naktį iš kovo 30-osios į 31-ąją neteksime vienos valandos. Lietuva pereis prie vasaros laiko, todėl trečią valandą nakties laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda į priekį. Tokiu ritmu gyvensime iki paskutinio spalio sekmadienio, kai vėl bus grįžtama prie žiemos laiko. Dėl laiko keitimo – diskusijos Laikrodžio rodyklių sukinėjimas kiekvienais metais sukelia nemažai diskusijų.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Antradienį buvo pavasario lygiadienis, Žemės diena, o šiandien šviesos jau daugiau nei nakties tamsos. Nuo lygiadienio prasideda astronominis pavasaris. Sakytume, jau turime du pavasarius – kalendorinį ir astronominį, bet tikrojo dar neregėti. Dešimt dienų lieka iki Velykų, o joms negalime pažadėti ko nors ypatingo ir pavasariško. Taigi širdy pavasaris, aplink – žiema. Ko gero, gamtoje galvojama kiek kitaip.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) specialistai sako, kad skalūnų dujų žvalgymas Vakarų Lietuvoje yra galimas, tačiau reikia atlikti papildomus darbus, praneša lrt.lt. „Žvalgymui yra pritariama.

Didžiulius ledo kamuolius užfiksavo vietos gyventoja Leda Olmsted. Stulbinančios nuotraukos padarytos šių metų vasario 21 dieną. Pakrantėje atsiradę ledo rituliai yra maždaug krepšinio kamuolio dydžio. Mokslininkų teigimu, šį unikalų reiškinį suformavo pati gamta: maži ledo kristalai supdamiesi bangose, veikiami atšiauraus vėjo „susirideno“ į dideles ledo gniūžtes.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Čia pat kovo vidurys, taigi jau metas pavasariui. Ši savaitė gamtos mums skirta kitokia, daug kur dar labai žiemiška ir šalta. Nors dienomis dalyje Lietuvos švytės saulė, tačiau ir čia atlydžio neregėti. Kitur vis pasninga, pavasario sniegas ypač baltas, atrodo, kad ir žiemą tokio nebuvo. Iš tikrųjų baltas ne pats sniegas, o šviesa, kurios yra labai daug. Ji – skaidri, gili, žodžiu, tik tokia, kokia gali būti pavasarį.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Seimui pateikė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo projektą, kuriuo siūloma suteikti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams naujus įgaliojimus.

LRT radijo laida „Ryto garsai“ Kalendorius mums rodo, kad penktadienį – jau pirmoji pavasario diena. Tiesa, tik kalendorinio. Kol kas tikrojo pavasario teks palaukti. Tačiau žiema, kurią regime praktiškai visoje Lietuvoje, vargu ar užtruks ilgai, nes jos ženklai ir siekiai labai silpni. Visų pirma, sniego sluoksnis – visai šviežias ir purus – slūgsta palijus ar stojus rūkui. Ledas ant vandens telkinių taip pat plonas ir silpnas, pakraščiuose jau gerokai atšutęs.

 Baltijos jūros tarša didėja, o Lietuvos priekrantės žvejai baiminasi, kad dėl vos prasidėjusios suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Kiaulės nugaroje, skandinamas gruntas gali teršti Lietuvos krantus skalaujančius vandenis ir žuvis išginti toliau nuo priekrantės. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako stebintis vos prasidėjusią SGD terminalo statybą.

Jungtinės Karalystės gamtai kelia grėsmę augantis „svetimų“ gyvūnų ir augalų rūšių skaičius. Europos mastu tyrimą atlikę mokslininkai skelbia, kad Didžiosios Britanijos krantų link artėja šaliai svetimos gyvūnų rūšys, informuoja šalies spauda. Tarp tokių gyvūnų minima, pavyzdžiui, bites naikinanti Azijos gigantiškoji širšė, kuri gali išaugti nuo pustrečio iki trijų centimetrų.

Šveicarijoje buvo nušautas, kaip manoma, paskutinis laukinis meškinas šalyje, praneša Swissinfo.ch. Gyvūnas, vadintas M13 nušautas valdžios sprendimu, dėl jo keliamos grėsmės gyventojams. Vietinės spaudos teigimu, M13 žūtis buvo neišvengiama, nes paskutiniu metu gyvūnas vis dažniau pradėjo lankytis žmonių gyvenvietėse. Pavasarį jis jau buvo įsilaužęs į vasaros namelį iš kurio nukniaukė maisto atsargas. Prieš dešimt dienų pabudęs iš žiemos miego meškinas vėl grįžo į gyvenvietes ieškoti maisto.

