"Nužudyti" Rimą, Justiną, Salomėją
Trys neeilinės asmenybės, Lietuvos kultūros uolos, trys neeiliniai dvasinio žmogaus gyvenimo žadintojai, trys likimai, suvienyti politikų teismo nuosprendžiu. Žeminančiu, menkinančiu, žlugdančiu, keliančiu skausmą. Nepakeliamu - Lietuvos politikoje nėra sąžinės, moralės. Nėra kilnumo, atjautos. Nėra žmogiškumo. Juk suvokiant žmogiškuosius likimus taip nesielgiama. Dar ir dar kartą prikišamai parodant - politika negailestingai šlykšti, o ja užsiimantys - šlykštūs, pavojingi, dviveidžiai.
Kai kaltės - Salomėjos - gyveno ir kūrė Stalino okupacijoje, Justino - gyveno ir kūrė sovietmečiu. Ir jau protu nesuvokiama Rimo - gyveno ir kūrė Rusijoje !!! Lyg žaibu per sąmonę - lyginant su jų kūrybos milžiniškumu politikų "inkriminuotos" kaltės - tik sunkiai nusakomi pilkumų toliai jūroje. Galvoje netelpa ir tai - kaip? Juk nei vienas jų nedirbo sovietinėse represinėse struktūrose, nežalojo, nevežė, neskundė.
Žinau, žinote ir jūs - tai neišvengiamybė, vieną sovietiniais laikais konservatorijoje dėsčiusį marksizmą leninizmą kultūrologą, nuolat rašantį sunkiai nuvokiamus eilėraščius. Prisisiuvusį Tėvynę prie kišenės. Iš visų jėgų, kiek dar beliko, bandantį ropštis į dvasinių lietuvių autoritetų plejadą. Kuriantį žiniasklaidos paslaugiai pakišamoje kiekvieno lietuvio panosėje. Neliečiamą, įslaptintą, tą kurio KGB byloje, kaip nustatė LNK žurnalistai ,nebėra pusės lapų. Nereikia būti dideliu pranašu - netrukus šio kultūrologo pavardę bandys kišti į miestų gatves, mokyklas.
Galbūt neturėčiau taip rašyti ir rinktis tik orius žodžius. Tačiau pyktis - pamatinė žmogaus savybė ir kartais žodžius rinkti - lyg būti persekiotojų pusėje. Juolab pasaulyje kurį paliko išmintis - išgirstami tik įžeidimai ar pažeminimai.
Emocinio proletariato prakeikimas
Filosofas Arvydas Šliogeris teigė tikrąjį meną atspindint būtį. Tą didžiąją, sunkiai suvokiamą mąstyti nepratusiam žmogui meno prasmę. Rimo, Justino, Salomėjos.
Maskvos Vachtangovo teatro, buvusio Rimo Tumino namais, pomirtinė dedikacija prasideda žodžiais "Kosminio mąsto meistras". Meistras Rimas - filosofas, kuriam harmonija, grožis, pasaulis, gėris, blogis, jų sąveika - žmogaus dvasinio pasaulio grindimas. Harmoningos, kilnios žmonijos nuolatinis siekis lydėjo didįjį Lietuvos Meistrą ir mirė kartu. Gyvenimas - lyg žvaigždė, kurios nebėra, tačiau šviesmečiais sklendančią šviesą dar galės stebėti kelios kartos.
Andželika Cholina rašo: "nubaustas Tuminas buvo ir visuotine meile, kuri virto ir į nemeilę - tautos Genijus išvejamas iš savo teatro, iš šalies, kai kultūros politikai vadovauja žmonės su emocinio proletariato kompleksu, kurie rūpinasi savo reikšme, priešingai nei Tuminas, kuris išnaudojo savo padėtį ir talentą tam, kad tarnautų žmonėms, o ne virš jų pakiltų…"

Ir kaip jie drista be BROILERIO leidimo? - Drakonu zudiko?- Naujosios Vilnios Napoleono???

CIA tas pats kaip Lt su kinija,

tada ką darys G.L. ir visa kolicija - reiks sėsti pas Lukašėnką ir prašyti kad pirktų lietuvišką maista , Europa visa yra perpildyta šios rušies prekėmis , reiks vyniotis , arba iškentės iki pabaigos ir paliks rūpestį ateinančiai kolicijai -- va tau ir sankcijos , katilas jukesi kad puodas suodinas

gan nebereikia jo rodyti, kaip išsižioja taip nesamone