gamta

Europa dabar padalyta į dvi dalis: vėsiąją ir šiltąją. Jas skiria atmosferos frontas ir su juo susiję kritulių debesys. Vėsus oras pasklido žemyno šiaurėje ir vakaruose, šiltasis – pietuose ir rytuose. Atmosferos fronto kritulių debesys drieksis visai šalia Lietuvos, dėl to kritulių bus ir čia, tik ne visur ir ne nuolatos. Šiąnakt orai Lietuvoje bus nevienodi.

Žieminės gamtos grožybės papuošė daugiau nei septyniolika milijonų turinčio Pekino priemiestį. Nors šis parkas nėra toks populiarus kaip kiti nacionaliniai Kinijos parkai, dabar pasigrožėti įspūdinga jo gamta ir pabėgti nuo miesto šurmulio čia atkeliauja daugybė kinų ir užsienio turistų. Juos traukia įspūdingas žiemiškos gamtos grožis.

Kartais „gamta“ pašaukia labai netikėtai, todėl, nors ir nesinori, tenka apsilankyti viešame tualete. Tad atrodo visiškai normalu, jog prieš atsisėsdami padengiame tualeto dangtį popieriumi. Dažnas pripažins, kad tokį būdą naudoja siekiant apsisaugoti nuo bakterijų. Vis dėlto pasirodo, kad darote didžiulę klaidą. Nors žmonės mano, kad bakterijos yra linkusios nutūpti ant „sėdynės“, taip nėra. Ši dalis yra sukurta taip, kad bakterijos nesikauptų, todėl atsisėsti yra visiškai saugu.

Supermasyvios juodosios skylės dažniausiai randamos savo galaktikų centruose. Kartais, kai jos yra besijungiančiose galaktikose, gali būti ir ne centre, bet keliauti jo link. O dabar, beieškant tokių susijungiančiose galaktikose esančių juodųjų skylių porų, aptikta viena supermasyvi juodoji skylė, bėganti lauk iš galaktikos.

 Aukšta temperatūra, kosulys, siaubinga savijauta... Tai tik keli simptomai iš didelės negalavimų puokštės, kurią ruduo ir žiema įteikia dažnam iš mūsų (kartais – ir po kelis kartus). Visa laimė, kad yra natūralių priemonių, kurios efektyviai padeda užkirsti jiems kelią, o apsirgus – greičiau atsistoti ant kojų. Žemiau pateikti geros savijautos receptai aktualiausi šaltuoju metų laiku, tačiau pravers ir jam pasibaigus. Čiobreliai nuo kosulio.

Kone kiekvienais metais Filipinuose dėl itin pavojingų gamtos stichijų miršta tūkstančiai nieko dėtų žmonių. Pasaulio žiniasklaida dažniausiai fiksuoja statistikos skaičius. Jie, žinoma, pribloškia ar net šokiruoja, tačiau išvydus, kas katastrofos metu vyksta perpildytose ligoninėse, jausmas tiesiog neapsakomai klaikus. Tiesa, kartais fotografams pavyksta pakliūti ir į tas ligonines, kuriose gimsta viltis, ir beveik tiesiogine to žodžio prasme.

Kada paskutinį kartą klausėtės ... gamtos? Gamtos garsus ir ne bet kokius, o pastiprintus galima išgirsti šimtametėje Juodkrantės girioje. Miško ošimą, paukščių čiulbėjimą čia paryškina specialiai įrengta garsų gaudyklė. Vaikštinėjantys Juodkrantės mišku gali išvysti štai tokį, iki šiol nematytą, objektą: trijų metrų skersmens ir tokio pat ilgio medinis megafono formos rentinys - garsų gaudyklė. Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorės, yra du gaudyklės poveikio būdai.

