gabrielius landsbergis

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad Vakarų šalys negali atmesti jokių paramos Ukrainai formų. Taip jis kalbėjo po penktadienį Vilniuje vykusio susitikimo su Baltijos šalių, Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrais, kuriame aptarta tolesnė Vakarų parama Kyjivui. „Siekdami užkirsti kelią Rusijos laimėjimui, ir pagaliau atverti kelią Ukrainos pergalei, negalime atmesti jokių paramos Ukrainai formų.

Penktadienį Vilniuje susitiks Lietuvos, Estijos, Latvijos, Prancūzijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), susitikimo metu planuojama aptarti paramos Ukrainai ir Europos saugumo klausimus. Šalių diplomatijų vadovai susitinka netylant diskusijoms apie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus. Jis neatmetė galimybės dislokuoti Prancūzijos sausumos pajėgas Ukrainoje.

Nuo tada, kai 2004 m. nemaža Rytų Europos šalių dalis įstojo į Europos Sąjungą (ES) ir NATO, šių valstybių atstovams yra atitekę tik keletas aukščiausių bloko ir Aljanso postų, rašo „Politico“. Leidinio publikacijoje teigiama, kad Rytų Europos šalys baiminasi, jog ir vėl liks nuošalyje, kai vėliau šiais metais vyks šių postų perskirstymas.

Nesustabdžius Rusijos Ukrainoje, šalis agresorė nesustos ir „plės nestabilumą“ pasaulyje toliau, tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, trečiadienį Bukarešte susitikęs su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. „Neryžtingas atsakas Rusiją tik drąsina. Nesustabdytas, Kremlius toliau plės nestabilumo zoną ir įžiebs daugiau konfliktų. Šis karas turi būti laimėtas ir laimėtas ryžtingai“, – pranešime spaudai cituojamas užsienio reikalų ministras.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį lankysis Rumunijos sostinėje Bukarešte, kur susitiks su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Kaip pranešė ministerija, G. Landsbergis dalyvaus didžiausios Europos Parlamento politinės grupės, Europos liaudies partijos kongrese, kurio paraštėse susitiks su Europos Komisijos pirmininke.

Rusija neteko sužeistas ir nukautais jau faktiškai tiek pat karių, kiek turėjo 2022 m. sukaupusi puolimui Ukrainoje. Britų žvalgyba suskaičiavo, kad žuvusių ar sužeistų rusų skaičius jau viršijo 355 tūkst., o prieš užpuldama Ukrainą Rusija turėjo parengusi apie 360 tūkst. karių smogiamąją jėgą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis partijos tarybos posėdyje išsitarė, kad nemažai kas Lietuvoje ir užsienyje jam kartoja, esą jo pasisakymai skamba kaip be vilties, labai neoptimistiškai. Šis politikas išties yra pagarsėjęs ypatingai pesimistiniu požiūriu dėl Lietuvai kylančių grėsmių iš Rusijos, bet, kaip jis pats sako, tai yra strategija, kuri turi mus mobilizuoti.

Tuščia viltis demobilizuoja, todėl nėra prasmės visuomenei kalbėti, kad Lietuvai išlikimo pavojus negresia, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, sekmadienį partiečiams pristatydamas saugumo situaciją pasaulyje.   Anot jo, šiuo metu Ukraina fronte patiria ypatingai didelį agresorės Rusijos spaudimą, todėl, pažymi politikas, geopolitinė situacija yra ypač sudėtinga.

Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad Lenkijos teisės aktai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį, įskaitant Lietuvą, vykstant kariniam konfliktui, užsienio reikalų ministras patvirtina šiuos teiginius. „Premjerė turi pagrindo tai sakydama (...). Tas klausimas yra ne vieną kartą keltas ir praeityje, ir vienareikšmiškai bus keliamas ateity. Kodėl tas klausimas dabar tampa aktualus, nes geopolitinė situacija kinta.

