gaisrai

Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5 tūkst. 420 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo daugiau nei 4 proc. Gaisruose žuvo 56 žmonės, iš jų – 3 vaikai. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Šiemet jau kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes.

Penktadienio rytą Šalčininkų rajone užsiliepsnojus gyvenamajam namui jame rastas 1968 metais gimusio šeimininko lavonas. Gaisro priežastis nustatinėjama. Kita nelaimė įvyko penktadienio dieną Kaune, Jonavos gatvėje. Kaip pranešė Policijos departamentas, Neries upės pakrantėje, palapinėje, rastas sudegęs nenustatytos tapatybės apie 50 metų amžiaus moters lavonas. Gaisro priežastis taip pat nustatinėjama.

Pradedant didžiuoju Romos gaisru, amžinąjame mieste kilusiu 64 m., pasaulio istorija pažymėta ne vienu siaubingu gaisru, nuniokojusiu miestus, pražudžiusių tūkstančius gyvybių. Ne išimtis tapo ir praėjęs šimtmetis. Hobokeno uosto gaisras 1900 m. birželio mėnesį Naujojo Džersio Hobokeno uoste kilo didžiulis gaisras, kurio metu žuvo apie 400 žmonių, sudegė 4 laivai. Gaisras kilo, užsiliepsnojus prieplaukoje sukrautiems medvilnės ryšuliams.

Pasaulio istorijoje rasime ne vieną atvejį, kuomet didžiuliai gaisrai sunakinimo milžiniškas teritorijas ar net ištisus miestus. Pradedant didžiuoju gaisru, kuris užsiplieskė Romoje 64 m., ir sunaikinusiu didžiąją miesto dalį, baigiand didžiuoju Čikagos gaisru 1871 m. Didysis Romos gaisras Didysis Romos gaisras kilo 64 metais, naktį iš liepos 18-os į 1-tą. Gaisras suniokojo didelę miesto dalį, o jį pavyko užgesinti tik po šešių dienų.

Bene kiekvienas vaikas mintinai žino tėvų kalamą nurodymą: nežaisk su degtukais. Tačiau kai kurie vis tik jo nepaklauso: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl vaikų išdykavimo su ugnimi šiemet kilo 170 gaisrų, o šeši mažieji gaisruose žuvo. Ugniagesių profesinės sąjungos lyderis Alfredas Povilanskas tv3.lt sakė, kad vaikai dažniausiai padega žolę. „Vilniuje susiduriame su žolės deginimu.

Šiaurės Kalifornijoje nerimstant milžiniškiems gaisrams, visiškai sudegė Midltauno miestelis. Be stogo virš galvos liko apie pusantro tūkstančio žmonių. Nors gesinti gaisrams mestos dešimčių tūkstančių ugniagesių pajėgos, išdegė jau 27 tūkstančiai hektarų. Ar kada nors bandėte įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti pragaro kelias? Į šį klausimą nesunku atsakyti amerikiečių ugniagesiams, kurie šiaurės Kalifornijoje, iš visų pusių apsupti ugnies ir dūmų, važiuoja šiuo greitkeliu.

Vašingtono valstiją siaubia liepsnos – ugniagesiai ir kariai nepajėgia suvaldyti dėl karštų orų žaibiškai plintančios stichijos. Skelbiamas didelis pavojus – amerikiečiams jau teko apleisti pusę milijono namų. Vašingtone siautėja gaisrai, kokių valstija dar nematė – visiškai išdžiuvusios teritorijos Jungtinių Valstijų vakaruose ugniai tampa lengvu grobiu. Gaisrų pavojų didina ir neįprastai šilti orai, ir stiprėjantys vėjai – nauji židiniai atsiranda akimirksniu.

Po rekordinių šios vasaros karščių – Lietuvą drebino ir galingiausia šios vasaros audra. Darbo sočiai turėjo ir ugniagesiai – vien dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo mažiausiai penki gaisrai, apie tūkstantį žmonių buvo likę be elektros. O dėl vėl prasidėjusių karščių ir išaugusio gaisringumo Aplinkos ministerija žada  skelbti ekstremalią padėtį ir drausti žmonėms lankytis miškuose. Vaizdo įraše – tai, kas liko iš kaimo turizmo sodybos sostinės pakraštyje po vakarykštės žaibo iškrovos.