Varėnos rajono gyventojai skelbiasi miške radę stebuklą – rudenėjant masiškai ėmė žydėti, tai daryti pavasarį turinčios, bruknės. Vietos gyventojai sako dešimtimis metų vaikščiojantys į tą patį mišką, tačiau tokį reiškinį matantys pirmą kartą. Tačiau mokslininkai nuvilia – bruknių žydėjimas rudeniop - nėra gamtos stebuklas. Ir priduria, netrukus sužįs ne tik daugiau miško uogų, bet ims žydėti ir kriaušės, kiti vaismedžiai.

Nedidelis Papės kurortas Latvijoje tapo masine lietuvių traukos vieta. Neapsigaukite, kalbama ne šiaip apie poilsį vos 20 km. nuo Lietuvos sienos nutolusiame kurorte, bet apie čia esantį nekilnojamąjį turtą. Pasirodo, kad šiame Latvijos pasienyje esančiame gamtos kampelyje net 34 iš 38 pastatų priklauso lietuviams. Tad sutikti vietinių gyventojų tikimybė yra labai menka. Susiklosčiusią situaciją išduoda ir prie pat jūros esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje paliktos transporto priemonės.

Mėgstamiausiu ir gražiausiu pažintinių taku keliautojai išrinko Kauno marių regioniniame parke esantį Arlaviškių botaninio draustinio arba vadinamojo Kadagių slėnio taką. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba pranešė, kad balsavimas surengtas socialiniame tinkle „Facebook“. Konkurse paminėti 58 skirtingi pažintiniai takai. Visas pažintinis Kadagių slėnio takas yra 1,3 km ilgio, beveik pusė jo – iš lentų.

Gamta mėgsta pokštus. Dalis daržininkų mėgėjų šiemet liks be savo užsiaugintų bulvių. Kai prieš savaitę svilino 30 laipsnių karštis, praėjusios nakties šalnos žmonėms tapo tikru siurprizu. Be šalnų, dar gąsdina ir sausros. Visgi gamtininkų birželio šalnos nė kiek nestebina. Nors ūkininkai dievagojasi tokių gamtos pokštų sako neregėję gal dešimtmetį, pasak gamtininkų, tai natūralus dėsnis. „Birželio 5-10 d. visada laukit šalnų.

Atšilus orams dažnas stengiasi kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad stovyklautojams atidarius iškylų sezoną, pagausėja per maistą plintančių infekcinių ligų, todėl svarbu pasirūpinti tinkamu jo laikymu ir apdorojimu. Kaip stovyklaujant išlaikyti maistą šviežią keletą dienų, specialistai atskleidžia paprastą būdą, kuris seniai taikomas logistikoje.

Gražėjant orams, vis daugiau žmonių po darbų traukia į gamtą. Neveltui vienas iš nenuginčijamų tokio meto palydovų – įvairios iškylos. Planuojant laiką gamtoje, kad jis būtų kokybiškas, svarbu apgalvoti maistą, pramogas, ir komfortą, todėl pateikiame atmintinę, kuri kiekvienam iškylų mėgėjui padės susiruošti greičiau ir paprasčiau. 1. Gerai apgalvokite maistą Skanus maistas – be abejonės yra sėkmingos iškylos esmė.

Balandžio pabaigoje Pakruojo rajone įvykusi hidroelektrinės avarija lėmė, kad Dvariukų tvenkinyje neliko daugiau kaip 7 tūkst. lydekų, nustatė Gamtos tyrimų centras, žalą žuvų ištekliams įvertinęs 1 mln. eurų. Jau anksčiau skelbta, kad hidroelektrinę valdanti bendrovė turės sumokėti beveik 140 tūkst. eurų už gamtai padarytą žalą. Tuo metu papildomo 1 mln. eurų hidroelektrinę valdanti norvegų kapitalo bendrovė „Baltic Hidroenergy“ gali ir nemokėti.