Fenotipologijos autoriaus Marko Lučino seminarų organizatorius, fenotipologas Giedrius Švetkauskas šią sritį populiarina bei pats su ja dirba jau beveik 20 metų. Jis išanalizavo vieno matomiausių Lietuvos žmonių – Prezidento Gitano Nausėdos – veidą.

Lenkijos ūkininkams blokada Lietuvos ir Lenkijos pasienyje kelia klausimų ir dėl Lietuvos nacionalinio saugumo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Didžiausias mūsų susirūpinimas yra tai, kad tiek blokada Ukrainos ir Lenkijos pasienyje, tiek ir blokada Suvalkų koridoriuje iš esmės tiesiogiai siejasi su nacionaliniu saugumu“, – penktadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė ministras.

Reaguodamas į Lietuvos kariuomenės raminimus, kad „karo šiandieną nebus“, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad svarbiausia atsakyti į klausimą, kaip šalis ruošiasi galimai grėsmei ateityje. „Turbūt apie poryt ir yra pagrindiniai klausimai, kuriuos ir aš keliu. Kad atsispiriant nuo situacijos Ukrainos fronte, kurios jau pusę metų, ko gero, negalima pavadinti gerėjančia ar bent jau stabilia, yra nepalanki Ukrainai. Ir tas nepalankumas yra ne dėl ukrainiečių kaltės.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad kilus ginčams dėl diplomatinių paskyrimų, jis dėjo maksimalias pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją ir prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė bent 10 kandidatų užimti ambasadoriaus Lenkijoje poziciją. „Dabar turbūt pamesčiau net skaičių, kiek įvairių kandidatų, siekiant išeiti iš situacijos, esu pateikęs prezidentui. Daugiau nei 10“, – penktadienį LRT televizijai sakė G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad kartu su prezidentu Gitanu Nausėda rado sprendimus dėl keletą mėnesių įstrigusių diplomatinių paskyrimų. Anot jo, sutarta ir kaip spręsti situaciją dėl ambasados Londone. Visgi, suderintų kandidatų pavardžių diplomatijos vadovas neatskleidė. „Rasti sprendimai visa apimtimi. Svarbiausi sprendimai man dėl ambasados Londone taip pat rasti.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad užsitęsę Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovų pokalbiai dėl ambasadorių atrodo tragikomiškai. Parlamentaras pažymi – Gabrieliaus Landsbergio ir Gitano Nausėdos susitikimai tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio politikos įvykiu. O tai, anot S. Skvernelio, tik įrodo, jog šioje srityje nėra jokių realių pasiekimų.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį trečią kartą susitiks su šalies vadovu Gitanu Nausėda ieškant kompromisų dėl ambasadorių skyrimo. Pastarąjį kartą šalies politikai šį klausimą aptarė prieš dvi savaites, bet sprendimų kol kas nepriėmė. Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai nesutariant dėl ambasadorių, šiuo metu įšaldytas iš viso 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

Penktadienį Prezidentūroje šalies vadovas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis jau trečią kartą sės prie bendro stalo ir bandys spręsti įstrigusį ambasadorių skyrimo klausimą. Trečiadienį G. Landsbergiui pakartojus, kad „artimiausiu metu“ ketina šį klausimą vėl aptarti su prezidentu, ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė Eltai nurodė, jog politikų susitikimas planuojamas jau šį penktadienį.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad prezidento Gitano Nausėdos patarėjos Astos Skaisgirytės versija dėl bandymo į sankcijų Baltarusijai paketą įtraukti Astravo atominę elektrinę, mainais atsisakant trąšų, „nėra tikslus situacijos vertinimas“. „Tiek, kiek esu supažindintas su situacija, tai nėra tikslus situacijos vertinimas, toks, koks buvo nuskambėjęs tyrimą atliekančioje komisijoje“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Prezidentūrai, sukritikavus Seime registruotas pataisas dėl ambasadorių skyrimo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako manantis, kad jos ne varžo, o įtvirtina prezidento konstitucines galias. „Man atrodo, kad jas (konstitucines galias pataisos – BNS) kaip tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis, reaguodamas į Prezidentūros atstovų komentarus.

Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tokias diskusijas vertina teigiamai. Tačiau, šalies diplomatijos vadovo teigimu, sudėtinga atsakyti, koks sprendimas šioje situacijoje būtų teisingiausias. „Atsakyti, kokie variantai yra geriausi, būtų sudėtinga, dėl to, kad yra labai platus spektras visų variantų, bet tai yra teisinga diskusija“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje komentavo G. Landsbergis.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis nesutinka su Prezidentūros kritika, esą Seime įregistruotos pataisos dėl ambasadorių skyrimo tvarkos gali apriboti šalies vadovo galias. „Man atrodo, kaip tik jas (prezidento galias – ELTA) tik įtvirtina“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Landsbergis. Ministras teigia sprendimą, ar palaikyti šias Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, priimsiąs, kai bus pateiktas teisės akto galutinis projektas.

Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai yra paremti aktualia informacija, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip politikas reagavo į diskusijas įžiebusius buvusio JAV sausumos pajėgų vado Europoje įspėjimus, kad agresijos atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis viena.

Lenkijos ūkininkų protestas, kurio metu planuojama blokuoti vieną iš pasienio punktų su Lietuva, primena Rusijos naudojamas hibridines operacijas, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jo manymu, Lenkijos institucijos šią situaciją suvokia taip pat ir ieškos būdų, kaip sustabdyti šią akciją, kuri kelia pavojų nacionaliniam šalies ir kaimyninės Lietuvos saugumui.

Vakarų šalims ieškant būdų, kaip dar padėti prieš Rusiją kariaujančiai Ukrainai, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad verta apmąstyti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siūlymą įvertinti galimybę sąjungininkėms Ukrainoje dislokuoti sausumos karius. „Europos likimas sprendžiasi mūšio lauke Ukrainoje. Tokiais laikais, kokius dabar išgyvename, labai reikalinga politinė lyderystė, ambicija ir ryžtas mąstyti netradiciškai.

Kreipdamasis į Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą Rusijos invazijos į Ukrainą antrųjų metinių išvakarėse, Niujorke viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino tarptautinę bendruomenę priimti teisingus istorinius sprendimus ir paragino ją prabusti. Į tarybą G. Landsbergis penktadienį kreipėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Čekijos vardu.

Vasario 23 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Niujorke (JAV) dalyvaus Jungtinių Tautų aukšto lygio renginiuose, skirtuose toliau telkti tarptautinės bendruomenės paramą Ukrainai, praėjus dvejiems metams nuo Rusijos pradėtos plataus masto invazijos, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Didėjant autoritarinių valstybių aktyvumui ir jų pastangoms griauti tarptautinę tvarką, būtina stiprinti ekonominį valstybių atsparumą ir saugumo priemones, ketvirtadienį Indijoje vykstančioje „Raisina Dialogue“ konferencijos diskusijoje teigė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Šiuo metu labiau nei bet kada Ukrainai yra reikalinga tvirta pasaulio parama.

Praėjusią savaitę jau antrąjį kartą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog „buvo žengtas žingsnis į priekį“, siekiant spręsti tarp institucijų įsižiebusius ginčus. Šalies vadovo viliasi, kad trečią kartą susitikus su ministru bus priimti galutiniai sprendimai dėl kandidatų į diplomatines atstovybes paskyrimo. „Reikalai juda.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis socialiniame tinkle „X“ paragino Vakarų lyderis imtis tvirtų sprendimų Ukrainos atžvilgiu. „Ukrainai trūksta amunicijos ir ji priversta atsitraukti. Europa susiduria su iššūkiais, galinčiais tapti 5 straipsnio išbandymu“, – pažymėjo ministras. Vakarų neveiksnumas, ant G. Landsbergio, gali priversti prie pasaulio destabilizacijos, kurios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir siekia.