Vasario 14-oji – meilės diena, mat visame pasaulyje minima šv. Valentino diena, kurią vieni pasitinka su didžiausiu džiaugsmu, kiti liūdėdami, treti – ją tiesiog ignoruoja. Kaip ten bebūtų, niekas nepaneigs, kad meilė – gyvenimo variklis, tą suvokiame kiekvienas. Turbūt šis jausmas užkoduotas net pačioje gamtoje, mat ir joje pilna reiškinių, tarsi simbolizuojančių meilę.

Stresas – asmeninio gyvenimo, karjeros ir sveikatos žudikas, kurio nederėtų toleruoti. Nelaukite, kol stresas įveiks jus, ir imkitės prevencinių priemonių. Apsauga nuo nerimo – bendravimas su šeima ir draugais, siūlo „Entrepreneur.com“. 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad socializacijos stoka kenkia sveikatai ne mažiau nei rūkymas. Bendraujant su žmonėmis smegenys išskiria hormoną, kuris padeda sumažinti kraujo spaudimą.

Gamtoje gyvūnai paprastai susiderina su aplinka. Išsiskirti arba būti kitokių gyvūnų pasaulyje dažniausiai reiškia greitą pražūtį. Tačiau gamta ir žmonės kartais žiauriai papokštauja, atskleidžia "toptenz.net".       10. Baltoji gorila Baltoji gorila yra retenybė, kuri žavi visus ją pamačiusius. 9. Rožiniai delfinai Rožiniai delfinai taip pat žinomi kaip Amazonės upės delfinai nuo pilkųjų nesiskiria niekuo išskyrus spalvą.

Jei neturite nuosavo automobilio, bet labai norite įsigyti, prieš išleisdami solidžią pinigų sumą turėtumėte dar kartą apie tai pagalvoti. Ir ne tik todėl, kad techninės apžiūros talonas galioja dvejus metus, civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas, o degalai – beprotiškai brangūs. Siūlome jums pažiūrėti, kokiais būdais jūsų brangusis naujas pirkinys gali būti sunaikintas. Visuomet galima rinktis pigesnę transporto priemonę, tarkime, dviratį.

aip jau išėjo, kad keliai atvedė į Montaną. Tai viena iš JAV valstijų, ketvirta pagal gyventojų skaičiaus mažumą, pagarsėjusi Yellowstono parku (toks nedidelis, maždaug 300 x 300 km parkelis). Dar ten daug yra kalnų, bizonų, lokių ir visokiausio plauko kaubojų kaimelių, kur ir šiandien gyvena visokie kaubojai. Dar Montanoje yra lazerių fizikai – jie iš dalies yra okupavę vieną miestelį ir yra keletą kompanijų įkūrę.

Sausio 25-oji – pusiaužiemis. Sakoma, kad šią dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir išeina pasivaikščioti arba smunka atgal į olą bei gulasi ant to paties šono. Pagal tai sprendžiama, ar dar toli pavasaris. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad šią dieną reiktų gamtoje pasidairyti pirmųjų pavasario ženklų, savo aplinkoje pažadinti gamtos gyvastį. Anot etnologo, tradiciniame kalendoriuje sausio 25-oji – reikšminga diena.

Ar jau planuojate kelionę į Seišelius? – klausia kelionių tinklalapis Makalius.lt. Paskutinioji, tikrai įdomi Giedriaus atsiųsto pasakojimo apie kelionę į Seišelius dalis. Pasidarykit arbatos, skaitom. Antradienis. Šį kartą važiuojame aplink salą kita puse, nuo Viktorijos per Anse Etoile link Beau Vallon. Atrandame  „Anse Nord D‘est“ paplūdimį. Prie jo reikia pėsčiomis nusileisti nuo kalniuko, jis uždaras, jaukus. Aukštos bangos, vietomis akmenuota, todėl gali būti pavojinga.

Karijini vadinamas Motinos Gamtos išskiriniu nuotykių pasauliu, tačiau ir šis aprašymas vis tik nesugeba perteikti šio nepaprasto Australijos vakarinėje dalyje esančio nacionalinio parko grožio. Vien ką reiškia gilūs, įvairiaspalviai tarpekliai, sudaryti iš vienų seniausių pasaulyje uolienų ir papuošti geležimi ir brangiaisiais akmenimis. O kur dar žaižaruojantys kriokliai, pripildantys krištolinio skaidrumo įvairiaspalvius ežerus, uolos ir lygumos pasipuošusios vešlia augalija.

Žinia tiems, kas senokai keliavo po Lietuvą – Lietuvoje tik Akmenės rajone galima pamatyti juros ir triaso periodų uolienas, paliesti dinozaurų laikmečio gyvūnų liekanas – fosilijas, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Europoje yra ne vienas Juros periodo parkas, keli tokie parkai yra kaimyninėje Lenkijoje, tuo metu Baltijos šalyse kol kas nėra nė vieno Juros periodo parko. Jei jis atsirastų Ventos regioniniame parke, būtų pirmasis Baltijos šalyse.

 Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis pasirašė įsakymą, kuriuo įkainiai už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus didinami dešimt kartų. „Dabar brakonieriams verta labai gerai pagalvoti, ar leistis į neteisėtas medžiokles, nes tai gerokai paplonins jų pinigines.

Gamtoje galime išvysti daug nuostabių ir neįprastų reiškinių, bet kai kurie iš jų nutinka taip retai, kad gali nustebinti net visko mačiusius. Susipažinkite su 15 keisčiausių gamtos reiškinių iš viso pasaulio: 1. Šis reiškinys yra palyginti dažnas Kalifornijoje. Švytinčias bangas, kurias sukelia vandenyne esantys fitoplanktonai (tam tikros rūšies dumbliai), galima pamatyti tik tamsiu paros metu. Kai bangos dužta, milijonai minėtųjų mikroorganizmų yra paveikiami deguonies.

Danakilių depresija – viena nuožmiausių ir nesvetingiausių vietų mūsų planetoje. Trijose Afrikos valstybėse – Etiopijoje, Eritrėjoje ir Džibutyje – esanti įduba, galima sakyti, yra visai netoli Raudonosios jūros. Mokslininkai teigia, kad kažkada toje vietoje ir buvo Raudonosios jūros atšaka. Kalbama, kad jei yra vartai į pragarą, tai jie – būtent čia. Danakilių depresija dar vadinama Afarų depresija arba Afarų trikampiu. Depresija geologijoje vadinama Žemės plutos įduba.

Natūralūs gamtos stebuklai gali būti randami beveik kiekvienoje pasaulio šalyje ir tik nedaugelį iš jų mes žinome. Šiame sąraše surinktos mažiau žinomos vietos, kurias tikrai verta aplankyti per kitas atostogas. Buvo pasirinkta tik po vieną tokį stebuklą iš kiekvienos valstybės, tad daug vietų lieka nepaminėtų. 10. Erg Chebbi (Marokas)     Erg Chebbi yra Maroko Sacharoje. Tai įspūdingas vėjo supūstų smėlio kopų pasaulėlis, kuris lankytoją tarsi perkelia į kitą pasaulį.

Atsisveikinome su rudeniu. Čia pat – kalendorinės žiemos pradžia. Diena trunka 7 valandas 45 minutes. Jai trumpėti – dar pusė valandos. Gyvename tamsių dienų ir juodų naktų metą. Nieko nekeičia žinojimas, kad kažkur už debesų šviečia saulė, o naktimis švyti pilnatis. Tiesa, pranašaujama kažkas panašaus į žiemą, su šaltuku, sniegeliu ir sniegu. Matyt, tada taps šviesiau. Bent jau baltoji žiemos spalva nušvies trumpučių dienų pilkumą.

Ryškus dangus, atsispindintis lediniuose ežeruose, spalvoti kalnai, senų ugnikalnių šlaitai, žaliuojančių samanų lygumos ir kiti gamtos dariniai Landmannalaugar regione priverčia aikčioti iš nuostabos. Tai vienas gražiausių Islandijos kampelių, kurio kraštovaizdis it magnetas traukia lankytojus čia apsilankyti ir dar kartą sugrįžti. Nuostabių atspalvių mišinys Landmannalaugar aptinkamas pagrinde dėl neįprastos regiono geologijos.

Vy­tau­tas Ne­dzins­kas Žu­vin­to re­zer­va­tui va­do­va­vo be­veik 40 me­tų. Iki pat ne­ti­kė­tos mir­ties 2002-ųjų va­sa­rio 7-ąją. Ji gam­tos moks­lų dak­ta­rą ir ra­šy­to­ją už­klu­po pa­čia­me Žu­vin­te.

Šių metų gegužę Niujorko meras Michaelas Bloombergas perkirpo kaspiną, juosiantį įėjimą į naująjį Bruklino botanikos sodo lankymo centrą. Sodo šiaurės rytinėje kalvoje esantis vingiuoto stiklo pastatas taip puikiai įsikomponavo į vietovės horizontą, kad, rodos, visada ir buvo jo dalis. 28 milijonus JAV dolerių kainavęs statinys buvo sukomponuotas taip, kad taptų savotišku perėjimu iš architektūros, mus kasdien supančios gatvėse, į nepaprasto grožio sodus. Bemaž įspūdingiausias – 3 000 kv.

Batemans'o įlankoje sekmadienį buvo nufilmuotas didžiulis vandens viesulas, kurio nuotraukos greitai plinta pasaulio žiniasklaidos puslapiuose. Meteorologijos biuro specialistas Mickas Loganas teigė, kad šis apie 20 minučių trukęs vandens viesulas sulaukė tokio didelio susidomėjimo, nes buvo labai gerai susiformavęs ir intensyvus. Pasak jo, tai didžiausias vandens viesulas, kokį jis matęs Naujojo Pietų Velso valstijoje.