Nors pavasaris šiltais orais nelepina, vis daugiau žmonių traukia į gamtą ir miškus. Tiesa, nepanašu, kad visi regioniniai parkai būtų pasiruošę sutikti į gamtą atvykusius poilsiautojus. Štai socialinėje erdvėje viena moteris kreipėsi į Neries regioninio parko darbuotojus klausdama, kada ties populiaria Padūkštų poilsiaviete atsiras daugiau tualetų. Neries regioninio parko atsakymas, paviešintas socialiniame tinkle feisbuk, mažų mažiausiai prajuokino.

Nuo tos dienos, kai Černobylis tapo branduolinio košmaro sinonimu, praėjo 30 metų. 1986 metų balandžio 26 dieną eksperimentas, kurio tikslas buvo įvertinti atominio reaktoriaus saugumą, pasisuko tragiška linkme. Radiacija išsiliejo į aplinką, rašo BBC. Per kelias savaites šimtai tūkstančių žmonių buvo evakuoti iš 30 kilometrų zonos, esančios aplink Černobylio atominę elektrinę. Iki šių dienų vadinamoji “atskirties zona” tebėra labai menkai apgyvendinta.

Veterinarai skelbia zuikių sezono pradžią. Į įvairias prieglaudas žmonės tempia neva išgelbėtas ištisas šeimas zuikučių. Žmonės tikina, ilgą laiką nematę arti jų mamos, todėl juos būti gelbėti. Specialistai sako, kad jaunikliams taip daroma meškos paslauga. Ir vardina, kada zuikučius reikia tikrai gelbėti, o kada pasižiūrėjus – kuo skubiau praeiti pro šalį. Mažam buteliuke gyvūnų priežiūros specialistė taiso pieno kačiukams mišinį.

 Nuo balandžio pirmosios du prekybos tinklai smarkiai padidino plastikinių pirkinių maišelių kainas. „Maxima“ maišelių kainas kilstelėjo 4 centais –  iki 8 ir 13 atitinkamai už mažą ir didelį maišelius. „Rimi“ maišeliai pabrango 6 centais ir dabar kainuoja 10 ir 15 centų. Savo ruožtu IKI ir „Norfa" tinklai maišelių nutarė nebranginti.

Kinų telefonais filmuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kad artėjančios smėlio sienos aukštis net kelis kartus didesnis nei daugiabučių šiaurės vakarų Kinijos Gansu provincijoje. Skelbiama, kad visą apygardą įspūdinga smėlio audra penktadienį apgaubė mažiau nei per 10 min. Smėlio siena priartėjo kartu su smarkiais, net 75 km/h siekiančiais vėjo gūsiais.

 Prie Šiaulių Gudelių tvenkinio ir pakrantės tvarkytis ėmėsi žvejų klubas. Nors žvejai tik penki, o jiems priklausančios pakrantės – vos keli šimtai metrų, užsimojo apkuopti beveik visą pakrantę ir net maudyklą. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad kelių entuziastų jėgų neužteks. Teko prašyti ir pagalbos – vyrai vos spėjo traukti šlamštą, maišais vilko pusdienį. ,,Ko tik nerandam. Maksimoj tiek pasirinkimo nėra, kiek čia visko yra. Labai daug, ir padangos, ir buteliai, ir plastmasės.

Kas jau kas bet dzūkai šiemet pavasarį tikrai alkani nebus. Pasirodė pirmieji grybai – bobausiai. Tiesa, tam, kad jų būtų labai daug – dzūkai meldžia lietaus. Jau daugiau, kaip penkiasdešimt metų grybaujantis varėniškis Algimantas vienas pirmųjų sako stebintis orų prognozes ir laukiantis drėgnesnių orų. Vos išaušta - iš karto skubantis bobausiauti. Per kelias valandas patyrusiam grybautojui pavyksta rasti beveik pilną kibiriuką pirmųjų pavasarinių grybų.