Visuomenėje sumažėjo palankus prezidento Gitano Nausėdos vertinimas, rodo naujausios gyventojų apklausos. Sausio 19–29 dienomis vykusios apklausos metu, teigiamai pasisakančių apie dabartinį šalies vadovą buvo 5 procentiniais punktais mažiau nei mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje. ELTA užsakymu atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį G. Nausėdą palankiai įvertino 74 proc. gyventojų, o 20 proc. piliečių teigė turį priešingą nuomonę.

Dėl amunicijos trūkumo Ukraina gali būti priversta atsitraukti, Europa gali susidurti su grėsmėmis, kurios testuos NATO striprybę, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje vyko diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sahelio regione. „Dėl nepakankamo amunicijos kiekio Ukraina priversta atsitraukinėti.

Artėjant antrosioms Maskvos invazijos į Ukrainą metinėms, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skeptiškai vertina rengiamą naująjį Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą. „Be didelio optimizmo“, – pirmadienį Lietuvos žurnalistams prieš ES Užsienio reikalų tarybą Briuselyje sakė ministras, paklaustas, kaip jis mato naują sankcijų Rusijai paketą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikina neturintis asmeninės priešpriešos susidomėjimą NATO generalinio sekretoriaus pareigomis išreiškusiam Nyderlandų premjerui Markui Rutte. Visgi ministras norėtų iš galimo kandidato dar išgirsti aiškesnius paaiškinimus, kaip jis matytų Rytų flango valstybių gynybą. „Aš suprantu, kodėl jis gali patikti daugeliui valstybių kaip itin geras derybininkas, įrodęs praeityje, kad geba sutelkti skirtingas pozicijas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kurioje numatomos diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Sahelio regione, pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Anot URM, Artėjant antrosioms plataus masto Rusijos agresijos prieš Ukrainą metinėms, ministrai toliau tarsis dėl ES saugumo įsipareigojimų Ukrainai, įskaitant karinę paramą ir tolesnes sankcijas.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių neturėtų gąsdinti institucijų reformos, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtina keisti priėmimo į Bendriją tvarkos, nes Lisabonos sutartis ir taip suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus. „Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naikina savo šalies pilietinę visuomenę ir jaučiasi dėl to nebaudžiamas, po Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno mirties sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Gabrielius Landsbergis sako, kad reikia taikyti sankcijas su opozicijos lyderio mirtimi susijusiems asmenims. „Putinas yra pasiekęs visišką nebaudžiamumo lygį, jam absoliučiai nerūpi Vakarų nuomonė, jis mano, kad Vakarų rankos jo nebepasieks.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusijos grėsmė turi paskatinti Vakarų bendruomenę didinti išlaidas gynybai. Tai jis penktadienį Miuncheno saugumo konferencijoje aptarė su Baltijos šalių kolegomis bei Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu (Deividu Kameronu), pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Baltijos kolegomis penktadienį Miunchene susitiko su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu. Susitikimo metu ministrai aptarė saugumo situaciją Europoje ir jau beveik dvejus metus trunkantį Rusijos karą prieš Ukrainą. „Jau dvejus metus Ukraina didvyriškai priešinasi barbariškai plataus masto Kremliaus agresijai.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Vakarai privalo nepripažinti rinkimų Rusijoje po to, kai penktadienį pranešta apie Vladimiro Putino kritiko Aleksejaus Navalno mirtį. „Tiems kurie vis dar tiki rinkimais Rusijoje, Navalno nužudymas turi būti paskutinis signalas. Vakarai privalo nepripažinti rinkimų Rusijoje bei sankcionuoti žmones, kurie prisidėjo prie tokio Navalno likimo“, – Eltai perduotame komentare teigia G. Landsbergis.