Vasariškus karščius jau pajuto tiek JAV, tiek ir Europa. Už Atlanto Aliaskos valstijoje jau dvi paras liepsnoja eglynai, o lietuvių pamėgtame Londone ugnis naikino pastatus. Atėjus vasarai JAV siautėja ugnies stichija. Miškų gaisrai nuo savaitgalio niokoja Aliaską – liepsnos jau pasiglemžė 45 pastatus ir tūkstančius hektarų miškų ploto. Greitai plintančią ugnį suvaldyti bando 200 ugniagesių, o jiems į pagalbą jau vyksta specialiai su šia stichija kovoti apmokytos komandos iš kitų JAV valstijų.

Užbaikalės krašte vyraujantys sausi orai ir stiprus vėjas, šį savaitgalį sukėlę masinius gaisrus Rusijos rytuose, sudegino ne tik ištisas gyvenvietes, tačiau kelia katastrofos pavojų Lesnoj miestelio gyventojams – šalia jo užsidegė karinis sprogmenų sandėlys. Pasak vietos žiniasklaidos, užsidegė granatų ir šaudmenų sandėlys. Maža to, gaisro gesinimui trukdo stiprus vėjas. „Gaisras (karinės, - red. past.) bazės teritorijoje tikrai yra. Gyventojai išsigandę, panikuoja.

Nors pernai ir užpernai gaisruose nežuvo nė vienas vaikas, šiemet ugnis jau nusinešė 5 vaikų gyvybes, o 6 vaikai gaisruose patyrė įvairių traumų. Skaudžių pasekmių galėjo būti ir daugiau, bet ugniagesių gelbėtojų dėka šiais metais buvo išgelbėti 7 vaikai. Beje, vien šiemet dėl vaikų išdykavimo su ugnimi jau kilo beveik 34 gaisrai.

 Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija pranešė pradedanti gaisrų stebėjimą sezoną ir budėjimą stebint gaisrų grėsmes. KNNP vadovė Aušra Feser BNS sakė, kad stebėjimas vaizdo sistema pradėtas šį antradienį ir bus baigtas po savaitės. Tuomet Kuršių nerijos miškų valdymą ir gaisrų stebėjimą direkcija perduos Kretingos miškų urėdijai. Ankstesniais metais stebėjimo sistema būdavo įjungiama ir nuolat budėti pradedama balandžio pabaigoje.

 Nors kasdien skambinama pavojaus varpais, kad žolės degintojai kelia pavojų ir nuolat pleškina žolę, bet tokie gaisrai nesiliauja. Šiemet iki kovo 20 d. ugniagesiams degančias pievas jau teko gesinti per 1200 kartų. Šiais metais daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus (375), Kauno (187), Šiaulių (150) apskrityse. Ugnis jau išdegino per 2000 hektarų žemės. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl žolės ir ražienų deginimo šiemet jau supleškintas 1 pastatas.

 Penktadienį, Kauno rajone, Kvesų kaime, degė gyvenamasis namas. Atvykę ugniagesiai, name rado moters, gimusios 1957 metais, kūną. O Vilniaus rajone, Eitminų kaime, atvira liepsna degė medinis vieno aukšto gyvenamasis namas su palėpe. Jame rastas apdegusios moters, gimusios 1934 metais, kūnas. Gaisre sudegė stogas, apdegė keli kambariai bei prieangis. Iš namo išnešti du dujų balionai. Šeštadienį, Rokiškyje, Vilniaus gatvėje, liepsnojo gyvenamojo namo mansarda.

 174,4 mln. eurų (602,2 mln. litų) – su tokia suma iš ES finansavimo ir valstybės biudžeto Lietuvoje atgimsta Jaunimo garantijų iniciatyva. Žvelgiant iš šalies, nuostabi programa, skirta padėti jaunimui susirasti darbą arba grįžti į švietimo sistemą. Viskas būtų šaunu ir paprasta, jei ši iniciatyva nekeltų papildomų klausimų apie valstybės požiūrį į jauno žmogaus problemas ir jų sprendimo sistemas. Be to, norėtųsi aiškesnio siektinų rezultatų apibrėžimo.