Petardos šūvis ir į viršų pakyla būriai garso išgąsdintų kormoranų – štai šitaip Juodkrantėje šiemet vėl bandoma reguliuoti šių paukščių koloniją. Pernai padaryta pertrauka ir kormoranai nebaidyti – pasekmė – 200 lizdų, kuriuose - 800 jauniklių ir nauji nudergti plotai. Kormoranų išmatose esanti rūgštis nudžiovina medžius. Petardos nubaido perinčius kormoranus ir šie bent keletą valandų ant kiaušinių negrįžta. Pasak ornitologų, kormoranų populiacija mažinama remiantis tik mitais.

 Nuleidi krepšį į vandenį ir štai jis pilnutėlis žuvų. Deja, šių sardinių niekas nevalgys – visas jas teks išmesti. Žuvis nežinia kodėl nugaišusi ir panašu, kad kvapas kasdien šioje pietų Čilės Keulės upės įlankoje vis labiau riečia nosį. Darbininkai skuba kuo greičiau traukti žuvį iš vandens. Darbai pradėti jau savaitgalį. Tuomet sveikatos tarnybos paskelbė apie pavojų čia gyvenančių žmonių sveikatai.

Atėjus pavasariui prasideda ir didžioji varlių migracija - šiuo metu po automobilių ratais žūsta dešimtys tūkstančių varliagyvių - tad gamtininkai prašo vairuotojus nelakstyti kaip akis išdegus. Esą jeigu ir toliau taip žudysime, kaip sako gamtininkai, galime likti ir visai be varlių. Štai net į sostinės Vingio parką dėl varlių meilės uždrausta važiuoti automobiliais. Tiesa, laikino draudimo paiso ne visi. įspėjame, siužete išvysite akiai ne itin malonių vaizdų.

Šiaulių gamtos centro darbuotoja gydo šiuo metu jau sveikstantį ežį. Spygliuotasis čia atvežtas labai apkandžiotas. Vargšą ežiuką sužalojo lapė arba didelis šuo. Bent jau taip spėjama. Sužeistą ežį rado išėję pasivaikščioti žmonės. Po veterinarų procedūrų ežys turėtų netrukus pasveikti.

Kad Argentinoje esančio Perito Moreno ledyno gabalai ims įspūdingai garmėti į ledinės upės vandenis, buvo aišku jau savaitės pradžioje, kai ėmė skilti didesni ledo gabalai. Į Patagoniją tuomet suskubo gausybė turistų tikėdamiesi išvysti įspūdingą reginį. Ir jiems pasisekė. Panašus gamtos spektaklis čia įvyksta tik kartą per ketverius metus ir ne visuomet pasiseka jį pamatyti. 2012-aisiais panašaus reginio vos tik brėkštant niekas nespėjo užfiksuoti. Dabar gi viskas vyksta dienos šviesoje.

Pasaulyje galima rasti daugybę neįtikėtinų vietų, kurios žmonėms vis dar yra svetimos. Turistų tose vietose dažniausiai nėra. „Businessinsider“ rašo apie paslaptingiausias pasaulio vietas, kurios vis dar yra nežinomos daugeliui planetos gyventojų. Paslėptasis paplūdimys. Tai unikali ir turistų mėgiama kryptis, pilna įvairių jūros gyvūnų ir gražių vaizdų.

Dar prieš kelias savaites Nerį kaustė ledas, o dabar vandeniu jau džiaugiasi iš šiltų kraštų sugrįžę pirmieji paukščiai. Lietuvoje pastebėtos jau parskridusios žąsys, pempės. Nors paprastai sparnuočiai iki kovo iš pietų nė snapo neiškiša. Bunda ir augalija, žmonės jau aptinka ir žibučių, kai kurie medžiai krauna pumpurus. Pastarąją savaitę oras vidutiniškai šilo iki penkių laipsnių šilumos, o ateinančiomis dienomis žadama net 10 laipsnių temperatūra.