Su Vokietijos federalinio Parlamento CDU frakcijos nariais Miunchene susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu. „Vokietija tampa europiniu Lietuvos saugumo strateginiu ramsčiu. Ministro Boriso Pistoriaus pažadas Lietuvoje dislokuoti sunkiąją brigadą yra istorinis“, – pranešime sakė G. Landsbergis.

Miuncheno saugumo konferencijoje dalyvaujantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šie metai bus kupini nežinomybės ir besitęsiančių iššūkių. Pasak jo, amunicijos, ginkluotės ir politinės valios trūkumas gali sukelti nenuspėjamą scenarijų pasaulio žemėlapyje.

Šalies vadovo vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) pozicijos ambasadorių skyrimo klausimu – suartėjo. Todėl, viliasi ji, kito prezidento Gitano Nausėdos ir ministro Gabrieliaus Landsbergio susitikimo metu politikai turėtų galutinai susitarti dėl šiuo metu įstrigusių diplomatinių atstovybių paskyrimų.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad kol kas sutarti dėl ambasadorių paskyrimo nepavyko. Visgi ministras tikisi, kad konstruktyvūs pokalbiai su šalies vadovu bus tęsiami toliau. „Toliau tęsėme aptarimus dėl ambasadorių kandidatūrų taip pat dėl pono Bajarūno situacijos.

Prezidento Gitano Nausėdos ir užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio konfliktas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip dviejų viena kitos nemėgstančių asmenybių dvikova, bet iš tiesų viskas yra daug paprasčiau – vyksta kova dėl galios. Konservatoriai iš šalies vadovo nori atimti tai, ką į savo rankas buvo perėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė: tai yra atstovavimą Europos Vadovų Taryboje ir galutinį žodį skiriant ambasadorius užsienio valstybėse.

Stringant ambasadorių skyrimui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį dar kartą susitiks su šalies vadovu Gitanu Nausėda. Pastarąjį kartą šalies politikai šį klausimą aptarė prieš savaitę.

Konservatorių partijos lyderis Gabrielius Landsbergis tvirtina pasisakantis už griežtesnį parlamentinių lėšų reglamentavimą, tai esą galėjo būti padaryta jau anksčiau.  „Mano pasiūlymas nuo praėjusių metų gegužės mėnesio nepasikeitęs. Du pasiūlymai, vienas pasiūlymas – reguliuoti griežčiau (..) arba visiems atsistatydinti. Arba laukti drebant, kada Tapinas paskelbs naują pavardę – trečias pasiūlymas.

Šią savaitę su prezidentu Gitanu Nausėda ketinantis susitikti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad pokalbis su šalies vadovu bus konstruktyvus ir leis priimti sprendimus dėl įstrigusio ambasadorių skyrimo. „Konstruktyvumo ir susijusių sprendimų“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis, klausiamas, kokius lūkesčius kelia susitikimui su prezidentu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį susitiko su konsultacijoms iškviestu ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje Londone Eitvydu Bajarūnu, jo ateitį komentuos po šią savaitę planuojamo susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. „Apie diskusijų su E. Bajarūnu turinį bei siūlymus dėl jo tolesnio darbo galimybių pirmiausia bus informuotas šalies Prezidentas. Iki tol nuo viešų komentarų URM šiuo klausimu susilaikys“, – BNS informavo ministro atstovė Paulina Levickytė.

Lietuva rengia politikos Jungtinių Valstijų atžvilgiu strategiją, kuria siekiama atliepti tiek JAV lūkesčius, tiek Lietuvos saugumo iššūkius, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Taip jis kalbėjo po Užsienio reikalų komiteto uždaro posėdžio antradienį, kuriame aptartas JAV vidaus ir užsienio politikos tendencijų galimas poveikis Lietuvos ir regiono saugumui. „Rinkimai ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Valstijose.