 Per 10 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 11 921 gaisras. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 17,8 proc. Gaisruose žuvo 95 žmonės (2013 m. – 133), o 157 gyventojai (173) patyrė traumų. Žuvusiųjų skaičius galėjo būti kur kas didesnis, jeigu ne laiku atskubėję ugniagesiai. Gaisrų metu jie išgelbėjo 149 žmonių gyvybes, iš jų 7 vaikų. Nors palyginti su 2013 metais aukų gaisruose skaičius šiemet sumažėjo 28,6 proc.

 Ketvirtadienio rytą Vilniuje smogas susidarė ne dėl kokio nors didelio gaisro - jį lėmė intensyvesnis šildymasis, lapkričiui nebūdingi medžių lapų deginimai, smulkūs žolės gaisrai, žemas slėgis, teigia ugniagesių atstovai. „Gaisrų šiaip turime, bet ne taip, kad durpynai degtų ar kažkoks labai didelis būtų gaisras“, - BNS sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė. Ji taip pat svarstė, kad dalis teršalų gali būti atnešti iš kitų rajonų.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir naudojimo taisyklių pažeidimų. Aplinkosaugininkai pastebi, kad degindami buitines atliekas privačių namų savininkai užteršia gamtą. Šiauliečių Petkų šeima sako jau visiškai pasiruošusi kūrenimo sezonui. Šiemet laukia šaltos žiemos tad ir malkų priruošta pakankamai.

Atvėsus orams padaugėja gaisrų dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Šiemet dėl šios priežasties šalyje jau kilo 591 gaisras (pernai – 615), juose žuvo 5 žmonės, dar 9 buvo traumuoti. Štai ir šeštadienį, spalio 18 dieną, dėl netvarkingai įrengtos ir neprižiūrimos krosnies Kaune, Ekskavatorininkų gatvėje, užsiliepsnojo daugiabutis namas. Gaisro metu nudegė stogas, vandeniu buvo sulietos visų butų gyvenamosios patalpos.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 11 034 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 16,7 proc. Gaisruose žuvo 87 žmonės (2013 m. – 110), o 144 gyventojai (162) patyrė traumų. Šiemet kilo 9 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes. Tai pats mažiausias per vienuolika metų žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Molėtų rajono Balninkų miestelį vienas po kito krečia gaisrai. Pareigūnai nustatė, kad namai padegti tyčia. Gyventojai prašo jų kuo greičiau išaiškinti padegėją, nes pavargo gyventi baimėje dėl savo turto. Balninkų žmonės prašo rajono valdžios ir pareigūnų apginti juos nuo siautėjančio padegėjo. „Be visuomenės policija yra bejėgė.

 Per 7 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9410 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19,4 proc. Gaisruose žuvo 76 žmonės (2013 m. – 92), o 124 gyventojai (143) patyrė traumų. Be to, pastaruoju metu didėja ir skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 8 d. vien tik ugniagesiai ištraukė 70 skenduolių.

Jolita Žurauskienė  Lietuvą alina rekordiniai karščiai. Specialistai įspėja, kad karščiai pavojingi ir gyvuliams, todėl svarbu nepalikti jų saulės atokaitoje visai dienai. Šiuo metu dėl sausų orų padėtis Lietuvos miškuose taip pat grėsminga. Patiria stresą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės katedros docentas dr. Arūnas Rutkauskas sakė, kad gyvulių perkaitimo pasekmės gali išryškėti po savaitės, po mėnesio ar dar vėliau.

 Trečiadienį ugniagesiai gavo pranešimus apie du nuskendusius žmones, iš viso per nepilnas vienuolika dienų jau nuskendo 18 žmonių, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Trečiadienį iki darbo dienos pabaigos ugniagesiai-gelbėtojai gavo du pranešimus apie nuskendusius žmones. Vidurdienį Tauragės rajono Lauksargių seniūnijoje, Griežpelkių 1-ajame kaime, gyventojai pranešė apie tvenkinyje paskendusį vyriškį.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistikos duomenimis, per pastarąsias dešimt dienų ugniagesiams gelbėtojams teko gesinti 422 gaisrų, pernai per tą patį laiką - 270. Daugiausia gaisrų šiuo metu kilo atvirose teritorijose. Nuo liepos 20 iki 30 d. jose yra kilę 178 gaisrai (pernai – 73). Dažniausia liepsnoja pievos – 84 gaisrai, miškai ir miško paklotė – 17 gaisrų. Ugniagesiams per šį laiką teko skubėti gesinti ir 56 gyvenamosios paskirties pastatus.