 JAV, Aidaho valstijoje sumedžiotas liūtas tapo didžiule sensacija – jo galvoje matyti dar vieni nasrai su dantų eile ir ūsais, rašo CNN. Minimas kalnų liūtas buvo medžiojamas dėl to, jog įtarta, kad jis buvo užpuolęs naminį šunį. Šalies laukinės gamtos ekspertai tvirtina, kad tokio atvejo niekuomet nėra matę. Tačiau yra iškeltos kelios teorijos. Antrieji nasrai galėtų būti likučiai dvynio, kurį, mirusį dar įsčose, absorbavo kitas vaisius.

Pirštinių, šiltų kojinių ar veltinių batų pardavėjai trina rankas – spustelėjus šaltukui prekyba žiemiškais apdarais šoktelėjo dvigubai. Žmonės šluoja viską, kad kuo geriau apsisaugotų nuo šalčio. Tačiau medikai pastebi, kad matyt drabužiai ne visagaliai, nes pastarosiomis dienomis padaugėjo nušalusių veido ar rankų odą pacientų. Gydytojai įspėja, esą jeigu nėra būtino reikalo, geriau kojos iš namų ir nekelti. O jeigu reikia eiti į šaltį, veido ir rankų odą privalu teptis riebesniu kremu.

Pažvelgus pro langą tenka save rimtai įtikinėti, kad šiandien jau gruodžio 24-oji – Kūčios. Kodėl? Ogi už lango ne tik nematyti nė mažiausios snaigės ar bent ledo – termometras rodo +6, o žolė toliau žaliuoja taip pat kaip žaliavo spalio mėnesį. Toks šiltas gruodis gal ir patinka tam, kuris vis svajoja, kad žiema niekada neateitų, bet tenka pripažinti, jog vis nepasirodantis baltasis ir šaltasis metų laikas reiškia daug bėdų.

Viename Rusijos zoologijos sode Sibiro tigro laimikiu turėjęs tapti ožys susidraugavo su plėšrūnu, ir ši istorija sužavėjo visą šalį. Primorsko zoologijos sode Vladivostoke gyvenantis tigras Amūras ir ožys Timūras dabar miega tame pačiame aptvare, kartu valgo ir žaidžia sniege. Šią savaitę bičiuliai net žaismingai baksnojo vienas kitą kaktomis. Ši neįprastos draugystės istorija sujaudino Rusijos gyventojus.

Meškos jau snaudžia žiemos miegu, o voverės ir pelės į urvus vis dar tempia atsargas, bebrai pasistatė kaip niekad stiprias užtvankas, o zoologijos sodo barsukai ir katinai prisiaugino tiek riebalų, kad vos įtelpa į savo būstą. Gamtos ženklų žinovai sako – žiema karaliaus ilgai ir užtikrintai. Kauno zoologijos sodo darbuotojai sako, kad ypač šaltą žiemą pranašauja gyvūnai, užsiauginę ir kailį tankesnį, ir svorio gerokai daugiau nei įprastai priaugę.

Benamės katės greitai Klaipėdoje nebesijaus niekam nereikalingos: žadama įrengti porą dešimčių jų šėrimo vietų. Tačiau kol vieni myli ir šeria, kiti deda nuodus ir naikina beglobes kates. Dabar prie daugiabučių namų kur tik koks krūmas ar pakampė, visada atsiranda ir indelis benamėms katėms: gyvūnus mylintys žmonės jas šeria, o tuo besipiktinantys į juos deda nuodus.

 Beveik pusė lietuvių asmeniškai stengiasi apsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę, rodo penktadienį paskelbta Eurobarometro apklausa. Jos duomenimis, bent trys ketvirtadaliai europiečių mano, kad gyvūnams, augalams ir ekosistemoms atskirose šalyse, Europoje ir visame pasaulyje, yra iškilusi didelė grėsmė. 48 proc. lietuvių, atitinkamai 31 proc. europiečių, sakė asmeniškai besistengiantys apsaugoti biologinę įvairovę ir gamtą.

Šiandien darnus verslas yra pagrindinė inovacijų ir sėkmės varomoji jėga. Darniai vykdomas verslas nekenkia planetai, o taip pat skatina vystymąsi ir geresnį klientų norų bei poreikių supratimą. Žaliasis verslas daro kaip įmanoma mažesnį neigiamą poveikį pasaulio arba vietos aplinkai, bendruomenei, visuomenei arba ekonomikai ir gali atverti duris tiems kanalams, kurie priešingu atveju būtų likę uždaryti.

 Kauno Panemunėje – smagūs sveikuolių susitikimai. Moterys dalijasi natūraliais receptais, kaip nugalėti skausmus, juda ir mėgaujasi grynu oru. Tačiau taip paprastai sveikuolių vakaras nesibaigia. Padariusios lengvą apšilimą moterys brenda į gerokai nusekusį Nemuną ir ten mankštinasi. Sveikuolės sako, nusekęs Nemunas visai negąsdina ir visos jame plaukiojančios žolės ar net dumblas – natūralu ir sveika.

 Iš Japonų tikrai galima pasimokyti drausmės. Tai kasmetinė Japonijos katastrofos prevencijos diena – milžiniškos visos šalies pratybos, per kurias gelbėtis mokosi ir dideli, ir maži. Visi kaip vienas pasislepia po mokykliniais stalais. Japoniukai galvas saugo nuo įsivaizduojamų krentančių daiktų ir nuolaužų. O kad galėtų saugiai sprukti iš griūvančio pastato, ant galvų kiekvienas turi mokėti užsidėti specialią minkštą apsaugą.

Pirmadienį prie TV3 būstinės Vilniuje medyje ilsėjosi retas padarėlis – šikšnosparnis. Snaudžiantį gražuolį nufotografavo ir portalo tv3.lt skaitytojas. Ši šikšnosparnių rūšis, atrodo, yra įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Naktinio skraidūno niekas nelietė, nenorėjo jo trikdyti, todėl rūšis nėra tiksliai žinoma. Lietuvoje aptinkama apie 15 šikšnosparnių rūšių, visos jos saugomos, o daugelis nyksta ir įrašytos į raudonąją knygą.

Atoki, tačiau itin vaizdinga Graikijos sala – tikras parašiutininkų rojus. Čia, mėgaudamiesi įspūdingais vaizdais, adrenalino fanatikai su parašiutais net keturias dienas šokinėjo nuo 200-tų metrų aukščio uolų. Vaizdo įraše pamatysite kvapą gniaužiantį vaizdą nedidelėje graikų Zakinto saloje, kurią supa Jonijos jūra. Atoki sala, kurią pasiekti galima tik laivu – pasaulio adrenalino fanatikų traukos centras.

 Viename Peru kaime ūkininkas neatsigina lankytojų. Mat jo karvė atsivedė veršiuką su dviem galvom. Į dvigalvį veršiuką pažiūrėti atskubėjo ne tik ūkininko kaimynai, bet ir žemės ūkio specialistai. Jie patvirtino, kad veršiuko galvos iš tiesų suaugusios, jis turi keturias akis ir du snukučius. „Kaip matote, gyvūnas geros būklės. Jis gyvas ir gana sveikas.

 Pirmasis šių metų pusmetis gyvosios gamtos sergėtojams buvo darbingas – jie išaiškino per 2 600 pažeidimų, iš kurių daugiau kaip 600 – šiurkštūs. Visų regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai vidutiniškai kasdien išaiškino maždaug po 14 gyvūnijos apsaugos pažeidimų, po 3 iš kurių buvo šiurkštūs. „Statistika rodo, kad šiemet išaiškinta net penktadaliu daugiau gyvosios gamtos apsaugos pažeidimų nei pernai.