Šiemet dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo 26 gaisrai (pernai per tą patį laikotarpį – 38). Žmonių aukų ir traumų juose pavyko išvengti, tačiau šie gaisrai gyventojams padarė nemažų nuostolių, nuniokodami gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, vasarnamius bei kitą turtą. Šią savaitę dėl žaibo iškrovos kilo net 6 gaisrai. Trys iš jų kilo antradienį, Lazdijų rajone, Šutronių kaime, dėl žaibo iškrovos užsidegė gyvenamasis namas.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl padidėjusio lankytojų skaičiaus miškuose ir didelio gaisringumo dabar miškai ilgiau stebimi, ilgiau budi miškininkų priešgaisrinės apsaugos komandos, o Kuršių Nerijos miškuose įrengta ir vaizdo kamerų. Šiemetinis miško gaisrų pikas buvo balandį ir gegužę. Tuomet gaisras sunaikino per 100 ha Kuršių nerijos miško. Nustatyta, kad parko direkcija neužtikrino priešgaisrinės apsaugos, nebuvo įjungta automatinė gaisrų stebėjimo sistema.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus būti budrius, o Joninių laužus kurti laikantis taisyklių. „Kurdami laužą gyvenamojoje vietovėje, prisiminkite, kad tai leidžiama daryti ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Poilsiavietėje laužavietės paprastai būna išskirtos akmenimis, plytomis, apsaugine žemės juosta.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Gausiau palijus Aplinkos ministerija pradėjo abejoti draudimu lankytis šalies miškuose dėl gaisrų pavojaus. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis portalui LRT.lt teigė besiviliantis, kad lietus kol kas nesitrauks, o gaisrų pavojaus miškuose apskritai nebeliks. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Kuršių nerijoje gaisrų pavojaus šiuo metu nėra.

 Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Už gaisrus Kuršių nerijoje turime būti dėkingi ir kalninių pušų monokultūroms, portalui LRT.lt teigia gamtininkas Andrejus Gaidamavičius. „Gaisrų Kuršių nerijoje išvengsime, jei po truputį atkursime lapuočių miškus. Be to, reikia labiau saugoti kormoranus ir nelaikyti jų kenkėjais, nes būtent jų pagalba galima atkurti lapuočių miškus – tikrąją Kuršių neriją“, – aiškina gamtininkas.

Praėjusią parą šalies ugniagesiai gaisruose išgelbėjo keturių žmonių gyvybes. Vakar apie 3.00 val. nakties Švenčionyse iš atvira liepsna degančio buto buvo išvesti du vyrai. Vienam iš jų prireikė medikų pagalbos. Iš viso iš daugiabučio namo teko evakuoti apie 30 žmonių. Apie 10 val. Palangoje, Medvalakio gatvėje, daugiabučio namo bute buvo rasta dūmais apsinuodijusi ir sąmonės netekusi, 1954 metais gimusi moteris. Ji buvo perduota medikams. O apie 23 val.

Dėl neatsakingo elgesio su šiukšlėmis, kasmet nuostolius skaičiuoja ir atliekų tvarkymo bendrovės, ir gyventojai. Atliekų tvarkymo įmonės „Ecoservice“ duomenimis, per praeitus metus užsidegė ar nepataisomai buvo sugadinta apie 450 vnt. konteinerių, vien Vilniaus miesto savivaldybėje – per 300 vnt. konteinerių. Padaryta žala per praėjusius metus sudarė apie 214 tūkst. Lt.

Kaip ir kiekvieną pavasarį, Šiaulių apskrities priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų darbuotojams švystelėjusi saulė kelia papildomų rūpesčių – visada atsiranda norinčių uždegti saulės išdžiovintą ir vėjo nugairintą pernykštę žolę. Deganti žolė greitai apima didesnius plotus, gali persimesti į krūmokšnius, medžius ar ugnies kelyje esančius pastatus. Žolės degintojams gresia baudos, o gamtai padaryta žala turi skaudžių pasekmių.

Irena Zubrickienė Šių metų gaisrų statistika šiurpina, nes jų užregistruota per 300 daugiau negu per tokį pat laikotarpį pernai – iš viso per 1660. Tiesa, pagal gaisrų pražudytų žmonių skaičių padėtis labai panaši: iki vasario 26-osios Lietuvoje žuvo 36 žmonės, o pernai – 37. Bet šių metų gaisrai – ypač vasarį – žiauresni tuo, kad dažnai glemžėsi iškart po kelias gyvybes. Užklupo miegančius Pernai per visus metus šalyje kilo 19 gaisrų, kuriuose žuvo po 2, 3 ar 4 gyventojus.

Praėjusį savaitgalį šalies ugniagesiai užgesino 146 gaisrus ir atliko 46 gelbėjimo darbus. Gaisre žuvo trys žmonės, dar šeši buvo traumuoti. Šeštadienį anksti ryte Šalčininkų rajono savivaldybėje, Dvyniškių kaime, atvira liepsna degė gyvenamojo namo stogas. Gaisro metu sudegė stogas, perdengimas, išdegė namo vidus. Gaisravietėje buvo rasti trys apdegę kūnai. Penktadienį Ukmergėje, Utenos gatvėje, gyvenamajame name, degė lova, aprūko kambario sienos, išsilydė elektros laidai.

Nors ši žiema prasidėjo itin šiltais orais, po Naujųjų spustelėjęs šaltukas atnešė neįprastai daug gaisrų. Pastarąsias dvi savaites didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ kasdien registruoja 2-3 gaisrų atvejus, o jų pridaryti nuostoliai nuo metų pradžios jau beveik pasiekė 2 mln. litų – dukart daugiau nei per atitinkamą 2013 m. laikotarpį. „Dėl atšiaurių orų fiksuojame itin daug gaisrų, kurie jau padarė rekordiškai daug nuostolių.

Per 11 šių metų mėnesių Lietuvoje kilo 10 673 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 1,3 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 143 gyventojai (pernai per tą patį laikotarpį – 127), o 186 gyventojai (201) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai.

Lietuviškoji kaimo realybė: degančioje troboje senutėlė motina ir pusamžis sūnus kone valandą troško dūmuose laižomi liepsnų, nes kvėpavimo aparatų neturintys vietos ugniagesiai į vidų nekėlė kojos. Kai iš miesto atlėkė specialia įranga aprūpinti gelbėtojai, dūmais apsinuodijusią 87-erių senutę prireikė gaivinti, jos smarkiai apdegusio sūnaus gyvybės išgelbėti nebepavyko.

Praėjusią parą šalies ugniagesiai užgesino 37 gaisrus ir atliko 26 gelbėjimo darbus. Gaisre žuvo trys žmonės, dar trys buvo traumuoti. Vakar ryte Kauno rajone, Vilkėnų kaime, degė gyvenamasis namas. Iki atvykstant ugniagesiams kaimynai iš degančio pastato išnešė 1959 metais gimusį vyrą ir 1941 metais gimusią moterį. Medikai dėl apsinuodijimo smalkėmis konstatavo jų mirtį. Gaisro metu apdegė kambario sienos, lubos, viduje esantys daiktai.

Praėjusios paros įvykių suvestinėje yra įrašyti 29 gesinti gaisrai ir 10 atliktų kitų gelbėjimo darbų. Viename gaisre ugnis pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę. Šis gaisras vakar ryte kilo Varėnos rajono Kamorūnų kaime. Čia užsidegė lengvasis automobilis ,,VW Passat“. Gaisro metu išdegė mašinos vidus ir variklio skyrius, apdegė kėbulas. Užgesinus ugnį ant galinės sėdynės buvo rastas stipriai apdegęs 42 metų moters kūnas. Įvykio aplinkybės tiriamos.