Dar viena vasaros savaitė prasidėjo šiltais ir karštais orais, kurie Lietuvoje išsilaikys ir antradienį. Rytojus numatomas be žymesnio lietaus, naktį kai kur tvyros rūkas, atvės iki 17–20 laipsnių šilumos. Pūs silpnas, nepastovios krypties vėjas. Antradienis Lietuvoje bus karštas ir saulėtas – nuo 26 iki 31 laipsnio. Poryt, trečiadienį, dieną vietomis numatomas trumpas lietus, galima ir perkūnija. Karščiai išsilaikys.

Trys iš keturių gyventojų pranešimų apie gyvosios gamtos pažeidimus pasitvirtina, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos Informacijos priėmimo ir valdymo centro telefonas, kuriuo apie pastebėtus gamtos apsaugos pažeidimus galima pranešti visą parą, veikti pradėjo praėjusiais metais. „Rudenį skaičiuosime pirmuosius įkurtos aplinkosaugininkų dispečerinės metus, bet jau dabar galime tvirtai teigti – ji pasiteisino su kaupu.

Pirmadienio rytą oro temperatūra Lietuvoje svyruoja nuo 13 iki 21 laipsnio šilumos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dieną kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Dieną oro temperatūra bus nuo 24 iki 29 laipsnių šilumos. Taip pat pranešama, kad vakarinėje ir pietinėje šalies dalyje eismo sąlygas sunkino rūkas, matomumas sumažėjęs iki 150 metrų. Lietuvoje magistraliniai, krašto ir rajoniniai keliai yra sausi, vietomis drėgni dėl naktį buvusio ar besitęsiančio lietaus.

Penktadienį Anykščių regioniniame parke atidaromas unikalus apžvalginis medžių lajų takas. Atidaryme dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lajų takas vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, pasivaikščioti tarp medžių lajų. Takas prasideda netoli Puntuko akmens ir nuo žemės pamažu kyla iki 21 metro ties medžių laja. Apžvalgos bokšto architektūros motyvu pasirinkta aukštaitiška tautinė juosta.

Jau šį vakarą, liepos 31-ąją, dangų nutvieks neįprastas reginys – Mėlynasis Mėnulis, arba tryliktoji pilnatis. Kas tai yra ir kokią turi įtaką žmonėms? Kaip galima bus stebėti šį neįprastą reginį? Tai, kad šis įvykis labai neįprastas, byloja faktas, jog jis įvyksta kartą per trejus metus. Paskutinį kartą toks Mėnulis buvos stebimas 2012 metų rugpjūtį. Kas yra Mėlynasis Mėnulis? Kaip bebūtų keista, šį kartą pavadinimas kiek klaidinantis. Mėlynasis Mėnulis tikrai nepamėlynuos.

Laukinės gamtos mylėtojas fotografas ir operatorius Jerome Guillaumot užfiksavo nepakartojamą vaizdelį, kuriame – įstabi gyvūnų kova dėl išlikimo.  Keturi aršiai nusiteikę liūtai ketino susidoroti su mažuoju mangustu, tačiau šis nepaliaujamai kovėsi dėl savo ir artimųjų gyvybės. Atrodė, kad mažam gyviui nepavyks, tačiau skardžiu balsu jis netruko nubaidyti laukinių žvėrių.  Sulindęs į išsiraustą duobę gyvūnas liūtams užkirto kelią net savo uodegos krimstelėti.

Nors vidurvasaris įsisiūbavo, o šalies gražiausius ežerus nugulė poilsiautojai, per vasarą nesnaudžia ir gamtos sergėtojai. Štai Utenos regiono gyvosios gamtos inspektoriai pričiupo panevėžiečius, sumaniusius ne tik pailsėti prie Vencavo ežero Zarasų rajone, bet ir pabrakonieriauti – nelegaliai pasivėžiauti. Sieteliuose rasti net 39 nelegaliai pagauti plačiažnypliai vėžiai. Vėžiavimo sezonas visoje Lietuvoje prasidės tik nuo liepos vidurio ir tęsis iki spalio 15-tos.