Praėjusios paros įvykių suvestinėje yra įrašyti 23 gesinti gaisrai ir 9 atlikti kiti gelbėjimo darbai. Ugnis vakar pasiglemžė vieno žmogaus gyvybę ir vieną gyventoją traumavo. Tragiškas gaisras vakar anksti ryte kilo Kauno rajono Radikų kaime, kur užsidegė individualus gyvenamasis namas. Ugniagesiams atskubėjus į gaisro vietą, mūrinis vieno aukšto pastatas su mansarda jau degė atvira liepsna.

Per dešimt mėnesių Lietuvoje kilo daugiau nei 10 tūkst. gaisrų. Palyginti su praėjusiais metais, jų padaugėjo 1 proc. Žuvusiųjų ugnyje padaugėjo beveik 12 proc. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Vlado Rakštelio teigimu, dažna gaisrus lydinti aplinkybė yra alkoholis. „Viena iš aplinkybių – žmonės prieš nelaimę vartojo alkoholį. [...] Žmogus, pavartojęs alkoholio, ne tik nesugeba pats sau suteikti pagalbos, bet ir nesugeba padėti kitiems žmonėms.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atvėsus orams ir prasidėjus šildymo sezonui 2,5 karto išauga gyvenamųjų namų gaisrų skaičius. Jie atneša keletą kartų didesnių nuostolių. Gaisrus dažniausiai sukelia netinkamas šildymo ir elektros įrenginių naudojimas, neatsakingas rūkymas lovose ar buitiniai prietaisai.

Per tris šių metų ketvirčius Lietuvoje kilo 9462 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 0,41 proc. Liepsnose ir dūmuose žuvo 110 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 108), o 169 gyventojai (168) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 13 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai pasiglemžė po 3 gyvybes, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai.

Antanas Gaudiešius demonstruoja, kaip laipsnių tikslumu nustatoma pusė, iš kurios kyla dūmai. Autorės nuotraukos Iš viršaus pačias degiausias Tauragės miškų urėdijos girias sergi budrios akys, kurių regėjimą kartais pastiprina žiūronai. Sakalinėje ir Eičiuose stovinčiuose 36 metrų aukščio bokštuose dūmų žvalgomasi jau nuo balandžio, kai suaktyvėja žolės degintojai. Dabar, atėjus patiems karščiausiems ir todėl pavojingiausiems mėnesiams, bokštų budėtojoms tenka ypač atsakingas darbas.

Ypač saugomose Jakutijos gamtinėse teritorijose dega 2,5 tūkstančio hektarų miško. Apie tai praneša Jakutijos (Sachos) respublikos Gamtos apsaugos ministerija savo svetainėje. „Nuo pavojingo gaisro atžvilgiu 2013 metų sezono pradžios ypač saugomose respublikos gamtinėse teritorijose kilo 12 miško gaisrų 8 municipaliniuose rajonuose. 9 miško gaisrai bendrame 2203 ha plote užgesinti.

Antradienį ugniagesiai 69 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose, iš viso išdegė 11 tūkst. 574 arų ploto, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). Daugiausia – 29 tokių iškvietimų, pasak departamento, buvo Vilniaus apskrityje, Šiaulių, Alytaus apskrityse – po aštuonis kartus, Klaipėdos apskrityje  – septynis kartus, Kauno ir Tauragės apskrityse – penkis kartus, o Marijampolės apskrityje vieną kartą.

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Neapdairiai numesta nuorūka vos nesupleškino grupei savininkų priklausančio turto. Autorės nuotrauka Šeštadienį Tauragės mieste kilo du gaisrai. Abiejų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Pranešimas apie gaisrą gautas naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 3 val. Skambinusysis informavo, kad Vytauto gatvėje dega 109-asis namas. Į gaisravietę išskubėjo dvi autocisternos iš Tauragės bei Taurų. Per 4 min.

Vakar per pietus Šakių rajone, Mažiškės kaime, degant gyvulių fermos pastatui, jame įrengtose gyvenamosiose patalpose buvo rastas apdegęs samdomo darbuotojo, gimusio 1982 metais, kūnas. Spėjama mirties priežastis – apsinuodijimas dūmais. Šiąnakt skaudi nelaimė įvyko Prienuose, Kęstučio gatvėje. Čia degė grupės savininkų daugiabutis. Gaisro metu antrojo aukšto bute rasti vyro ir žmonos, gimusių 1929 m. ir 1935 m., kūnai.